About Intellectual Property IP Training Respect for IP IP Outreach IP for… IP and... IP in... Patent & Technology Information Trademark Information Industrial Design Information Geographical Indication Information Plant Variety Information (UPOV) IP Laws, Treaties & Judgements IP Resources IP Reports Patent Protection Trademark Protection Industrial Design Protection Geographical Indication Protection Plant Variety Protection (UPOV) IP Dispute Resolution IP Office Business Solutions Paying for IP Services Negotiation & Decision-Making Development Cooperation Innovation Support Public-Private Partnerships AI Tools & Services The Organization Working with WIPO Accountability Patents Trademarks Industrial Designs Geographical Indications Copyright Trade Secrets WIPO Academy Workshops & Seminars IP Enforcement WIPO ALERT Raising Awareness World IP Day WIPO Magazine Case Studies & Success Stories IP News WIPO Awards Business Universities Indigenous Peoples Judiciaries Genetic Resources, Traditional Knowledge and Traditional Cultural Expressions Economics Finance Intangible Assets Gender Equality Global Health Climate Change Competition Policy Sustainable Development Goals Frontier Technologies Mobile Applications Sports Tourism PATENTSCOPE Patent Analytics International Patent Classification ARDI – Research for Innovation ASPI – Specialized Patent Information Global Brand Database Madrid Monitor Article 6ter Express Database Nice Classification Vienna Classification Global Design Database International Designs Bulletin Hague Express Database Locarno Classification Lisbon Express Database Global Brand Database for GIs PLUTO Plant Variety Database GENIE Database WIPO-Administered Treaties WIPO Lex - IP Laws, Treaties & Judgments WIPO Standards IP Statistics WIPO Pearl (Terminology) WIPO Publications Country IP Profiles WIPO Knowledge Center WIPO Technology Trends Global Innovation Index World Intellectual Property Report PCT – The International Patent System ePCT Budapest – The International Microorganism Deposit System Madrid – The International Trademark System eMadrid Article 6ter (armorial bearings, flags, state emblems) Hague – The International Design System eHague Lisbon – The International System of Appellations of Origin and Geographical Indications eLisbon UPOV PRISMA UPOV e-PVP Administration UPOV e-PVP DUS Exchange Mediation Arbitration Expert Determination Domain Name Disputes Centralized Access to Search and Examination (CASE) Digital Access Service (DAS) WIPO Pay Current Account at WIPO WIPO Assemblies Standing Committees Calendar of Meetings WIPO Webcast WIPO Official Documents Development Agenda Technical Assistance IP Training Institutions COVID-19 Support National IP Strategies Policy & Legislative Advice Cooperation Hub Technology and Innovation Support Centers (TISC) Technology Transfer Inventor Assistance Program WIPO GREEN WIPO's Pat-INFORMED Accessible Books Consortium WIPO for Creators WIPO Translate Speech-to-Text Classification Assistant Member States Observers Director General Activities by Unit External Offices Job Vacancies Procurement Results & Budget Financial Reporting Oversight
Arabic English Spanish French Russian Chinese
Laws Treaties Judgments Browse By Jurisdiction

Law No. VIII-1981 of October 10, 2000, on Trademarks (as amended up to Law No. X-651 of June 8, 2006), Lithuania

Back
Superseded Text  Go to latest Version in WIPO Lex
Details Details Year of Version 2006 Dates Entry into force: January 1, 2001 Adopted: October 10, 2000 Type of Text Main IP Laws Subject Matter Trademarks, Geographical Indications, Trade Names, Competition, Enforcement of IP and Related Laws, IP Regulatory Body

Available Materials

Main Text(s) Related Text(s)
Main text(s) Main text(s) Lithuanian Prekių ženklų įstatymas 2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1981 (su pakeitimais, padarytais 2006 m. birželio 8 d. įstatymu Nr. X-651)         English Law No. VIII-1981 of October 10, 2000, on Trademarks (as amended up to Law No. X-651 of June 8, 2006)        

REPUBLIC OF LITHUANIA

LAW ON TRADE MARKS

10 October 2000 No.VIII-1981

Vilnius

(As last amended on 8 June 2006 – No. X-651)

CHAPTER ONE GENERAL PROVISIONS

Article 1. Purpose of the Law

1. This Law establishes legal protection of trade marks, their registration and use in the Republic of Lithuania, also the administration of the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania.

2. The provisions of this Law have been harmonised with the legal acts of the European Union indicated in the Annex to this Law.

Article 2. Main Definitions Used in the Law

1. “Trade mark” (hereinafter - mark) means any sign capable of distinguishing the goods or services of one person from those of other persons and capable of being represented graphically. For the purposes of this Law, a service mark shall also be treated as a trade mark.

2. “Person” means a natural or a legal person.

3. “Collective mark” means a mark registered by a union of persons (association, union, consortium, etc.).

4. “Geographical indication” means a place name or other word or sign which directly or indirectly identify a good as originating in a certain territory, region or locality, where a given quality, reputation or other characteristic of the good is essentially attributable to its geographical origin.

5. “Geographical origin” means a country, territory, region or locality according to which the true place of origin of a good or service may be identified.

6. “Application” means a package of documents to be presented to the State Patent Bureau of the Republic of Lithuania (hereinafter - State Patent Bureau) according to the procedure prescribed by this law by the applicant in order to have his mark registered.

7. “Applicant” means a person or a group of persons in whose name the application for the registration of a mark is filed.

8. “Patent attorney” means a natural person whose name appears on the Register of Patent Attorneys of the Republic of Lithuania according to the procedure established in the Patent Attorney Statute approved by the Government of the Republic of Lithuania.

9. “Proprietor of a mark” means the rights holder of a mark protected in the Republic of Lithuania in the manner laid down by this Law.

10. “License” means permission of the proprietor of the mark (licenser) granted to another person (licensee) to use a mark under the terms of a licensing contract.

11. “Sublicense” means the licensee’s permission granted to another person to use a mark under the terms of a sublicensing contract.

12. “International exhibition” means an international exhibition which is official or officially recognised according to the Convention relating to International Exhibitions, adopted in Paris on 22 November 1928, as last revised on 30 November 1972.

13. “International registration of marks” means registration of a mark in the International Register of the International Bureau of the World Intellectual Property Oganisation (hereinafter - the International Bureau) under the Protocol relating to the Madrid Agreement concerning the International Registration of Marks (hereinafter - the Madrid Protocol), adopted at Madrid on 27 June 1989.

14. “International application” means an application for the international registration of the mark, filed under the Madrid Protocol with the International Bureau through intermediary of the State Patent Bureau or any other office of the Contracting State of the Madrid Protocol.

15. “Paris Convention” means the Paris Convention for the Protection of Industrial Property of 20 March 1883, as revised at Stockholm on 14 July 1967 and supplemented on 28 September 1979.

16. “Nice Classification” means the international classification of goods and services, approved by the Nice Agreement concerning International Classification of Goods and Services for the Purposes of the Registration of Marks of 15 June 1957, as revised at Stockholm on 14 July 1967, at Geneva on 13 May 1977 and amended in Geneva on 2 October 1979.

17. “Official Bulletin of the State Patent Bureau” means a periodical publication in which the State Patent Bureau makes official announcement of data relating to marks, based on this Law and Statute of the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania.

18. “Gazette of International Marks of the International Bureau” means the periodic publication “WIPO Gazette of International Marks” of the International Bureau of the World Intellectual Property Organisation, in which the International Bureau publishes data concerning international registration of marks.

19. “Regulations” means Regulations for the Registration of Trade Marks approved by the Director of the State Patent Bureau.

20. “Commercialisation” means use of goods seeking to obtain gain.

21. “Business name of a legal person” means the business name of a legal person, its branch office or representative office.

22. “Community trade mark” means a mark in respect of which registration is applied for or which is registered in accordance with the conditions contained in the Regulation on the Community trade mark.

23. “Regulation on the Community trade mark” means Council Regulation (EC) No 40/94 of 20 December 1993 on the Community trade mark.

Article 3. Scope of the Law

1. This Law shall apply to every mark intended to identify goods and/or services, for which registration is sought in the application filed at the State Patent Bureau or which is registered in the manner prescribed by this Law, or which is subject to international registration of the mark, in effect in the Republic of Lithuania.

2. This Law shall also apply to the marks recognised as well-known in the Republic of Lithuania.

3. Where the international agreements to which the Republic of Lithuania is a party prescribe requirements other than those established by this Law, the requirements of international agreements shall apply.

4. Foreign nationals shall exercise all rights specified in this Law and in legal acts regulating the implementation thereof.

Article 4. The Sign Protecting the Rights of the Proprietor of a Mark

The proprietor of a mark may inform the public of his rights to the mark by means of the sign protecting the proprietor’s rights, which consists of the letter R in a circle and is put to the right of the mark (above or below).

CHAPTER TWO PROTECTION OF THE MARK

Article 5. Signs of which a Mark May Consist

Marks, with respect to which legal protection under this Law is applicable, may consist of signs, in particular:

1) words, personal surnames, names, artistic pseudonyms, business names of legal persons, slogans;

2) letters, numerals;

3) drawings, emblems;

4) three-dimensional form (the shape of products, their packaging or containers);

5) colours or combinations of colours, their compositions;

6) any combination of signs specified in subparagraphs 1-5 of this Article.

Article 6. Absolute Grounds for Refusal of Registration or Invalidation of a Mark

1. A sign shall not be recognised as a mark and shall be refused registration or the registration of a registered mark shall be declared invalid if:

1) the sign cannot constitute a mark under the requirements of Article 5;

2) the sign is devoid of any distinctive character;

3) it has become customary in the current language or in the bona fide and established practices of the trade;

4) it consists exclusively of signs or indications which may serve, in trade, to designate the kind, quality, quantity, intended purpose, value, geographical origin or the time of production of the goods or of rendering of the service, the mode of production or other characteristics of the goods and/or services;

5) the sign is of such a nature as to mislead the public, for instance as to the nature, quality or geographical origin of the goods and/or services;

6) the sign is contrary to accepted principles of morality or public policy, including ethics of society and humanitarian principles;

7) the sign consists exclusively of the shape which results from the nature of the goods themselves or the shape of goods which is necessary to obtain a technical result or the shape which gives substantial value to the goods;

8) the sign consists of the official or traditional (abbreviated) state name of the Republic of Lithuania, of armorial bearings, flag or other state heraldic objects or any imitation from a heraldic point of view, also official signs and hallmarks indicating control and warranty, stamps, medals or marks of distinction, unless the permission for their use in a mark has been issued according to the established procedure by the institution authorised by the Government of the Republic of Lithuania;

9) it consists of signs the registration of which has not been authorised by the competent authorities of other states or international organisations and the registration of which is to be refused or invalidated pursuant to Article 6ter of the Paris Convention;

10) it is a sign of high symbolic value, in particular a religious symbol;

11) it contains or consists of a geographical indication with respect to goods not originating in the territory indicated, if use of the indication in the mark for such goods in the Republic of Lithuania is of such a nature as to mislead the public as to the true place of origin of the goods. The above provision shall also be applicable against a geographical indication which, although literally true as to the place of origin of the goods, falsely represent to the public that the goods originate in another territory;

12) it contains or consists of a geographical indication identifying wines for wines or spirits for spirits not originating in the place indicated by the geographical indication in question, even where the true origin of the goods is indicated or the geographical indication is used in translation or accompanied by expressions such as "kind", "type", "style", "imitation" or the like.

2. In the cases provided for in subparagraphs 2, 3 or 4 of paragraph 1 of this Article, a sign may be recognised as a mark and its registration may not be invalidated if, before the date of application for registration, after the date of filing of the application or registration of the mark and following the use which has been made of it, it has acquired distinctive character.

Article 7. Other Grounds for the Invalidation of Registration

1. Registration of a mark shall be declared invalid if the mark is:

1) identical with an earlier mark, and the goods and/or services for which the mark is registered are identical with the goods and/or services for which the earlier mark is applied for or is registered;

2) identical with or similar to the earlier mark and because of the identity or similarity of the goods and/or services covered by the marks there exists a likelihood of confusion on the part of the public; the likelihood of confusion includes the likelihood of association with the earlier mark;

3) identical with the mark recognised as well-known in the Republic of Lithuania in the manner prescribed by Article 9 of this Law, the proprietor of which is another person, or because of its similarity to the mark it is liable to mislead the public;

4) identical with the business name of a legal person or possessing a misleading likelihood to the business name of a legal person, whose proprietor is another person who acquired the right to that name in the Republic of Lithuania prior to the date application for registration of the mark or the date of the priority, if on the day specified in the date the legal person had a right to engage in identical or similar trade to which the goods and/or services covered by the registered mark may be attributed;

5) identical with the geographical indication protected in the Republic of Lithuania or possessing a misleading likelihood thereto, except for the indication incorporated in the mark as the disclaimer, for which registration is applied for by a person entitled to use the geographical indication;

6) identical with the protected industrial design or any other object of industrial property, literary, scientific or artistic work protected under the copyright, the name or surname or artistic pseudonym of a famous person, or the portrait of another person or its likelihood to the above is misleading, except in cases where consent has been granted by the owner of the rights or the successor to them;

7) identical with, or similar to, an earlier Community trade mark and is to be, or has been, registered for goods and (or) services which are not similar to those for which the earlier Community trade mark is registered, where the earlier Community trade mark has a reputation in the European Community and where the use of the later trade mark without due cause would take unfair advantage of, or be detrimental to, the distinctive character or the repute of the earlier Community trade mark.

2. For the purposes of subparagraphs 1, 2 and 7 of paragraph 1 of this Article, “earlier mark” means:

1) a mark the date of filing of application for registration in the Republic of Lithuania of which is earlier than the date of filing of application for registration of the mark specified in paragraph 1 of this Article, taking account, where appropriate, of the priorities granted or claimed in respect of that mark;

2) a mark the date of registration whereof for the Republic of Lithuania under the Madrid Protocol is earlier than the date of filing of application for registration of the mark specified in paragraph 1 of this Article, taking account, where appropriate, of the priorities granted or claimed in respect of that mark;

3) a mark which, on the date of filing of application for registration of the mark specified in paragraph 1 of this Article, taking account, where appropriate, of the priorities granted or claimed in respect of that mark, has been recognised as well-known in the Republic of Lithuania in the manner laid down in Article 9 of this Law;

4) a Community trade mark with a date of application for registration pursuant to the Regulation on the Community trade mark, which is earlier than the date of application for registration of the trade mark referred to paragraph 1 of this Article, taking account, where appropriate, of the priority claimed or granted;

5) a Community trade mark which claims seniority, in accordance with the Regulation on the community trade mark, from a trade mark referred to in subparagraph 1 or 2 of paragraph 2 of this Article, even when the latter trade mark has been surrendered or allowed to lapse.

3. Registration of the mark may be declared invalid where it becomes evident that the application for the registration of a mark was made in bad faith by the applicant.

Article 8. Disclaimers

1. A mark may not be constituted of elements which are ineligible for registration as separate (independent) marks.

2. Where the mark contains elements referred to in paragraph 1 of this Article and where there is special reason to assume that the registration of the mark may cause doubts as to the scope of protection of the mark, the elements may, at the request of the applicant or proprietor of the mark, on the decision of the State Patent Bureau or court decision, be recognised as disclaimers.

3. Where the circumstances on the grounds whereof the elements of the marks were recognised as disclaimers cease to exist, a new application for the registration of a mark may be filed for the registration of the elements or of the mark containing the elements without the limitation referred to in paragraph 2 of this Article.

4. Disclaimers do not extend the proprietor of the mark exclusive rights thereto.

Article 9. Protection of a Well-Known Mark

1. A mark may be recognised as well-known in the Republic of Lithuania if the results of its use or promotion reveal that it is well-known in the relevant sector of the public.

2. A mark recognised as well-known in the Republic of Lithuania shall be protected even without registration thereof.

3. A mark shall be recognised as well-known in the Republic of Lithuania according to judicial procedure.

4. In addition to the rights specified in Article 38 of this Law, the proprietor of the mark recognised as well-known in the Republic of Lithuania shall also have the right to prohibit other persons from using, without having his consent, in industrial or commercial activities a sign which constitutes a reproduction, an imitation or a translation, liable to create confusion, of a mark considered to be well-known and used for identical and/or similar goods.

5. In addition to the rights specified in Article 38 of this Law, the proprietor of a registered mark recognised as well-known in the Republic of Lithuania shall also be entitled to prevent third parties not having his consent from using, in the course of industrial or commercial activities, a sign which may be taken for a reproduction, an imitation or a translation, liable to create confusion, of a mark recognised as well-known, in relation to goods and/or services which are not similar to those under the well-known mark, provided that use of that mark in relation to those goods or services would indicate a connection between those goods and/or services and goods and/or services under a well-known mark and provided that the interests of the proprietor of the registered well-known mark are likely to be damaged by such use.

Article 10. Priority

1. The application may contain a request claiming the priority of one or more previous applications duly filed for the registration of one and the same mark in the State party to the Paris Convention or a member of the World Trade Organisation if the applicant or his successor in title files an application to the State Patent Bureau within a period of six months from the date of filing of the first application or applications.

2. The application may contain a request to grant priority of the date on which the goods and/or services bearing the mark which is the subject of that application were first exhibited at an official or officially recognised international exhibition, if the application is filed with the State Patent Bureau within a period of six months from the date of the first display of the goods and/or services under the mark at the exhibition.

