Unión Europea

(1)

(2)

(3)

L 140/16 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

DIREKTYVOS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/28/EB

2009 m. balandžio 23 d.

dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį ir 95 straipsnį, susijusį su šios direktyvos 17, 18 ir 19 straipsniais,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komite­ to nuomonę

(1) OL C 77, 2009 3 31, p. 43.

,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę

(2) OL C 325, 2008 12 19, p. 12.

,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos

(3) 2008 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepa­ skelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas.

,

kadangi:

(1) Energijos vartojimo Europoje valdymas ir didesnis atsinau­ jinančių išteklių energijos naudojimas bei energijos taupy­ mas ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra vienos iš svarbių priemonių, reikalingų sumažinti išmetamųjų šilt­ namio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įvykdyti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto proto­ kolą ir kitus Bendrijos bei tarptautinius įsipareigojimus ma­ žinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir po 2012 m., dalių. Tiems veiksniams taip pat tenka svar­ bus vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą, tech­ nologijų plėtrą, naujoves ir užtikrinant užimtumo bei regioninės plėtros galimybes, ypač kaimo ir atskirtose vietovėse.

(2) Daugiau tobulesnių technologijų, paskatų plėsti viešojo transporto tinklą ir juo naudotis, didesnis technologijų, ku­ rias taikant taupoma energija, naudojimas ir atsinaujinan­ čių išteklių energijos naudojimas transporte yra keletas iš

veiksmingiausių priemonių, kuriomis Bendrija gali suma­ žinti savo transporto sektoriaus, kuriame energijos tieki­ mo saugumo problema opiausia, priklausomybę nuo naftos importo ir daryti įtaką transporto kuro rinkai.

(3) Pripažinta, kad naujovių diegimas ir tvari bei konkurencin­ ga energetikos politika gali skatinti ekonomikos augimą. Energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių dažnai priklau­ so nuo vietos ar regioninių mažųjų ir vidutinių įmonių (M­ VĮ). Svarbios yra valstybėse narėse ir jų regionuose atsirandančios ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo galimybės dėl to, kad regiono ir vietos lygmenimis inves­ tuojama į energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. To­ dėl Komisija ir valstybės narės turėtų pritarti nacionalinėms ir regioninėms šių sričių plėtros priemonėms, skatinti vie­ tos ir regioninius plėtros projektų vykdytojus keistis su at­ sinaujinančių išteklių energijos gamyba susijusia pažangiąja patirtimi ir skatinti naudoti šios srities struktū­ rinių fondų lėšas.

(4) Sudarant palankias sąlygas atsinaujinančių energijos ištek­ lių rinkos vystymuisi, reikia atsižvelgti į palankų poveikį re­ gionų ir vietos plėtros galimybėms, eksporto perspektyvoms, socialinei sanglaudai ir užimtumui, ypač MVĮ ir nepriklausomų energijos gamintojų atžvilgiu.

(5) Siekiant sumažinti Bendrijoje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir sumažinti jos priklausomybę nuo energijos importo, reikėtų atsinaujinančių išteklių energi­ jos plėtojimą glaudžiai susieti su didesniu energijos naudo­ jimo efektyvumu.

(6) Reikėtų remti decentralizuotos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos technologijas parodomuoju ir pateikimo į rinką etapais. Perėjus prie decentralizuotos energijos ga­ mybos būtų gauta įvairiapusės naudos, įskaitant vietinių energijos išteklių naudojimą, vietos energijos tiekimo sau­ gumo padidėjimą, transportavimo atstumo sutrumpėjimą ir mažesnius energijos perdavimo nuostolius. Tokiu de­ centralizavimu taip pat būtų prisidedama prie bendruome­ nės vystymosi ir sanglaudos, nes būtų sudaroma galimybių gauti pajamų ir vietos lygmeniu sukuriama darbo vietų.

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/17

(7) 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos di­ rektyvoje 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinau­ jinančių energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje

(1) OL L 283, 2001 10 27, p. 33.

ir 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parla­ mento ir Tarybos direktyvoje 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte

(2) OL L 123, 2003 5 17, p. 42.

buvo pateiktos įvairių atsinaujinančių išteklių energijos rū­ šių apibrėžtys. 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamen­ to ir Tarybos direktyvoje 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių

(3) OL L 176, 2003 7 15, p. 37.

pateiktos elektros ener­ gijos sektoriaus apibrėžtys. Teisinio saugumo ir aiškumo sumetimais šioje direktyvoje vartotinos tos pačios ar pana­ šios apibrėžtys.

(8) Remiantis 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatu „Atsinaujinančių energijos išteklių planas. Atsinaujinančių išteklių energija 21 amžiuje: tvaresnės ateities kūrimas“, bendras atsinaujinančių išteklių energijos 20 % planinis ro­ diklis ir atsinaujinančių išteklių energijos transporte 10 % planinis rodiklis yra tinkami bei pasiekiami tikslai, o siste­ ma, pagal kurią nustatomi privalomi planiniai rodikliai, verslo bendruomenei turėtų suteikti ilgalaikio stabilumo, kurio jai reikia užtikrinant tvarias atsinaujinančių išteklių energijos sektoriaus investicijas, dėl kurių mažėtų priklau­ somybė nuo importuoto iškastinio kuro ir būtų įdiegiama daugiau naujų energetikos srities technologijų. Šie planiniai rodikliai patvirtinti siekiant tikslo iki 2020 m. 20 % padi­ dinti energijos vartojimo efektyvumą, kuris nustatytas 2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“, kuriam pritarė 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tary­ ba ir Europos Parlamentas savo 2008 m. sausio 31 d. re­ zoliucijoje dėl to veiksmų plano.

(9) 2007 m. kovo mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino Bendrijos įsipareigojimą ir po 2010 m. visos Bendrijos mastu plėtoti atsinaujinančių išteklių ener­ giją. Ji patvirtino, kad atsinaujinančių išteklių energija iki 2020 m. turi sudaryti 20 % bendro suvartojamo Bendrijos energijos kiekio, o visos valstybės narės, veikdamos efek­ tyviai, turi pasiekti, kad iki 2020 m. biodegalai sudarytų 10 % transporte suvartojamo benzino ir dyzelino kiekio. Ji taip pat nurodė, kad gali būti nustatyta, kad biodegalų pla­ ninis rodiklis būtų privalomas, jei tik gamyba bus tvari, antrosios kartos biodegalai taps komerciškai prieinamais, o 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos di­ rektyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzeli­ no) kokybės

(4) OL L 350, 1998 12 28, p. 58.

bus iš dalies pakeista, kad būtų galima pasiekti tinkamą įvairių rūšių degalų maišymo lygį. 2008 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pakartojo,

kad būtina parengti bei taikyti biodegalams taikomus veiksmingus tvarumo kriterijus ir užtikrinti, kad prekybo­ je atsirastų antros kartos biodegalai. 2008 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą svarstė tvarumo kriteri­ jų bei antros kartos biodegalų naudojimo plėtojimo klau­ simus ir pabrėžė, kad būtina įvertinti galimą biodegalų gamybos poveikį maistui skirtiems žemės ūkio produk­ tams bei prireikus imtis veiksmų trūkumams pašalinti. Ji taip pat pareiškė, kad reikėtų tęsti biodegalų gamybos ir naudojimo pasekmių aplinkos ir socialinėje srityse vertinimą.

(10) Europos Parlamentas savo 2007 m. rugsėjo 25 d. rezoliu­ cijoje dėl atsinaujinančių išteklių energijos plano Europo­ je

(5) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 82.

nurodė, kaip svarbu Bendrijos ir valstybių narių lygmeniu nustatyti atsinaujinančių išteklių energijos plani­ nius rodiklius ir paragino Komisiją iki 2007 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl atsinaujinančių išteklių energijos tei­ sinės bazės.

(11) Būtina nustatyti skaidrias ir aiškias atsinaujinančių išteklių energijos dalies apskaičiavimo ir tų išteklių nustatymo taisykles. Šiuo atveju turėtų būti įtraukta energija, esanti vandenynuose ir kituose vandens telkiniuose bangų, van­ dens srovių, potvynių, vandenyno terminės energijos gra­ dientų ar druskingumo gradientų pavidalu.

(12) Atsižvelgiant į dideles galimybes mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, žemės ūkio atliekų, pvz., mėšlo, sru­ tų ir kitų gyvulinės ir organinės kilmės atliekų, naudojimas biodujų gamybai duoda didelės naudos aplinkai gaminant šilumą ir elektros energiją bei biodegalus. Dėl decentrali­ zuoto pobūdžio ir regioninės investavimo struktūros bio­ dujų gamybos įrenginiai gali turėti lemiamos įtakos kaimo vietovių tvariai plėtrai ir atverti ūkininkams naujas galimy­ bes gauti pajamų.

(13) Atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pozicijas, reikėtų iki 2020 m. nustatyti Bendrijoje suvarto­ jamos energijos kiekio privalomus nacionalinius planinius rodiklius, atitinkančius 20 % atsinaujinančių išteklių ener­ gijos ir 10 % atsinaujinančių išteklių energijos transporto sektoriuje.

(14) Pagrindinė privalomų nacionalinių planinių rodiklių pa­ skirtis – investuotojams suteikti tikrumo ir skatinti, kad būtų nuolat plėtojamos technologijos, kurias naudojant energija gaminama iš visų rūšių atsinaujinančių išteklių. Todėl sprendimo dėl to, ar planinis rodiklis yra privalomas, negalima atidėti iki atitinkamo įvykio ateityje.

(1)

(2)

(3)

L 140/18 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

(15) Kiekvienos valstybės narės įdirbis, atsinaujinančių išteklių energijos potencialas ir naudojamų energijos išteklių rūšys skiriasi. Todėl Bendrijos 20 % planinį rodiklį būtina išskai­ dyti į kiekvienai valstybei narei skirtus rodiklius, užtikri­ nant sąžiningą ir tinkamą paskirstymą, kuris būtų pagrįstas skirtingu valstybių narių įdirbiu ir galimybėmis, įskaitant tai, koks yra atsinaujinančių išteklių energijos panaudoji­ mo lygis ir energijos balansas. Atliekant tokį išskaidymą, valstybėms narėms turėtų būti padalyta nustatyta bendra dalis, kuria turi padidėti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas, vienodai padidinant kiekvienos valstybės na­ rės dalį, įvertintą pagal jų BVP ir pritaikytą taip, kad atsis­ pindėtų jų pradinis įdirbis; apskaita vykdoma pagal bendrą galutinį suvartojamą energijos kiekį, atsižvelgiant į valsty­ bių narių ankstesnes pastangas naudoti atsinaujinančių iš­ teklių energiją.

(16) Tuo tarpu transporto sektoriuje kiekvienai valstybei narei reikėtų nustatyti vienodą 10 % atsinaujinančių išteklių energijos planinį rodiklį, kad būtų užtikrinta transporto kuro specifikacijų atitiktis ir prieinamumas. Kadangi pre­ kiauti transporto kuru nėra sunku, mažai atitinkamų ištek­ lių atsargų turinčios valstybės narės biodegalų lengvai galės gauti iš kitur. Nors atsinaujinančių išteklių energijos nau­ dojimo transporto sektoriuje planinį rodiklį Bendrijai būtų techniškai įmanoma įvykdyti panaudojant vien vidaus pro­ dukciją, tikėtina ir pageidautina, kad planinis rodiklis būtų faktiškai pasiektas derinant vidaus produkciją ir importą. Šiuo tikslu Komisija, atsižvelgdama, inter alia, į daugiašalių ir dvišalių derybų prekybos srityje plėtrą, į aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius sumetimus bei į energijos tieki­ mo saugumą, turėtų stebėti biodegalų tiekimą Bendrijos rinkai ir, jei reikia, turėtų siūlyti atitinkamas priemones vi­ daus produkcijai ir importui tinkamai suderinti.

(17) Energijos vartojimo efektyvumo gerinimas yra vienas iš svarbiausių Bendrijos tikslų, o siekis yra iki 2020 m. ener­ gijos vartojimo efektyvumą pagerinti 20 %. Tam siekiui kartu su esamais ir būsimais teisės aktais, įskaitant 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo

(1) OL L 1, 2003 1 4, p. 65

, 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direk­ tyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo rei­ kalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą

(2) OL L 191, 2005 7 22, p. 29.

, ir 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų

(3) OL L 114, 2006 4 27, p. 64.

, tenka es­ minis vaidmuo užtikrinant, kad klimato ir energetikos tiks­ lai būtų pasiekiami mažiausiomis sąnaudomis; jie taip pat gali suteikti naujų galimybių Europos Sąjungos ekonomi­ kai. Energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo

politika yra vieni iš veiksmingiausių metodų, kuriais vals­ tybės narės gali padidinti atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį, taigi valstybės lengviau pasieks šioje direk­ tyvoje nustatytus su atsinaujinančių išteklių energija susi­ jusius bendrus planinius nacionalinius ir transporto rodiklius.

(18) Pareiga pastebimai gerinti energijos vartojimo efektyvumą visuose sektoriuose, kad būtų geriau įgyvendinti su atsi­ naujinančių išteklių energijos naudojimu susiję planiniai rodikliai, išreikšti kaip bendro galutinio energijos suvarto­ jimo procentinė dalis, teks valstybėms narėms. Poreikis už­ tikrinti energijos vartojimo efektyvumą transporto sektoriuje yra neatidėliotinas, nes tikėtina, kad, nuolat au­ gant bendrai transportui reikalingos energijos paklausai, bus vis sunkiau pasiekti privalomą atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo procentinę dalį. Todėl privalomas 10 % kiekio tikslas transportui, kurį turi pasiekti visos vals­ tybės narės, turėtų būti apibrėžtas kaip transporto sekto­ riuje galutinai suvartojamos energijos dalis, kuri turi būti užtikrinta iš atsinaujinančių išteklių, o ne tik iš biodegalų.

(19) Siekdamos užtikrinti, kad privalomi nacionaliniai bendri planiniai rodikliai būtų pasiekti, valstybės narės turėtų stengtis nustatyti indikatyvią trajektoriją, pagal kurią būtų galima siekti privalomų galutinių planinių rodiklių. Jos tu­ rėtų sudaryti nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą, įskaitant informaciją apie sektorių plani­ nius rodiklius, kartu atsižvelgdamos į tai, kad biomasė nau­ dojama įvairiais tikslais ir kad todėl ypač svarbu mobilizuoti naujus biomasės išteklius. Be to, valstybės na­ rės turėtų nustatyti priemones, kaip siekti tų planinių ro­ diklių. Kiekviena valstybė savo nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plane apskai­ čiuodama bendrą galutinį savo numatomą suvartojamą energijos kiekį turėtų įvertinti, kiek energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo priemonės gali padėti siekti jos nacionalinių planinių rodiklių. Valstybės narės tu­ rėtų atsižvelgti į optimalų efektyvaus energijos vartojimo technologijų ir atsinaujinančių išteklių energijos derinimą.

(20) Kad būtų galima pasinaudoti technologijų pažangos ir masto ekonomijos pranašumais, indikatyvioje trajektorijo­ je reikėtų atsižvelgti į galimybę, kad ateityje atsinaujinan­ čių išteklių energijos naudojimas augs sparčiau. Todėl ypatingą dėmesį galima skirti sektoriams, kurie nepagrįstai kenčia dėl to, kad juos aplenkia technologinė pažanga ir masto ekonomija, ir todėl tebėra nepakankamai išplėtoti, bet kurie ateityje galėtų daug prisidėti prie 2020 m. plani­ nių rodiklių įgyvendinimo.

(21) Indikatyvios trajektorijos atskaitos taškas turėtų būti 2005 m., nes tai paskutiniai metai, kurių patikimais duo­ menimis apie nacionalinius atsinaujinančių išteklių energi­ jos kiekius galima naudotis.

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/19

(22) Siekiant šios direktyvos tikslų, būtina, kad Bendrija ir vals­ tybės narės didelę finansinių išteklių dalį skirtų moksli­ niams tyrimams ir plėtrai, susijusiai su atsinaujinančių išteklių energijos technologijomis. Visų pirma, Europos naujovių ir technologijos institutas turėtų teikti išskirtinę pirmenybę atsinaujinančių išteklių energijos technologijų moksliniams tyrimams ir plėtrai.

(23) Valstybės narės gali skatinti regionų ir vietos valdžios ins­ titucijas nusistatyti planinius rodiklius, kurie viršytų nacio­ nalinius rodiklius, ir įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas į atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinių veiksmų planų rengimo procesą ir į sąmoningumo apie at­ sinaujinančių išteklių energijos naudą ugdymo kampaniją.

(24) Siekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias ga­ limybes, Bendrija ir valstybės narės turėtų skatinti, kad tu­ rimi medienos ištekliai būtų naudojami veiksmingiau ir kad būtų plėtojamos naujos miškininkystės sistemos.