3. An applicant who intends to benefit from the provisions of paragraphs 1 and 2 of this Article shall submit before the State Patent Bureau a certified copy of the first application (applications) or a certificate issued by the administration of the international exhibition at which the goods and/or services bearing the mark had first been exhibited. The documents may be submitted at the time of filing of the application or within three months from that date.

4. If the State Patent Bureau finds that the requirements under paragraph 3 of this Article have not been fulfilled, the request referred to in paragraphs 1 or 2 of this Article shall be considered not to have been made.

CHAPTER THREE REGISTRATION OF A MARK

Article 11. Filing of an Application

1. An applicant who wishes to register a mark must file an application to the State Patent Bureau.

2. The representative may also file an application on behalf of the applicant. Foreign natural persons who are not permanent residents of the Republic of Lithuania or any other EU Member State and legal persons of foreign states who do not have a branch office or representative office registered in the Republic of Lithuania or a registered office, a branch office or a representative office in any other EU Member State, shall file applications to the State Patent Bureau and perform all actions relating to the registration of the mark with the State Patent Bureau, including also representation at the Appeals Division, through the patent attorney of the Republic of Lithuania.

3. One application shall be filed for the registration of one mark.

4. An application for the registration of a mark shall consist of:

1) a request for the registration of a mark and issuance of the trade mark certificate signed by the applicant or his representative;

2) a document certifying payment of the fixed fee;

3) the power of attorney given to a person, where the application is filed by an authorised person;

4) a request to be granted priority (where appropriate);

5) a permit issued by competent authorities under subparagraphs 8 and 9 of paragraph 1 of Article 6 of this Law (where appropriate);

6) regulations governing the use of a collective mark (where appropriate);

7) consent of the owner of the rights according to subparagraph 6 of paragraph 1 of Article 7 of this Law (where appropriate).

5. A request for the registration of a mark and issuance of the trade mark certificate shall contain:

1) information identifying the applicant and his representative;

2) a reproduction and description of the mark in respect of which registration is applied for;

3) the names of goods and/or services for which registration is requested, classified in accordance with the Nice classification effective on the date of filing of the application;

4) a statement that the mark in respect of which registration is applied for is a three-dimensional mark (where appropriate);

5) a statement that colour or combination, composition of colours are considered a distinctive feature of the mark (where appropriate);

6) a statement as to which elements of the mark are considered a disclaimer (where appropriate);

7) a statement that the mark is registered and published in standard characters of the State Patent Bureau (where appropriate);

8) a transliteration of the mark or its verbal elements, also their translation into Lithuanian (where appropriate);

9) a statement that the mark for which an application for registration is filed is a collective mark.

6. An application may contain a request for registration of one or more classes of goods and/or services. A fixed additional fee shall be payable for more than one class of goods and/or services indicated in the application.

Article 12. Date of Filing of Application

1. The date of receipt by the State Patent Bureau of the documents listed in subparagraphs 1 and 2 of paragraph 4 of Article 11 of this Law shall be considered the date of filing of the application.

2. In case of failure to submit at least one of the documents listed in subparagraphs 1 and 2 of paragraph 4 of Article 11 of this Law, a date of filing shall not be accorded to the application and the application documents shall be returned to the applicant with the grounds for the inadmissibility of the application indicated.

3. An applicant shall acquire the right of seniority of a mark from the date of application for registration, taking account, where appropriate, of the priority claimed or granted. From the said date to the date of issuance of a trade mark certificate, temporary legal protection shall be afforded for the mark, which accords the right to invoke claims to any other person, warning him about the possible infringement of the rights provided for in Article 18 of this Law.

4. If an applicant has withdrawn his application, the mark has not been registered or it has been removed from the Register at the request of the proprietor of the mark, or its registration is opposed by any other person, the temporary legal protection provided for in paragraph 3 of this Article shall be deemed not to have been afforded for the mark.

Article 13. Examination of Application

1. The State Patent Bureau shall conduct, within one month from the receipt of the application, a formal examination of the application documents: check whether or not the documents specified in subparagraphs 1 and 2 of paragraph 4 of Article 11 of this Law have been filed and whether they comply with the formal requirements.

2. The State Patent Bureau shall recognise an application as having been filed and shall accord to it a date of filing and a number, provided that the documents specified in subparagraphs 1 and 2 of paragraph 4 of Article 11 of this Law have been filed and all the formal requirements have been complied with.

3. Having performed the actions specified in paragraph 2 of this Article, the State Patent Bureau shall supply the applicant or his representative with a notice of acceptance of the application wherein the date of filing of the application and the number accorded to it shall be indicated.

4. Having accorded the application a date of filing, the State Patent Bureau shall check whether or not all the documents specified in paragraph 4 of Article 11 of this Law have been filed, whether they comply with the requirements of this Law and the Regulations, and whether the goods and/or services for which registration is requested are in compliance with the requirements of the Nice classification.

5. Having ascertained that not all the documents specified in paragraph 4 of Article 11 of this Law have been filed or that the documents do not comply with the requirements of this Law and the Regulations, the State Patent Bureau shall notify the applicant or his representative thereof in writing, indicating the deficiencies and the required remedying. If the deficiencies in the application are not remedied within three months from the sending of the notification, the State Patent Bureau shall recognise the application as having not been filed and shall notify the applicant or his representative thereof in writing.

6. Having ascertained that the goods and/or services do not comply with the Nice classification, the State Patent Bureau shall send a notification to the applicant or his representative, pointing out the deficiencies and indicating which deficiencies must be remedied. If the deficiencies referred to above are not remedied within three months from the date of sending of the notification or if the applicant or his representative objects to the instructions of the State Patent Bureau, the State Patent Bureau shall reject the entire application or the part thereof which refers to the goods and/or services the classification whereof was objected to by the applicant or his representative and shall notify the applicant or his representative thereof in writing.

Article 14. Examination of the Mark

1. Having conducted an examination to the application the State Patent Bureau shall carry out an examination of the mark with a view to ascertaining whether or not it satisfies the requirements of Article 6 of this Law.

2. Where, under Article 6 of this Law, a mark is not registrable, the State Patent Bureau shall adopt a decision to refuse the registration of the mark in respect of all or some of the goods and/or services. The decision which must indicate grounds and reasons for the refusal of the registration of the mark shall be sent to the applicant or his representative within ten days from the adoption thereof.

3. The applicant or his representative shall have the right to submit to the State Patent Bureau within three months from the day of sending of the decision to refuse registration a written request for a re- examination.

4. Having received a request for a re-examination and upon examining the arguments submitted by the applicant, the State Patent Bureau shall conduct a re-examination and adopt one of the following decisions:

1) to declare the previous decision invalid and to register the mark in respect of all or only some of the goods and/or services;

2) to leave valid the decision to refuse registration of the mark.

5. The State Patent Bureau shall send the adopted decision to the applicant or his representative within ten days from the adoption thereof.

Article 15. Filing of Appeal

1. An applicant or his representative who objects to the decision adopted by the State Patent Bureau after the re-examination shall have the right to file with the Appeals Division of the State Patent Bureau (hereinafter - Appeals Division), within three months from the day of sending of the decision, a written appeal with a substantiated request for a review of the findings of the examination and a document certifying the payment of the fixed fee.

2. Following the examination of the appeal, the Appeals Division shall adopt one of the following decisions:

1) to grant the appeal and to adopt a decision to register the mark in respect of all or some of the goods and/or services;

2) to dismiss the appeal and to uphold the decision to refuse the registration of the mark.

3. Where the applicant or his representative objects to the decision of the Appeals Division, he shall have the right to appeal against the decision of the Appeals Division to the Vilnius County Court within six months from the date of adoption of the decision by the Appeals Division.

Article 16. Registration of a Mark

1. Upon ascertaining that the mark meets the requirements of Article 6, the State Patent Bureau shall adopt a decision to register the mark and shall within ten days from the date of adoption of the decision send the decision and instruction to pay the fixed fee to the applicant or his representative.

2. Having granted the appeal under Article 15 of this Law, the State Patent Bureau shall further act in accordance with the procedure laid down in paragraph 1 of this Article.

3. After the applicant or his representative presents a document certifying the payment of the fee, the mark shall be registered in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania. Information of the registered mark shall be published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.

Article 17. Withdrawal of the Application

1. If the applicant or his representative fails to pay the fee within three months from the day of sending of the decision to register the mark, the application shall be deemed withdrawn on the decision of the State Patent Bureau.

2. Within ten days from the adoption of the decision that the application shall be deemed withdrawn the State Patent Bureau shall send the decision to the applicant or his representative.

3. The applicant or his representative shall have the right to withdraw his application or restrict the list of goods and/or services contained therein at any stage of examination of the application or the mark.

Article 18. Opposition

1. Within a period of three months following the publication of the registered mark in the Official Bulletin of the State Patent Bureau, the interested persons may give to the Appeals Division a justified written opposition to registration of the mark on the grounds that it may not be registered under Articles 6 and (or) 7 of this Law.

2. The filing of opposition shall be subject to the payment of the fixed fee.

3. The Appeals Division shall verify within fourteen days from the day of receipt of the opposition whether the opposition complies with the requirements of paragraphs 1 and 2 of this Article. Where the opposition is filed according to the procedure laid down in this Law and the Regulations and complies with the above requirements, the Appeals Division shall accept the opposition as admissible and shall communicate one copy of the opposition to the proprietor of the mark against which the opposition is filed or his representative.

4. The proprietor of the mark against which opposition is filed or his representative must within three months from the date of sending of the opposition file a justified reply to the opposition. Failure to file a justified reply to the opposition shall be considered as a refusal to participate in the examination of the opposition and shall not prevent the Appeals Division from examining the opposition in the absence of the proprietor of the mark against which the opposition has been filed or his representative.

5. Following the examination of the opposition, the Appeals Division shall adopt one of the following decisions:

1) to decide that the opposition is allowable and declare registration of the mark invalid in respect of all or some of the goods and/or services;

2) to reject the opposition and leave the registration of the mark valid.

6. The proprietor of the mark against which opposition is filed or his representative, or the person who filed the opposition or his representative, who did not attend the opposition examination proceedings, shall be within one month from the day of making of the decision communicated the decision in writing with a copy of decision attached to the communication.

7. The decision made by the Appeals Division may be appealed against to the Vilnius County Court within six months from the day of adoption thereof.

8. Decisions made by the Appeals Division shall be published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.

Article 19. Appeal and Opposition Examination at the State Patent Bureau

1. Appeal or opposition proceedings conducted by the Appeals Division shall be public.

2. The applicant, the interested person, the proprietor of the mark against which opposition has been filed or the representatives of the above persons shall have the right to take part in the appeal or opposition proceedings at the Appeals Division.

3. Appeal and opposition examination procedure shall be set forth in the Regulations for Appeal and Opposition Examination approved by the Director of the State Patent Bureau.

Article 20. Certificate of Registration of a Mark

1. The State Patent Bureau shall issue a registration certificate to the proprietor of a registered mark or his representative, unless opposition has been filed in accordance with the procedure laid down in Article 18 of this Law or if opposition has been rejected or satisfied in respect of some of the goods and/or services pursuant to paragraph 5 of Article 18 of this Law. Where the proprietor of the mark or his representative fails to collect the certificate within one month from the day of issue of the certificate of registration of the mark, he shall be sent the certificate by post.

2. The form of the certificate of registration of a mark and the data recorded therein shall be established by the State Patent Bureau.

3. Certificate of the registration of a mark is a legal document certifying the entry of the mark in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania and the exclusive rights of the proprietor of the mark to the registered mark.

4. If the proprietor of the mark loses the certificate of registration of the mark, he shall be issued a duplicate of the certificate.

Article 21. Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania

1. The Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania is a state register. The Register shall be administered by the State Patent Bureau.

2. The procedure for accumulating, keeping, storing and using the documents and data relating to trade marks shall be established by the Statute of the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania approved by the Government.

Article 22. Data of the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania

1. The following data shall be recorded and stored in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania:

1) reproduction of the mark;

2) names of goods and/or services for which registration of the mark is applied for, classified according to the Nice classification effective on the day of filing of the application;

3) date of filing of the application and its file number;

4) date of registration of the mark and its file number;

5) the applicant’s name or personal name, surname and address (headquarters);

6) name or personal name, surname and address (headquarters) of the proprietor of the mark;

7) date of expiry of registration;

8) priority date, first application file number, code of the state, provided that priority has been given under paragraph 1 of Article 10 of this Law;

9) name of the exhibition, date of display of goods and/or services, provided that priority has been given under paragraph 2 of Article 10 of this Law;

10) personal name, surname, address (headquarters) of the representative, where he has been appointed;

11) a statement that the mark is collective, three-dimensional or that colour constitutes distinctive character of the mark;

12) other data relating to the registration, use and protection of the mark;

13) grounds for and date of amendment of the data.

2. All natural and legal persons shall have the right to use the data of the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania according to the procedure laid down by the Regulations of the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania.

3. The State Patent Bureau shall issue extracts from the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania at the request of any person who has paid the fixed fee.

Article 23. Recording of Changes in the Application and in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania

1. The applicant, the proprietor of the mark or his representative must notify the State Patent Bureau of:

1) changes in the name or personal name, surname or address (headquarters) of the applicant or the proprietor of the mark;

2) changes of the representative of the applicant or proprietor of the mark or his address (headquarters);

3) changes in the representation of the mark applied for registration or of the registered mark where, in the opinion of the State Patent Bureau, the change is not related to the distinctive character of the mark;

4) limitation of the list of goods and/or services;

5) the full or partial change of the applicant or the proprietor of the mark;

6) the need to correct technical errors.

2. Requesting for change to be recorded in the application or in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania, the applicant, the proprietor of the mark or their representative shall submit the following documents:

1) request for recording changes in the application or in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania;

2) documents substantiating the request where the recording of amendments specified in subparagraphs 5 and 6 of paragraph 1 of this Article is requested;

3) a document certifying the payment of the fixed fee.

3. Following the receipt of the documents specified in paragraph 2 of this Article, the State Patent Bureau shall verify them within one month from the date of receipt and record the change in the application or in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania, provided that they meet the requirements laid down by this Law and the Regulations.

4. The change shall become valid from the day of its recording. A notice of the change in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania shall be published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.

5. Technical error made by the State Patent Bureau shall be corrected free of charge.

Article 24. Removal of a Mark from the Register

1. A mark shall be removed from the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania if:

1) the Appeals Division declares the registration of the mark invalid according to the procedure laid down in Article 18 of this Law;

2) the registration of the mark is declared invalid or revoked by a court decision;

3) the registration of the mark has not be renewed according to the procedure laid down in Article 36 of this Law;

4) the proprietor of the mark requests for the mark to be removed from the Register.

2. The State Patent Bureau shall remove the mark from the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania following the receipt of one of the following documents:

1) effective court decision to declare the registration of the mark invalid or to revoke the registration of the mark;

2) a written request of the proprietor of the mark.

3. After the Appeals Division takes a decision to declare the registration of a mark invalid, or in case of failure to renew the registration of the mark according to the procedure laid down in Article 36 of this Law, the mark shall be removed from the Register on the initiative of the State Patent Bureau.

4. A notice of removal of the mark from the Register shall be published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.

Article 25. Requirements for the Documents Filed to the State Patent Bureau

1. Documents shall be filed to the State Patent Bureau in the state language. If the documents, except for the application for the registration of a mark and for the issuance of a trade mark certificate, are filed in a language which is not the state language, the applicant, the proprietor of the mark or his representative must within three months from the day of filing of the documents submit the documents translated into the state language.

2. The power of attorney to represent the applicant or the proprietor of the mark shall be issued in writing and shall not be subject to notarial verification. Where the application for registration of a mark and for issuance of the trade mark certificate is filed by a representative who, however, fails to submit the power of attorney together with the documents listed in subparagraphs 1 and 2 of paragraph 4 of Article 11 of this Law, the power of attorney must be submitted within three months from the date of filing of the application.

3. Documents filed to the State Patent Bureau shall be exempt from all legalisation.

4. Specific requirements of the application and other documents shall be established by the Regulations.

5. A document shall be deemed not to have been filed and the act shall be deemed not to have been performed if the applicant, the proprietor of the mark or his representative fails to submit the documents within the time limit set in this Law or the documents have been executed not in accordance with the requirements.

Article 26. Time Limit

1. Following the filing of a written request and payment of the fixed fee by the applicant, the proprietor of a mark or the holder of an international registration, or his representative, the time limits provided for in paragraphs 5 and 6 of Article 13, paragraph 3 of Article 14, paragraph 1 of Article 15, paragraph 1 of Article 17, paragraph 4 of Article 18, paragraph 1 of Article 25, and paragraphs 1, 2 and 4 of Article 34 of this Law may be extended once but for not longer than two months from the day of expiry of the initial time limit.

2. The applicant, the proprietor of a mark or the holder of an international registration, or his representative may, not later than within 2 months from the day of expiry of the initial time limit, file an application for the extension of the time limit. The time limit shall be extended on the decision of the State Patent Bureau.

3. The applicant who was unable to observe the time limit set in paragraph 1 of Article 17 may be reinstated upon filing the following documents:

1) a substantiated request to reinstate the unobserved time limit;

2) a document stating the grounds of non-observance of the time limit;

3) a document certifying the payment of the fixed fee.

4. Reinstatement specified in paragraph 3 of this Article shall be granted on the decision of the Director of the State Patent Bureau.

5. Refusal to extend the time limit or to grant reinstatement may be appealed to court in the manner prescribed by law.

Article 27. Fees

1. The filing of an application and other acts provided for in this Law shall be subject to the payment of the fixed fee.

2. The amount of fees, specific actions for which fees are payable, the procedure for paying the fees shall be established by this Law and other tax laws of the Republic of Lithuania.

CHAPTER FOUR COLLECTIVE MARKS

Article 28. Right to a Collective Mark

1. A union (association, union, consortium, etc.) of persons shall have the right to file an application for the registration of a collective mark.

2. All provisions of this Law, except for the provisions of Articles 43 and 44, shall apply to a collective mark.

Article 29. Registration and Use of a Collective Mark

1. A collective mark shall be registered in the name of the union of persons and only when the regulations for the use thereof, approved by the union, are filed together with the application. The regulations shall contain the following data:

1) the name and the headquarters of the union of persons in the name whereof an application for the registration of a collective mark has been filed;

2) the purpose of the union of persons and representation procedure;

3) membership conditions;

4) information relating to the union members who have authority to use a collective mark;

5) terms and conditions of the use of a collective mark;

6) rights and obligations of the union members in case of non-fulfillment of the conditions of use of a collective mark and infringement of rights to it.

2. A collective mark may be transferred only with the consent of all persons who are members of a union which has registered the collective mark.

3. A collective mark may be constituted of signs or indications which may serve, in trade, to designate the geographical origin of the goods and/or services, the mark, however, shall not entitle the proprietor to prohibit a third party from using the signs or indications, provided such use is in accordance with the accepted principles of morality in industrial and commercial matters: in particular, such a mark may not be invoked against a third party who is entitled to use a geographical name in trade.

4. A collective mark shall be deemed used when used by at least one member of the union.

5. Unless otherwise provided in the regulations governing the use of a collective mark, a person who has authority to use the collective mark may bring an action in infringement of a collective mark only with the consent of the proprietor of the mark.

6. The proprietor of a collective mark must submit to the State Patent Bureau any changes or supplement of the regulations governing the use of the collective mark.

7. The State Patent Bureau shall refuse the application for a collective mark if the regulations governing use of the mark do not satisfy the requirements of paragraph 1 of this Article or if they are contrary to public policy or to accepted principles of morality. After the applicant amends the regulations in such a way that the ground for refusal ceases to exist, the collective mark may be registered according to the procedure established by this Law.

8. Upon submitting a request and subject to the payment of a fixed fee, the interested parties may inspect the regulations governing the use of the collective mark at the State Patent Bureau.

CHAPTER FIVE INTERNATIONAL REGISTRATION OF A MARK

Article 30. Validity of the International Registration of a Mark

1. From the date of the international registration of the mark extended to the Republic of Lithuania under paragraph 4 of Article 3 of the Madrid Protocol, or the date of territorial extension made subsequently to the international registration (hereinafter referred to as “subsequent territorial extension”) under paragraph 2 of Article 3ter of the Madrid Protocol, the legal protection of the mark resulting from international registration shall be the same as the legal protection of the mark applied for registration in accordance with the procedure laid down by this Law.

2. From the date of the international registration referred to in paragraph 1 of this Article, the legal protection of the mark shall be the same as if the mark had been registered in pursuance of the provisions of this Law, provided that the mark which is the subject of international registration has not been refused protection in the Republic of Lithuania in accordance with the provisions of paragraphs 1 and 2 of Article 5 of the Madrid Protocol or if such refusal has been withdrawn subsequently.

3. Data relating to the international registration of the mark is published in the Gazette of International Marks of the International Bureau.

4. The State Patent Bureau shall record the data relating to the international registration of the mark, extended to Lithuania, in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania.

Article 31. Invalidity of International Registration

1. Where a mark which has been the subject of an international registration does not meet the requirements of Article 6 of this Law or if an opposition is filed in the manner prescribed by this Law in respect of the registration of the mark, the State Patent Bureau shall notify the International Bureau within the time limit set by the Madrid Protocol that the protection of the mark is fully or partially refused in the Republic of Lithuania.

2. International registration of a mark shall be invalid in the Republic of Lithuania from the day of the effect of invalidation in the Republic of Lithuania.

3. Where international registration of a mark is cancelled at the request of the office of the country of origin or following the denunciation of the Madrid Protocol by a party to the Madrid Protocol, the proprietor of the mark may file an application according to the procedure laid down in this Law requesting registration of the mark in the Republic of Lithuania.

4. An application under paragraph 3 of this Article shall be deemed to have been filed on the day of international registration of the mark or of the subsequent territorial extension, with due regard being had, where appropriate, to the date of granting of priority, provided the following conditions are observed:

1) the application is filed within a three month period following the cancellation of international registration of the mark on the grounds provided for in paragraph 3 of this Article;

2) the application comprises no other goods and/or services than those comprised by the international registration.

3) the application complies with all the requirements of this Law and the applicant has paid the fixed fee.

Article 32. Filing of an International Application or of a Request for Subsequent Territorial Extension on the Basis of an Application or Registration in the Republic of Lithuania

1. An applicant or a proprietor of the mark who meets the requirements of subparagraph (i) of paragraph 1 of Article 2 of the Madrid Protocol must file an international application through the State Patent Bureau. A request for subsequent territorial extension may be filed through the State Patent Bureau or presented direct to the International Bureau.

2. The granting of priority under the provisions of the Paris Convention may be requested while filing an international application or request for subsequent territorial extension.

3. An international application and request for subsequent territorial extension must be presented in the form and in accordance with the requirements prescribed by the Madrid Protocol and Common Regulations under the Madrid Agreement Concerning the International Registration of Marks and the Protocol Relating to that Agreement (hereinafter - Common Regulations of the Madrid Protocol).

4. The procedure for filing and examining the international application and a request for subsequent territorial extension at the State Patent Bureau shall be established in the Procedure for Implementing the Madrid Protocol, approved by the Director of the State Patent Bureau.

5. The applicant shall pay a fixed fee for the examination of an international application at the State Patent Bureau. In case of failure by the applicant to present a document certifying payment of the fixed fee, the State Patent Bureau shall return the international application.

6. The applicant must pay the fees provided for in the Common Regulations of the Madrid Protocol directly to the International Bureau.

Article 33. Replacement of a National Registration by an International Registration

1. Where a mark that is the subject of a national registration in the Republic of Lithuania is also the subject of an international registration, on the initiative of the proprietor the international registration is deemed to replace the national registration valid in the Republic of Lithuania, if:

1) the international registration is extended to the Republic of Lithuania ;

2) all goods and/or services listed in the national registration are also listed in the international registration;

3) the international registration has been extended to the Republic of Lithuania after the filing of an application, based on Article 11 of this Law, to the State Patent Bureau.

2. Upon request of the proprietor of the mark who has paid the fixed fee, the State Patent Bureau shall record the data on the replacement of national registration by international registration into the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania and shall publish the data in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.

Article 34. Special Provisions Applicable to International Registration of a Mark

1. If the holder of the international registration opposes the decision of the State Patent Bureau to refuse to grant protection on the grounds that the mark does not satisfy the requirements of Article 6 of this Law, he shall be entitled to request re-examination within five months from the day of making of the decision. If he fails to file the request within the set time limit, the decision of the State Patent Bureau shall be deemed final.

2. If the holder of the international registration objects to the decision made by the State Patent Bureau in the course of re-examination, he shall be entitled to file, within three months from the day of making of the decision, an appeal to the Appeals Division according to the procedure set forth in Article 15 of this Law.

3. The interested persons or their representatives must file an opposition to international registration of a mark within three months from the day of publishing of information on the international registration of the mark in the Gazette of International Marks of the International Bureau. The opposition must meet the requirements of paragraphs 1 and 2 of Article 18 of this Law.

4. The holder of the international registration to which an opposition has been filed must, within the five-month period from the date indicated in a notification to the International Bureau of refusal to grant protection, appoint his representative in the manner laid down in paragraph 2 of Article 11 of this Law and present a justified reply to opposition. Failure to present a justified reply to the opposition shall be considered as a refusal to take part in the examination of the opposition and shall not prevent the Appeals Division from examining the opposition in the absence of the holder of the international registration or his representative. If the holder of the international registration to which the opposition is filed fails to appoint his representative, the decision made by the Appeals Division shall not be communicated to the holder of the international registration.

5. A license issued by the proprietor of the mark of international registration shall not be valid in the Republic of Lithuania for third parties if the data of the licensing contract have not been recorded according to the procedure established by Article 44 of this Law.

6. The requirements of Article 29 of this Law shall not apply to international registrations of collective marks.

7. Renewal of the international registration of a mark and other issues related to international registration, which have not been discussed in this Law, shall be regulated by the Madrid Protocol, Common Regulations of the Madrid Protocol and the Procedure for Implementing the Madrid Protocol.

CHAPTER SIX DURATION OF REGISTRATION OF A MARK

Article 35. Duration of Registration of a Mark

A mark shall be registered for a period of ten years from the date of filing of the application.

Article 36. Renewal

1. Following the expiry of the period specified in Article 35 of this Law, registration of a mark may be renewed in respect of all or only a part of goods and/or services each time for not longer than ten years.

2. Registration of a mark shall be renewed on the decision of the State Patent Bureau provided that the following documents have been submitted to the State Patent Bureau:

1) the request for renewal of registration of a mark in respect of all or part of the goods and/or services;

2) document certifying the payment of the fixed fee.

3. Documents specified in paragraph 2 of this Article must be filed by the proprietor of the mark or his representative not later than in the last year before the expiry of registration of the mark.

4. Having paid a 50% additional fee for the renewal of registration of a mark, the proprietor of a mark or his representative may submit a request for renewal within a period of six months following the day of expiry of registration of the mark.

5. Information relating to the renewal of registration of a mark shall be recorded in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania and published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.

6. If the proprietor of the mark or his representative fails to pay the fixed fee within the period specified in paragraphs 3 and 4 of this Article, the registration of the mark shall not be renewed and the mark shall be removed from the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania according to the procedure laid down in Article 24 of this Law.

CHAPTER SEVEN RIGHTS CONFERRED BY THE REGISTRATION OF A MARK

Article 37. Scope of Protection of a Mark

1. A registered mark shall be valid in the Republic of Lithuania only in respect of the goods and/or services specified in the certificate of registration of the mark.

2. A proprietor of the mark may extend the list of goods and/or services for which the mark has been registered only upon filing a new application in accordance with the procedure established by this Law.

Article 38. Rights of the Proprietor of the Mark

1. The proprietor of a registered mark shall have an exclusive right to prevent all third persons not having his consent from using in the course of trade any sign:

1) which is identical with the registered mark in relation to goods and/or services which are identical with those for which the mark is registered;

2) where, because of its identity with, or similarity to, the registered trade mark for the identical or similar goods and/or services, there exists a likelihood of confusion on the part of the public, which includes the likelihood of association with the registered trade mark;

3) which is identical with or similar to the registered mark in relation to goods and/or services which are not similar to those for which the mark is registered, where the latter has a reputation in the Republic of Lithuania and where use of that sign without due cause takes unfair advantage of or is detrimental to, the distinctive character or the repute of the mark.

2. The proprietor of the mark may prohibit the following under paragraph 1 of this Article:

1) affixing the sign to goods or to the packaging thereof;

2) offering the goods or putting them on the market or stocking, renting, lending or in any other form disposing of them for these purposes under that sign, or offering or supplying services thereunder;

3) importing or exporting goods under that sign;

4) using the sign on business papers and in advertising;

5) manufacturing the sign or keeping specimens thereof with the intention of performing any of the actions specified in subparagraphs 1-4 of paragraph 2 of this Article.

3. The following, inter alia, shall be deemed to constitute an infringement of the distinctive character of a sign, indicated in subparagraph 3 of paragraph 1 of this Article:

1) the sign is used as the business name of a legal person and this use is misleading the public due to the similarity of the sign to a registered mark and of the goods and/or services for which the mark is registered;

2) the reproduction or presentation of the sign in advertisements or in the media gives the impression that it constitutes the generic name of certain goods and /or services.

Article 39. Limitation of the Effects of a Mark

1. The provisions of Article 38 of this Law shall not entitle the proprietor of the mark to prohibit a third party from using in the course of trade:

1) his own personal name, surname and/or address;

2) indications concerning the kind, quality, quantity, intended purpose, value, geographical origin, the time of production of the goods or of rendering of the service, or other characteristic of the goods and/or services;

3) the mark where it is necessary to indicate the intended purpose of a product and/or service, in particular as accessories or spare parts;

4) the mark in comparative advertising where such advertising is permitted.

2. The provisions of paragraph 1 of this Article may be applied only provided they are used in accordance with honest practices in industrial or commercial matters.

Article 40. Exhaustion of the Rights Conferred by a Mark

1. Registration of a mark shall not entitle its proprietor to prohibit any other person from marking with it the goods which have been marked and put by the proprietor of the mark or with his consent on the European Community market.

2. Paragraph 1 of this Article shall not apply where there exist legitimate reasons for the proprietor to oppose further commercialisation of the goods, especially where the condition of the goods is changed or impaired after they have been put on the market.

Article 41. Registration of a Mark without the Authorisation of the Proprietor of the Mark

1. If a representative of the proprietor of the mark or another person applies, without such proprietor’s authorisation, for the registration of the mark in his own name, the proprietor shall be entitled to oppose the registration applied or demand its cancellation or the assignment in his favor of the said registration, unless such representative or person justifies his action.

2. In the case specified in paragraph 1 of this Article the proprietor of the mark shall be entitled to bring an action before the court to oppose the use of the mark, without the latter’s authorisation, by his representative or any other person.

3. The proprietor of the mark shall be entitled to exercise the rights set forth in paragraphs 1 and 2 of this Article not later than within three years from the date of coming to his knowledge of the fact of registration of the mark.

Article 42. Reproduction of a Mark in Dictionaries or in Other Similar Works

1. If the reproduction of a registered and valid mark in a dictionary, encyclopedia, book or similar publication of professional nature gives the impression that it constitutes the generic name or term of the goods or services for which the trade mark is registered, the author, publisher or editor must, at the request of the proprietor of the mark, ensure that the reproduction of the mark in the next edition of the publication is accompanied by an indication that it is a registered mark.

2. Paragraph 1 of this Article shall also apply to publications in electronic form. .

CHAPTER EIGHT TRANSFER OF THE MARK, LICENSING AND RIGHTS IN REM

Article 43. Transfer of the Right to a Mark Applied for or a Registered Mark

1. The right to a mark applied for or a registered mark may be transferred, under the agreement, in whole or partly, together with other rights related to the activities of a legal person. Unless the agreement provides otherwise, the right to a mark is transferred together with a legal person.

2. The right to a mark applied for or to a registered mark may be transferred in respect of all or part of the goods and (or) services.

3. The transfer of a right to a mark applied for or a registered mark shall be recorded in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania upon the request of one of the parties to the transfer, provided the following documents have been submitted to the State Patent Bureau:

1) a request to record the transfer;

2) a document certifying the transfer;

3) a document certifying the payment of a fixed fee;

4) the power of attorney issued to the representative (where appropriate).

4. The State Patent Bureau shall examine the submitted documents within a month’s period from the day of receipt of the documents specified in paragraph 2 of this Article and, provided that the documents meet the requirements of this Article, shall record the data relating to the transfer of the applied for or registered mark in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania.

5. A transfer of the right to an applied for or registered mark shall be invalid if the data relating to the transfer has not been entered in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania.

6. A transfer of the right to an applied for or registered mark shall become effective from the date of recording of the data relating to the transfer of the right to the applied for or registered mark in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania. The data relating to the transfer of the right to a registered mark shall be published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.

Article 44. Licensing

1. The proprietor of a mark may issue to a third party a voluntary exclusive or non-exclusive license for marking some or all goods and/or services for which it is registered and for the whole or part of the Republic of Lithuania.

2. The licensing contract data shall be recorded in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania upon the request of the parties to the contract. The following documents shall be submitted to the State Patent Bureau alongside with the request:

1) a document certifying the conclusion of the licensing contract signed by both parties or a notarised extract from the licensing contract;

2) a document certifying the payment of a fixed fee;

3) the power of attorney issued to a representative (where appropriate);

3. The following must be indicated in the document certifying the conclusion of a licensing contract or in an extract from the licensing contract:

1) the name or the personal name, surname and address (headquarters) of the proprietor of the mark;

2) the name or the personal name, surname and address (headquarters) of the licensee;

3) registration number of the mark for which the license is granted;

4) kind of license;

5) an indication as to the scope of the goods and/or services for which the license is granted;

6) the time period of license;

7) the territory in which the license is valid.

4. The State Patent Bureau shall examine the received documents within one month from the date of receipt of the documents specified in paragraph 2 of this Article and, upon ascertaining that the documents meet the requirements of this Article, shall record the data relating to the conclusion of the licensing contract in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania.

5. A licensing contract shall have effect vis-a-vis third parties after entry in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania. The entered data relating to the license agreement shall be published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.

6. The proprietor of the mark may invoke the rights provided for by Article 38 of this Law against a licensee who contravenes any provision in his licensing contract with regard to its duration, the form of use of a registered mark, the scope of the goods and (or) services for which the license is granted, the territory in which the mark may be affixed, or the quality of the goods manufactured or of the services provided by the licensee.