(25) Valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos potencia­ las yra skirtingas ir jos nacionaliniu lygmeniu naudoja įvai­ rias paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijai remti. Dauguma valstybių narių taiko paramos schemas, pagal kurias parama teikiama tik tai atsinaujinančių ištek­ lių energijai, kuri gaminama jų teritorijoje. Kad nacionali­ nės paramos schemos tinkamai veiktų, itin svarbu, jog valstybės narės galėtų kontroliuoti nacionalinių paramos schemų poveikį ir sąnaudas, atsižvelgdamos į savo skirtin­ gą potencialą. Viena iš pagrindinių priemonių šios direkty­ vos tikslui pasiekti yra nacionalinių paramos schemų tinkamo veikimo užtikrinimas pagal Direktyvą 2001/77/EB siekiant, kad būtų išsaugotas investuotojų pa­ sitikėjimas, o valstybės narės, siekdamos įgyvendinti plani­ nius rodiklius, galėtų parengti veiksmingas nacionalines priemones. Šia direktyva siekiama sudaryti palankesnes są­ lygas tarpvalstybinei paramai, kuri teikiama atsinaujinan­ čių išteklių energijai, nedarant poveikio nacionalinėms paramos schemoms. Ja nustatomi neprivalomi valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmai, kuriais joms sutei­ kiama galimybė susitarti, kokiu mastu viena valstybė narė remia energijos gamybą kitoje valstybėje narėje ir kokiu mastu energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių turėtų būti įskaitoma į vienos ar kitos valstybės narės bendrą na­ cionalinį planinį rodiklį. Siekiant užtikrinti abiejų planinių rodiklių įgyvendinimo priemonių, t. y. nacionalinių para­ mos schemų ir bendradarbiavimo mechanizmų, veiksmin­ gumą, ypač svarbu, kad valstybės narės galėtų nuspręsti, ar jų nacionalinės paramos schemos taikomos atsinaujinan­ čių išteklių energijai, pagamintai kitose valstybėse narėse, kokiu mastu jos taikomos, ir susitarti dėl to taikydamos šioje direktyvoje numatytus bendradarbiavimo mechanizmus.

(26) Pageidautina, kad energijos kainose atsispindėtų energijos gamybos išorės sąnaudos, įskaitant, jei reikia, su aplinkos apsauga susijusias, socialines ir su sveikatos priežiūra susi­ jusias sąnaudas.

(27) Visuomenės parama būtina siekiant Bendrijos tikslų, susi­ jusių su didesniu elektros energijos, pagamintos iš atsinau­ jinančių energijos išteklių, naudojimu, visų pirma tol, kol

vidaus rinkos elektros energijos kainose atsispindės visos naudojamų energijos išteklių su aplinkos apsauga susiju­ sios ir socialinės sąnaudos bei gaunama nauda.

(28) Bendrija ir valstybės narės turėtų stengtis sumažinti bend­ rą suvartotos energijos kiekį transporto sektoriuje ir šiame sektoriuje padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Pa­ grindinės priemonės siekiant sumažinti suvartotos energi­ jos kiekį transporto sektoriuje apima transporto planavimą, paramą viešajam transportui, elektra varomų automobilių dalies gamyboje didinimą ir mažiau energijos naudojančių, mažesnio dydžio bei mažesnės variklio galios automobilių gamybą.

(29) Valstybės narės turėtų siekti, kad visuose transporto sekto­ riuose naudojama atsinaujinančių išteklių energija būtų kuo įvairesnė. Komisija ne vėliau kaip 2015 m. birželio 1 d. turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tary­ bai, kurioje būtų nurodytos galimybės didinti kiekviename transporto sektoriuje sunaudojamos atsinaujinančių ištek­ lių energijos naudojimą.

(30) Šios direktyvos tikslais apskaičiuojant hidroenergijos ir vėjo energijos dalį, klimato pokyčių sukeltos pasekmės tu­ rėtų būti sušvelnintos panaudojant normalizavimo taisyk­ lę. Be to, elektros energija, pagaminta hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems naudojamas prieš tai į aukštutinį ba­ seiną pakeltas vanduo, neturėtų būti laikoma elektros ener­ gija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

(31) Šilumos siurbliams, kuriais galima panaudoti tinkamos temperatūros oro terminę, geoterminę ar hidroterminę ši­ lumą, funkcionuoti reikalinga elektros energija ar kita pa­ pildoma energija. Todėl energiją, kuri naudojama šilumos siurbliams veikti, reikėtų atimti iš bendro sunaudotos šilu­ mos kiekio. Turėtų būti atsižvelgiama tik į šilumos siur­ blius, kurių produkcija žymiai viršija pradinę energiją, reikalingą jiems veikti.

(32) Pasyvios energijos sistemose pastatų projektavimas naudo­ jamas energijai įsisavinti. Tai laikoma sutaupyta energija. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, šioje direktyvoje į taip įsisavintą energiją neturėtų būti atsižvelgta.

(33) Kai kuriose valstybėse narėse didelė dalis suvartojamos energijos bendrojo galutinio kiekio tenka aviacijai. Atsi­ žvelgiant į esamus technologijų ir reguliavimo trūkumus, kurie trukdo komercinį biodegalų naudojimą aviacijoje, reikia tokioms valstybėms narėms suteikti dalinę išimtį ne­ įtraukiant į jų nacionalinio oro transporto suvartojamos energijos bendrojo galutinio kiekio skaičiavimą jų pusant­ ro karto viršijamo Bendrijos aviacijos suvartojamos ener­ gijos bendrojo galutinio kiekio vidurkio 2005 m. Eurostato

(1)

L 140/20 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

duomenimis, t. y. 6,18 %. Kipras ir Malta dėl to, kad yra sa­ los ir turi atokių regionų požymių, priklauso nuo aviacijos kaip transporto rūšies, kuri labai svarbi jų piliečiams ir eko­ nomikai. Todėl Kipro ir Maltos nacionalinio oro transpor­ to suvartojamos energijos bendrasis galutinis kiekis yra neproporcingai didelis, t. y. 2005 m. Bendrijos vidurkis viršijamas tris kartus, ir todėl jos yra neproporcingai vei­ kiamos esamų technologijų ir reguliavimo trūkumų. Todėl šių valstybių narių atžvilgiu reikėtų numatyti, kad išimtis apimtų kiekį, kuriuo jos viršija Bendrijos aviacijos suvarto­ jamos energijos bendrojo galutinio kiekio vidurkį 2005 m. Eurostato duomenimis, t. y. 4,12 %.

(34) Norint sukurti energetikos modelį, pagal kurį būtų skati­ nama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, reikia, kad valstybės narės, taip pat ir regionai bei vietos valdžios ins­ titucijos, bendradarbiautų strateginėse srityse.

(35) Valstybės narės turėtų būti skatinamos, tinkamai atsižvel­ giant į šios direktyvos nuostatas, visais tinkamais būdais bendradarbiauti siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų. Toks bendradarbiavimas gali vykti visais lygiais, dvišalių ar daugiašalių santykių pagrindu. Be šioje direktyvoje išimti­ nai numatytų mechanizmų, kurie turi poveikį planinių ro­ diklių apskaičiavimui ir jų laikymuisi, būtent statistinių perdavimų tarp valstybių narių, bendrų projektų ir bendrų paramos schemų, bendradarbiavimas taip pat gali būti vyk­ domas, pvz., keičiantis informacija bei geriausia patirtimi, kaip visų pirma numatyta šia direktyva sukurtoje skaidru­ mo platformoje, ir savanoriškai koordinuojant veiksmus pagal visų rūšių paramos schemas.

(36) Siekiant sudaryti galimybes sumažinti šioje direktyvoje nu­ statytų planinių rodiklių pasiekimo kainą, reikėtų paleng­ vinti vienose valstybėse narėse energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, vartojimą kitose valstybėse narėse ir suteikti galimybę valstybėms narėms į savo nacionalinius planinius rodiklius įskaičiuoti kitose valstybėse narėse su­ vartotą atsinaujinančių išteklių energiją. Dėl šios priežas­ ties būtinos lankstumo priemonės, tačiau jos ir toliau valdomos valstybių narių, kad nebūtų padaryta įtakos jų galimybėms siekti savo nacionalinių planinių rodiklių. Tos lankstumo priemonės yra statistiniai perdavimai, bendri valstybių narių projektai arba bendros paramos schemos.

(37) Turėtų būti įmanoma importuojamą elektros energiją, pa­ gamintą ne Bendrijoje iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaičiuoti į valstybių narių planinius rodiklius. Tačiau, sie­ kiant užtikrinti, kad, didinant esamų atsinaujinančių ištek­ lių įvairovę ir juos visiškai arba iš dalies pakeičiant tradiciniais energijos ištekliais, grynasis išmetamųjų šiltna­ mio efektą sukeliančių dujų kiekis nepadidėtų, turėtų būti leidžiama atsižvelgti tik į atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių, pradėtų eksploatuoti po šios direktyvos įsigalio­ jimo, pagamintą elektros energiją arba padidinus įrenginio,

kuris buvo rekonstruotas po tos datos, galią. Siekiant už­ tikrinti tinkamą įprastinės energijos pakeitimo atsinauji­ nančių išteklių energija poveikį Bendrijoje ir trečiosiose šalyse, reikėtų užtikrinti, kad tokį importą būtų galima at­ sekti ir į jį patikimai atsižvelgti. Bus apsvarstyta galimybė sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tokios pre­ kybos elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių organizavimo. Jeigu tuo tikslu priėmus sprendimą pagal Energijos bendrijos sutartį

(1) OL L 198, 2006 7 20, p. 18.

, tos sutarties Susitariančio­ sioms Šalims taps privalomos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, joms bus taikomos šioje direktyvoje numatytos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės.

(38) Kai valstybės narės su viena ar daugiau trečiųjų šalių vyk­ do bendrus projektus, susijusius su elektros energijos iš at­ sinaujinančių energijos išteklių gamyba, tikslinga, kad tie bendri projektai būtų susiję tik su naujai pastatytais įren­ giniais arba įrenginiais, kurių pajėgumai neseniai buvo pa­ didinti. Tai padės užtikrinti, kad dėl atsinaujinančių išteklių energijos importo į Bendriją nesumažėtų atsinaujinančių išteklių energijai tenkanti trečiosios šalies bendro energijos suvartojimo dalis. Be to, atitinkamos valstybės narės turė­ tų sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamai trečiajai šaliai viduje sunaudoti dalį įrenginiuose, kurie naudojami vyk­ dant bendrą projektą, pagamintos elektros energijos. Be to, Komisija ir valstybės narės turėtų raginti atitinkamą trečią­ ją šalį plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos politiką, į kurią būtų įtraukti plataus užmojo tikslai.

(39) Atsižvelgiant į tai, kad siekiant įgyvendinti didelės europi­ nės svarbos projektus trečiosiose šalyse, tokius kaip Vidur­ žemio jūros regiono saulės energijos planas, gali reikėti ilgo parengiamojo laikotarpio prieš juos visiškai įjungiant į Bendrijos teritoriją, reikėtų palengvinti jų plėtrą leidžiant valstybėms narėms apskaičiuojant savo nacionalinius pla­ ninius rodiklius atsižvelgti į ribotą elektros energijos, pa­ gamintos pagal tokius projektus tinklų jungimo laikotarpiu, kiekį.

(40) Administracijos, atsakingos už leidimų, sertifikatų ir licen­ cijų atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiams išdavimo procedūrų priežiūrą, veikla tam tikriems projektams tai­ kant taisykles turėtų būti objektyvi, skaidri, nediskriminuo­ janti ir proporcinga. Visų pirma reikėtų vengti nereikalingos naštos, kuri galėtų atsirasti, kai atsinaujinan­ čių išteklių energijos projektai skirstomi pagal įrenginius, kurie kelia didelę riziką sveikatai.

(41) Įrodyta, kad skaidrių taisyklių stoka ir įvairių leidimų išdavimo įstaigų tarpusavio koordinavimo nebuvimas trukdo panaudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Todėl nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios insti­ tucijoms persvarstant savo administracines procedūras, re­ glamentuojančias įrenginių ir susijusių perdavimo ir skirstymo tinklo infrastruktūrų, kuriuose elektros energija, šildymas ir aušinimas ar transporto kuras gaminami iš at­ sinaujinančių energijos išteklių, gamybos ir eksploatavimo

(1)

(2)

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/21

leidimų išdavimą, reikėtų atsižvelgti į specifinę atsinauji­ nančių išteklių energijos sektoriaus struktūrą. Administra­ cinio patvirtinimo procedūros turėtų būti suderintos su skaidriais tvarkaraščiais atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams. Planavimo taisyklės ir gairės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į ekonomišką ir nau­ dingą aplinkai šildymo bei aušinimo ir elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrangą.

(42) Siekdamos sparčiai didinti atsinaujinančių išteklių energi­ jos panaudojimą ir kad ji būtų labai tvari ir naudinga aplin­ kai, valstybės narės, taikydamos administracines taisykles, planuodamos įrenginių licencijavimo, siekiant sumažinti taršą ir kontroliuoti pramonės įmones, kovos su oro tarša, pavojingų medžiagų išskyrimo į aplinką prevencijos ar ma­ žinimo sistemas ir teisės aktus, turėtų atsižvelgti į atsinau­ jinančių energijos išteklių įnašą siekiant aplinkos ir klimato kaitos tikslų, visų pirma palyginti su neatsinaujinančių išteklių energijos įrenginiais.

(43) Norint paskatinti atskirų piliečių įnašą siekiant šioje direk­ tyvoje nustatytų tikslų, atitinkamos institucijos turėtų ap­ svarstyti galimybę tais atvejais, kai įdiegiami maži decentralizuoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įtaisai, pakeisti leidimus paprastais pranešimais kompeten­ tingai įstaigai.

(44) Turėtų būti užtikrinama šios direktyvos tikslų ir kitų Bend­ rijos aplinkos teisės aktų darna. Visų pirma, vykdydamos atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių vertinimo, pla­ navimo ar licencijavimo procedūras, valstybės narės turė­ tų atsižvelgti į visus Bendrijos aplinkos teisės aktus ir atsinaujinančių energijos išteklių naudą siekiant aplinko­ saugos ir klimato kaitos tikslų, ypač palyginti su neatsinau­ jinančių išteklių energijos įrenginių nauda.

(45) Nacionalinės techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai, kuriems taikoma 1998 m. birželio 22 d. Europos Parla­ mento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informa­ cijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvar­ ką

(1) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

, susiję, pavyzdžiui, su kokybės lygiais, bandymų me­ todais ar naudojimo sąlygomis, neturėtų sudaryti kliūčių prekybai atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiais ir sis­ temomis. Todėl atsinaujinančių išteklių energijos paramos schemos neturėtų nustatyti nacionalinių techninių specifi­ kacijų, kurios nukryptų nuo galiojančių Bendrijos standar­ tų arba kurios reikalautų, kad remiama įranga ar sistemos būtų sertifikuojamos ar bandomos nustatytoje vietovėje ar nustatyto subjekto.

(46) Reikėtų, kad valstybės narės apsvarstytų mechanizmus, kaip skatinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui.

(47) Nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu taisyklės ir įpareigoji­ mai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių ener­ gijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Bendrijos kontekste, kartu statybos reglamen­ tuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą.

(48) Siekdamos palengvinti ir paspartinti mažiausių privalomų atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimo naujuose pa­ statuose lygių nustatymą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokių lygių būtų laikomasi, įtraukdamos atsinaujinan­ čių išteklių energijos veiksnį į minimalius energinio nau­ dingumo reikalavimus pagal Direktyvą 2002/91/EB, susijusius su sąnaudų atžvilgiu optimaliu pastatų išmeta­ mo anglies kiekio mažinimu.

(49) Kad būtų paskatintas atsinaujinančių išteklių energijos nau­ dojimas, reikėtų pašalinti informacijos ir mokymo spragas, visų pirma šildymo ir aušinimo sektoriuje.

(50) Jeigu galimybė pradėti ar vykdyti montuotojo profesinę veiklą yra susijusi su reglamentuojama profesija, taikomos profesinių kvalifikacijų pripažinimo išankstinės sąlygos, nustatytos 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Ta­ rybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo

(2) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

. Todėl ši direktyva taikoma nepažeidžiant Direktyvos 2005/36/EB nuostatų.

(51) Nors Direktyvoje 2005/36/EB nustatyti abipusio profesi­ nės kvalifikacijos pripažinimo reikalavimai ir architektams, būtina toliau užtikrinti, kad architektai ir projektuotojai savo planuose ir projektuose tinkamai atsižvelgtų į optima­ lų atsinaujinančių energijos išteklių ir didelio veiksmingu­ mo technologijų derinį. Todėl valstybės narės turėtų pateikti šiuo požiūriu atitinkamas gaires. Tai turėtų būti padaryta nepažeidžiant Direktyvos 2005/36/EB ir visų pir­ ma jos 46 bei 49 straipsnių nuostatų.

(52) Vienintelė šios direktyvos tikslu išduotų kilmės garantijų paskirtis yra įrodyti galutiniam vartotojui, kad tam tikra energijos dalis ar kiekis buvo pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Kilmės garantiją vienas turėtojas gali perduoti ki­ tam turėtojui, neatsižvelgiant į energijos rūšį, su kuria ji su­ sijusi. Tačiau siekiant užtikrinti, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetas vartotojui būtų atskleistas tik vieną kartą, turėtų būti vengiama kilmės ga­ rantijų dvigubo skaičiavimo ir dvigubo atskleidimo. Atsi­ naujinančių išteklių energija, kurios kilmės garantiją gamintojas pardavė atskirai, neturėtų būti atskleista ar pa­ rduota galutiniam vartotojui kaip atsinaujinančių išteklių energija. Svarbu atskirti žaliuosius sertifikatus, kurie nau­ dojami įgyvendinant paramos schemas, ir kilmės garantijas.

(1) nustatomos kilmės garantijos, kuriomis įro-

L 140/22 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

(53) Tikslinga leisti, kad besiformuojanti elektros energijos iš at­ sinaujinančių energijos išteklių vartotojų rinka prisidėtų statant naujus atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad elektros energijos tiekėjai pagal Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį atskleistų galutiniams vartotojams savo sunaudojamų energijos išteklių balansą, kad būtų užtikrin­ ta bent mažiausia neseniai pastatytų energiją iš atsinauji­ nančių išteklių gaminančių įrenginių kilmės garantijų procentinė dalis, jei toks reikalavimas atitinka Bendrijos teisę.

(54) Svarbu teikti informaciją apie tai, kaip remiama elektros energija paskirstoma galutiniams energijos vartotojams pa­ gal Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį. Siekdama pagerinti šios vartotojams skiriamos informacijos, ypač dėl naujų įrenginių pagaminamos energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio, kokybę, Komisija turėtų vertinti valstybių narių naudojamų priemonių veiksmingumą.

(55) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos di­ rektyvoje 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remian­ tis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje

(1) OL L 52, 2004 2 21, p. 50.

doma elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneraciniuose įrenginiuose, kilmė. Tokios kilmės ga­ rantijos negali būti naudojamos atskleidžiant atsinaujinan­ čių išteklių energijos naudojimą pagal Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį, nes tokiu būdu gali būti at­ sirasti dvigubo skaičiavimo ir dvigubo atskleidimo rizika.

(56) Kilmės garantijos savaime nesuteikia teisės naudotis nacio­ nalinių paramos schemų teikiama nauda.

(57) Būtina remti atsinaujinančių išteklių energijos integraciją į perdavimo ir skirstymo tinklą ir energijos saugojimo siste­ mų panaudojimą siekiant užtikrinti integruotą nutrūkstan­ čią energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą.

(58) Reikėtų sparčiau plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos projektus, įskaitant „europinės svarbos atsinaujinančių iš­ teklių energijos projektus“ pagal Transeuropinio energijos tinklo (TEN–E) programą. Tuo tikslu Komisija taip pat tu­ rėtų išanalizuoti, kaip būtų galima pagerinti tokių projek­ tų finansavimą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti atsinaujinančių išteklių energijos projektams, kurie padės žymiai pagerinti Bendrijos ir kaimyninių šalių energijos tie­ kimo saugumą.

(59) Šalių tinklų sujungimas palengvina elektros energijos iš at­ sinaujinančių energijos išteklių integravimą. Tinklų sujun­ gimas ne tik sušvelnina svyravimus, bet ir padeda suderinti

išlaidas, skatinti tikrą konkurenciją, dėl kurios mažėja kai­ nos, ir remti tinklų plėtrą. Be to, dalinimasis perdavimo pa­ jėgumais ir jų optimalus naudojimas galėtų padėti išvengti per didelio naujų pajėgumų statybos poreikio.

(60) Svarbu elektros energijai iš atsinaujinančių energijos ištek­ lių suteikti pirmenybinę ir garantuotą prieigą siekiant in­ tegruoti atsinaujinančius energijos išteklius į elektros energijos vidaus rinką laikantis Direktyvos 2003/54/EB 11 straipsnio 2 dalies ir toliau plėtojant 11 straipsnio 3 da­ lį. Reikalavimai, susiję su tinklo patikimumo ir saugumo iš­ laikymu bei operatyvia kontrole ir valdymu, gali skirtis atsižvelgiant į nacionalinio tinklo ir jo veikimo ypatybes. Pirmenybinė prieiga prie tinklo elektros energijos iš atsi­ naujinančių energijos išteklių gamintojams užtikrina, kad jie galės parduoti ir perduoti elektros energiją iš atsinauji­ nančių energijos išteklių pagal sujungimo taisykles bet ku­ riuo metu, kai bus galima naudotis ištekliumi. Jeigu elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių yra in­ tegruota į vidaus rinką, garantuota prieiga užtikrina, kad visai parduotai ir paremtai elektros energijai bus suteikta prieiga prie tinklo, sudarant sąlygas pasinaudoti kuo dides­ niu kiekiu elektros energijos iš atsinaujinančių energijos iš­ teklių iš įrenginių, sujungtų su tinklu. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės narės įpareigojamos remti ar nustatyti atsi­ naujinančių išteklių energijos pirkimo reikalavimus. Kito­ se sistemose elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių fiksuota kaina paprastai nustatoma kartu sistemos operatoriui nustatant pirkimo įpareigojimą. Tokiu atveju pirmenybinė prieiga jau būna suteikta.

(61) Tam tikromis aplinkybėmis neįmanoma visiškai užtikrinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, perdavimo ir skirstymo nepakenkiant tinklo siste­ mos patikimumui ar saugumui. Tokiomis aplinkybėmis tiems gamintojams gali būti mokama finansinė kompen­ sacija. Vis dėlto šios direktyvos tikslams pasiekti reikia nuolat didinti elektros energijos, pagamintos iš atsinauji­ nančių energijos išteklių, perdavimą ir skirstymą nepaken­ kiant tinklo sistemos patikimumui ar saugumui. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kad elek­ tros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių skvarba būtų didesnė, inter alia, atsižvelgdamos į kintamų išteklių ir išteklių, kurių dar neįmanoma kaupti, ypatybes. Tiek, kiek tai būtina siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų, turėtų būti kuo skubiau leidžiama naujiems atsinaujinančių ištek­ lių energijos įrenginiams prisijungti prie tinklo. Siekdamos pagreitinti prisijungimo prie tinklo procedūras, valstybės narės gali numatyti pirmenybinio ar rezervuoto prijungi­ mo galimybes naujiems įrenginiams, gaminantiems elek­ tros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių.

(62) Naujų elektros energijos ir dujų iš atsinaujinančių energi­ jos išteklių gamintojų prijungimo prie elektros energijos ir dujų tinklų sąnaudos turėtų būti realios, skaidrios bei ne­ diskriminacinės, taip pat turėtų būti deramai atsižvelgta į naudą, kurią elektros ir dujų tinklams duoda į juos įtraukti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių ga­ mintojai ir vietiniai dujų iš atsinaujinančių išteklių gamintojai.

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/23

(63) Elektros energijos gamintojams, norintiems panaudoti at­ sinaujinančių išteklių energijos potencialą atokiuose Bend­ rijos regionuose, pvz., salose ir menkai apgyvendintuose regionuose, turėtų būti, kai tik įmanoma, taikomos priei­ namos įsijungimo į tinklą kainos siekiant užtikrinti, kad jiems nebūtų sudaromos mažiau palankios sąlygos paly­ ginti su gamintojais, įsikūrusiais srityse, kurių padėtis la­ biau centrinė, pramonė labiau išvystyta ir gyventojų tankumas didesnis.

(64) Direktyvoje 2001/77/EB nustatyta elektros energijos iš at­ sinaujinančių energijos išteklių integravimo į tinklą siste­ ma. Tačiau pasiektas integravimo laipsnis valstybėse narėse labai skiriasi. Dėl šios priežasties būtina stiprinti šią siste­ mą ir reguliariai persvarstyti jos taikymą nacionaliniu lygmeniu.

(65) Biodegalai turėtų būti gaminami tausiu būdu. Todėl biode­ galai, naudojami siekiant laikytis šioje direktyvoje nustaty­ tų planinių rodiklių, ir tie biodegalai, kuriems taikomos nacionalinės paramos schemos, turėtų atitikti tvarumo kriterijus.

(66) Bendrija turėtų imtis atitinkamų priemonių pagal šią direk­ tyvą, įskaitant biodegalams taikomų tvarumo kriterijų skatinimą bei antros ir trečios kartos biodegalų plėtojimą Bendrijoje ir visame pasaulyje, bei atlikti daugiau žemės ūkio tyrimų bei kurti žinias tose srityse.

(67) Kai biodegalams nustatomi tvarumo kriterijai, su jais susi­ ję tikslai nebus pasiekti, jei tie kriterijų neatitinkantys pro­ duktai, kurie paprastai būtų naudojami kaip biodegalai, vietoj to naudojami kaip skystieji bioproduktai šildymo ar elektros energetikos sektoriuose. Todėl tvarumo kriterijai taip pat turėtų būti taikomi visiems skystiesiems bioproduktams.

(68) 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba paragino Ko­ misiją pateikti pasiūlymų dėl išsamios direktyvos dėl visų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, kurioje galė­ tų būti pateikti kriterijai ir nuostatos tvariam bioenergijos tiekimui ir naudojimui užtikrinti. Tokie tvarumo kriterijai turėtų būti platesnės schemos, kuri apimtų ne tik biodega­ lus, bet ir visus skystuosius bioproduktus, sudėtinė dalis. Todėl tokie tvarumo kriterijai turėtų būti įtraukti į šią di­ rektyvą. Siekiant užtikrinti nuoseklų energetikos ir aplin­ kos apsaugos politikos požiūrį ir išvengti papildomų verslo sektoriaus išlaidų ir aplinkos nuostatų painiavos, susijusios su požiūrio nenuoseklumu, svarbu numatyti tuos pačius biodegalų naudojimui taikomus šios direktyvos ir Direkty­ vos 98/70/EB tvarumo kriterijus. Dėl tų pačių priežasčių tokiu atveju reikėtų vengti dvigubo ataskaitų teikimo. Be

to, Komisija ir kompetentingos nacionalinės valdžios ins­ titucijos turėtų koordinuoti savo veiklą per komitetą, atsa­ kingą būtent už tvarumo aspektus. Be to, 2009 m. Komisija turėtų įvertinti, ar reikia įtraukti ir kitus biomasės naudo­ jimo būdus ir su tuo susijusias sąlygas.

(69) Didėjanti biodegalų bei skystųjų bioproduktų paklausa pa­ saulyje ir šioje direktyvoje numatytos jų naudojimo skati­ nimo priemonės neturėtų paskatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės. Būtina saugoti tuos ribotus iš­ teklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pri­ pažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Be to, vartotojams Bendrijoje būtų morališkai nepriimtina, kad padidėjus jų biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimui galėtų būti sunaikinta didelės biologinės įvairovės žemė. Dėl šių priežasčių būtina nustatyti tvarumo kriterijus, pa­ gal kuriuos biodegalų ir skystųjų bioproduktų skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei galima garantuoti, kad jie nėra kilę iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvai­ rovė arba jei, gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nu­ statytų vietovių atveju, atitinkama kompetentinga institu­ cija įrodo, kad žaliavų gamyba nekliudo siekti tų tikslų. Pagal tvarumo kriterijus turėtų būti laikoma, kad miškui būdinga didelė biologinė įvairovė, jei tai neliestas miškas pagal apibrėžtį, vartojamą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Pasaulio miškų išteklių įver­ tinime, kuriuo šalys naudojasi visame pasaulyje pranešda­ mos apie neliesto miško apimtį, arba jei jis saugomas pagal nacionalinę gamtos apsaugos teisę. Tai turėtų būti taikoma ir vietovėms, kuriose renkami miško produktai, išskyrus medieną, jei žmonių daromas poveikis yra mažas. Kitų rū­ šių miškai, kaip apibrėžta FAO, pavyzdžiui, pakeisti natū­ ralūs miškai, pusiau natūralūs miškai ir sodinti miškai, neturėtų būti laikomi neliestais miškais. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų (vidutinio klimato bei tropinių), įskaitant labai didelės biologinės įvairovės savanas, stepes, krūmy­ nus ir prerijas, labai didelę biologinę įvairovę, biodegalams, pagamintiems iš tokioje žemėje užaugintų žaliavų, neturė­ tų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamais tarptautiniais standartais, Komi­ sija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus ir arealus, kad apibrėžtų tokias labai didelės biologinės įvairovės pievas.

(70) Jei didelių anglies atsargų dirvožemyje ar augaluose turinti žemė yra pritaikoma biodegalų ir skystųjų bioproduktų ža­ liavoms auginti, dalis joje susikaupusios anglies bus išlei­ džiama į atmosferą ir taip susiformuos anglies dioksidas. Dėl to atsiradęs neigiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis gali būti didesnis už teigiamą biodegaluose ar skystuosiuose bioproduktuose esančių šiltnamio efektą su­ keliančių dujų poveikį; kai kuriais atvejais tas poveikio skir­ tumas gali būti didelis. Todėl apskaičiuojant sumažintą

L 140/24 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį turėtų būti atsižvelgta į anglies poveikį naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus. Tai yra būtina norint užtikrinti, kad apskaičiuojant sumažintą išmetamųjų šiltnamio efek­ tą sukeliančių dujų kiekį būtų atsižvelgta į visą anglies po­ veikį naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus.

(71) Apskaičiuojant dėl žemės paskirties keitimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį, ūkio subjektams turėtų būti suteikiama galimybė naudoti faktines anglies at­ sargų vertes, susijusias su etalonine žemės paskirtimi ir su žemės paskirtimi po pakeitimo. Jiems taip pat turėtų būti suteikiama galimybė naudoti standartines vertes. Tarpvy­ riausybinės klimato kaitos grupės darbas yra tinkamas to­ kių standartinių verčių pagrindas. Šiuo metu tas darbas neišreiškiamas taip, kad jį netrukus galėtų taikyti ūkio sub­ jektai. Todėl Komisija, remdamasi tuo darbu, turėtų pa­ rengti gaires, kuriomis būtų remiamasi apskaičiuojant anglies atsargų kitimą pagal šią direktyvą, taip pat tokį ki­ timą mišku apaugusių vietovių, kuriose medžių lajos dan­ ga užima 10–30 %, savanų, krūmynų ir stepių atžvilgiu.

(72) Būtina, kad Komisija sukurtų metodiką, siekiant įvertinti durpynų sausinimo poveikį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.

(73) Žemės paskirtis neturėtų būti pakeista biodegalų gamybai, jei jos anglies atsargų praradimo dėl paskirties pakeitimo negalima per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į poreikį ne­ atidėliotinai kovoti su klimato kaita, kompensuoti šiltna­ mio efektą sukeliančių dujų sumažinimu iš biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos. Taip ūkio subjektams ne­ reikėtų atlikti brangiai kainuojančių tyrimų ir keisti dideles anglies atsargas turinčios žemės, kuri, kaip paaiškėtų, ne­ būtų tinkama biodegalų ir skystųjų bioproduktų žaliavoms gaminti, paskirties. Duomenys apie pasaulio anglies atsar­ gas rodo, kad prie tos kategorijos turėtų būti priskirtos šlapžemės ir ištisai mišku apaugusios vietovės, kuriose me­ džių lajos danga užima daugiau kaip 30 %. Taip pat reikė­ tų priskirti mišku apaugusias vietoves, kuriose medžių lajos danga užima 10–30 %, nebent būtų pateikiama įrodymų, kad jų anglies atsargos pakankamai mažos, kad būtų ga­ lima pagrįsti jų paskirties keitimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Nurodant šlapžemes turėtų būti atsi­ žvelgta į 1971 m. vasario 2 d. Ramsare priimtoje Konven­ cijoje dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių, nustatytą apibrėžtį.

(74) Šioje direktyvoje numatytomis skatinimo priemonėmis bus skatinama visame pasaulyje gaminti daugiau biodegalų ir skystųjų bioproduktų. Jei biodegalai ir skystieji bioproduk­ tai gaminami iš Bendrijoje pagamintų žaliavų, jie taip pat turėtų atitikti Bendrijos aplinkosaugos reikalavimus žemės ūkiui, įskaitant taikomus požeminio ir paviršinio vandens

kokybės apsaugai, ir socialinius reikalavimus. Tačiau kelia susirūpinimą tai, kad gaminant biodegalus ir skystuosius bioproduktus tam tikrose trečiosiose šalyse gali būti nesi­ laikoma būtiniausių aplinkosaugos ar socialinių reikalavi­ mų. Todėl tikslinga skatinti, kad būtų rengiami daugiašaliai bei dvišaliai susitarimai ir savanoriškos tarptautinės ar na­ cionalinės schemos, kurios apimtų pagrindinius aplinko­ saugos bei socialinius aspektus, kad visame pasaulyje būtų skatinama tvari biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamy­ ba. Jeigu tokių susitarimų ar schemų nėra, valstybės narės turėtų reikalauti, kad ūkio subjektai pateiktų pranešimą tais klausimais.

(75) Atsižvelgdama į būtinybę tvariai valdyti biomasės išteklius, Komisija iki 2009 m. turėtų išanalizuoti reikalavimus, tai­ kytinus biomasės, išskyrus skystuosius bioproduktus ir biodegalus, naudojimo energijos reikmėms tvarumo schemai.