7. The provisions of paragraphs 1-6 of this Article shall also apply to the sublicensing contract.

Article 45. Rights in Rem

1. The right to a mark may be given as security or seized (temporary restriction of the right to use, administer or dispose of the mark) according to the procedure laid down by the laws of the Republic of Lithuania.

2. Having been notified by the keeper of the Register of Mortgages or the Register of Property Seizure Acts about the right to the mark given as security or seized, the State Patent Bureau shall enter the relating data in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania and publish a notice to the effect in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.

CHAPTER NINE INVALIDATION AND REVOCATION OF THE REGISTRATION

Article 46. Invalidation of a Registration

1. Upon request by any interested person, the registration of a mark may be invalidated by the court on the ground that the said mark does not comply with Articles 6 and (or) 7 of this Law.

2. Having passed a decision of invalidation, the court shall send a copy of the effective decision to the State Patent Bureau which shall remove the mark from the Register according to the procedure laid down in Article 24 of this Law.

3. The registration of a mark may not be invalidated on the ground that it conflicts with an earlier mark which does not meet the requirements of paragraph 2 of Article 47 of this Law.

4. Invalidation or revocation of a mark shall not be allowed if the proprietor of an earlier registered mark has knowingly tolerated the use during five years of a later mark which has been the subject of a bona fide application, except where the coexistence would be liable to mislead the public or be contrary to public order.

5. After the invalidation or revocation of a mark the issued registration certificate shall also be declared invalid.

6. Where the seniority of an earlier trade mark, protected under this Law, which has been surrendered or allowed to lapse, is claimed for a community trade mark, the invalidity or revocation of the earlier trade mark may be established a posteriori.

Article 47. Revocation of Registration

1. Upon the request of any interested party, the court may revoke the registration of a mark if, following the date of registration:

1) the mark has become, in that part of business in which the good and/or service concerned is traded or supplied, the common name for goods and/or services for which it is registered, as a result of the treatment of the mark as a common name by the proprietor or of his inactivity or due to such treatment of the mark by the others;

2) in consequence of the use made of it by the proprietor of the mark or with his consent in respect of the goods or services for which it is registered, the trade mark is liable to mislead the public, particularly as to the nature, quality or geographical origin of those goods and/or services.

2. The registration of a mark may be revoked if, within a period of five years after the issue of the registration certificate, a genuine use of the mark has not been started by the proprietor of the mark in the Republic of Lithuania or the proprietor has not expressed serious intention to use the mark in respect of the goods and/or services for which it is registered, or if the mark has not been put to genuine use for a period of five continuous years, except in cases where the use of the mark was prevented by serious reasons, such as, e.g., restrictions on imports or other circumstances beyond the proprietor’s control.

3. The following shall constitute use within the meaning of paragraph 2 of this Article:

1) use of the mark in a form differing in elements which do not alter the distinctive character of the mark in the form in which it was registered in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania;

2) affixing of the mark to goods or to the packaging thereof in the Republic of Lithuania solely for export purposes.

4. The mark shall be deemed to be used by its proprietor if it is used by another person with the proprietor’s consent.

5. No one may claim that the registration of a mark should be revoked on the grounds referred to in paragraph 2 of this Article, where, during the interval between expiry of the five-year period and the filing of the application with court for revocation, genuine use of the mark has been started or resumed, except in the case provided for in paragraph 6 of this Article.

6. When adopting a decision on the revocation of the registration, the following circumstances shall be disregarded:

1) the commencement or resumption of use within a period of three months preceding the filing of the application for revocation with court;

2) the commencement of the use of the mark on the expiry of the continuous period of five years of non-use;

3) preparations for the commencement or resumption occur only after the proprietor becomes aware that the application for revocation may be or has been filed with court.

7. Upon revocation of the mark on the grounds referred to in this Article, revocation of registration shall become effective from the date of coming into effect of the court decision.

Article 48. Decision regarding Refusal of Registration, Invalidation or Revocation of Registration only in respect of some Goods and/or Services

Where a decision is taken to refuse registration, to invalidate or revoke registration in respect of only some of the goods and/or services for which the mark has been applied for or registered, the decision regarding the refusal of registration or invalidity or revocation shall cover those goods and/or services only.

CHAPTER TEN DISPUTE SETTLEMENT. ENFORCEMENT OF RIGHTS

Article 49. Institutions having Jurisdiction in Disputes relating to Marks

1. The Appeals Division of the State Patent Bureau shall deal with disputes referred in Article 18 of this Law.

2. Vilnius County Court shall deal with disputes relating to:

1) decisions of the Appeals Division of the State Patent Bureau;

2) invalidation of registration of a mark;

3) revocation of registration of a mark;

4) enforcement of the rights of the proprietor of a mark;

5) recognition of the mark as well-known in the Republic of Lithuania;

6) Community trade marks under the provisions of Articles 90-101 of the Regulation on the Community trade mark.

Article 50. Enforcement of Rights

1. The applicant, the proprietor of a trade mark or their successors in title, when enforcing their rights, and the licensees of exclusive licences, when protecting the rights granted to them, shall be entitled to apply to the court in accordance with the procedure laid down by the law and to seek:

1) recognition of the rights;

2) an injunction intended to terminate the continuation of infringing activities;

3) prohibition to carry out activities by reason of which the rights may be actually infringed or the prejudice suffered;

4) compensation for the material damage, including lost income and other incurred expenses;

5) application of other remedies set out by this Law and other laws.

2. In order to ensure enforcement of an injunction intended to forbid the continuation of infringing activities, as well as an injunction intended to prevent activities by reason of which the rights may be actually infringed or the prejudice suffered, the court may, upon request of the persons referred to in paragraph 1 of this Article, order an infringer to lodge adequate assurance intended to ensure compensation for any possible prejudice.

3. Where there is no fault in the activities, in connection with the infringement of the rights established by this Law, of a person in respect of whom an injunction to terminate the continuation of infringing activities or the corrective measures specified in Article 504 are applied, the court may, at the request of this person, order him to pay pecuniary compensation to the injured party, if execution of the measures referred to in this paragraph of the Article would cause him disproportionate harm and if pecuniary compensation to the injured party appears reasonable and satisfactory.

4. The persons referred to in paragraph 1 of this Article, when enforcing their rights, shall be entitled to apply to the court for an injunction against intermediaries whose services are used by a third party to infringe the rights established by this Law. Such an injunction shall include the suspension of communication of information related to the infringement of the rights established by this Law or, if an intermediary is capable of performing this technically, the elimination of information infringing the said rights, or prohibition to obtain information infringing these rights. Such compliance with the judicial decision shall not exempt an intermediary from the responsibility for any act or omission related to keeping or communication of such information, which was the case before coming into effect of this decision.

5. When hearing a case of infringement of the rights of the proprietor of a mark, the defendant shall be entitled to file a counterclaim for invalidation of the registration of the mark.

6. The proprietor of a mark shall be entitled to apply to the court for an injunction against the use of a Community trade mark within the territory of the Republic of Lithuania pursuant to the provisions regarding the Community trade mark of Annex II: List referred to in Article 20 of the Act of Accession. 4. Company law. C. Industrial property rights of the 16 April 2003 Treaty between the Kingdom of Belgium, the Kingdom of Denmark, the Federal Republic of Germany, the Hellenic Republic, the Kingdom of Spain, the French Republic, Ireland, the Italian Republic, the Grand Duchy of Luxembourg, the Kingdom of the Netherlands, the Republic of Austria, the Portuguese Republic, the Republic of Finland, the Kingdom of Sweden, the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland (Member States of the European Union) and the Czech Republic, the Republic of Estonia, the Republic of Cyprus, the Republic of Latvia, the Republic of Lithuania, the Republic of Hungary, the Republic of Malta, the Republic of Poland, the Republic of Slovenia, the Slovak Republic, concerning the accession of the Czech Republic, the Republic of Estonia, the Republic of Cyprus, the Republic of Latvia, the Republic of Lithuania, the Republic of Hungary, the Republic of Malta, the Republic of Poland, the Republic of Slovenia and the Slovak Republic to the European Union Act concerning the conditions of accession of the Czech Republic, the Republic of Estonia, the Republic of Cyprus, the Republic of Latvia, the Republic of Lithuania, the Republic of Hungary, the Republic of Malta, the Republic of Poland, the Republic of Slovenia and the Slovak Republic and the adjustments to the Treaties on which the European Union is founded.

Article 501. Right of information

1. When hearing a case concerning an infringement of the rights established by this Law, the court, in response to a justified request of the claimant, may, in the context of proceedings, order the persons to immediately provide information on the origin and distribution networks of the goods or services which infringe the rights established by this Law, particularly:

1) the names and addresses of the production, manufacturers, distributors, suppliers and other previous holders of the goods (services) infringing the rights established by this Law, as well as the wholesalers and retailers for whom the indicated goods (services) have been intended;

2) information on the quantities of the produced, manufactured, delivered, received or ordered goods which infringe the rights established by this Law, as well as the price which has been obtained or ought to have been obtained for those goods or services.

2. The infringers of the rights established by this Law, other persons who were in possession on a commercial scale of the goods infringing the rights established by this Law, who were using on a commercial scale the services infringing the rights established by this Law or who were providing on a commercial scale the services which a third party used to infringe the rights established by this Law, as well as those who were indicated by the said persons as being involved in the production, manufacture or distribution of the goods infringing the rights established by this Law or the provision of the services infringing the rights established by this Law may be ordered to provide information referred to in paragraph 1 of this Article.

Article 502. Evidence

1. On application by a party which has presented reasonably available evidence sufficient to support its claims, and has, in substantiating those claims, specified evidence which lies in the control of the opposing party, the court may, in accordance with the procedure laid down by the Code of Civil Procedure, order that such evidence be presented by the opposing party, subject to the protection of confidential information. A reasonable sample of a substantial number of products shall be considered by the court to constitute reasonable evidence of the infringement of the rights established by this Law.

2. In the case of an infringement of the rights established by this Law, which has been committed on a commercial scale and under the conditions specified in paragraph 1 of this Article, the court may, in accordance with the procedure laid down by the Code of Civil Procedure, order that banking, financial or commercial documents be communicated by the opposing party, subject to the protection of confidential information. In the event of failure to present such evidence without strong reasons within the time limit set by the court or where the use of the evidence is denied, the court shall have the right to take a decision on the grounds of the evidence presented to it.

Article 503. Provisional measures and measures for preserving evidence

1. Application of provisional measures and measures for preserving evidence shall be regulated by the Code of Civil Procedure and this Law.

2. If there are sufficient grounds to suspect that the rights established by this Law have been infringed, the court may, in accordance with the procedure laid down by the Code of Civil Procedure, apply provisional measures necessary to prevent imminent infringing activities, to promptly terminate infringing activities and to enforce a final decision of the court, that is:

1) to forbid persons to commit an imminent infringement of the rights established by this Law;

2) to order persons to temporarily terminate an infringement of the rights established by this Law;

3) to forbid an intermediary to provide services to a third party who uses such services by infringing the rights established by this Law;

4) to seize copies of the subject matters of the rights established by this Law as well as goods, prevent their entry into or remove them from the channels of commerce, if it is suspected that they are infringing the rights established by this Law;

5) to seize the property of the persons suspected of infringing the rights established by this Law, which is possessed by the said persons or a third party, including the accounts of banks and other credit institutions; also to order the communication of bank, financial or commercial documents, or appropriate access to these documents in the case of an infringement committed on a commercial scale;

6) to apply other measures laid down by the Code of Civil Procedure.

3. If the provisional measures which are referred to in subparagraphs 1 and 2 of paragraph 2 of this Article and which have been applied are being infringed and the infringement continues, the court may order the persons suspected of committing an infringement to lodge adequate assurance intended to ensure that a person who has applied for provisional measures will be compensated for a possible prejudice.

4. The court shall have the right to require the person who applies for provisional measures to provide any reasonably available evidence in order to satisfy the court with a sufficient degree of certainty that the said person or the person in whose interest provisional measures are applied for is the holder or user of the rights established by this Law and that the applicant's right is being infringed, or that such infringement is imminent.

5. The court may, on application by a person who has presented reasonably available evidence to support his claims that the rights established by this Law have been infringed or are about to be infringed, may apply provisional measures or measures for preserving evidence, subject to the protection of confidential information, thus preserve relevant evidence in respect of the alleged infringement, that is:

1) to describe in detail the goods infringing the rights established by this Law and to seize them, or only to describe them;

2) to seize the products infringing the rights established by this Law and, in appropriate cases, the materials and implements used in the production and/or distribution of these products as well as the documents relating thereto;

3) to apply other prompt and effective provisional measures provided for in the Code of Civil Procedure.

6. Provisional measures and measures for preserving evidence may be applied without the defendant having been notified or heard, in particular where any delay would cause irreparable harm to the applicant or where there is a demonstrable risk of evidence being destroyed. Where provisional measures are applied without the defendant having been notified and heard, the defendant must be given notice without delay, i.e. after the execution of such measures at the latest. At the request of the parties, including a right to be heard, the provisional measures may be reviewed with a view to deciding, within a reasonable period after the notification of application of the measures, whether such measures must be modified, revoked or confirmed.

7. Where the applied provisional measures or measures for preserving evidence are revoked by the court or where they lapse due to any act or omission by the person who applied for them, or where a decision of the court establishing that there has been no infringement or threat of infringement of the rights established by this Law comes into effect, or where the person, who has applied for provisional measures or measures preserving evidence, does not institute proceedings within a period determined by the court, the defendant shall be entitled to request compensation for any injury caused by application of those measures.

Article 504. Corrective measures

1. The persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law shall be entitled to apply to the court and request that goods be recalled, removed from the channels of commerce in such a manner as to avoid any harm being caused to the said persons and to ensure the protection of their rights (e.g. to remake the infringing goods into other goods or to apply similar measures), or to request that the goods, which the court has found to be infringing the rights established by this Law and, in appropriate cases, the materials and implements principally used in the creation or manufacture of the specified objects be destroyed.

2. The measures referred to in paragraph 1 of this Article shall be applied regardless of other requirements of a person, applying for these measures, for compensation of the prejudice suffered as a result of the infringement of his rights. Such measures shall be carried out at the expense of the infringer, without compensating and taking into account proportionality between the seriousness of the infringement and the measure applied as well as the legitimate interests of third parties.

Article 51. Recovery of material damage

1.The procedure for recovery of material damage shall be regulated by the Civil Code and this Law.

2. When assessing the amount of the actual damage (losses) suffered as a result of the infringement of the rights established by this Law, the court shall take into account the substance of the infringement, the amount of the inflicted damage, lost income, incurred expenses, and other important circumstances. Profit made by the infringer may, at the request of the persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law, be recognized as losses. Goods infringing the rights established by this Law may be transferred to the holders of those rights upon their request.

3. The amount of income lost by the persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law shall be set by taking into account the amount of income which would have been made if the trade mark protected under this Law had been used legally (i.e. taking account of the royalties which are usually paid for the legal use of the trade mark), as well as the concrete circumstances which might have created conditions for making income (works performed by the right holders, implements used, negotiations for conclusion of contracts concerning the use of the trade mark, etc.).

4. Instead of the recovery of the damage (losses) actually suffered by reason of the infringement of the rights established by this Law, the persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law may claim the payment which would have been due if the infringer had used the trade mark legally (i.e. had acquired permission), and where the infringement has been committed intentionally or through gross negligence – the said persons may claim up to twice the amount of such payment.

5. Where the infringer did not knowingly, or with reasonable grounds to know, engage in infringing the rights established by this Law (i.e. there is no fault in his actions), the court may, upon request of the persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law, order the recovery of profit made by the infringer. A total that the infringer has saved and/or made by infringing the rights established by this Law shall be regarded as the profit made by the infringer. The profit made by the infringer shall be ascertained and recovered regardless of whether or not the right holder would have made the same profit as the infringer. When ascertaining the profit made by the infringer, the right holder must provide only the evidence that would confirm the gross income received by the infringer; the amount of net profit of the infringer (after deducting the expenses) must be proved by the infringer.

Article 511. Publication of judicial decision

The court which takes a decision on the infringement of the rights established by this Law may, at the request of the persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law, order the infringer to disseminate at his own expense the information concerning the adopted decision, including disseminating the decision in full or in part in the mass media or by any other means. A judicial decision or information concerning an adopted decision may be announced after the coming into effect of the decision, unless otherwise established by the court. The manner and extent of dissemination of a judicial decision shall be laid down in this judicial decision. The persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law may request that the infringer pay in advance into the bank account, indicated by the court, a sum of money necessary to disseminate the information concerning an adopted judicial decision or an adopted judicial decision itself.

Article 52. Application of customs supervision measures

Customs supervision measures determined by legal acts of the European Union and the Republic of Lithuania must be applied to the goods illegally bearing a trade mark (i.e. to the goods infringing the rights established by this Law), which are imported from third countries to the Republic of Lithuania or are exported from it to third countries.

Article 53. Criminal Liability for Infringement of the Rights of the Proprietor of the Mark

Criminal liability for the infringement of the rights of the proprietor of the mark shall be laid down by the Criminal Code.

CHAPTER ELEVEN FINAL PROVISIONS

Article 54. Transitional Provisions

1. The marks applied for registration prior to the entry into force of this Law shall be registered under the Law of the Republic of Lithuania on Trade Marks and Service Marks of 3 June 1993 No. I-173.

2. The rights of the proprietor of the marks registered prior to the coming into effect of this Law shall be protected under this Law.

Article 55. Recommendation to the Government

The Government shall by 1 January 2001 harmonise legal acts relating to the provisions of this Law.

Article 551. Application of the Regulation on the Community Trade Mark

1. The State Patent Bureau shall be the central industrial property office under the Regulation on the Community trade mark.

2. The State Patent Bureau shall approve necessary legal acts related to the application of the Regulation on the Community trade mark.

3. Fees for the actions carried out by the State Patent Bureau after the filing through the State Patent Bureau of an application for the registration of a Community trade mark shall be paid in accordance with the procedure laid down by the Law of the Republic of Lithuania on Law on Fees for the Registration of Industrial Property Objects and the Regulation on the Community trade mark.

Article 56. Entry into Force of this Law

1. This Law, except for Article 55, shall enter into force as of 1 January 2001.

2. Upon entry into force of this Law, the following shall become invalid:

1) the Law of the Republic of Lithuania on Trade Marks and Service Marks (“Valstybės žinios” - ”Official Gazette” 1993, No. 21-507);

2) the Law of the Republic of Lithuania on the Amendment to the Law of the Republic of Lithuania on Trade Marks and Service Marks (“Valstybės žinios” - ”Official Gazette” 1994, No. 89-1722);

3) the Law on the Amendment and Supplement to Article 4 of the Law on Trade Marks and Service Marks (“Valstybės žinios” - ”Official Gazette” 1997, No. 108-2733).

3. Subparagraph 4 of paragraph 2 of Article 49, paragraphs 1-4 of Article 50, Articles 501, 502, 503, 504, 51, 511 shall also apply mutatis mutandis to the protection of geographical indications.

I promulgate this Law enacted by the Seimas of the Republic of Lithuania

PRESIDENT OF THE REPUBLIC VALDAS ADAMKUS

Annex to

Republic of Lithuania Law No VIII-1981

of 10 October 2000

EU LEGAL ACTS IMPLEMENTED BY THE LAW ON TRADE MARKS

1. First Council Directive of 21 December 1988 to approximate the laws of the member states relating to trade marks (89/104/EEC).

2. Council Regulation (EC) No 40/94 of 20 December 1993 on the Community trade mark.

3. Directive 2004/48/EC of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 on the enforcement of intellectual property rights.

 Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 92-2844 Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKIŲ ŽENKLŲ

ĮSTATYMAS

2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1981 Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato prekių ženklų teisinę apsaugą, registraciją ir naudojimą Lietuvos

Respublikoje, Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro tvarkymą. 2. Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio

įstatymo priede. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08)

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Prekių ženklas (toliau – ženklas) – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno

asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

2. Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo. 3. Kolektyvinis ženklas – ženklas, kurio savininkas yra asmenų sąjunga (asociacija,

susivienijimas, konsorciumas ir pan.). 4. Geografinė nuoroda – vietovardis ar kitas žodis arba žymuo, pagal kurį galima

tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti, kad prekė yra kilusi iš tam tikros teritorijos, regiono ar vietovės, ir kuris sieja tos prekės kokybę, reputaciją ar kitas esmines savybes su jos geografine kilme.

5. Geografinė kilmė – šalis, teritorija, regionas ar vietovė, pagal kurią galima nustatyti prekės ar paslaugos tikrąją kilmės vietą.

6. Paraiška – visuma dokumentų, kuriuos šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui (toliau – Valstybinis patentų biuras) turi pateikti pareiškėjas, norintis įregistruoti ženklą.

7. Pareiškėjas – asmuo arba asmenų grupė, padavę paraišką įregistruoti ženklą. 8. Patentinis patikėtinis – fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų

Patentinių patikėtinių nuostatų nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių registrą.

9. Ženklo savininkas – šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje saugomo ženklo savininkas.

10. Licencija – ženklo savininko (licenciaro) leidimas kitam asmeniui (licenciatui) naudoti ženklą licencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.

11. Sublicencija – licenciato leidimas kitam asmeniui naudoti ženklą sublicencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis

12. Tarptautinė paroda – oficiali ar pripažinta oficialia tarptautinė paroda pagal Konvenciją dėl tarptautinių parodų, priimtą Paryžiuje 1928 m. lapkričio 22 d., paskutinį kartą peržiūrėtą 1972 m. lapkričio 30 d.

13. Tarptautinė ženklo registracija – ženklo įregistravimas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautinio biuro (toliau – Tarptautinis biuras) tarptautiniame registre

pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolą (toliau – Madrido protokolas), priimtą Madride 1989 m. birželio 27 d.

14. Tarptautinė paraiška – tarptautinės ženklo registracijos pagal Madrido protokolą paraiška, paduota Tarptautiniam biurui per Valstybinį patentų biurą ar kitą Madrido protokolo susitariančiosios šalies tarnybą.

15. Paryžiaus konvencija – 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, peržiūrėta Stokholme 1967 m. liepos 14 d. ir papildyta 1979 m. rugsėjo 28 d.

16. Nicos klasifikacija – tarptautinė prekių ir paslaugų klasifikacija, patvirtinta 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartimi dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti, peržiūrėta Stokholme 1967 m. liepos 14 d., Ženevoje 1977 m. gegužės 13 d. ir pataisyta Ženevoje 1979 m. spalio 2 d.

17. Valstybinio patentų biuro oficialus biuletenis – periodinis leidinys, kuriame Valstybinis patentų biuras, remdamasis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro nuostatais, oficialiai skelbia duomenis apie ženklus.

18. Tarptautinio biuro tarptautinių ženklų biuletenis – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautinio biuro periodinis leidinys „WIPO Gazette of International Marks“, kuriame Tarptautinis biuras skelbia tarptautinės ženklų registracijos duomenis.

19. Taisyklės – Valstybinio patentų biuro direktoriaus patvirtintos Prekių ženklų registracijos taisyklės.

20. Komercializavimas – prekių naudojimas siekiant gauti pelną. 21. Juridinio asmens pavadinimas – juridinio asmens, jo filialo arba atstovybės

pavadinimas.

2 straipsnis papildomas 22 ir 23 dalimis nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos: 22. Bendrijos prekių ženklas – ženklas, pareikštas registruoti arba įregistruotas pagal

Reglamentą dėl Bendrijos prekių ženklo. 23. Reglamentas dėl Bendrijos prekių ženklo – 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos

reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šis įstatymas taikomas kiekvienam prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti skirtam ženklui,

kuris yra arba Valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas, arba yra įregistruotas šio įstatymo nustatyta tvarka, arba yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas.

2. Šis įstatymas taikomas ir tiems ženklams, kurie Lietuvos Respublikoje pripažinti plačiai žinomais.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokius reikalavimus negu šis įstatymas, taikomi tarptautinių sutarčių reikalavimai.

4. Užsienio valstybių asmenys naudojasi visomis šiame įstatyme ir jo taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytomis teisėmis.

4 straipsnis. Ženklo savininko teisių apsaugos žymuo Ženklo savininkas gali informuoti visuomenę apie savo teises į tą ženklą savininko teisių

apsaugos žymeniu, kurį sudaro raidė R apskritime ir kuris dedamas ženklui iš dešinės (viršuje arba apačioje).

ANTRASIS SKIRSNIS ŽENKLO APSAUGA

5 straipsnis. Žymenys, galintys sudaryti ženklą Ženklai, kuriems taikoma šio įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali būti sudaryti iš šių

žymenų:

2

1) žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių;

2) raidžių, skaitmenų; 3) piešinių, emblemų; 4) erdvinių formų (gaminių išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos); 5) spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos; 6) bet kokio šio straipsnio 1–5 punkte nurodytų žymenų derinio.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

6 straipsnis. Absoliutūs atsisakymo registruoti ženklą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai

1. Žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis :

1) negali sudaryti ženklo pagal šio įstatymo 5 straipsnį; 2) neturi jokio skiriamojo požymio; 3) dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje

yra tapęs bendriniu; 4) žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių

pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas;

5) gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės;

6) prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, etinėms visuomenės normoms, žmoniškumo principams;

7) yra arba vien forma, kurią lemia pačių prekių rūšis, arba forma, būtina techniniam rezultatui gauti, arba forma, suteikianti prekėms esminę vertę;

8) yra sudarytas iš Lietuvos Respublikos oficialiojo ar tradicinio (trumpojo) valstybės pavadinimo, herbo, vėliavos ar kitų valstybės heraldikos objektų ar juos mėgdžiojantis, taip pat garantinių ir prabos ženklų, antspaudų, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklų, jeigu nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti juos ženkle;

9) sudarytas iš žymenų, kuriems registruoti nėra gauta kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų kompetentingų institucijų sutikimo ir kuriuos turi būti atsisakyta registruoti arba kurių registracija turi būti pripažinta negaliojančia pagal Paryžiaus konvencijos 6(ter) straipsnį;

10) yra didelės vertės simbolis, ypač religinis simbolis; 11) sudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą, skirtą žymėti prekėms,

kilusioms iš kitos nei nurodytoji kilmės vieta, jeigu šios nuorodos naudojimas tokių prekių ženkle Lietuvos Respublikoje gali klaidinti visuomenę dėl tikrosios prekių kilmės vietos. Ši nuostata taikoma ir ženklams su geografine nuoroda, kuri, nors ir teisingai nurodo prekių kilmės vietą, tačiau gali klaidinti visuomenę neteisingai informuodama, kad prekės kilusios iš kitos vietos;

12) sudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą, skirtą žymėti vynui ar stipriems alkoholiniams gėrimams, kilusiems iš kitos nei nurodytoji kilmės vieta, net ir tada, kai jis nurodo tikrąją prekių kilmės vietą, arba kai ta geografinė nuoroda pateikiama išversta į kitą kalbą, ar kai ji vartojama su papildomais apibūdinamaisiais žodžiais, pavyzdžiui, „rūšis“, „tipas“, „stilius“, „imitacija“ ar panašiai.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punktuose numatytais atvejais žymuo gali būti pripažintas ženklu ir jo registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį.

7 straipsnis. Kiti ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai 1. Ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra: 1) tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms prekėms

ir (ar) paslaugoms;

3

2) tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu;

3) tapatus šio įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintam plačiai žinomu ženklui, priklausančiam kitam asmeniui, arba klaidinamai į jį panašus;

4) tapatus juridinio asmens pavadinimui arba klaidinamai panašus į juridinio asmens pavadinimą, priklausantį kitam asmeniui, kuris teisę į tą pavadinimą Lietuvos Respublikoje įgijo iki paraiškos įregistruoti ženklą padavimo arba prioriteto datos, jeigu datoje nurodytą dieną juridinis asmuo turėjo teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos;

5) tapatus Lietuvos Respublikoje saugomai geografinei nuorodai arba klaidinamai į ją panašus, išskyrus tokią nuorodą, kuri kaip nesaugomas elementas įtraukta į ženklą, registruojamą asmens, turinčio teisę naudoti tą geografinę nuorodą;

6) tapatus saugomam pramoniniam dizainui ar kitam pramoninės nuosavybės objektui, autorių teisių saugomam literatūros, mokslo, meno kūriniui, žinomo asmens pavardei ar vardui, meniniam pseudonimui ar kito asmens portretui arba yra klaidinamai į jį panašus, išskyrus atvejus, kai šių teisių savininkas ar jo teisių perėmėjas yra davęs sutikimą. 1 dalis papildoma 7 punktu nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

7) tapatus ankstesniam Bendrijos prekių ženklui arba klaidinamai į jį panašus, jeigu vėlesnis ženklas pareikštas registruoti ar įregistruotas prekėms ir (ar) paslaugoms, kurios nėra panašios į prekes ir (ar) paslaugas, kurioms registruotas ankstesnis Bendrijos prekių ženklas, jeigu ankstesnis Bendrijos prekių ženklas turi reputaciją Europos Bendrijoje ir jeigu dėl neteisėto vėlesnio ženklo naudojimo gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pažeisti ankstesnio Bendrijos prekių ženklo skiriamąjį požymį, arba pakenkti jo reputacijai.

2 dalies redakcija iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos: 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas ankstesnis ženklas yra: 1) ženklas, kurio paraiškos padavimo Lietuvos Respublikoje data yra ankstesnė už šio

straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;

2) ženklas, kurio įregistravimo data Lietuvos Respublikai pagal Madrido protokolą yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;

3) ženklas, kuris šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, šio įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka yra pripažintas plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje. 2 dalies redakcija nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytas ankstesnis ženklas yra: 1) ženklas, kurio paraiškos padavimo Lietuvos Respublikoje data yra ankstesnė už šio

straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;

2) ženklas, kurio įregistravimo data Lietuvos Respublikai pagal Madrido protokolą yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;

3) ženklas, kuris šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datai, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, šio įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka yra pripažintas plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje;

4) Bendrijos prekių ženklas, kurio paraiškos padavimo data pagal Reglamentą dėl Bendrijos prekių ženklo yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;

5) Bendrijos prekių ženklas, kuriam Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo nustatyta tvarka prašoma suteikti pirmenybę šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto ženklo pagrindu, net jeigu pastarojo buvo atsisakyta arba leista pasibaigti jo galiojimo terminui.

3. Ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų.

4

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

8 straipsnis. Nesaugomi ženklo elementai 1. Ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri

(savarankiški) ženklai. 2. Jeigu ženkle yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elementų ir jeigu yra pagrindas manyti,

kad tokio ženklo registracija gali sukelti abejonių dėl ženklo suteikiamos apsaugos apimties, tokie elementai pareiškėjo arba ženklo savininko prašymu, Valstybinio patentų biuro arba teismo sprendimu gali būti pripažinti nesaugomais ženklo elementais.

3. Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių ženklo elementai buvo pripažinti nesaugomais, dėl šių elementų ar tokių elementų turinčio ženklo gali būti paduota nauja paraiška įregistruoti ženklą netaikant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų apribojimų.

4. Nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

9 straipsnis. Plačiai žinomo ženklo apsauga 1. Ženklas Lietuvos Respublikoje gali būti pripažintas plačiai žinomu, jeigu jo naudojimo

ar reklamavimo rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje. 2. Ženklas, Lietuvos Respublikoje pripažintas plačiai žinomu, saugomas ir neįregistruotas. 3. Ženklas plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje pripažįstamas teismo tvarka. 4. Be šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų teisių, Lietuvos Respublikoje pripažinto plačiai

žinomu ženklo savininkas turi ir teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti pramoninėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris gali suklaidinti dėl tapačių ir (ar) panašių prekių, kurioms plačiai žinomas ženklas naudojamas.

5. Be šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų teisių, pripažinto plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje įregistruoto ženklo savininkas turi ir teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo pramoninėje ar komercinėje veikloje naudoti bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris gali suklaidinti, nes tuo žymeniu pažymėtas netapačias ir nepanašias prekes ir (ar) paslaugas galima susieti su tomis prekėmis ir (ar) paslaugomis, kurios žymimos plačiai žinomu ženklu, ir dėl to gali būti pažeistos registruoto plačiai žinomo ženklo savininko teisės.

10 straipsnis. Prioritetas 1. Paraiškoje gali būti prašymas suteikti prioriteto datą vienos ar daugiau pirmųjų paraiškų,

paduotų valstybėje, kuri yra Paryžiaus konvencijos narė arba Pasaulinės prekybos organizacijos narė, pagrindu tam pačiam ženklui įregistruoti, jeigu pareiškėjas ar jo teisių perėmėjas paduoda paraišką Valstybiniam patentų biurui per 6 mėnesius nuo pirmosios paraiškos ar paraiškų padavimo datos.

2. Paraiškoje gali būti prašymas suteikti prioriteto datą, kurią šiuo ženklu pažymėtos prekės ir (ar) paslaugos buvo eksponuojamos oficialioje arba pripažintoje oficialia tarptautinėje parodoje, jeigu paraiška paduodama Valstybiniam patentų biurui per 6 mėnesius nuo pirmojo šiuo ženklu pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų eksponavimo parodoje dienos.

3. Pareiškėjas, norintis pasinaudoti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, privalo pateikti Valstybiniam patentų biurui patvirtintą pirmosios paraiškos (paraiškų) kopiją arba tarptautinės parodos, kurioje pirmą kartą buvo eksponuojamos šiuo ženklu pažymėtos prekės ir (ar) paslaugos, administracijos pažymą. Šie dokumentai gali būti pateikti kartu su kitais paraiškos dokumentais arba per 3 mėnesius nuo paraiškos padavimo datos.

4. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad pareiškėjas neįvykdė šio straipsnio 3 dalies reikalavimų, pripažįsta, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodyti prašymai nebuvo paduoti.

5

TREČIASIS SKIRSNIS ŽENKLO REGISTRACIJA

11 straipsnis. Paraiškos padavimas 1. Pareiškėjas, norintis įregistruoti ženklą, turi paduoti Valstybiniam patentų biurui

paraišką.