(76) Tvarumo kriterijai bus veiksmingi tik tuo atveju, jei jie nu­ lems rinkos dalyvių elgesio pokyčius. Tie pokyčiai įvyks tik tuo atveju, jei, palyginti su tų kriterijų neatitinkančiais pro­ duktais, biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, kurie atitinka nustatytus kriterijus, būtų taikomos patrauklesnės kainos. Pagal masės balanso metodą, naudojamą tikrinant, ar laikomasi nustatytų kriterijų, tarp tvarumo kriterijus ati­ tinkančių biodegalų bei skystųjų bioproduktų gamybos ir biodegalų bei skystųjų bioproduktų suvartojimo Bendrijo­ je egzistuoja ryšys, užtikrinantis atitinkamą pasiūlos ir pa­ klausos pusiausvyrą ir patrauklesnę kainą, palyginti su sistemomis, kur tokio ryšio nėra. Siekiant užtikrinti, kad tvarumo kriterijus atitinkantys biodegalai ir skystieji bio­ produktai galėtų būti parduodami brangiau, atitiktis to­ kiems kriterijams turėtų būti tikrinama taikant masės balanso metodą. Tokiu būdu būtų išsaugotas sistemos vientisumas ir tuo pačiu pramonei nebūtų užkrauta nepa­ grįsta našta. Tačiau reikėtų apsvarstyti ir kitus patikros metodus.

(77) Prireikus Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į Tūkstant­ mečio ekosistemos vertinimą, kuriame yra duomenų, nau­ dingų siekiant išsaugoti bent jau tas vietoves, kuriose esant kritinėms situacijoms teikiamos pagrindinės ekosistemos paslaugos, pvz., vandenskyros apsauga ir erozijos kontrolė.

(78) Tikslinga stebėti biomasės auginimo poveikį, pavyzdžiui, dėl žemės paskirties keitimo, įskaitant išstūmimą, invazi­ nių svetimų rūšių įdiegimą ir kitą poveikį biologinei įvai­ rovei, ir poveikį maisto gamybai bei vietos klestėjimui. Komisija turėtų atsižvelgti į visus atitinkamus informacijos šaltinius, įskaitant FAO bado žemėlapį. Biodegalų naudo­ jimą reikėtų skatinti taip, kad būtų skatinamas didesnis že­ mės ūkio produktyvumas ir nualintos žemės naudojimas.

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/25

(79) Bendrija yra suinteresuota skatinti plėtoti daugiašalius bei dvišalius susitarimus ir savanoriškas tarptautines ar nacio­ nalines programas, kuriais būtų nustatomi tvarių biodega­ lų ir skystųjų bioproduktų gamybos standartai ir užtikrinama, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamy­ ba atitiktų tuos standartus. Todėl reikėtų pasirūpinti, kad būtų nuspręsta, jog tokiuose susitarimuose ar programose būtų pateikiama patikimų įrodymų ir duomenų, su sąlyga, kad jie atitinka adekvačius patikimumo, skaidrumo ir ne­ priklausomo audito standartus.

(80) Būtina nustatyti aiškias šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris išmetamas naudojant biodegalus bei skystuo­ sius bioproduktus ir su jais lygintinus iškastinio kuro pro­ duktus, apskaičiavimo taisykles.

(81) Apskaičiuojant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį gaminant ir naudojant kurą, reikėtų atsižvelgti į šalutinius produktus. Politikos analizės tikslais tinka naudoti pakaitinį metodą, tačiau jis nėra tinkamas re­ guliavimo, susijusio su pavieniais ūkio subjektais ir pavie­ nėmis transporto kuro siuntomis, tikslais. Tais atvejais tinkamiausias metodas yra energijos paskirstymo metodas, nes jį nesunku taikyti, juo galima remtis ilgesniu laikotar­ piu, jis leidžia iki minimumo sumažinti neproduktyvias pa­ skatas ir duoda rezultatus, kuriuos apskritai galima palyginti su rezultatais, gautais taikant pakaitinį metodą. Komisija, teikdama ataskaitas, politikos analizės tikslais taip pat turėtų nurodyti rezultatus, gautus naudojant pa­ kaitinį metodą.

(82) Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų gamybos planų nu­ matytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus ir skys­ tuosius bioproduktus susieti su tame sąraše nustatytais ma­ žesniais išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais. Jei sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą suke­ liančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų sumažinto išmeta­ mųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį, gamin­ tojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio, turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu iš­ metami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes.

(83) Tikslinga, kad duomenys, naudojami apskaičiuojant numa­ tytąsias vertes, būtų gaunami iš nepriklausomų mokslinių ekspertų šaltinių ir prireikus būtų atnaujinami tiems eks­ pertams tęsiant savo darbą. Komisija turėtų skatinti tuos ekspertus, kai jie atnaujina savo darbą, nagrinėti dujų kie­ kio, išmetamo auginant, klausimą, regioninių ir klimato są­ lygų poveikį, auginimo naudojant tvarius žemės ūkio ir ekologinio ūkininkavimo metodus poveikį ir mokslinį ga­ mintojų Bendrijoje ir trečiosiose šalyse bei pilietinės visuo­ menės įnašą.

(84) Siekiant išvengti skatinimo auginti biodegalų ir skystųjų bioproduktų žaliavas vietose, kuriose dėl to būtų išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, numatytosios au­ ginimo vertės turėtų būti naudojamos tik tiems regionams, kur tokio poveikio galimybės negalima patikimai atmesti. Tačiau, siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, tikslinga, kad valstybės narės nustatytų dėl augini­ mo išmetamųjų kiekių, be kita ko, dėl trąšų naudojimo, na­ cionalinius arba regioninius vidutinius kiekius.

(85) Pasaulinė žemės ūkio produktų paklausa auga. Dalis tos padidėjusios paklausos bus patenkinta padidinus žemės ūkiui skirtos žemės plotą. Vienas iš būdų, kaip padidinti že­ mės ūkio produkcijai auginti skirtos žemės plotą – labai nualintos ar labai užterštos žemės, kuri dėl tokios būklės negali būti naudojama, atkūrimas žemės ūkio tikslams. Pa­ gal tvarumo schemą turėtų būti skatinama naudoti atkurtą nualintą žemę, kadangi biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo skatinimas prisidės prie žemės ūkio produktų paklausos augimo. NET jei patys biodegalai yra pagaminti naudojant ariamojoje žemėje išaugintas žaliavas, dėl gry­ nojo pasėlių paklausos padidėjimo, atsirandančio dėl bio­ degalų naudojimo skatinimo, galėtų padidėti grynasis pasėliais apsodintas plotas. Tai galėtų paveikti dideles ang­ lies atsargas turinčią žemę, ir tokiu atveju anglies atsargų praradimas būtų žalingas. Siekiant sumažinti tą riziką tiks­ linga įdiegti papildomas priemones, kuriomis skatinama didinti pasėliams jau naudojamos žemės našumą, naudoti nualintą žemę ir parengti kitoms biodegalus naudojan­ čioms šalims taikomus tvarumo reikalavimus, panašius į šioje direktyvoje nustatytus Bendrijos biodegalų naudoji­ mo reikalavimus. Komisija turėtų parengti konkrečią me­ todiką, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl netiesioginių žemės paskirties pokyčių, kie­ kį. Tai darydama, Komisija geriausių prieinamų mokslo duomenų pagrindu, visų pirma turėtų apsvarstyti netiesio­ ginių žemės paskirties pokyčių faktoriaus įtraukimą ap­ skaičiuojant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir poreikį skatinti tvarių biodegalų naudojimą, kuris sumažintų žemės paskirties pokyčių poveikį ir pagerintų biodegalų tvarumą, atsižvelgiant į netiesioginius žemės pa­ skirties pokyčius. Kurdama tą metodiką, Komisija, inter alia, turėtų atsižvelgti į galimus netiesioginius žemės paskirties pokyčius, atsiradusius dėl biodegalų, pagamintų iš nemais­ tinės celiuliozės ir lignoceliuliozės.

(86) Norint sudaryti sąlygas pasiekti atitinkamą biodegalų rin­ kos rodiklį, būtina užtikrinti, kad į rinką būtų pateikiama dyzelino, kuriame būtų didesnis biodyzelino kiekis nei nu­ matyta standarte EN590/2004.

(87) Siekiant užtikrinti, kad biodegalai, kuriems gaminti naudo­ jamos įvairios žaliavos, taptų komerciškai perspektyvūs, pagal nacionalinius biodegalų įsipareigojimus tokiems bio­ degalams turėtų būti suteikta daugiau reikšmės.

(1)

(2)

(3)

L 140/26 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

(88) Norint užtikrinti nuolatinę pažangą plėtojant atsinaujinan­ čių išteklių energiją nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu, bū­ tina reguliariai teikti ataskaitas. Tikslinga reikalauti naudoti suderintą nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų, kuriuos valstybės narės turėtų pateikti, mo­ delį. Tokiuose planuose būtų galima nurodyti numatytoms priemonėms apskaičiuotas sąnaudas ir jų naudą, priemo­ nes, susijusias su esamos tinklo infrastruktūros būtinu iš­ plėtimu arba įtampos padidinimu, apskaičiuotas atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimo sąnaudas ir jų naudą, viršijančias pagal indikatyvią trajektoriją reikalingą dydį, informaciją apie nacionalines paramos schemas ir in­ formaciją apie atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą naujuose arba atnaujintuose pastatuose.

(89) Kurdamos paramos sistemas, valstybės narės gali skatinti naudoti biodegalus, suteikiančius papildomos naudos, įs­ kaitant įvairinimo galimybę, kurią suteikia iš atliekų, lieka­ nų, nemaistinės celiuliozės medžiagos, lignoceliuliozės medžiagos bei dumblių ir nelaistomų augalų, auginamų sausringose vietovėse kovojant su dykumėjimu, gaminami biodegalai, tinkamai atsižvelgdamos į skirtingas energijos gamybos iš tradicinių biodegalų ir iš papildomos naudos suteikiančių biodegalų sąnaudas. Valstybės narės gali ska­ tinti investicijas į šių ir kitų atsinaujinančių išteklių energi­ jos technologijų, kurios gali tapti konkurencingos tik po tam tikro laiko, mokslinius tyrimus ir plėtrą.

(90) Šios direktyvos įgyvendinimas atitinkamais atvejais turėtų atspindėti Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuo­ menės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatas, visų pirma įgyvendintas 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką

(1) OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

.

(91) Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendi­ mą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai su­ teiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką

(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

.

(92) Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pritai­ kyti metodinius principus ir vertes, būtinas įvertinti, ar tva­ rumo kriterijai yra patenkinti biodegalų ir skystųjų bioproduktų atžvilgiu, transporto kuro energetinę vertę pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, nustatyti kri­ terijus ir arealus, siekiant apibrėžti didelės bioįvairovės pie­ vas, ir nustatyti išsamias labai nualintos ar labai užterštos

žemės apibrėžtis. Kadangi tos priemonės yra bendro po­ būdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direkty­ vos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo proce­ dūrą su tikrinimu.

(93) Direktyvos 2001/77/EB ir Direktyvos 2003/30/EB nuosta­ tos, kurios sutampa su šios direktyvos nuostatomis, turėtų būti panaikintos nuo vėliausio įmanomo laiko, nustatyto šios direktyvos perkėlimui. 2010 m. planinius rodiklius ir ataskaitų teikimą reglamentuojančios nuostatos turėtų būti paliktos galioti iki 2011 m. pabaigos. Todėl būtina atitin­ kamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2001/77/EB ir Direktyvą 2003/30/EB.

(94) Kadangi 17–19 straipsniuose numatytos priemonės taip pat turi poveikį vidaus rinkos veikimui suderindamos tva­ rumo kriterijus, kuriuos, siekiant planinių apskaitos tikslų pagal šią direktyvą, turi atitikti biodegalai ir skystieji bio­ produktai, ir todėl pagal 17 straipsnio 8 dalį palengvina prekybą tokias sąlygas atitinkančiais biodegalais ir skystai­ siais bioproduktais tarp valstybių narių, jos grindžiamos Sutarties 95 straipsniu.

(95) Tvarumo schema turėtų nekliudyti valstybėms narėms savo nacionalinėse paramos schemose atsižvelgti į biode­ galų ir skystųjų bioproduktų, kuriais užtikrinama už tva­ rumo schemoje nustatytą minimumą didesnė nauda, didesnes gamybos sąnaudas.

(96) Kadangi šios direktyvos bendrųjų tikslų, t. y. pasiekti, kad iki 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudary­ tų 20 % Bendrijos energijos suvartojimo bendro galutinio kiekio, o atsinaujinančių išteklių energijos dalis – 10 % kiekvienoje valstybėje narėje transporto sektoriuje sunau­ dojamos energijos kiekio, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą pro­ porcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas bū­ tina nurodytiems tikslams pasiekti.

(97) Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros

(3) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos in­ teresų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir jas viešai paskelbti,

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/27

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šioje direktyvoje nustatoma bendra skatinimo naudoti atsinauji­ nančių išteklių energiją sistema. Joje nustatomi privalomi nacio­ naliniai planiniai rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią bendro galutinio energijos suvartojimo dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija ir kokią dalį transporto sektoriuje suvartojamos energijos turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija. Joje nusta­ tomos su atsinaujinančių išteklių energija susijusios taisyklės, re­ glamentuojančios statistinius perdavimus tarp valstybių narių, bendrus valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių pro­ jektus, kilmės garantijas, administracines procedūras, informavi­ mą ir mokymą, taip pat prieigą prie elektros energijos tinklo. Joje nustatomi tvarumo kriterijai biodegalams ir skystiesiems bioproduktams.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos Direktyvoje 2003/54/EB pateiktos są­ vokų apibrėžtys.

Taip pat taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

a) „atsinaujinančių išteklių energija“ –atsinaujinančių neiškasti­ nių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės energija, aerotermi­ niai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų perdirbimo įrenginių dujos ir biologinės dujos;

b) „aeroterminė energija“ – šilumos energija, susikaupusi ore;

c) „geoterminė energija“ – šilumos energija, susikaupusi po kie­ tuoju žemės sluoksniu;

d) „hidroterminė energija“ – šilumos energija, susikaupusi pa­ viršiniuose vandenyse;

e) „biomasė“ – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, at­ liekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas), miškų ūkyje ir susijusiose pra­ monės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi pramoninių ir buitinių atliekų dalis;

f) „bendras galutinis energijos suvartojimas“ – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įs­ kaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energijos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros energijos ir šilumos gamy­ bai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo ir per­ davimo proceso metu;

g) „centralizuotas šilumos tiekimas“ ar „centralizuotas vėsumos tiekimas“ – šilumos energijos paskirstymas garų, karšto van­ dens ar ataušintų skysčių forma iš centrinio gamybos šaltinio tinklu grupės pastatų arba vietų erdvės ar procesų šildymui ar aušinimui;

h) „skystieji bioproduktai“ – energijos tikslais, išskyrus transpor­ tui, bet įskaitant elektros energijai, šildymui ir aušinimui, iš biomasės pagamintas skystasis kuras;

i) „biodegalai“ – iš biomasės pagamintas skystasis arba dujinis transporto kuras;

j) „kilmės garantija“ – elektroninis dokumentas, kurio vienin­ telė paskirtis yra įrodyti galutiniam vartotojui, kad tam tikra energijos dalis ar kiekis buvo pagamintas iš atsinaujinančių išteklių, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį;

k) „paramos schema“ – valstybės narės arba valstybių narių gru­ pės taikoma priemonė, schema ar mechanizmas, kuriuo ska­ tinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją: mažinami tos energijos kaštai, didinama kaina, už kurią ją galima par­ duoti, arba nustatomas atsinaujinančių išteklių energijos įpa­ reigojimas ar kitomis priemonėmis didinama tokios energijos pirkimo apimtis. Tai apima, be kita ko, paramą investicijoms, neapmokestinimą ar mokesčių sumažinimą, mokesčių grąži­ nimą, paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimams vykdyti, įskaitant schemas, pagal kurias nau­ dojamasi žaliaisiais sertifikatais, ir tiesioginio kainų rėmimo schemas, įskaitant fiksuotus supirkimo tarifus ir priemokų mokėjimus;

l) „įpareigojimas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją“ – na­ cionalinė paramos schema, pagal kurią energijos gamintojai privalo tam tikrą dalį energijos gaminti iš atsinaujinančių iš­ teklių energijos, energijos tiekėjai privalo užtikrinti, kad tam tikra dalis jų tiekiamos energijos būtų atsinaujinančių ištek­ lių energija, arba energijos vartotojai privalo užtikrinti, kad tam tikra jų vartojamos energijos dalis būtų atsinaujinančių išteklių energija. Tai apima schemas, pagal kurias tokie rei­ kalavimai gali būti įvykdomi naudojantis žaliaisiais sertifikatais;

m) „faktinė vertė“ – konkretaus biodegalų gamybos proceso tam tikrų arba visų etapų metu sumažintas šiltnamio efektą suke­ liančių dujų kiekis, apskaičiuotas pagal V priedo C dalyje nu­ statytą metodiką;

n) „tipinė vertė“ – sumažinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų tipinio kiekio apytikrė vertė naudojant konkretų biodegalų gamybos būdą;

o) „numatytoji vertė“ – naudojant tipinę vertę ir naudojantis iš anksto nustatytais veiksniais nustatoma vertė, kuri šioje di­ rektyvoje nustatytomis aplinkybėmis gali būti naudojama vietoj faktinės vertės.

L 140/28 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

3 straipsnis

Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo privalomi bendrieji nacionaliniai planiniai rodikliai ir priemonės

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad bendro galutinio energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, apskaičiuota pagal 5–11 straipsnius, 2020 m. pasiektų bent bendrą jos nacionalinį tiems metams nustatytą atsinaujinan­ čių išteklių energijos dalies planinį rodiklį, kaip nurodyta I priedo A dalies lentelės trečiajame stulpelyje. Tokie privalomi bendrieji nacionaliniai planiniai rodikliai atitinka tikslą, kad 2020 m. atsi­ naujinančių išteklių energijos dalis sudarytų bent 20 % bendro ga­ lutinio Bendrijos energijos suvartojimo. Siekdamos, kad šiame straipsnyje nustatyti planiniai rodikliai būtų lengviau pasiekiami, valstybės narės skatina ir ragina efektyvų energijos vartojimą ir taupymą.

2. Valstybės narės nustato veiksmingas priemones, kad užtik­ rintų, jog atsinaujinančių išteklių energijos dalis būtų lygi arba vir­ šytų dalį, nurodytą I priedo B dalyje nustatytoje indikatyvioje trajektorijoje.

3. Siekdamos įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus planinius rodiklius, valstybės narės gali, inter alia, taikyti tokias priemones:

a) paramos schemas;

b) valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir bendradar­ biavimo su trečiosiomis šalimis priemones, skirtas jų bend­ riesiems nacionaliniams planiniams rodikliams įvykdyti pagal 5–11 straipsnius.

Nepažeidžiant Sutarties 87 ir 88 straipsnių, valstybės narės pagal šios Direktyvos 5–11 straipsnius turi teisę nuspręsti, kokiu mastu jos teikia paramą atsinaujinančių išteklių energijai, gaminamai ki­ toje valstybėje narėje.

4. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad 2020 m. jos atsinau­ jinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transpor­ te, sudarytų bent 10 % tos valstybės narės transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo.

Šios dalies tikslais taikomos tokios nuostatos:

a) pirmos pastraipos tikslais apskaičiuojant vardiklį, t. y. visą transporto sektoriuje suvartojamos energijos kiekį, įskaičiuo­ jamas tik benzinas, dyzelinas, biodegalai, sunaudoti kelių ir geležinkelių transporte, ir elektros energija;

b) pirmos pastraipos tikslais apskaičiuojant skaitiklį, t. y. trans­ porto sektoriuje suvartojamos atsinaujinančių išteklių ener­ gijos kiekį, įskaičiuojama visų rūšių atsinaujinančių išteklių energija, sunaudojama visų rūšių transporte;

c) a ir b punktų tikslais apskaičiuodamos elektros energijos, kuri gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir naudojama visų rūšių elektrinėse kelių transporto priemonėse, dalį valstybės narės gali pasirinkti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos

išteklių dalies Bendrijoje vidurkį arba jų pačių pagamintos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį, nu­ statytą prieš dvejus metus iki nagrinėjamų metų. Be to, ap­ skaičiuojant elektrinių kelių transporto priemonių sunaudotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos iš­ teklių kiekį, laikoma, kad tas sunaudotas kiekis yra 2,5 karto didesnis nei faktinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudos.

Prireikus Komisija ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. patei­ kia pasiūlymą, pagal kurį leidžiama tam tikromis sąlygomis atsi­ žvelgti į visą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kiekį, suvartojamą visų rūšių elektrinėse transporto priemonėse.

Prireikus Komisija taip pat ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. pateikia pasiūlymą dėl vandenilio iš atsinaujinančių išteklių dalies bendrame kuro balanse apskaičiavimo metodikos.

4 straipsnis

Nacionaliniai atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planai

1. Kiekviena valstybė narė patvirtina nacionalinį atsinaujinan­ čių išteklių energijos veiksmų planą. Nacionaliniuose atsinauji­ nančių išteklių energijos veiksmų planuose nustatomi valstybių narių suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos dalių 2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai transporto, elektros energijos ir šildymo bei aušinimo sektoriuose, atsižvelgiant į kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį ga­ lutiniam energijos suvartojimui, ir atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis tiems nacionaliniams bendriesiems planiniams rodik­ liams pasiekti, įskaitant vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, planuojamus statistinius perdavi­ mus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reik­ mėms politiką, ir priemones, kurių reikia imtis 13–19 straipsniuo­ se nustatytiems reikalavimams įvykdyti.

Komisija ne vėliau kaip 2009 m. birželio 30 d. patvirtina nacio­ nalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų modelį. Šis modelis apima VI priede nustatytus būtiniausius reikalavimus. Valstybės narės, pateikdamos nacionalinius atsinaujinančių ištek­ lių energijos veiksmų planus, laikosi to modelio.

2. Valstybės narės savo nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2010 m. birželio 30 d.

3. Kiekviena valstybė narė likus šešiems mėnesiams iki jos na­ cionalinio atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plano patei­ kimo, paskelbia ir Komisijai pateikia prognozių dokumentą, kuriame nurodo:

a) iki 2020 m. jos numatomą pagaminti energijos iš atsinauji­ nančių išteklių perteklių lyginant su indikatyvia trajektorija, kurį būtų galima perduoti kitoms valstybėms narėms remian­ tis 6–11 straipsniais, taip pat apskaičiuotą jos bendrų projek­ tų potencialą; ir

b) iki 2020 m. jos numatomą atsinaujinančių išteklių energijos poreikį, kuris turės būti patenkintas ne vidaus gamybos pajėgumais.

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/29

Ta informacija gali apimti aspektus, susijusius su sąnaudomis ir nauda bei finansavimu. Valstybių narių ataskaitose ta prognozė atnaujinama, kaip nustatyta 22 straipsnio 1 dalies l ir m punktuose.

4. Valstybė narė, kurios atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinį dvejų metų laikotarpį tapo mažesnė už I priedo B dalyje nustatytą indikatyvią trajektoriją, ne vėliau kaip kitų metų birželio 30 d. Komisijai pateikia iš dalies pakeistą nacionalinį at­ sinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį minėtoji dalis vėl atitiktų I priedo B dalyje pa­ teiktą indikatyvią trajektoriją.

Jei valstybė narė nedideliu skirtumu neįvykdė indikatyvios trajek­ torijos, Komisija, atsižvelgdama į priemones, kurių ėmėsi ir imsis valstybė narė, gali priimti sprendimą atleisti valstybę narę nuo įpa­ reigojimo pateikti iš dalies pakeistą nacionalinį atsinaujinančių iš­ teklių energijos veiksmų planą.

5. Komisija įvertina nacionalinius atsinaujinančių išteklių ener­ gijos veiksmų planus, visų pirma pagal 3 straipsnio 2 dalį valsty­ bių narių numatytų atitinkamų priemonių tinkamumą. Gavusi nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą ar iš dalies pakeistą nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos veiks­ mų planą, Komisija gali pateikti rekomendaciją.

6. Komisija nusiunčia Europos Parlamentui nacionalinius atsi­ naujinančių išteklių energijos veiksmų planus ir prognozių doku­ mentus tokius, kokie jie buvo viešai paskelbti skaidrumo platformoje, kaip nurodyta 24 straipsnio 2 dalyje, taip pat reko­ mendacijas, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje.

5 straipsnis

Atsinaujinančių išteklių energijos dalies apskaičiavimas

1. Bendras galutinis atsinaujinančių išteklių energijos suvarto­ jimas kiekvienoje valstybėje narėje apskaičiuojamas sudedant šiuos rodiklius:

a) bendro galutinio elektros energijos iš atsinaujinančių energi­ jos išteklių suvartojimo;

b) bendro galutinio atsinaujinančių išteklių energijos suvartoji­ mo šildymui ir aušinimui; ir

c) galutinio atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimo trans­ porto sektoriuje.

Apskaičiuojant bendro galutinio atsinaujinančių išteklių energi­ jos suvartojimo dalį, į dujas, elektros energiją ir vandenilį iš atsi­ naujinančių energijos išteklių atsižvelgiama tik vieną kartą pagal pirmos pastraipos a, b arba c punktą.

Vadovaujantis 17 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, į 17 straips­ nio 2–6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijų neatitinkančius bio­ degalus ir skystuosius bioproduktus neatsižvelgiama.

2. Jei valstybė narė mano, kad dėl nenugalimos jėgos (force ma­ jeure) jai yra neįmanoma pasiekti, kad jos atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 2020 m. pasiektų I priedo lentelės trečiajame stulpelyje nustatytą dydį, ji apie tai kuo greičiau praneša Komisijai. Komisija priima sprendimą dėl to, ar buvo įrodytos force majeure aplinkybės. Jei Ko­ misija nusprendžia, kad įrodytos force majeure aplinkybės, ji spren­ džia, kaip pakoreguoti valstybės narės bendrą galutinį atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą 2020 m.

3. 1 dalies a punkto tikslais bendras galutinis elektros energi­ jos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas apskaičiuoja­ mas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekis (neįskaitant elektros energi­ jos, pagaminamos hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems nau­ dojamas prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltas vanduo).

Įvairų kurą deginančiose jėgainėse, kuriose naudojami atsinauji­ nantys ir tradiciniai ištekliai, skaičiuojama tik iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektros energijos dalis. Atliekant šį apskaičiavimą, kiekvieno energijos ištekliaus indėlis apskaičiuoja­ mas remiantis jo energetine verte.

Iš hidroenergijos ir vėjo energijos pagaminta elektros energija skaičiuojama pagal II priede nustatytas normalizavimo taisykles.

4. 1 dalies b punkto tikslais bendras galutinis atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimas šildymui ir aušinimui apskaičiuo­ jamas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančių išteklių pagamin­ tas centralizuotai tiekiamos šilumos bei vėsumos kiekis ir kitos atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimas pramonėje, namų ūkiuose, teikiant paslaugas, žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvi­ ninkystėje šildymo, aušinimo ir technologinio proceso tikslais.

Įvairų kurą deginančiose jėgainėse, kuriose naudojami atsinauji­ nantys ir tradiciniai energijos ištekliai, atsižvelgiama tik į šildymo bei aušinimo, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį. Atliekant šį apskaičiavimą, kiekvieno energijos ištekliaus indėlis apskaičiuojamas remiantis jo energetine verte.

Į aeroterminę, geoterminę ir hidroterminę šilumos energiją, iš­ gautą šilumos siurblių pagalba, atsižvelgiama 1 dalies b punkto tikslais, su sąlyga, kad galutinė energijos išeiga žymiai viršija pra­ dines energijos sąnaudas, reikalingas šilumos siurblių veikimui. Ši­ lumos kiekis, laikomas atsinaujinančių išteklių energija pagal šią direktyvą, apskaičiuojamas pagal VII priede nustatytą metodiką.

Pagal 1 dalies b punktą neįskaičiuojama šilumos energija, gauta pasyviose energetinėse sistemose, kuriose mažesnis energijos su­ vartojimas pasiekiamas pasyviai per pastato konstrukcijas arba iš šilumos, kuri gaunama naudojant neatsinaujinančių išteklių energiją.

5. III priede išvardyto transporto kuro energetinė vertė yra to­ kia, kaip nustatyta tame priede. III priedas gali būti pritaikytas prie mokslo ir technikos pažangos. Tos priemonės, skirtos iš dalies pa­ keisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 25 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(1)

L 140/30 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

6. Atsinaujinančių išteklių energijos dalis apskaičiuojama bendrą galutinį atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą pa­ dalijus iš bendro galutinio energijos iš visų energijos išteklių su­ vartojimo (išreiškiama procentine dalimi).

Pirmos pastraipos tikslais 1 dalyje nurodyta suma koreguojama pagal 6, 8, 10 ir 11 straipsnius.

Apskaičiuojant valstybės narės bendrą galutinį energijos suvarto­ jimą siekiant nustatyti, ar jis atitinka šioje direktyvoje nustatytus planinius rodiklius ir indikatyvią trajektoriją, energijos, sunaudo­ tos aviacijos sektoriuje, kiekis laikomas ne didesniu kaip 6,18 %, palyginti su valstybės narės bendru galutiniu energijos suvartoji­ mu. Kipro ir Maltos energijos, sunaudotos aviacijos sektoriuje, kiekis laikomas ne didesniu kaip 4,12 %, palyginti su tų valstybių narių bendru galutiniu energijos suvartojimu.

7. Apskaičiuojant santykinę atsinaujinančių išteklių energijos dalį taikoma 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tary­ bos reglamente (EB) Nr. 1099/2008 dėl energijos statistikos

(1) OL L 304, 2008 11 14, p. 1.

pateikta metodika ir apibrėžtys.

Valstybės narės užtikrina statistinės informacijos, naudojamos ap­ skaičiuojant tas sektorių bei bendras dalis, ir statistinės informa­ cijos, pateikiamos Komisijai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1099/2008, suderinamumą.

6 straipsnis

Statistiniai perdavimai tarp valstybių narių

1. Valstybės narės gali susitarti dėl nustatyto atsinaujinančių iš­ teklių energijos kiekio statistinio perdavimo iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę ir nustatyti jo tvarką. Perduotas kiekis yra:

a) atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį at­ sižvelgiama vertinant, kaip perdavimą atliekanti valstybė narė laikosi 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų; ir

b) pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip perdavimą priimanti kita valstybė narė laikosi 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.

Statistinis perdavimas neturi įtakos tam, kaip įgyvendinamas per­ duodančiosios valstybės narės nacionalinis planinis rodiklis.

2. 1 dalyje nurodyti susitarimai gali galioti vienerius ar daugiau metų. Apie juos pranešama Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėne­ sius pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais jie galioja. Komisi­ jai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduodamos energijos kiekis ir kaina.

3. Perdavimai laikomi įvykusiais tik po to, kai visos perdavime dalyvavusios valstybės narės apie perdavimą praneša Komisijai.

7 straipsnis

Valstybių narių bendri projektai

1. Dvi ar daugiau valstybių narių gali bendradarbiauti vykdy­ damos visų tipų bendrus projektus, susijusius su elektros energi­ jos, šildymo ar aušinimo gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tą bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai.

2. Valstybės narės praneša Komisijai, kokia elektros energijos, šildymo ar aušinimo, pagamintų iš atsinaujinančių energijos iš­ teklių, dalis ar koks kiekis pagal bet kurį jų teritorijoje įgyvendi­ namą bendrą projektą, kuris pradėtas po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, pajėgumus, laikomas įskaitomu į kitos valstybės narės nacionali­ nį bendrąjį planinį rodiklį, siekiant įvertinti, ar atitinkama šios di­ rektyvos reikalavimams.

3. 2 dalyje nurodytame pranešime:

a) aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruo­ tas įrenginys;

b) nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos, šildymo arba aušinimo dalis arba kiekis, kuris laikomas įskaitomu į ki­ tos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį;

c) nurodoma valstybė narė, kurios naudai teikiamas praneši­ mas; ir

d) nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, kurio metu įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamin­ ta elektros energija arba šildymas ar aušinimas turi būti lai­ komi įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį.

4. 3 dalies d punkte nurodytas laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m. Bendro projekto trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 m.

5. Pagal šį straipsnį pateikto pranešimo negalima keisti ar pa­ naikinti, jei nėra pranešimą teikiančios valstybės narės ir pagal 3 dalies c punktą nurodytos valstybės narės bendro susitarimo.

8 straipsnis

Valstybių narių bendrų projektų rezultatai

1. Per tris mėnesius pasibaigus kiekvieniems 7 straipsnio 3 da­ lies d punkte nustatyto laikotarpio metams valstybė narė, patei­ kusi pranešimą pagal 7 straipsnį, parengia pranešimo raštą, kuriame nurodo:

a) elektros energijos arba šildymo ar aušinimo bendrą kiekį, per metus pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginyje, kuris nurodytas pagal 7 straipsnį pateiktame pranešime; ir

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/31

b) elektros energijos arba šildymo ar aušinimo kiekį, per metus pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių tame įrenginy­ je, kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės naciona­ linį bendrąjį planinį rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis.

2. Pranešančioji valstybė narė pranešimo raštą siunčia valsty­ bei narei, kurios naudai buvo pateiktas pranešimas, ir Komisijai.

3. Siekiant įvertinti, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavi­ mų, susijusių su nacionaliniais bendraisiais planiniais rodikliais, elektros energijos arba šildymo ar aušinimo kiekis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal 1 da­ lies b punktą:

a) atimamas iš atsinaujinančių energijos išteklių elektros ener­ gijos arba šildymo ar aušinimo kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip 1 dalyje nurodytą pranešimo raštą pateikianti valstybė narė laikosi reikalavimų; ir

b) pridedamas prie atsinaujinančių energijos išteklių elektros energijos arba šildymo ar aušinimo kiekio, į kurį atsižvelgia­ ma vertinant, kaip 2 dalyje nurodytą pranešimo raštą gau­ nanti valstybė narė laikosi reikalavimų.

9 straipsnis

Valstybių narių ir trečiųjų šalių bendri projektai

1. Viena ar kelios valstybės narės gali bendradarbiauti su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis įgyvendindamos visų rūšių bend­ rus projektus, susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinau­ jinančių energijos išteklių. Į tokį bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai.