2 dalies redakcija iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos: 2. Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti ir jo atstovas. Užsienio valstybių fiziniai

asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės, paraiškas Valstybiniam patentų biurui paduoda ir visus su ženklo registracija susijusius veiksmus Valstybiniame patentų biure, įskaitant ir atstovavimą Apeliaciniame skyriuje, atlieka per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį. 2 dalies redakcija nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

2. Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti ir jo atstovas. Užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės, paraiškas Valstybiniam patentų biurui paduoda ir visus su ženklo registracija susijusius veiksmus Valstybiniame patentų biure, įskaitant atstovavimą Apeliaciniame skyriuje, atlieka per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

3. Vienam ženklui įregistruoti paduodama viena paraiška. 4. Paraišką įregistruoti ženklą sudaro: 1) prašymas įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą, pasirašytas pareiškėjo ar

jo atstovo; 2) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis; 3) pareiškėjo įgaliojimas asmeniui, jeigu paraišką paduoda įgaliotas asmuo; 4) prašymas suteikti prioritetą (jei reikia); 5) kompetentingų institucijų pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus išduotas

leidimas (jei reikia); 6) kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatai (jei reikia); 7) teisių savininko sutikimas pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą (jei reikia). 5. Prašyme įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą nurodoma: 1) pareiškėją ir jo atstovą identifikuojantys duomenys; 2) pareikšto registruoti ženklo vaizdas ir jo aprašas; 3) prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, pavadinimai,

suskirstyti pagal paraiškos padavimo dieną galiojančią Nicos klasifikaciją; 4) nuoroda, kad ženklas, kurį norima įregistruoti, yra erdvinis ženklas, (jei reikia); 5) nuoroda, kad spalva ar spalvų derinys, kompozicija yra laikomi skiriamuoju ženklo

požymiu, (jei reikia); 6) nuoroda, kurie ženklo elementai yra nesaugomi, (jei reikia); 7) nuoroda, kad ženklas registruojamas ir skelbiamas standartiniais Valstybinio patentų

biuro rašmenimis, (jei reikia); 8) ženklo ar jo žodinių elementų transliteracija, taip pat vertimas į lietuvių kalbą (jei

reikia); 9) nuoroda, kad ženklas, kuriam įregistruoti paduodama paraiška, yra kolektyvinis ženklas. 6. Paraiškoje gali būti prašoma įregistruoti ženklą vienai ar daugiau prekių ir (ar) paslaugų

klasių. Už daugiau nei vieną paraiškoje nurodytą prekių ir (ar) paslaugų klasę mokamas nustatytas papildomas mokestis. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

6

12 straipsnis. Paraiškos padavimo data 1. Paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai Valstybinis patentų biuras gauna šio

įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytus dokumentus. 2. Nepateikus nors vieno iš šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų

dokumentų, padavimo data paraiškai nesuteikiama ir paraiškos dokumentai grąžinami pareiškėjui, nurodant paraiškos nepriėmimo motyvus.

3. Nuo paraiškos padavimo datos, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, pareiškėjas įgyja pirmumo teisę į ženklą. Nuo šios datos iki ženklo registracijos liudijimo išdavimo datos ženklui suteikiama laikina teisinė apsauga, kuri suteikia teisę reikšti pretenzijas kitam asmeniui įspėjant dėl teisių, numatytų šio įstatymo 38 straipsnyje, galimo pažeidimo.

4. Jeigu pareiškėjas atšaukė savo paraišką, ženklas neįregistruojamas, išregistruojamas ženklo savininko prašymu arba jo registraciją nuginčija kitas asmuo, laikoma, kad šio straipsnio 3 dalyje numatyta laikina teisinė apsauga ženklui nebuvo suteikta. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

13 straipsnis. Paraiškos ekspertizė 1. Valstybinis patentų biuras per 1 mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos atlieka formalią

paraiškos dokumentų ekspertizę: patikrina, ar pateikti ir ar tinkamai įforminti šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti dokumentai.

2. Valstybinis patentų biuras paraišką pripažįsta paduota ir suteikia jai padavimo datą bei numerį, jeigu pateikti ir tinkamai įforminti šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti dokumentai.

3. Atlikęs šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, Valstybinis patentų biuras išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui paraiškos priėmimo pažymą, kurioje nurodoma paraiškos padavimo data ir paraiškai suteiktas numeris.

4. Suteikęs paraiškai padavimo datą, Valstybinis patentų biuras patikrina, ar pateikti visi šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar jie atitinka šio įstatymo ir Taisyklių reikalavimus, ar prekės ir (ar) paslaugos, kurioms pareikštas ženklas registruoti, atitinka Nicos klasifikacijos reikalavimus.

5. Nustatęs, kad pateikti ne visi šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai arba kad jie neatitinka šio įstatymo ir Taisyklių reikalavimų, Valstybinis patentų biuras apie tai raštu praneša pareiškėjui arba jo atstovui, nurodydamas trūkumus ir reikalingas pataisas. Jeigu per 3 mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos paraiška nepataisoma, Valstybinis patentų biuras ją pripažįsta nepaduota ir apie tai raštu praneša pareiškėjui ar jo atstovui.

6. Nustatęs, kad prekės ir (ar) paslaugos neatitinka Nicos klasifikacijos, Valstybinis patentų biuras išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui pranešimą, kuriame nurodo trūkumus ir ką būtina pataisyti. Jeigu per 3 mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos nurodyti trūkumai neištaisomi arba jeigu pareiškėjas ar jo atstovas nesutinka su Valstybinio patentų biuro nurodymais, Valstybinis patentų biuras atmeta visą paraišką arba tą jos dalį, kuri skirta toms prekėms ir (ar) paslaugoms, su kurių klasifikavimu nesutiko pareiškėjas ar jo atstovas, ir apie tai raštu praneša pareiškėjui ar jo atstovui.

14 straipsnis. Ženklo ekspertizė 1. Atlikęs paraiškos ekspertizę, Valstybinis patentų biuras atlieka ženklo ekspertizę

nustatyti, ar jis atitinka šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimus. 2. Jeigu ženklas neatitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Valstybinis

patentų biuras priima sprendimą neregistruoti ženklo visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų. Sprendimas, kuriame turi būti nurodyti atsisakymo registruoti ženklą pagrindai ir motyvai, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo priėmimo išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui.

3. Pareiškėjas ar jo atstovas turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo neregistruoti ženklo išsiuntimo dienos raštu pateikti Valstybiniam patentų biurui prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę.

4. Gavęs prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę ir išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus argumentus, Valstybinis patentų biuras atlieka pakartotinę ekspertizę ir priima vieną iš šių sprendimų:

7

1) ankstesnį sprendimą neregistruoti ženklo pripažinti netekusiu galios ir įregistruoti ženklą visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų;

2) sprendimą neregistruoti ženklo palikti galioti. 5. Valstybinis patentų biuras priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo

priėmimo išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui.

15 straipsnis. Apeliacijos pareiškimas 1. Pareiškėjas ar jo atstovas, nesutinkantis su pakartotinės ekspertizės metu Valstybinio

patentų biuro priimtu sprendimu, turi teisę per 3 mėnesius nuo šio sprendimo išsiuntimo dienos paduoti Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui (toliau – Apeliacinis skyrius) rašytinę apeliaciją su motyvuotu prašymu peržiūrėti ekspertizės išvadas ir dokumentą, kad nustatytas mokestis sumokėtas.

2. Išnagrinėjęs apeliaciją, Apeliacinis skyrius priima vieną iš šių sprendimų: 1) apeliaciją patenkinti ir priimti sprendimą įregistruoti ženklą visoms arba daliai prekių ir

(ar) paslaugų; 2) apeliaciją atmesti ir palikti galioti sprendimą neregistruoti ženklo. 3. Jeigu pareiškėjas ar jo atstovas nesutinka su Apeliacinio skyriaus sprendimu, jis turi

teisę per 6 mėnesius nuo Apeliacinio skyriaus sprendimo priėmimo dienos apskųsti Apeliacinio skyriaus sprendimą Vilniaus apygardos teismui.

16 straipsnis. Ženklo įregistravimas 1. Nustatęs, kad ženklas atitinka 6 straipsnio reikalavimus, Valstybinis patentų biuras

priima sprendimą ženklą įregistruoti ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui šį sprendimą ir nurodymą sumokėti nustatytą mokestį.

2. Šio įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka apeliaciją patenkinus, Valstybinis patentų biuras toliau atlieka veiksmus šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjui ar jo atstovui pristačius dokumentą, patvirtinantį, kad mokestis sumokėtas, ženklas įrašomas į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą. Duomenys apie įrašytą ženklą skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

17 straipsnis. Paraiškos atšaukimas 1. Jeigu pareiškėjas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo sprendimo įregistruoti ženklą

išsiuntimo dienos mokesčio nesumoka, Valstybinio patentų biuro sprendimu paraiška pripažįstama atšaukta.

2. Valstybinis patentų biuras ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo pripažinti paraišką atšaukta priėmimo dienos išsiunčia šį sprendimą pareiškėjui ar jo atstovui.

3. Pareiškėjas ar jo atstovas savo iniciatyva turi teisę bet kurioje paraiškos ar ženklo ekspertizės stadijoje atšaukti savo paraišką arba sumažinti joje nurodytų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą.

18 straipsnis. Ženklo registracijos užprotestavimas 1. Suinteresuoti asmenys per 3 mėnesius nuo įregistruoto ženklo paskelbimo Valstybinio

patentų biuro oficialiame biuletenyje dienos, remdamiesi šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsniais, gali užprotestuoti ženklo registraciją paduodami motyvuotą rašytinį protestą Apeliaciniam skyriui.

2. Už protesto padavimą turi būti sumokėtas nustatytas mokestis. 3. Apeliacinis skyrius per 14 dienų nuo protesto gavimo dienos patikrina, ar protestas

atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Jeigu protestas pateiktas laikantis šiame įstatyme ir Taisyklėse nustatytos tvarkos ir atitinka reikalavimus, Apeliacinis skyrius priima protestą ir užprotestuoto ženklo savininkui ar jo atstovui išsiunčia vieną protesto egzempliorių.

4. Užprotestuoto ženklo savininkas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo protesto išsiuntimo dienos privalo pateikti motyvuotą atsakymą į protestą. Motyvuoto atsakymo į protestą nepateikimas laikomas atsisakymu dalyvauti protesto nagrinėjime ir neužkerta kelio Apeliaciniam skyriui nagrinėti protestą užprotestuoto ženklo savininkui ar jo atstovui nedalyvaujant.

5. Išnagrinėjęs protestą, Apeliacinis skyrius priima vieną iš šių sprendimų:

8

1) patenkinti protestą ir ženklo registraciją pripažinti negaliojančia visoms ar daliai prekių ir (ar) paslaugų;

2) atmesti protestą ir ženklo registraciją palikti galioti. 6. Užprotestuoto ženklo savininkui ar jo atstovui, protestą padavusiam asmeniui ar jo

atstovui, nedalyvavusiems nagrinėjant protestą, apie priimtą sprendimą per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos pranešama raštu, pridėjus sprendimo nuorašą.

7. Apeliacinio skyriaus priimtas sprendimas per 6 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

8. Apeliacinio skyriaus priimti sprendimai skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08)

19 straipsnis. Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo Valstybiniame patentų biure tvarka 1. Apeliacinio skyriaus posėdžiai, kurių metu nagrinėjamos apeliacijos ar protestai, yra

vieši. 2. Pareiškėjas, suinteresuotas asmuo, užprotestuoto ženklo savininkas ar jų atstovai turi

teisę dalyvauti Apeliacinio skyriaus posėdyje nagrinėjant apeliaciją ar protestą. 3. Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo tvarką nustato Valstybinio patentų biuro direktoriaus

tvirtinamos apeliacijų ir protestų nagrinėjimo taisyklės.

20 straipsnis. Ženklo registracijos liudijimas 1. Valstybinis patentų biuras įregistruoto ženklo savininkui ar jo atstovui išduoda ženklo

registracijos liudijimą, jeigu šio įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pareikštas protestas arba jeigu protestas vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi buvo atmestas ar patenkintas iš dalies. Jeigu ženklo savininkas ar jo atstovas per 1 mėnesį nuo ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos nepasiima liudijimo, šis liudijimas jam išsiunčiamas paštu.

2. Ženklo registracijos liudijimo formą ir jame įrašytinus duomenis nustato Valstybinis patentų biuras.

3. Ženklo registracijos liudijimas yra teisinis dokumentas, patvirtinantis ženklo įrašymą Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre ir ženklo savininko išimtines teises į įregistruotą ženklą.

4. Jeigu ženklo savininkas ženklo registracijos liudijimą praranda, jam išduodamas liudijimo dublikatas.

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registras 1. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registras yra valstybės registras. Jį tvarko

Valstybinis patentų biuras. 2. Prekių ženklų dokumentų ir duomenų kaupimo, tvarkymo, saugojimo bei naudojimo

tvarką nustato Vyriausybės tvirtinami Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro nuostatai.

22 straipsnis. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro duomenys 1. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre registruojami ir kaupiami šie duomenys: 1) ženklo vaizdas; 2) prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, pavadinimai,

suskirstyti pagal paraiškos padavimo dieną galiojančią Nicos klasifikaciją; 3) paraiškos padavimo data ir numeris; 4) ženklo įregistravimo data ir numeris; 5) pareiškėjo pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė); 6) ženklo savininko pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė); 7) registracijos galiojimo termino pasibaigimo data; 8) prioriteto data, pirmosios paraiškos numeris, valstybės kodas, jei pagal šio įstatymo 10

straipsnio 1 dalį suteiktas prioritetas; 9) parodos pavadinimas, prekių ir (ar) paslaugų eksponavimo data, jei pagal šio įstatymo

10 straipsnio 2 dalį suteiktas prioritetas; 10) atstovo (jei jis yra) vardas, pavardė, adresas (buveinė);

9

11) nuoroda, kad ženklas yra kolektyvinis, erdvinis ar kad spalva yra skiriamasis ženklo požymis;

12) kiti duomenys, susiję su ženklo registracija, naudojimu ir apsauga; 13) duomenų keitimo pagrindai ir data. 2. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro nuostatų nustatyta tvarka naudotis Lietuvos

Respublikos prekių ženklų registro duomenimis turi teisę visi fiziniai ir juridiniai asmenys. 3. Bet kurių asmenų, sumokėjusių nustatytą mokestį, prašymu Valstybinis patentų biuras

išduoda išrašą iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro.

23 straipsnis. Pakeitimų paraiškoje ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre įrašymas

1. Pareiškėjas, ženklo savininkas ar jų atstovas privalo pranešti Valstybiniam patentų biurui, kad:

1) pasikeitė pareiškėjo ar ženklo savininko pavadinimas arba vardas, pavardė, arba adresas (buveinė);

2) pasikeitė pareiškėjo ar ženklo savininko atstovas arba jo adresas (buveinė); 3) pasikeitė pareikšto registruoti ar įregistruoto ženklo vaizdas, jeigu, Valstybinio patentų

biuro nuomone, šis pasikeitimas nėra susijęs su skiriamuoju ženklo požymiu; 4) trumpinamas prekių ir (ar) paslaugų sąrašas; 5) visiškai arba iš dalies pasikeitė pareiškėjas arba ženklo savininkas; 6) reikia ištaisyti technines klaidas. 2. Pareiškėjas, ženklo savininkas ar jų atstovas, prašydami įrašyti pakeitimą paraiškoje ar

Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre, turi pateikti šiuos dokumentus: 1) prašymą įrašyti pakeitimą paraiškoje ar Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre; 2) prašymą pagrindžiančius dokumentus, jeigu prašoma įrašyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6

punktuose nurodytus pakeitimus; 3) dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas nustatytas mokestis. 3. Gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, Valstybinis patentų biuras per 1

mėnesį nuo gavimo dienos juos patikrina ir, jeigu jie atitinka šio įstatymo bei Taisyklių reikalavimus, įrašo pakeitimą į paraišką ar Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą.

4. Pakeitimas įsigalioja nuo jo įrašymo dienos. Apie pakeitimą Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

5. Valstybinio patentų biuro padarytos techninės klaidos ištaisomos be mokesčio.

24 straipsnis. Ženklo išregistravimas 1. Ženklas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro, jeigu: 1) Apeliacinis skyrius šio įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka ženklo registraciją

pripažino negaliojančia; 2) teismo sprendimu ženklo registracija pripažinta negaliojančia ar panaikinta; 3) ženklo registracijos galiojimo terminas nebuvo pratęstas šio įstatymo 36 straipsnyje

nustatyta tvarka; 4) ženklo savininkas prašo išregistruoti ženklą. 2. Valstybinis patentų biuras išregistruoja ženklą iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų

registro gavęs vieną iš šių dokumentų: 1) įsiteisėjusį teismo sprendimą ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją panaikinti; 2) raštišką ženklo savininko prašymą. 3. Apeliaciniam skyriui priėmus sprendimą ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar

ženklo registracijos galiojimo nepratęsus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklas išregistruojamas Valstybinio patentų biuro iniciatyva.

4. Apie ženklo išregistravimą skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

25 straipsnis. Valstybiniam patentų biurui pateikiamų dokumentų reikalavimai 1. Valstybiniam patentų biurui pateikiami dokumentai turi būti valstybine kalba. Pateikęs

dokumentus, išskyrus prašymą įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą, ne valstybine kalba, pareiškėjas, ženklo savininkas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo dokumentų pateikimo dienos privalo pristatyti jų vertimą į valstybinę kalbą.