2. Vertinant šios direktyvos reikalavimų, susijusių su naciona­ liniais bendraisiais planiniais rodikliais, atitiktį, į trečiojoje šalyje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją at­ sižvelgiama tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a) elektros energija suvartojama Bendrijoje; laikoma, kad šis rei­ kalavimas tenkinamas, kai:

i) visi atsakingi perdavimo sistemos operatoriai kilmės ša­ lyje, paskirties šalyje ir, jei taikoma, visose trečiosiose tranzito šalyse galutinai priskyrė elektros energijos kie­ kį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems tinklų sujungimo pajėgumams;

ii) atsakingas perdavimo sistemos operatorius, veikiantis jungiamosios linijos Bendrijos pusėje, galutinai įtraukė į balansą elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama; ir

iii) paskirti pajėgumai ir elektros energijos gamyba iš atsi­ naujinančių energijos išteklių 2 dalies b punkte nurody­ tame įrenginyje yra susiję su tuo pačiu laikotarpiu;

b) elektros energija pagaminta naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti po 2009 m. birželio 25 d., arba padidi­ nus pajėgumus įrenginyje, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, įgyvendinant 1 dalyje nurodytą bendrą projektą; ir

c) pagamintos ir eksportuotos elektros energijos kiekio atžvilgiu nebuvo suteikta parama pagal trečiosios šalies paramos sche­ mą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą investicijoms.

3. Valstybės narės gali kreiptis į Komisiją, prašydamos 5 straipsnio tikslais atsižvelgti į elektros energiją iš atsinaujinan­ čių energijos išteklių, pagamintą ir sunaudotą trečiojoje šalyje, kai jungiamosios linijos tarp valstybės narės ir trečiosios šalies tiesi­ mo parengiamasis laikotarpis labai ilgas, tokiomis sąlygomis:

a) jungiamosios linijos tiesimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.;

b) turi būti neįmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.;

c) turi būti įmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;

d) pradėjus eksploatuoti jungiamąją liniją ji bus naudojama elektros energijai, gaminamai iš atsinaujinančių energijos iš­ teklių, eksportuoti į Bendriją pagal 2 dalį;

e) prašymas susijęs su 2 dalies b ir c punktuose nustatytus kri­ terijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus nau­ dojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis nei elektros energijos kiekis, kuris bus eksportuojamas į Bendriją po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.

4. Komisijai pranešama apie elektros energijos dalį ar kiekį, ku­ ris pagamintas įrenginyje trečiosios šalies teritorijoje ir kuris lai­ komas įskaitomu į vienos ar daugiau valstybių narių nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, atitikties 3 straipsnio reikalavimams įver­ tinimo tikslais. Kai dalyvauja daugiau nei viena valstybė narė, apie šios dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms pranešama Komisijai. Ši dalis ar kiekis negali viršyti faktiškai į Bendriją eks­ portuotos ir joje suvartotos dalies ar kiekio, atitinkančių šio straipsnio 2 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytą kiekį ir jo 2 dalies a punkte išdėstytas sąlygas. Pranešimą pateikia kiekvie­ na valstybė narė, į kurios bendrąjį nacionalinį planinį rodiklį įs­ kaitoma elektros energijos dalis ar kiekis.

5. 4 dalyje nurodytame pranešime:

a) aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruo­ tas įrenginys;

b) nurodoma elektros energijos dalis arba kiekis, pagamintas įrenginyje, kuris laikomas įskaitomu į valstybės narės nacio­ nalinį planinį rodiklį, taip pat, laikantis konfidencialumo rei­ kalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;

L 140/32 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

c) kalendoriniais metais nurodomas laikotarpis, kurio metu įrenginyje pagaminta elektros energija turi būti laikoma įs­ kaitoma į valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį; ir

d) kartu pateikiamas trečiosios šalies, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis b ir c punktų patvirtinimas ir įren­ ginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kuris bus naudojamas trečiojoje šalyje.

6. 5 dalies c punkte nurodytas laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip iki 2020 m. Bendro projekto trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 m.

7. Pagal šį straipsnį pateikto pranešimo negalima keisti ar pa­ naikinti, jei nėra pranešimą teikiančios valstybės narės ir trečio­ sios šalies, kuri pagal 5 dalies d punktą patvirtino bendrą projektą, bendro susitarimo.

8. Valstybės narės ir Bendrija ragina atitinkamas Energijos bendrijos sutarties įstaigas laikantis Energijos bendrijos sutarties imtis priemonių, kurios būtinos, kad tos sutarties Susitariančio­ sios Šalys tarp valstybių narių galėtų taikyti šioje direktyvoje nu­ statytas nuostatas dėl bendradarbiavimo.

10 straipsnis

Valstybių narių ir trečiųjų šalių bendrų projektų rezultatai

1. Per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems 9 straipsnio 5 da­ lies c punkte nurodyto laikotarpio metams valstybė narė, patei­ kusi pranešimą pagal 9 straipsnį, parengia pranešimo raštą, kuriame nurodo:

a) elektros energijos bendrą kiekį, per tuos metus pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginyje, kuris nurodytas pagal 9 straipsnį pateiktame pranešime;

b) elektros energijos kiekį, per metus tame įrenginyje pagamin­ tą iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuris turi būti įskaito­ mas į jos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis pagal 9 straipsnį; ir

c) įrodymą, kad tenkinamos 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

2. Valstybė narė nusiunčia pranešimo raštą trečiajai šaliai, kuri pagal 9 straipsnio 5 dalies d punktą patvirtino projektą, ir Komisijai.

3. Siekiant įvertinti, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavi­ mų, susijusių su nacionaliniais bendraisiais planiniais rodikliais, elektros energijos kiekis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal 1 dalies b punktą, pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip pranešimo raštą pateikianti valstybė narė laikosi reikalavimų.

11 straipsnis

Bendros paramos schemos

1. Nedarant įtakos valstybių narių įsipareigojimams pagal 3 straipsnį, dvi ar daugiau valstybių narių gali nuspręsti savano­ rišku pagrindu sujungti savo nacionalines paramos schemas ar iš dalies koordinuoti jų veiklą. Tokiais atvejais tam tikras atsinauji­ nančių išteklių energijos kiekis, pagamintas vienos dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, gali būtų įskaitytas į kitos dalyvaujan­ čios valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, jeigu ati­ tinkamos valstybės narės:

a) padarė atsinaujinančių išteklių energijos nurodytų kiekių sta­ tistinį perdavimą iš vienos valstybės narės kitai valstybei na­ rei pagal 6 straipsnį; arba

b) nustatė paskirstymo taisyklę, dėl kurios susitarė dalyvaujan­ čios valstybės narės ir pagal kurią atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai paskirstomi dalyvaujančioms valstybėms na­ rėms. Apie tokią taisyklę pranešama Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus pirmiesiems metais, kuriais ji įsigalioja.

2. Per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams kiekviena valstybė narė, kuri teikia pranešimą pagal 1 dalies b punktą, pa­ teikia pranešimo raštą, kuriame nurodo bendrą elektros energijos arba šildymo ar aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių kie­ kį, pagamintą tais metais, kuriais taikoma paskirstymo taisyklė.

3. Siekiant įvertinti, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavi­ mų, susijusių su nacionaliniais bendraisiais planiniais rodikliais, elektros energijos arba šildymo ar aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekis, apie kurį pranešta pagal 2 dalį, paskirs­ tomas atitinkamoms valstybėms narėms pagal paskirstymo tai­ syklę, apie kurią buvo pranešta.

12 straipsnis

Pajėgumo padidėjimas

7 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalies b punkte atsinauji­ nančių išteklių energijos vienetai, pagaminti padidėjus įrenginio pajėgumui, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įren­ ginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai pajėgumas padidėjo.

13 straipsnis

Administracinės procedūros, reglamentai ir kodeksai

1. Valstybės narės užtikrina, kad visos leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojančios nacionalinės taisyk­ lės, taikomos elektros energijos, šildymo ir aušinimo gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms bei susijusioms per­ davimo ir paskirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės paver­ timo biodegalais ar kitais energijos produktais procesams, būtų proporcingos ir būtinos.

(1)

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/33

Valstybės narės visų pirma imasi reikiamų veiksmų užtikrinda­ mos, kad:

a) atsižvelgiant į valstybių narių ir jų administracinių struktūrų bei organizacinius skirtumus, būtų aiškiai koordinuojama ir apibrėžta atitinkama nacionalinių, regioninių ir vietos admi­ nistracinių įstaigų, atsakingų už leidimų išdavimą, sertifika­ vimą ir licencijavimą, įskaitant teritorijų planavimą, atsakomybė ir nustatyti skaidrūs sprendimų dėl projektavi­ mo ir statybos paraiškų priėmimo tvarkaraščio terminai;

b) tinkamu lygiu būtų teikiama išsami informacija apie leidimų išdavimo, sertifikavimo ir licencijavimo paraiškų, susijusių su atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiais, tvarkymą ir apie pareiškėjams teikiamą pagalbą;

c) administracinės procedūros būtų supaprastintos ir pagreitin­ tos atitinkamu administraciniu lygmeniu;

d) leidimų išdavimą, sertifikavimą ir licencijavimą reglamentuo­ jančios taisyklės būtų objektyvios, skaidrios, proporcingos, nediskriminuojančios pareiškėjų, ir kad jomis būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos tech­ nologijų ypatybes;

e) vartotojų, projektuotojų, architektų, statytojų ir įrangos bei sistemų montuotojų mokami administraciniai mokesčiai būtų skaidrūs ir atitiktų sąnaudas; ir

f) mažesnės apimties projektams ir atitinkamais atvejais decent­ ralizuotiems energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems įtaisams būtų nustatomos paprastesnės ir mažesnę naštą už­ kraunančios leidimų išdavimo procedūros, įskaitant reikala­ vimą pranešti, jei tai galima pagal taikomą teisinę bazę.

2. Valstybės narės aiškiai apibrėžia visas technines specifikaci­ jas, kurias turi atitikti atsinaujinančių išteklių energiją naudojan­ tys įrenginiai ir sistemos, kad jiems būtų galima pritaikyti paramos schemas. Jei yra nustatyti Europos standartai, įskaitant ekologi­ nius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas Europos stan­ dartizacijos įstaigų nustatytas techninių normatyvų sistemas, tokios techninės specifikacijos parengiamos pagal tokius standar­ tus. Tokiose techninėse specifikacijose nenurodoma, kur įrengi­ niai ir sistemos turi būti sertifikuojami, ir jos neturėtų trukdyti vidaus rinkos veikimui.

3. Valstybės narės ragina visus subjektus, visų pirma vietos bei regionines administracines įstaigas, planuojant, projektuojant, sta­ tant ir atnaujinant pramoninius ar gyvenamuosius rajonus, užtik­ rinti, kad būtų įdiegti įrenginiai ir sistemos, skirti elektros energijos, šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos ištek­ lių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos tieki­ mui. Prireikus valstybės narės visų pirma skatina vietos ir regionines administracines įstaigas įtraukti šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą į miestų infrastruk­ tūros planavimą.

4. Valstybės narės į savo statybos reglamentus ir kodeksus įtraukia tinkamas priemones, kad būtų didinama visų rūšių atsi­ naujinančių išteklių energijos dalis statybos sektoriuje.

Nustatydamos tokias priemones arba savo regioninėse paramos schemose, valstybės narės gali atsižvelgti į nacionalines priemo­ nes, susijusias su ženkliu energijos vartojimo efektyvumo didini­ mu ir susijusias su kogeneracija bei su pasyviais, mažai energijos vartojančiais ar nulinės energijos pastatais.

Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. valstybės narės savo sta­ tybos reglamentuose ir kodeksuose arba kitu tą patį poveikį tu­ rinčiu būdu, kai tinkama, nustato reikalavimą, kad naujuose pastatuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia kapitališkai at­ naujinti, būtų naudojami minimalūs atsinaujinančių išteklių ener­ gijos kiekiai. Valstybės narės leidžia, kad tie minimalūs kiekiai būtų užtikrinami, inter alia, naudojant centralizuotai tiekiamą ši­ lumą ir vėsumą, kurių gamybai naudojama didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis.

Pirmos pastraipos reikalavimas taikomas ginkluotosioms pajė­ goms tik tokiu mastu, kad jo taikymas nepakenktų ginkluotųjų pajėgų veiklos pobūdžiui ir svarbiausiam tikslui, ir netaikomas medžiagoms, naudojamoms išimtinai kariniais tikslais.

5. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinio, regionų ir vie­ tos lygio nauji viešieji pastatai ir esami viešieji pastatai, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, nuo 2012 m. sausio 1 d. atliktų pa­ vyzdinį vaidmenį taikant šią direktyvą. Valstybės narės gali, inter alia, numatyti, kad šio įpareigojimo laikomasi, jei laikomasi nuli­ nės energijos pastatų standartų arba viešųjų pastatų ar mišrių pri­ vačių ir viešųjų pastatų stogus trečiosios šalys naudoja energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai.

6. Remdamosi savo statybos reglamentais ir kodeksais, valsty­ bės narės skatina naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naudo­ jančias šildymo bei aušinimo sistemas ir įrenginius, smarkiai sumažinančius energijos vartojimą. Siekdamos populiarinti tokias sistemas ir įrenginius, valstybės narės taiko energijos, ekologinių ženklų ar kitus atitinkamus sertifikatus ar standartus, nustatytus nacionaliniu ar Bendrijos lygmeniu, jei tokie yra nustatyti.

Valstybės narės skatina naudoti biomasės konversijos technologi­ jas, kurių konversijos efektyvumas yra bent 85 % buitinėms bei komercinėms reikmėms ir bent 70 % pramoninėms reikmėms.

Šilumos siurblių atveju valstybės narės skatina naudoti tuos, ku­ rie atitinka Komisijos sprendimu 2007/742/EB, nustatančiu eko­ loginius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą elektra arba dujomis varomiems arba absorbciniams dujiniams ši­ lumos siurbliams

(1) OL L 301, 2007 11 20, p. 14.

nustatytus minimalius ekologinio ženklini­ mo reikalavimus.

L 140/34 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

Valstybės narės skatina naudoti saulės šilumos energijos sertifi­ kuotus įrenginius ir sistemas, remiantis Europos standartais, jei jie yra nustatyti, įskaitant ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas Europos standartizacijos įstaigų nustatytas tech­ ninių normatyvų sistemas.

Pagal šią dalį vertindamos sistemų bei įrenginių konversijos efek­ tyvumą ir sąnaudų bei produkcijos santykį, valstybės narės taiko Bendrijos procedūras, arba, jei tokių nėra, tarptautines procedū­ ras, jei tokios procedūros nustatytos.

14 straipsnis

Informavimas ir mokymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad su informacija apie paramos priemones galėtų susipažinti visi atitinkami subjektai, pavyzdžiui, šildymo, aušinimo ir elektros energijos įrenginių bei sistemų ir transporto priemonių, kuriose gali būti naudojama atsinaujinan­ čių išteklių energija, vartotojai, statytojai, montuotojai, architek­ tai ir tiekėjai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad įrenginių ar sistemos tiekėjas arba nacionalinės kompetentingos institucijos teiktų informaciją apie įrenginių ir sistemų, kuriose naudojami šildymas, aušinimas ir elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių, teikiamą naudą, sąnaudas ir energijos veiksmingumą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad nedidelių biomasės katilų ir krosnių, saulės fotoelektros ir saulės šilumos energijos sistemų, seklių geoterminių sistemų bei šilumos siurblių montuotojai nuo 2012 m. gruodžio 31 d. galėtų naudotis sertifikavimo schemomis arba lygiavertėmis kvalifikavimo schemomis. Tose schemose gali būti atsižvelgta atitinkamai į esamas schemas ir struktūras ir jos grindžiamos IV priede nustatytais kriterijais. Vadovaudamasi tais kriterijais, kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės išduotą sertifikatą.

4. Valstybės narės viešai paskelbia informaciją apie sertifikavi­ mo schemas ar lygiavertes kvalifikavimo schemas, kaip nurodyta 3 dalyje. Valstybės narės taip pat paskelbia montuotojų, kurie yra kvalifikuoti ar sertifikuoti pagal 3 dalyje nurodytas nuostatas, sąrašą.

5. Valstybės narės užtikrina, kad visiems atitinkamiems sub­ jektams, visų pirma projektuotojams ir architektams, būtų pateik­ tos gairės, kad planuodami, projektuodami, statydami ir rekonstruodami pramoninius ar gyvenamuosius rajonus jie galė­ tų tinkamai apsvarstyti, kaip būtų galima optimaliai suderinti at­ sinaujinančius energijos išteklius, didelio efektyvumo technologijas ir centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą.

6. Valstybės narės, dalyvaujant vietos ir regioninėms instituci­ joms, parengia tinkamas informavimo, sąmoningumo ugdymo, orientavimo arba mokymo programas, kad piliečiai būtų infor­ muojami apie atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimo bei nau­ dojimo praktines galimybes ir naudą.

15 straipsnis

Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos, šildymo ir aušinimo kilmės garantijos

1. Siekiant pagal Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį įrodyti galutiniams vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energi­ ja, valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmė gali būti kaip tokia garan­ tuota pagal šią direktyvą, remiantis objektyviais, skaidriais ir ne­ diskriminuojančiais kriterijais.

2. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo prašymu išduoda­ ma kilmės garantija. Valstybės narės gali nurodyti išduoti kilmės garantijas atsinaujinančių energijos išteklių šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų prašymu. Toks nuro­ dymas gali būti pateikiamas taikant minimalią galios ribą. Kilmės garantija turi būti standartinė, suteikiama 1 MWh energijos. Kiek­ vienam pagamintos energijos vienetui išduodama ne daugiau kaip viena kilmės garantija.

Valstybės narės užtikrina, kad į tą patį atsinaujinančių išteklių energijos vienetą būtų atsižvelgta tik vieną kartą.

Valstybės narės gali numatyti, kad parama nebus suteikta gamin­ tojui, kai tam gamintojui suteikta kilmės garantija, skirta tai pa­ čiai pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai.

Kilmės garantija neatlieka jokios funkcijos valstybės narės atitik­ ties 3 straipsnio reikalavimams požiūriu. Kilmės garantijų perda­ vimas kartu ar atskirai su fiziniu energijos perdavimu nedaro jokio poveikio valstybių narių sprendimui naudoti statistinius perdavi­ mus, bendrus projektus ar bendras paramos schemas laikantis planinių rodiklių arba pagal 5 straipsnį apskaičiuojant bendrą ga­ lutinį atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą.

3. Kilmės garantija turi būti pasinaudojama tik per dvylika mė­ nesių nuo atitinkamo energijos vieneto gamybos. Kilmės garanti­ ja panaikinama, ją panaudojus.

4. Valstybės narės ar paskirtos kompetentingos įstaigos prižiū­ ri kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir panaikinimą. Paskirtos kompetentingos įstaigos neturi sutampančios atsakomybės geo­ grafinėje teritorijoje ir neužsiima gamybos, prekybos ir tiekimo veikla.

5. Valstybės narės ar paskirtos kompetentingos įstaigos įgy­ vendina atitinkamus mechanizmus, kuriais užtikrina, kad kilmės garantijos būtų išduodamos, perduodamos ir panaikinamos elek­ troniniu būdu ir kad jos būtų tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo.

6. Kilmės garantijoje nurodoma bent tokia informacija:

a) energijos išteklius, iš kurio buvo pagaminta energija, taip pat gamybos pradžios ir pabaigos datos;

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/35

b) ar ji yra susijusi su:

i) elektros energija, arba

ii) šildymu ar aušinimu;

c) įrenginio, kuriame pagaminta energija, identifikaciniai duo­ menys, vieta, tipas bei pajėgumas;

d) ar ir kokiu mastu įrenginiui buvo skirta parama investicijoms, ar ir kokiu mastu energijos vienetui buvo suteikta kitokia pa­ rama pagal nacionalinę paramos schemą ir paramos schemos rūšis;

e) data, kai įrenginys pradėjo veikti; ir

f) išdavimo data bei valstybė ir unikalus identifikacinis numeris.

7. Jeigu elektros energijos tiekėjui nustatytas reikalavimas įro­ dyti, kokią jo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį jo energijos ba­ lanse sudaro atsinaujinančių išteklių energija Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalies tikslais, jis gali tai padaryti pa­ sinaudodamas savo kilmės garantijomis.

8. Kilmės garantijas atitinkantis atsinaujinančių išteklių ener­ gijos kiekis, kurį elektros energijos tiekėjas perdavė trečiajai šaliai, atimamas iš jo tiekiamos energijos dalies, tenkančios atsinaujinan­ čių išteklių energijai taikant Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį.

9. Valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių išduotas kil­ mės garantijas pagal šią direktyvą tik kaip 1 dalyje ir 6 dalies a–f punktuose nurodytos informacijos įrodymą. Valstybė narė gali at­ sisakyti pripažinti kilmės garantiją tik tuo atveju, kai ji turi tinka­ mai pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar tikrumo. Valstybė narė apie tokį atsisakymą ir jo priežastis praneša Komisijai.

10. Jei Komisija nustato, kad kilmės garantiją atsisakoma pri­ pažinti nepagrįstai, ji gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė garantiją pripažintų.

11. Valstybė narė, laikydamasi Bendrijos teisės, gali nustatyti objektyvius, skaidrius ir nediskriminacinius kilmės garantijų nau­ dojimo kriterijus, taikomus laikantis Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų.

12. Tais atvejais, kai energijos tiekėjai parduoda atsinaujinan­ čių išteklių energiją vartotojams nurodydami atsinaujinančių iš­ teklių energijos naudą aplinkai ar kitą naudą, valstybės narės gali reikalauti, kad energijos tiekėjai santraukos forma pateiktų infor­ maciją apie atsinaujinančių išteklių energijos dalį ar kiekį, paga­ mintą įrenginiuose, kurie pradėjo veikti, arba pajėgumų, kurie buvo padidinti po 2009 m. birželio 25 d..

16 straipsnis

Prieiga prie tinklų ir jų eksploatavimas

1. Valstybės narės imasi tinkamų veiksmų, kad sukurtų perda­ vimo ir paskirstymo tinklo infrastruktūrą, pažangiuosius tinklus, saugyklas ir elektros energijos sistemą, siekdamos sudaryti sąly­ gas saugiai eksploatuoti elektros energijos sistemą, nes tai leidžia toliau plėtoti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energi­ jos išteklių, įskaitant tarpsisteminį sujungimą tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių. Valstybės narės taip pat imasi tinkamų veiksmų, kad paspartintų tinklo infrastruktūros lei­ dimų procedūrą ir koordinuotų tinklo infrastruktūros patvirtini­ mo procedūrą su administracinėmis bei planavimo procedūromis.

2. Laikydamosi tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymo rei­ kalavimų, grindžiamų skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos apibrėžia kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos:

a) valstybės narės užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo siste­ mų operatoriai savo teritorijoje garantuotų elektros energi­ jos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, perdavimą ir skirstymą;

b) valstybės narės taip pat arba nustato pirmenybę elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ga­ mintojams naudotis elektros tinklų sistema arba užtikrina prieigą prie sistemos;

c) valstybės narės užtikrina, kad tvarkydami reikalus, susijusius su elektros energijos gamybos įrenginiais, perdavimo siste­ mos operatoriai, kiek leidžia saugus nacionalinės elektros energijos sistemos veikimas ir remiantis skaidriais bei nedi­ skriminaciniais kriterijais, pirmenybę teiktų gamybos įrengi­ niams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius. Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų su tinklu bei rinka susijusių veiklos priemonių, kad būtų iki minimu­ mo sumažintas elektros energijos, pagamintos iš atsinauji­ nančių energijos išteklių, tiekimo apribojimas. Jei imamasi esminių priemonių siekiant apriboti atsinaujinančių energi­ jos išteklių naudojimą, kad būtų užtikrintas nacionalinės elektros energijos sistemos saugumas ir energijos tiekimo saugumas, valstybės narės užtikrina, kad atsakingi sistemų operatoriai apie tokias priemones praneštų kompetentingai reguliavimo institucijai ir nurodytų, kokių ištaisomųjų prie­ monių jie ketina imtis, kad būtų užkirstas kelias netinka­ miems apribojimams.

3. Valstybės narės reikalauja, kad perdavimo ir skirstymo sis­ temų operatoriai sudarytų ir paskelbtų savo standartines taisyk­ les, reglamentuojančias sąnaudų padengimą ir pasidalijimą atliekant techninius pertvarkymus (pavyzdžiui, jungimą į tinklą ir tinklo įtampos padidinimą, tinklo eksploatavimo gerinimą ir taisykles dėl nediskriminacinio tinklo kodeksų įgyvendinimo), ku­ rie yra reikalingi, kad nauji gamintojai, tiekiantys elektros energi­ ją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, galėtų būti įjungti į bendrą tinklą.

Tos taisyklės yra grindžiamos objektyviais, skaidriais ir nediskri­ minaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į visą naudą ir sąnau­ das, susijusias su šių gamintojų įjungimu į tinklą ir į konkrečias gamintojų, įsikūrusių atokiuose ir menkai apgyvendintuose regio­ nuose, aplinkybes. Tose taisyklėse gali būti nustatyti įvairūs jun­ gimo tipai.

(1)

L 140/36 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

4. Prireikus valstybės narės gali reikalauti, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai visiškai arba iš dalies padengtų 3 dalyje nurodytas sąnaudas. Valstybės narės ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. (o vėliau – kas dveji metai) persvarsto ir imasi būtinų priemonių tobulinti sistemas ir taisykles, reglamen­ tuojančias šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sąnaudų padengimą, kad užtikrintų naujų gamintojų įtraukimą, kaip nurodyta toje dalyje.

5. Valstybės narės reikalauja, kad perdavimo ir skirstymo sis­ temų operatoriai kiekvienam naujam energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojui, norinčiam būti prijungtam prie sistemos, būtų pateikta išsami ir būtina reikalinga informacija, įskaitant:

a) išsamią su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;

b) pagrįstą ir tikslų jungimo į tinklą prašymų pateikimo ir svars­ tymo grafiką;

c) pagrįstą orientacinį siūlomų prijungimų prie tinklo grafiką.

Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminto­ jams, norintiems savo įrenginius prijungti prie tinklų, valstybės narės gali leisti skelbti konkursus prijungimo darbams atlikti.

6. 3 dalyje nurodytomis sąnaudomis dalijamasi taikant mecha­ nizmą, grindžiamą objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuose atsižvelgiama į naudą, kurią gauna iš pradžių ir vėliau prie sistemos prisijungę gamintojai, taip pat perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai.

7. Valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos iš atsinau­ jinančių energijos išteklių (ypač atokiuose regionuose, pvz., salo­ se ir menkai apgyvendintuose regionuose) gamintojai nebūtų diskriminuojami taikant perdavimo ir skirstymo tarifus. Valsty­ bės narės užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo tarifų taikymas nebūtų diskriminuojantis dujų iš atsinaujinančių energijos ištek­ lių atžvilgiu.

8. Valstybės narės užtikrina, kad tarifai, taikomi už atsinauji­ nančius energijos išteklius naudojančių jėgainių pagamintos elek­ tros energijos perdavimą ir skirstymą, atspindėtų realų sąnaudų efektyvumą tokias jėgaines prijungus prie tinklo. Toks sąnaudų efektyvumas galėtų būti užtikrintas tiesiogiai naudojant žemos įtampos tinklą.

9. Prireikus valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palan­ kesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių integravi­ mui, reikia išplėsti egzistuojančią dujų tinklo infrastruktūrą.

10. Prireikus valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje vei­ kiantys perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriai pagal 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direkty­ vos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyk­ lių

(1) OL L 176, 2003 7 15, p. 57.

6 straipsnį paskelbtų technines taisykles, visų pirma

prisijungimo prie tinklų taisykles, apimančias dujų kokybės, dujų kvapo neutralizavimo ir dujų slėgio reikalavimus. Valstybės narės taip pat reikalauja, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operato­ riai, remdamiesi skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, skelb­ tų prijungimo tarifus, taikomus prijungiant atsinaujinančių dujų šaltinius.

11. Savo nacionaliniuose atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planuose valstybės narės įvertina, ar būtina statyti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų galima įgy­ vendinti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą 2020 m. nacionalinį pla­ ninį rodiklį. Vadovaudamosi tuo įvertinimu valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumos tieki­ mo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šildymo ir aušini­ mo gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse jėgainėse.

17 straipsnis

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai

1. Nepaisant to, ar žaliavos buvo išaugintos Bendrijos teritori­ joje, ar už jos ribų, į energiją iš biodegalų ir skystųjų bioproduktų a, b ir c punktuose nurodytais tikslais atsižvelgiama tik tuo atve­ ju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus:

a) atitikties šios direktyvos reikalavimams, susijusiems su nacio­ naliniais planiniais rodikliais, vertinimas;

b) atitikties atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įparei­ gojimams vertinimas;

c) galimybė gauti finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bio­ produktų naudojimą.

Tačiau tam, kad a, b ir c punktuose nurodytais tikslais būtų atsi­ žvelgta į biodegalus ir skystuosius bioproduktus, pagamintus iš at­ liekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, jie turi atitikti tik 2 dalyje nustatytus tvarumo kriterijus.

2. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio suma­ žinimas dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo, į kurį atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, turi sudaryti mažiausiai 35 %.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. išmetamųjų šiltnamio efektą sukelian­ čių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų ir skystųjų bioproduk­ tų naudojimo, į kurį atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, turi sudaryti mažiausiai 50 %. Nuo 2018 m. sausio 1 d. tas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kie­ kio sumažinimas turi sudaryti mažiausiai 60 % dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų įrenginiuose, kuriuose gamyba pradėta 2017 m. sausio 1 d. ar vėliau, naudojimo.

(1)

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/37

Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo apskaičiuojamas pagal 19 straipsnio 1 dalį.

Kai biodegalai ir skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie buvo eksploatuojami 2008 m. sausio 23 d., pirma pastrai­ pa taikoma nuo 2013 m. balandžio 1 d.

3. Biodegalai ir skystieji bioproduktai, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti paga­ minti iš žaliavų, gautų iš labai didelės biologinės įvairovės žemės, t. y. žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. ar vėliau taikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei vis dar taikomas):

a) neliestas miškas ir kitos miškingos vietovės, t. y. miškas ir ki­ tos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiš­ kiai matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai sutrikdyti;

b) vietovės, nustatytos:

i) pagal įstatymus arba atitinkamos kompetentingos insti­ tucijos gamtos apsaugos tikslais; arba

ii) kaip apsaugos vietovės, kuriose susitelkusios retos, ga­ linčios išnykti arba nykstančios ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauk­ tos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gam­ tos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus, jeigu jos pripažįstamos pagal 18 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą;

nebent pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;

c) labai didelės biologinės įvairovės pievos:

i) labai didelės biologinės įvairovės natūralios pievos, bū­ tent pievos, kurios liktų pievos be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė ir kurios ekologi­ nės savybės ir procesai nepakitę; arba

ii) labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, būtent pievos, kurios nebebūtų pievos be žmogaus įsi­ kišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenunio­ kotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos nuėmimas yra būtinas siekiant išsaugoti jai tai­ komą pievos apibūdinimą.

Komisija nustato kriterijus ir arealus, kad nustatytų, kurioms pie­ voms taikomas pirmos pastraipos c punktas. Tos priemonės, skir­ tos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 25 straipsnio 4 dalyje nurodytą re­ guliavimo procedūrą su tikrinimu.

4. Biodegalai ir skystieji bioproduktai, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti paga­ minti iš žaliavų, gautų iš žemės, kurioje yra didelių anglies atsar­ gų, būtent žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų:

a) šlapžemės, būtent žemė, nuolat arba didelę metų dalį padeng­ ta arba permirkusi vandeniu;

b) ištisai mišku apaugusios vietovės, būtent žemė, kurioje dau­ giau nei vieno hektaro plote medžių aukštis didesnis negu penki metrai, o medžių lajos danga užima daugiau kaip 30 %, arba medžiai gali pasiekti tas ribas in situ;

c) žemė, kurioje daugiau nei vieno hektaro plote medžių aukš­ tis didesnis negu penki metrai, o medžių lajos danga užima nuo 10 % iki 30 %, arba medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent pateikti įrodymai, kad ploto anglies atsargos iki ir po paskirties keitimo yra tokios, kad taikant V priedo C dalyje nustatytą metodiką būtų įgyvendintos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

Šios dalies nuostatos netaikomos, jei žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pats apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėn.

5. Biodegalai ir skystieji bioproduktai, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti paga­ minti iš žaliavų, gautų iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas, nebent pateikiama įrodymų, kad tos žaliavos augini­ mui ir derliaus nuėmimui nereikalingas anksčiau nenusausintos dirvos sausinimas.

6. Biodegalų ir skystųjų bioproduktų, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, gamybai naudoja­ mos Bendrijoje išaugintos žemės ūkio žaliavos, gaunamos laikan­ tis reikalavimų bei standartų, nurodytų 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tie­ sioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūki­ ninkams

(1) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

, II priedo A dalies skirsnio „Aplinka“ bei 9 punkto nuostatose, ir pagal to reglamento 6 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų.

7. Kas dvejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie tai, kokių nacionalinių priemonių, vykdy­ damos 2–5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir siekdamos ap­ saugoti dirvožemį, vandenį bei orą, ėmėsi trečiosios šalys bei valstybės narės, kurios yra svarbus biodegalų šaltinis arba kuriose auginama daug Bendrijoje suvartojamiems biodegalams pagamin­ ti reikalingų žaliavų. Pirmoji ataskaita pateikiama 2012 m.

L 140/38 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

Komisija kas dvejus metus pateikia Europos Parlamentui ir Tary­ bai ataskaitą dėl didesnės biodegalų paklausos poveikio sociali­ niam tvarumui Bendrijoje bei trečiosiose šalyse, dėl Bendrijos biodegalų politikos poveikio galimybei, visų pirma besivystančių šalių gyventojams, įsigyti maisto produktų prieinamomis kaino­ mis, ir dėl platesnių vystymosi klausimų. Ataskaitose aptariamas žemės naudojimo teisių laikymasis. Ataskaitose dėl trečiųjų šalių bei valstybių narių, kuriose auginama daug Bendrijoje suvartoja­ miems biodegalams pagaminti reikalingų žaliavų, nurodoma, ar šalis yra ratifikavusi ir įgyvendinusi kiekvieną iš toliau išvardytų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų:

— Konvenciją dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Nr. 29),

— Konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organiza­ cijas gynimo (Nr. 87),

— Konvenciją dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolekty­ vines derybas principų taikymo (Nr. 98),

— Konvenciją dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už ly­ giavertį darbą (Nr. 100);

— Konvenciją dėl priverstinio darbo panaikinimo (Nr. 105),

— Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos sri­ tyje (Nr. 111),

— Konvenciją dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus (Nr. 138),

— Konvenciją dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir ne­ atidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti (Nr. 182).