10

2. Įgaliojimas atstovauti pareiškėjui ar ženklo savininkui sudaromas paprasta rašytine forma. Jeigu prašymą įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą paduoda atstovas, bet kartu su šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytais dokumentais nepateikia įgaliojimo, jis turi būti pateiktas per 3 mėnesius nuo paraiškos padavimo datos.

3. Valstybiniam patentų biurui pateikiamų dokumentų legalizuoti nereikia. 4. Paraiškos ir kitų dokumentų konkrečius reikalavimus nustato Taisyklės. 5. Dokumentas pripažįstamas nepaduotu ir veiksmas pripažįstamas neatliktu, jeigu

pareiškėjas, ženklo savininkas ar jo atstovas per šiame įstatyme nustatytus terminus nepateikia dokumentų ar jie įforminti ne pagal reikalavimus.

26 straipsnis. Terminai 1. Pareiškėjui, ženklo ar tarptautinės registracijos savininkui arba jo atstovui pateikus

prašymą raštu ir sumokėjus nustatytą mokestį, šio įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 14 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje, 34 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatyti terminai gali būti pratęsti vieną kartą, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams nuo pirmojo termino pasibaigimo dienos.

2. Pareiškėjas, ženklo ar tarptautinės registracijos savininkas arba jo atstovas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pirmojo termino pasibaigimo dienos gali pateikti prašymą pratęsti terminą. Terminas pratęsiamas Valstybinio patentų biuro sprendimu.

3. Pareiškėjo praleistas terminas, nustatytas 17 straipsnio 1 dalyje, gali būti atkurtas pateikus šiuos dokumentus:

1) motyvuotą prašymą atkurti praleistą terminą; 2) praleidimo priežastis pagrindžiantį dokumentą; 3) dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas nustatytas mokestis. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas atkuriamas Valstybinio patentų biuro

direktoriaus sprendimu. 5. Atsisakymas pratęsti ar atkurti terminą gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta

tvarka. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08)

27 straipsnis. Mokesčiai 1. Už paraiškos padavimą ir kitus šiame įstatyme numatytus veiksmus turi būti sumokėtas

nustatytas mokestis. 2. Mokesčių dydį, konkrečius veiksmus, už kuriuos turi būti sumokėti mokesčiai,

mokesčių mokėjimo tvarką nustato šis įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS KOLEKTYVINIAI ŽENKLAI

28 straipsnis. Teisė į kolektyvinį ženklą 1. Asmenų sąjunga (asociacija, susivienijimas, konsorciumas ir pan.) turi teisę paduoti

paraišką registruoti kolektyvinį ženklą. 2. Kolektyviniam ženklui taikomos visos šio įstatymo nuostatos, išskyrus 43 ir 44

straipsnių.

29 straipsnis. Kolektyvinio ženklo registracija ir jo naudojimas 1. Kolektyvinis ženklas registruojamas asmenų sąjungos vardu ir tik tada, kai kartu su

paraiška pateikiami sąjungos patvirtinti jo naudojimo nuostatai. Nuostatuose turi būti šie duomenys:

1) asmenų sąjungos, kurios vardu paduota paraiška kolektyviniam ženklui registruoti, pavadinimas ir buveinė;

2) asmenų sąjungos tikslai ir atstovavimo tvarka; 3) narystės sąlygos; 4) informacija apie kolektyvo narius, turinčius teisę naudoti kolektyvinį ženklą; 5) kolektyvinio ženklo naudojimo sąlygos;

11

6) kolektyvo narių teisės ir pareigos kolektyvinio ženklo naudojimo sąlygų nesilaikymo ir teisių į jį pažeidimo atvejais.

2. Kolektyvinį ženklą galima perduoti tiktai visų asmenų, kurie yra kolektyvinį ženklą įregistravusio kolektyvo nariai, sutikimu.

3. Kolektyvinį ženklą gali sudaryti tokie žymenys arba nuorodos, kuriais prekyboje galima nurodyti geografinę prekių ir (ar) paslaugų kilmę, tačiau šis ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai, turinčiai teisę prekyboje vartoti tos geografinės vietovės pavadinimą, naudoti tokius žymenis arba nuorodas, su sąlyga, kad tai bus daroma laikantis sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos principų.

4. Kolektyvinis ženklas laikomas naudojamu, jeigu jį naudoja bent vienas kolektyvo narys. 5. Asmuo, turintis teisę naudoti kolektyvinį ženklą, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl

teisės į kolektyvinį ženklą pažeidimo tik gavęs šio ženklo savininko sutikimą, jeigu kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatuose nenustatyta kitaip.

6. Kolektyvinio ženklo savininkas turi pateikti Valstybiniam patentų biurui kiekvieną kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų pakeitimą ar papildymą.

7. Valstybinis patentų biuras atsisako registruoti kolektyvinį ženklą, jeigu jo naudojimo nuostatai neatitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimų arba jeigu jie prieštarauja viešajai tvarkai ar pripažintiems moralės principams. Kolektyvinio ženklo pareiškėjui trūkumus ištaisius, kolektyvinis ženklas gali būti registruojamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

8. Suinteresuoti asmenys, pateikę prašymą ir sumokėję nustatytą mokestį, Valstybiniame patentų biure gali susipažinti su kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatais.

PENKTASIS SKIRSNIS TARPTAUTINĖ ŽENKLO REGISTRACIJA

30 straipsnis. Tarptautinės ženklo registracijos galiojimas 1. Nuo tarptautinės ženklo registracijos, kurioje nurodoma Lietuvos Respublika, datos

pagal Madrido protokolo 3 straipsnio 4 dalį arba teritorinio išplėtimo po tarptautinės registracijos (toliau – vėlesnis teritorinis išplėtimas) datos pagal Madrido protokolo 3(ter) straipsnio 2 dalį, tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir šio įstatymo nustatyta tvarka pareikštas registruoti ženklas.

2. Nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir ženklas, kuris būtų įregistruotas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu vadovaujantis Madrido protokolo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis tarptautinės registracijos ženklui nebuvo atsisakyta suteikti apsaugą Lietuvos Respublikoje arba jeigu toks atsisakymas vėliau buvo atšauktas.

3. Tarptautinės ženklo registracijos duomenys skelbiami Tarptautinio biuro tarptautinių ženklų biuletenyje.

4. Valstybinis patentų biuras duomenis apie tarptautinę ženklo registraciją, išplėstą Lietuvos Respublikoje, įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

31 straipsnis. Tarptautinės ženklo registracijos negaliojimas 1. Jeigu tarptautinės registracijos ženklas neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimų

arba jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka yra paduotas protestas dėl ženklo registracijos, Valstybinis patentų biuras Madrido protokolo nustatytais terminais informuoja Tarptautinį biurą, kad tokio ženklo apsauga Lietuvos Respublikoje visiškai ar iš dalies negali būti suteikta.

2. Tarptautinė ženklo registracija Lietuvos Respublikoje negalioja nuo jos pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikoje dienos.

3. Jeigu tarptautinė ženklo registracija kilmės šalies tarnybos prašymu panaikinama arba jeigu Madrido protokolo susitariančioji šalis denonsuoja šį protokolą, ženklo savininkas šio įstatymo nustatyta tvarka gali paduoti paraišką ženklą registruoti Lietuvos Respublikoje.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta paraiška laikoma paduota tarptautinės ženklo registracijos ar vėlesnio teritorinio išplėtimo dieną, prireikus atsižvelgiant į suteiktą prioriteto datą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

12

1) paraiška paduodama per tris mėnesius nuo tarptautinės ženklo registracijos pabaigos šio straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais;

2) paraiškoje nėra nurodyta kitokių prekių ir (ar) paslaugų negu tarptautinėje ženklo registracijoje;

3) paraiška atitinka šio įstatymo reikalavimus ir pareiškėjas sumoka nustatytus mokesčius.

32 straipsnis. Tarptautinės paraiškos ar vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymo padavimas paraiškos ar registracijos Lietuvos Respublikoje pagrindu

1. Pareiškėjas ar ženklo savininkas, atitinkantis Madrido protokolo 2 straipsnio 1 dalies i papunkčio reikalavimus, tarptautinę paraišką turi paduoti per Valstybinį patentų biurą. Vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymas gali būti paduodamas per Valstybinį patentų biurą arba siunčiamas Tarptautiniam biurui tiesiogiai.

2. Paduodant tarptautinę paraišką ar vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymą gali būti prašoma suteikti prioritetą pagal Paryžiaus konvencijos nuostatas.

3. Tarptautinė paraiška ir vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymas turi atitikti Madrido protokolo ir Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos ir su ja susijusio protokolo bendrosiose taisyklėse (toliau – Madrido protokolo bendrosios taisyklės) patvirtintą formą ir reikalavimus.

4. Tarptautinės paraiškos bei vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymo padavimo ir nagrinėjimo tvarką Valstybiniame patentų biure nustato Valstybinio patentų biuro direktoriaus patvirtinta Madrido protokolo įgyvendinimo tvarka.

5. Už tarptautinės paraiškos nagrinėjimą Valstybiniame patentų biure pareiškėjas turi sumokėti nustatytą mokestį. Jeigu pareiškėjas nepateikia dokumento, patvirtinančio nustatyto mokesčio sumokėjimą, Valstybinis patentų biuras tarptautinę paraišką grąžina.

6. Madrido protokolo bendrosiose taisyklėse numatytus mokesčius pareiškėjas turi mokėti tiesiai Tarptautiniam biurui. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08)

33 straipsnis. Nacionalinės ženklo registracijos pakeitimas tarptautine ženklo registracija

1. Kai ženklo savininko iniciatyva Lietuvos Respublikoje įregistruotas ženklas yra ir tarptautinės ženklo registracijos objektas, tarptautinė ženklo registracija gali atstoti Lietuvos Respublikoje galiojančią nacionalinę registraciją, jeigu:

1) tarptautinė registracija yra išplėsta Lietuvos Respublikoje; 2) visos nacionalinėje registracijoje išvardytos prekės ir (ar) paslaugos yra išvardytos ir

tarptautinėje registracijoje; 3) tarptautinė registracija išplėsta Lietuvos Respublikoje po to, kai remiantis šio įstatymo

11 straipsniu paraiška paduodama Valstybiniam patentų biurui. 2. Sumokėjusio nustatytą mokestį ženklo savininko prašymu Valstybinis patentų biuras

nacionalinės registracijos pakeitimo tarptautine registracija duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą ir paskelbia Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

34 straipsnis. Specialios nuostatos, taikomos tarptautinei ženklo registracijai 1. Jeigu tarptautinės ženklo registracijos savininkas nesutinka su Valstybinio patentų biuro

sprendimu atsisakyti suteikti apsaugą dėl to, kad ženklas neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimų, jis turi teisę per 5 mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos paprašyti atlikti pakartotinę ekspertizę. Nepateikus prašymo per nustatytą terminą, Valstybinio patentų biuro sprendimas laikomas galutiniu.

2. Jeigu tarptautinės ženklo registracijos savininkas nesutinka su pakartotinės ekspertizės metu Valstybinio patentų biuro priimtu sprendimu, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo šio sprendimo išsiuntimo dienos paduoti Apeliaciniam skyriui apeliaciją šio įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka.

3. Suinteresuoti asmenys ar jų atstovai protestą dėl tarptautinės ženklo registracijos turi paduoti per 3 mėnesius nuo duomenų apie tarptautinę ženklo registraciją paskelbimo Tarptautinio

13

biuro tarptautinių ženklų biuletenyje dienos. Protestas turi atitikti šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

4. Užprotestuotos tarptautinės ženklo registracijos savininkas per 5 mėnesius nuo pranešime Tarptautiniam biurui apie atsisakymą suteikti apsaugą nurodytos datos privalo paskirti atstovą šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir pateikti motyvuotą atsakymą į protestą. Motyvuoto atsakymo nepateikimas į protestą laikomas atsisakymu dalyvauti protesto nagrinėjime ir neužkerta kelio Apeliaciniam skyriui nagrinėti protestą užprotestuotos tarptautinės ženklo registracijos savininkui ar jo atstovui nedalyvaujant. Jeigu užprotestuotos tarptautinės ženklo registracijos savininkas nepaskyrė atstovo, Apeliacinio skyriaus priimtas sprendimas tarptautinės ženklo registracijos savininkui nesiunčiamas.

5. Tarptautinės ženklo registracijos savininko suteikta licencija negalioja Lietuvos Respublikoje tretiesiems asmenims, jeigu duomenys apie licencinę sutartį neįrašyti šio įstatymo 44 straipsnio nustatyta tvarka.

6. Tarptautinėms kolektyvinio ženklo registracijoms netaikomi šio įstatymo 29 straipsnio reikalavimai.

7. Tarptautinės ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimą ir kitus šiame įstatyme neaptartus klausimus, susijusius su tarptautine ženklo registracija, reglamentuoja Madrido protokolas, Madrido protokolo bendrosios taisyklės ir Madrido protokolo įgyvendinimo tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS ŽENKLO REGISTRACIJOS GALIOJIMAS

35 straipsnis. Ženklo registracijos galiojimo terminas Pradinis ženklo registracijos galiojimo terminas yra 10 metų nuo paraiškos padavimo

dienos.

36 straipsnis. Ženklo registracijos galiojimo pratęsimas 1. Pasibaigus šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytam terminui, ženklo registracijos

galiojimas gali būti pratęsiamas visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 10 metų.

2. Ženklo registracijos galiojimas pratęsiamas Valstybinio patentų biuro sprendimu, jeigu Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas pratęsti ženklo registracijos galiojimą visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų;

2) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ženklo savininkas ar jo atstovas turi

pateikti ne vėliau kaip paskutiniais ženklo registracijos galiojimo metais. 4. Sumokėjęs mokesčio už ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimą 50 procentų

priemoką, ženklo savininkas ar jo atstovas per 6 mėnesius nuo įregistruoto ženklo registracijos galiojimo pasibaigimo dienos gali paduoti prašymą registraciją pratęsti.

5. Duomenys apie ženklo registracijos galiojimo pratęsimą įrašomi į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą ir skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

6. Jeigu ženklo savininkas ar jo atstovas per šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus terminus nesumoka nustatyto mokesčio, ženklo galiojimas nepratęsiamas ir šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka ženklas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro.

SEPTINTASIS SKIRSNIS ŽENKLO REGISTRACIJOS SUTEIKIAMOS TEISĖS

37 straipsnis. Ženklo apsaugos apimtis 1. Įregistruotas ženklas Lietuvos Respublikoje galioja tik toms prekėms ir (ar) paslaugoms,

kurios yra nurodytos ženklo registracijos liudijime. 2. Papildyti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti įregistruotas ženklas, sąrašą ženklo

savininkas gali tik šio įstatymo nustatyta tvarka padavęs naują paraišką.

14

38 straipsnis. Ženklo savininko teisės 1. Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo

sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar

klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu;

3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens vartojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.

2. Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti: 1) tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; 2) siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti,

nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; 3) importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; 4) naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; 5) gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos šio

straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus veiksmus. 3. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu skiriamojo ženklo požymio pažeidimu, be to,

pripažįstami atvejai, kai: 1) žymuo naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas ir toks jo naudojimas klaidina

visuomenę dėl savo panašumo į įregistruotą ženklą bei prekes ir (ar) paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas;

2) skelbimuose ar kitose visuomenės informavimo priemonėse žymuo atgaminamas arba nurodomas taip, kad gali susidaryti įspūdis, jog atitinkamas ženklas yra tapęs bendriniu tam tikrų prekių ir (ar) paslaugų pavadinimu. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08) Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

39 straipsnis. Ženklo savininko teisių apribojimas 1. Šio įstatymo 38 straipsnio nuostatos nesuteikia ženklo savininkui teisės uždrausti

kitiems asmenims savo ūkinėje ar komercinėje veikloje naudoti kaip žymenį: 1) savo vardą, pavardę ir (ar) adresą; 2) prekių ir (ar) teikiamų paslaugų rūšies, kiekio, kokybės, paskirties, vertės, geografinės

kilmės, prekių pagaminimo ir (ar) paslaugų teikimo laiko nuorodas arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas;

3) ženklą, kai būtina nurodyti prekių ir (ar) paslaugų, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių, paskirtį;

4) ženklą lyginamojoje reklamoje, jei tokia reklama yra leidžiama. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai nurodyti naudojimo

atvejai neprieštarauja sąžiningos ūkinės ar komercinės veiklos praktikai.

40 straipsnis. Ženklo savininko teisių pasibaigimas

1 dalies redakcija iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos: 1. Ženklo registracija nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti kitam asmeniui žymėti juo

prekes, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu yra pažymėtos ir išleistos į Lietuvos Respublikos ar bet kurios kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika dėl šių prekių yra sudariusi dvišales ar daugiašales bendros rinkos, muitų sąjungos ar panašias tarptautines sutartis, rinką. 1 dalies redakcija nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

1. Ženklo registracija nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti kitam asmeniui žymėti juo prekes, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu yra pažymėtos ir išleistos į Europos Bendrijos rinką.

15

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių ženklo savininkas gali nesutikti su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu pažymėtų tokiu ženklu ir išleistų į rinką prekių kokybė pasikeitė ar pablogėjo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

41 straipsnis. Ženklo registracija be ženklo savininko sutikimo 1. Ženklo savininkas turi teisę užginčyti ženklo registraciją ir pareikalauti tokio ženklo

registraciją panaikinti arba ženklą perregistruoti savo naudai, jeigu be jo sutikimo savininko atstovas ar kitas asmuo savo vardu padavė paraišką ženklui įregistruoti ir nepateikė tokius veiksmus pateisinančių įrodymų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju ženklo savininkas turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl to, kad jo atstovas arba kitas asmuo naudojasi ženklu be jo sutikimo.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis teisėmis ženklo savininkas gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kurią jis sužinojo apie tokio ženklo įregistravimą.

42 straipsnis. Ženklo atgaminimas žodynuose ar kituose panašiuose leidiniuose 1. Jeigu įregistruotas ir galiojantis ženklas atgaminamas žodynuose, enciklopedijose,

knygose ir kituose profesinio pobūdžio leidiniuose ir yra tikimybė, kad tai sudarys įspūdį, jog šis ženklas yra prekių ar paslaugų bendrinis pavadinimas ar terminas, ženklo savininko prašymu autorius, leidėjas ar redaktorius turi užtikrinti, kad šiuose leidiniuose ženklas būtų atgamintas su nuoroda, kad tai – įregistruotas ženklas.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir elektroniniams leidiniams.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS TEISĖS Į ŽENKLĄ PERDAVIMAS, LICENCIJAVIMAS IR ĮKEITIMAS

43 straipsnis. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas 1. Teisė į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą gali būti perduota pagal sutartį visai ar

iš dalies, kartu su kitomis teisėmis, susijusiomis su juridinio asmens veikla, arba atskirai. Teisė į ženklą pereina kartu su juridiniu asmeniu, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

2. Teisė į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą gali būti perduota visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti.

3. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas įrašomas į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą vienos iš teisės perdavimo šalių prašymu, jeigu Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas įrašyti teisės perdavimą; 2) teisės perdavimą patvirtinantis dokumentas; 3) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis; 4) įgaliojimas atstovui (jeigu reikia). 4. Valstybinis patentų biuras per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų

gavimo dienos patikrina gautus dokumentus ir, jeigu dokumentai atitinka šio straipsnio reikalavimus, teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimo duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą.

5. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas negalioja, jeigu perdavimo duomenys neįrašyti į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą.

6. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas įsigalioja nuo perdavimo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą dienos. Teisės į įregistruotą ženklą perdavimo duomenys skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08) Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

16

44 straipsnis. Licencijos suteikimas 1. Ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanorišką išimtinę ar neišimtinę

licenciją visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje.

2. Licencinės sutarties duomenys įrašomi į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą vienos iš licencinės sutarties šalių prašymu. Kartu su prašymu Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie dokumentai:

1) abiejų šalių pasirašytas licencinės sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas ar notaro patvirtintas išrašas iš licencinės sutarties;

2) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis; 3) įgaliojimas atstovui (jeigu reikia). 3. Licencinės sutarties sudarymą patvirtinančiame dokumente arba išraše iš licencinės

sutarties turi būti nurodyta: 1) ženklo savininko pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė); 2) licencijos gavėjo pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė); 3) ženklo, kuriam naudoti suteikiama licencija, registracijos numeris; 4) licencijos rūšis; 5) nuoroda, kokioms prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti suteikiama licencija; 6) licencijos galiojimo terminas; 7) licencijos galiojimo teritorija. 4. Valstybinis patentų biuras per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų

gavimo dienos patikrina gautus dokumentus ir, jeigu dokumentai atitinka šio straipsnio reikalavimus, licencinės sutarties sudarymo duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą.

5. Licencinė sutartis tretiesiems asmenims įsigalioja nuo jos įrašymo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą dienos. Licencinės sutarties įrašymo duomenys skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

6. Ženklo savininkas gali panaudoti šio įstatymo 38 straipsnyje numatytas teises prieš licenciatą, jeigu šis nevykdo kurios nors licencinėje sutartyje numatytos sąlygos – dėl jos trukmės, registruoto ženklo naudojimo formos, prekių ir (ar) paslaugų, dėl kurių suteikta licencija, apimties (kiekio, rūšies, kilmės), teritorijos, kurioje gali būti naudojamas ženklas, arba dėl licenciato gaminamų prekių ir (ar) teikiamų paslaugų kokybės.

7. Šio straipsnio 1–6 dalių nuostatos taikomos ir sublicencinei sutarčiai. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08)

45 straipsnis. Teisės į ženklą įkeitimas ar areštas 1. Teisė į ženklą gali būti įkeista ar areštuota (laikinai apribota teisė naudoti, valdyti ženklą

arba juo disponuoti) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Gavęs hipotekos ar turto arešto aktų registro tvarkytojo pranešimą apie įkeistą ar

areštuotą teisę į ženklą, Valstybinis patentų biuras teisės į ženklą įkeitimo ar arešto duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą ir apie tai paskelbia Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

DEVINTASIS SKIRSNIS ŽENKLO REGISTRACIJOS PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIA IR PANAIKINIMAS

46 straipsnis. Ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia 1. Bet kurio suinteresuoto asmens prašymu teismas, remdamasis tuo, kad ženklas

neatitinka šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių nuostatų, gali pripažinti ženklo registraciją negaliojančia.

17

2. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti ženklo registraciją negaliojančia, išsiunčia įsiteisėjusio sprendimo nuorašą Valstybiniam patentų biurui, o šis išregistruoja ženklą šio įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka.

3. Ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia dėl to, kad kyla konfliktas tarp jo ir ankstesnio ženklo, neatitinkančio šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

4. Ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia arba panaikinta, jeigu ankstesnio įregistruoto ženklo savininkas penkerius metus akivaizdžiai toleravo vėlesnio ženklo naudojimą, pagrįstą sąžiningais ketinimais paduota paraiška, išskyrus atvejus, kai lygiagretus jų naudojimas gali klaidinti visuomenę arba prieštarauti viešajai tvarkai.

5. Ženklo registraciją pripažinus negaliojančia ar ją panaikinus, netenka galios ir išduotas registracijos liudijimas. 46 straipsnis papi1domas 6 dalimi nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

6. Ankstesnio ženklo, saugomo pagal šį įstatymą, kurio pagrindu buvo siekiama Bendrijos prekių ženklui pirmenybės, registracija gali būti pripažinta negaliojančia arba panaikinta a posteriori (remiantis vėlesnėmis aplinkybėmis) net ir tuo atveju, kai jau yra pasibaigęs šio ženklo registracijos galiojimo terminas arba kai ženklo savininko prašymu šis ženklas jau yra išregistruotas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08) Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

47 straipsnis. Ženklo registracijos panaikinimas 1. Bet kurio suinteresuoto asmens prašymu teismas ženklo registraciją gali panaikinti,

jeigu po ženklo įregistravimo datos: 1) dėl savininko veiksmų ar nepakankamo aktyvumo toje prekybos ar verslo srityje, kur

prekiaujama prekėmis ir (ar) teikiamos paslaugos, kurioms ženklas buvo įregistruotas, ženklas tapo bendriniu pavadinimu arba jį ėmė taip traktuoti kiti;

2) pats ženklo savininkas arba jo sutikimu kitas asmuo žymėjo ženklu prekes ir (ar) paslaugas, kurioms jis buvo įregistruotas, taip, kad galėjo klaidinti visuomenę dėl tų prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės.

2. Ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje nepradėjo naudoti ženklo ar rimtai nesirengė juo žymėti prekes ir (ar) paslaugas, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos priežastys, pavyzdžiui, importo suvaržymas ar kitos nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės.

3. Pagal šio straipsnio 2 dalį naudojimu taip pat laikoma: 1) ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų

ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre; 2) ženklo naudojimas prekėms ar jų pakuotėms žymėti Lietuvos Respublikoje išimtinai

eksporto tikslais. 4. Ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo

savininko sutikimą. 5. Negalima reikalauti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais ženklo

registracija būtų panaikinta, jeigu tarp penkerių metų jo nenaudojimo laikotarpio pabaigos ir prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo teismui dienos iš tikrųjų buvo imta arba iš naujo pradėta ženklą naudoti, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

6. Priimant sprendimą dėl registracijos panaikinimo, neturi būti atsižvelgiama nė į vieną iš šių aplinkybių:

1) ženklas buvo pradėtas naudoti ar jo naudojimas buvo atnaujintas per tris mėnesius iki prašymo panaikinti ženklo registraciją padavimo teismui dienos;

2) ženklas pradėtas naudoti iš karto pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų nenaudojimo laikotarpiui;

3) savininkas pradėjo ženklą naudoti ar atnaujino jo naudojimą po to, kai sužinojo, kad gali būti paduotas ar yra paduotas prašymas teismui dėl registracijos panaikinimo.

18

7. Panaikinus ženklo registraciją šiame straipsnyje numatytais pagrindais, registracijos panaikinimas įsigalioja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

48 straipsnis. Sprendimas neregistruoti ženklo, registracijos pripažinimas negaliojančia ar panaikinimas tik tam tikroms prekėms ir (ar) paslaugoms

Šio įstatymo numatytais atvejais priėmus sprendimą neregistruoti ženklo, registraciją pripažinus negaliojančia ar ją panaikinus tik daliai prekių ir (ar) paslaugų, sprendimas neregistruoti ženklo, registracijos pripažinimas negaliojančia arba panaikinimas taikomas tik toms prekėms ir (ar) paslaugoms.

Skirsnio pakeitimas: Nr. X-651, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2670 (2006-06-28)

DEŠIMTASIS SKIRSNIS GINČŲ NAGRINĖJIMAS. TEISIŲ GYNIMAS

49 straipsnis. Ginčus dėl ženklų nagrinėjančios institucijos 1. Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius nagrinėja ginčus, numatytus šio įstatymo

18 straipsnyje. 2. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ginčus dėl: 1) Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų; 2) ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia; 3) ženklo registracijos panaikinimo; 4) ženklo savininko teisių gynimo; 5) ženklo pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje; 6) Bendrijos prekių ženklų pagal Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 90–101

straipsnių nuostatas.

50 straipsnis. Teisių gynimo būdai 1. Pareiškėjas, prekių ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat

išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; 5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus. 2. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo

atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, vykdymą, teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją tiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.

3. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos 504 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šioje straipsnio dalyje nurodytus teisių gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises. Šis draudimas apima su šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jei tarpininkas techniškai gali tai atlikti, tokias teises pažeidžiančios informacijos pašalinimą, arba draudimą gauti šias teises pažeidžiančią informaciją. Toks teismo sprendimo įvykdymas neatleidžia tarpininko nuo atsakomybės už veiksmus ar neveikimą, susijusius su tokios informacijos laikymu ar perdavimu, buvusiu iki šio sprendimo įsigaliojimo.

19

5. Nagrinėjant ženklo savininko teisių pažeidimo bylą, atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.

6. Ženklo savininkas turi teisę kreiptis į teismą prašydamas uždrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti Bendrijos prekių ženklą pagal 2003 m. balandžio 16 d. Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutarties dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų II priedo „Stojimo akto 20 straipsnyje nurodytas sąrašas. 4. Bendrovių teisė. C. Pramoninės nuosavybės teisės“ nuostatas dėl Bendrijos prekių ženklo.

501 straipsnis. Teisė gauti informaciją 1. Nagrinėdamas ginčą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, teismas, remdamasis

ieškovo pagrįstu prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti informaciją apie šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių ir paslaugų kilmę ir platinimo būdus, ypač:

1) šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių (paslaugų) gamintojų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių valdytojų, taip pat didmenine bei mažmenine prekyba užsiimančių asmenų, kuriems buvo skirtos nurodytos prekės (paslaugos), vardus (pavadinimus) ir adresus;

2) duomenis apie pagamintų, patiektų, gautų ar užsakytų šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių kiekį ir kainą, kuri buvo sumokėta ar turėjo būti sumokėta už tas prekes ar paslaugas.

2. Pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją gali būti įpareigoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie turi komerciniais tikslais savo žinioje šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes, kurie komerciniais tikslais naudojasi šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia paslaugas, kurias tretieji asmenys naudoja darydami šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie nurodytų asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes arba teikiant šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias paslaugas.

502 straipsnis. Įrodymai 1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai

pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali išreikalauti juos iš priešingos šalies šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.

2. Jeigu šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iš priešingos šalies gali išreikalauti banko, finansinius ar komercinius dokumentus, jei garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.

503 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės 1. Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio

proceso kodeksas ir šis įstatymas.

20

2. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:

1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis

naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo

nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises;

5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius arba komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu;

6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones. 3. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos

priemonės yra pažeidžiamos ir pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo darymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, kurie galėtų pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal šį įstatymą nustatytų teisių turėtojas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas.

5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, šio įstatymo nustatytos teisės, prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus, tai yra:

1) išsamiai aprašyti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes ir jas sulaikyti arba tik aprašyti;

2) areštuoti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančius gaminius, prireikus – medžiagas ir priemones, kurios yra naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui, bei su jomis susijusius dokumentus ir juos paimti;

3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso kodekse.

6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, t. y. iš karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti išklausytam, laikinosios apsaugos priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per protingą terminą po pranešimo apie priemonių pritaikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar patvirtintos.

7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.

504 straipsnis. Atkuriamosios priemonės 1. Šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir

reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas bei priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti.

21

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

51 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas 1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. 2. Nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos

(nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančios prekės gali būti perduotos tų teisių turėtojams šių prašymu.

3. Šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojantis šio įstatymo saugomu prekių ženklu (t. y. į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą ženklo naudojimą), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių turėtojų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl ženklo naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).

4. Vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą (t. y. gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

5. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises (t. y. jo veiksmuose nėra kaltės), teismas šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali išreikalauti iš pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio įstatymo nustatytas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių turėtojas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių turėtojas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

511 straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas Priimantis sprendimą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo teismas šio įstatymo 50

straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip. Teismo sprendimo paskelbimo būdas ir kiek skelbti nustatoma pačiame sprendime. Šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti, kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai apie priimtą teismo sprendimą ar teismo sprendimui paskelbti.

52 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas Neteisėtai prekių ženklu pažymėtoms prekėms (t. y. šio įstatymo nustatytas teises

pažeidžiančioms prekėms), kurios importuojamos iš trečiųjų valstybių į Lietuvos Respubliką arba iš jos eksportuojamos į trečiąsias valstybes, turi būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos muitinės priežiūros priemonės.

53 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už ženklo savininko teisių pažeidimą Baudžiamąją atsakomybę už ženklo savininko teisių pažeidimą nustato Lietuvos

Respublikos baudžiamasis kodeksas.

22

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos 1. Ženklai, kuriems registruoti paraiškos buvo paduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo

dienos, registruojami pagal 1993 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymą Nr. I-173 (Žin., 1993, Nr. 21-507; 1994, Nr. 89-1722; 1997, Nr. 108-2733).

2. Ženklų, įregistruotų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, savininko teisės ginamos pagal šio įstatymo nuostatas.

55 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei Vyriausybė iki 2001 m. sausio 1 d. suderina teisės aktus, susijusius su šio įstatymo

nuostatomis.

Įstatymas papildomas 55(1) straipsniu nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos: 55(1) straipsnis. Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo taikymas 1. Valstybinis patentų biuras yra centrinė pramoninės nuosavybės tarnyba pagal

Reglamentą dėl Bendrijos prekių ženklo. 2. Valstybinis patentų biuras patvirtina reikalingus teisės aktus, susijusius su Reglamento

dėl Bendrijos prekių ženklo taikymu. 3. Mokesčiai už Valstybinio patentų biuro atliekamus veiksmus padavus per Valstybinį

patentų biurą paraišką Bendrijos prekių ženklui registruoti mokami Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo ir Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo nustatyta tvarka. Įstatymas papildytas straipsniu: Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

56 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas, išskyrus 55 straipsnį, įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. 2. Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 21-507); 2) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų

įstatymo pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 89-1722); 3) Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir

papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2733). 3. Šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 50 straipsnio 1–4 dalys, 501, 502, 503,

504, 51, 511 straipsniai mutatis mutandis taikomi ir teisių į geografines nuorodas gynimui. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-651, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2670 (2006-06-28)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII-1981 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmoji Tarybos direktyva 89/104/EEB dėl valstybių narių prekių ženklų įstatymų derinimo.

23

24

2. 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo. Įstatymas papildytas priedu: Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08) Priedo pakeitimai: Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2A004-03-13) Nr. X-651, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2670 (2006-06-28)

Pakeitimai:

1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08) PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO 1, 18, 26, 32, 34, 38, 43, 44, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13) PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO 2, 5, 7, 8, 11, 12, 30, 38, 40, 43, 45, 46, 49, 50 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS Šio Įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalys, 3 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5, 9, 12, 13 straipsniai, 14 straipsnio 4 dalis, 15 ir 16 straipsniai įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-651, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2670 (2006-06-28) PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO DEŠIMTOJO SKIRSNIO IR 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušra Bodin (2006-06-29) ausra.bodin@lrs.lt


Legislation Supersedes (2 text(s)) Supersedes (2 text(s)) Is superseded by (3 text(s)) Is superseded by (3 text(s))
Treaties Relates to (4 records) Relates to (4 records)
No data available.

WIPO Lex No. LT046