Tose ataskaitose dėl trečiųjų šalių bei valstybių narių, kuriose au­ ginama daug Bendrijoje suvartojamiems biodegalams pagaminti reikalingų žaliavų, nurodoma, ar šalis yra ratifikavusi ir įgyvendinusi:

— Kartachenos protokolą dėl biologinės saugos,

— Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės pre­ kybos konvenciją.

Pirmoji ataskaita pateikiama 2012 m. Prireikus Komisija siūlo iš­ taisomuosius veiksmus, ypač jei yra įrodymų, kad biodegalų ga­ myba turi didelį poveikį maisto produktų kainoms.

8. Remdamosi kitais tvarumo sumetimais, valstybės narės 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais neatsisako atsi­ žvelgti į biodegalus ir skystuosius bioproduktus, gautus laikantis šio straipsnio.

9. Komisija ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą apie biomasės, išskyrus biodegalus ir skystuosius biopro­ duktus, panaudojimo energijos tikslais tvarumo schemos reikala­ vimus. Kartu su ta ataskaita, jei to reikia, pateikiami pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai dėl biomasės naudojimo energi­ jos tikslais tvarumo schemos. Ta ataskaita ir joje esantys pasiūly­ mai yra grindžiami geriausiais turimais moksliniais įrodymais, atsižvelgiant į naujus inovacinių procesų pokyčius. Jeigu tuo tiks­ lu atlikus analizę paaiškėja, kad būtų tikslinga padaryti V priede pateiktos apskaičiavimo metodikos ar tvarumo kriterijų anglies at­ sargų srityje, taikomų biodegalams ir skystiesiems bioproduk­ tams, pakeitimus, susijusius su miškų biomase, Komisija prireikus tuo pačiu metu pateikia pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tary­ bai šioje srityje.

18 straipsnis

Atitikties biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijams patikrinimas

1. Jeigu į biodegalus ir skystuosius bioproduktus reikia atsi­ žvelgti 17 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tiks­ lais, valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai įrodytų, jog yra įvykdyti 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai. Tuo tikslu jos reikalauja, kad ūkio subjektai naudotų masės balanso sistemą, kuri:

a) leidžia maišyti skirtingomis tvarumo charakteristikomis pa­ sižyminčių žaliavų ar biodegalų siuntas;

b) reikalauja, kad informacija apie a punkte nurodytų siuntų tvarumo charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiria­ ma mišiniui; ir

c) numato, kad visų iš mišinio pašalintų siuntų suma turi tas pa­ čias tvarumo charakteristikas esant tam pačiam jų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų suma.

2. 2010 ir 2012 m. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parla­ mentui ir Tarybai dėl 1 dalyje aprašyto masės balanso patikros metodo taikymo ir dėl galimybės leisti taikyti kitus patikros me­ todus kai kurių arba visų rūšių žaliavoms, biodegalams ar skys­ tiesiems bioproduktams. Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgia į tuos patikros metodus, pagal kuriuos nereikia, kad in­ formacija apie tvarumo charakteristikas ir toliau būtų fiziškai pri­ skiriama konkrečioms siuntoms ar mišiniams. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į poreikį išlaikyti patikros sistemos vientisumą ir veiksmingumą, kartu vengiant nustatyti nepagrįstą naštą pramo­ nei. Kartu su ataskaita prireikus pateikiami pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai dėl kitų patikros metodų taikymo.

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/39

3. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjek­ tai pateiktų patikimą informaciją ir valstybės narės prašymu pa­ teiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pa­ teiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Atliekant auditą patikri­ nama, ar ūkinio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo. Audito metu įvertina­ mas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija apima visų pirma infor­ maciją apie 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatytų tvarumo kriterijų laikymąsi, tinkamą bei svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį bei orą, atkurti nua­ lintą žemę, užkirsti kelią tam, kad vietovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartojamas netaupiai, ir tinkamą bei svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į 17 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus aspektus.

Komisija pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją pro­ cedūrą nustato pirmose dviejose pastraipose nurodytos tinkamos bei svarbios informacijos sąrašą. Ji visų pirma užtikrina, kad to­ kios informacijos pateikimas nebūtų pernelyg didelė administra­ cinė našta apskritai ūkio subjektams ar ypač smulkiems ūkininkams, gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams.

Šioje dalyje nustatyti įpareigojimai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai ar skystieji bioproduktai gaminami Bendrijoje ar importuojami.

Valstybės narės pateikia šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos suvestinę Komisijai. Komisija tos informacijos sant­ rauką paskelbia 24 straipsnyje nurodytoje skaidrumo platformo­ je, išsaugodama komercinės neskelbtinos informacijos konfidencialumą.

4. Bendrija siekia sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriuose būtų nuostatų dėl tvarumo kri­ terijų, atitinkančių šios direktyvos nuostatas. Kai Bendrija sudaro susitarimus, kuriose yra nuostatų dėl aspektų, kuriems taikomi 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai, Komisija gali nuspręsti, kad tais susitarimais įrodoma, jog iš tose šalyse išaugin­ tų žaliavų pagaminti biodegalai ir skystieji bioproduktai atitinka atitinkamus tvarumo kriterijus. Sudarant tuos susitarimus tinka­ mas dėmesys skiriamas priemonėms, kurių imtasi teritorijoms, kurios teikia pagrindines ekosistemos paslaugas (pvz., vandens­ kyros apsauga ir erozijos kontrolė) kritinėse situacijose, taip pat dirvožemiui, vandeniui ir orui apsaugoti, netiesioginiams žemės paskirties pokyčiams ir nualintai žemei atkurti, užkirsti kelią tam, kad vietovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartoja­ mas netaupiai ir 17 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nuro­ dytiems aspektams.

Komisija gali nuspręsti, kad 17 straipsnio 2 dalies tikslais savano­ riškų nacionalinių ar tarptautinių biomasės produktų gamybos standartus nustatančių schemų duomenys yra tikslūs arba kad jais remiantis biodegalų siuntos atitinka 17 straipsnio 3–5 dalyse nu­ statytus tvarumo kriterijus. Komisija gali nuspręsti, kad tų sche­ mų duomenys yra tikslūs siekiant pateikti informaciją apie priemones, kurių imtasi teritorijoms, kurios teikia pagrindines ekosistemos paslaugas (pvz., vandenskyros apsauga ir erozijos kontrolė) kritinėse situacijose, taip pat dirvožemiui, vandeniui ir orui apsaugoti, nualintai žemei atkurti, užkirsti kelią tam, kad vie­ tovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartojamas ne­ taupiai ir apie 17 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus aspektus. 17 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Ko­ misija taip pat gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstan­ čių ekosistemų ar rūšių apsaugos vietoves, pripažintas pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktas į tarpvyriausybinių orga­ nizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus.

Komisija gali nuspręsti, kad 17 straipsnio 2 dalies tikslais savano­ riškų nacionalinių ar tarptautinių schemų, kuriomis matuojamas sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, duomenys yra tikslūs.

Komisija gali nuspręsti, kad žemė, kuriai taikoma nacionalinė ar regioninė atkūrimo programa, skirta labai nualintai ar labai už­ terštai žemei pagerinti, atitinka V priedo C dalies 9 punkte nuro­ dytus kriterijus.

5. Komisija priima sprendimus pagal 4 dalį tik tuo atveju, jei atitinkamas susitarimas ar schema atitinka tinkamus patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus. Schemų, kuriomis matuojamas sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atveju, tokios schemos taip pat turi atitikti V priede pateiktus metodikos reikalavimus. 17 straipsnio 3 dalies b punk­ to ii papunktyje nurodytų labai didelės biologinės įvairovės vertės vietovių sąrašai turi atitikti tinkamus objektyvumo standartus ir būti suderinami su tarptautiniu mastu pripažintais standartais; turi būti numatytos tinkamos skundų pateikimo procedūros.

6. Sprendimai pagal 4 dalį priimami laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Tokie sprendimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.

7. Jei ūkio subjektas pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pa­ gal susitarimą ar schemą, dėl kurios pagal 4 dalį buvo priimtas sprendimas, tiek, kiek tas sprendimas taikomas, valstybė narė ne­ reikalauja, kad tiekėjas pateiktų papildomų įrodymų, jog 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją apie priemones, nurodytas šio straips­ nio 3 dalies antroje pastraipoje.

8. Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija išna­ grinėja 7b straipsnio taikymą biodegalų ar skystojo bioprodukto šaltiniui ir pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją pro­ cedūrą per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo nusprendžia, ar

(1)

L 140/40 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

atitinkama valstybė narė 17 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais gali atsižvelgti į biodegalus ar skystąjį biopro­ duktą iš to šaltinio.

9. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai:

a) dėl sistemos, kuri yra nustatyta siekiant teikti informaciją apie tvarumo kriterijus, veiksmingumo; ir

b) ar yra pagrįsta bei tikslinga, atsižvelgiant į naujausius moks­ linius įrodymus bei Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus, nustatyti privalomus reikalavimus oro, dirvožemio ar van­ dens apsaugai.

Prireikus Komisija siūlo ištaisomuosius veiksmus.

19 straipsnis

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiavimas

1. 17 straipsnio 2 dalies tikslais, sumažintas išmetamųjų šilt­ namio efektą sukeliančių dujų kiekis naudojant biodegalus ir skys­ tuosius bioproduktus apskaičiuojamas taip:

a) kai gamybos būdui taikoma numatytoji sumažinto išmeta­ mųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė yra nu­ statyta V priedo A arba B dalyje, o šių biodegalų ar skystųjų bioproduktų el vertė, apskaičiuota pagal V priedo C dalies 7 punktą, yra lygi nuliui arba mažesnė už nulį, naudojant tą numatytąją vertę;

b) naudojant faktinę vertę, apskaičiuotą pagal V priedo C dalyje nustatytą metodiką; arba

c) naudojant vertę, apskaičiuotą kaip V priedo C dalies 1 punk­ te nurodytos formulės veiksnių, kai V priedo D arba E dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos vertės gali būti naudoja­ mos kai kuriems veiksniams, ir faktinių verčių, apskaičiuotų pagal V priedo C dalyje nustatytą metodiką visiems kitiems veiksniams, suma.

2. Ne vėliau kaip 2010 m. kovo 31 d. valstybės narės Komisi­ jai pateikia ataskaitą, į kurią įtraukiamas sąrašas tų vietovių jų te­ ritorijoje, kurios pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bend­ ro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustaty­ mo

(1) OL L 154, 2003 6 21, p. 1.

klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai, kai tikėtina, kad tipi­ nis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis auginant žemės ūkio žaliavas gali būti mažesnis už išmetamą kiekį, apie kurį pranešta pagal šios direktyvos V priedo D dalies antraštinę dalį „Numatytosios išskaidytos auginimo vertės“, arba jam lygus; kartu pateikiamas metodo ir duomenų, panaudotų sudarant tą są­ rašą, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.

3. V dalies A dalyje nurodytos numatytosios vertės biodega­ lams ir V priedo D dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos au­ ginimo vertės biodegalams ir skystiesiems bioproduktams gali būti naudojamos tik tada, jei jų žaliavos:

a) auginamos ne Bendrijoje;

b) auginamos Bendrijos vietovėse, įtrauktose į 2 dalyje nurody­ tus sąrašus; arba

c) gaunamos iš atliekų ar liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakul­ tūros ir žuvininkystės kilmės liekanas.

Biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, kuriems netaikomi a, b ar c punktai, naudojamos faktinės auginimo vertės.

4. Ne vėliau kaip 2010 m. kovo 31 d. Komisija pateikia Euro­ pos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie galimybes parengti tre­ čiųjų šalių vietovių, kuriose tikėtina, kad tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis auginant žemės ūkio ža­ liavas gali būti mažesnis už išmetamą kiekį, apie kurį pranešta pa­ gal V priedo D dalies antraštinę dalį „Auginimas“, arba jam lygus, sąrašą; jeigu įmanoma, kartu pateikiami tokie sąrašai ir jų suda­ rymui naudotų metodų bei duomenų aprašymas. Prireikus su pra­ nešimu pateikiami atitinkami pasiūlymai.

5. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dve­ jus metus Komisija pateikia ataskaitą dėl V priedo B ir E dalyse pa­ teiktų apskaičiuotų tipinių ir numatytųjų verčių, atkreipdama ypatingą dėmesį į transporto ir perdirbimo pramonės išmetamų teršalų kiekį ir prireikus gali nuspręsti ištaisyti vertes. Tos priemo­ nės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 25 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

6. Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas ne­ tiesioginio žemės paskirties pakeitimo poveikis išmetamųjų šilt­ namio efektą sukeliančių dujų kiekiui ir aptariami būdai kuo labiau sumažinti tą poveikį. Prireikus prie šios ataskaitos prideda­ mas pasiūlymas, pagrįstas geriausiais turimais moksliniais įrody­ mais, kuriame pateikiama konkreti kiekio, išmetamo dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su netiesioginiu žemės paskirties keiti­ mu, apskaičiavimo metodika, pagal kurią užtikrinamas šios direk­ tyvos, ypač 17 straipsnio 2 dalies, laikymasis.

Į tokį pasiūlymą įtraukiamos apsaugos priemonės, būtinos sie­ kiant suteikti užtikrintumą investicijoms, kurios įvykdytos prieš pradedant taikyti tą metodiką. Kalbant apie įrenginius, kuriuose biodegalai buvo gaminami iki 2013 m. pabaigos, tai, kad taiko­ mos pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės, iki 2017 m. gruo­ džio 31 d. nereiškia, kad jų pagaminti biodegalai bus laikomi neatitinkančiais šios direktyvos tvarumo reikalavimų, jei kitu at­ veju jie atitiktų minėtus reikalavimus, su sąlyga, kad išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas bent 45 %. Tai taikoma 2012 m. pabaigoje biodegalų įrenginių pajėgumams.

Europos Parlamentas ir Taryba siekia ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. priimti sprendimą dėl bet kokių Komisijos pateik­ tų tokio pobūdžio pasiūlymų.

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/41

7. V priedą galima patikslinti atsižvelgiant į technikos ir moks­ lo pažangą, be kita ko, papildant jį kitų biodegalų gamybos būdų, kai naudojamos tos pačios ar kitos žaliavos, vertėmis ir pakeičiant C dalyje nustatytą metodiką. Tos priemonės, skirtos iš dalies pa­ keisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, tvirtinamos pagal 25 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

V priede nustatytų numatytųjų verčių ir metodikos atveju ypač daug dėmesio skiriama:

— atliekų ir liekanų apskaitos metodui,

— šalutinių produktų apskaitos metodui,

— kogeneracijos apskaitos metodui ir

— žemės ūkio produktų derliaus liekanoms taikomam apibūdi­ nimui šalutiniai produktai.

Biodyzelinui iš augalinių arba gyvūninių aliejų atliekų taikomos numatytosios vertės turi būti peržiūrėtos kuo greičiau.

Tikslinant ar papildant V priede pateiktą numatytųjų verčių sąra­ šą laikomasi tokių taisyklių:

a) jeigu veiksnio indėlis į bendrą išmetamą kiekį yra mažas, jei­ gu pokytis nedidelis ar jeigu faktinių verčių nustatymo kaina yra didelė arba jas nustatyti labai sunku, numatytosios vertės turi būti įprastų gamybos procesų tipinės vertės;

b) visais kitais atvejais numatytosios vertės turi būti nuosaikios, palyginti su įprastais gamybos procesais.

8. Parengiamos išsamios sąvokų apibrėžtys, įskaitant techni­ nes specifikacijas, kurias reikia nustatyti V priedo C dalies 9 punk­ te nustatytų kategorijų atžvilgiu. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirti­ namos pagal 25 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo proce­ dūrą su tikrinimu.

20 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Nustatant 17 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 18 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, 18 straipsnio 6 dalyje, 18 straipsnio 8 dalyje, 19 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 7 dalies pirmoje pa­ straipoje ir 19 straipsnio 8 dalyje nurodytas įgyvendinimo prie­ mones, visokeriopai atsižvelgiama į Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnio tikslus.

21 straipsnis

Su atsinaujinančių išteklių energija transporto sektoriuje susijusios specialiosios nuostatos

1. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų pateikiama informacija apie visų skirtingų transporto sektoriuje naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą ir naudą aplinkai. Valstybės narės reikalauja, kad pardavimo vietose būtų nurodytos

biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 % tūrio vertę.

2. Siekiant įrodyti, kad laikomasi ūkio subjektams nustatytų nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įparei­ gojimų ir 3 straipsnio 4 dalyje nurodyto atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo visų rūšių transporte planinio rodiklio, iš at­ liekų, liekanų, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliulio­ zės pagamintų biodegalų dalis turi būti du kartus didesnė nei kitų biodegalų dalis.

22 straipsnis

Valstybių narių ataskaitų teikimas

1. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dvejus metus, Komisijai pateikia ataskaitą apie pažangą skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių ener­ giją. Paskutinė reikalaujama pateikti ataskaita yra šešta ataskaita, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.

Ataskaitoje visų pirma nurodoma:

a) sektoriaus (elektros energijos, šildymo ir aušinimo bei trans­ porto) ir bendra atsinaujinančių išteklių energijos dalis per pastaruosius dvejus kalendorinius metus ir priemonės, kurių imtasi ar planuojama imtis nacionaliniu lygmeniu, siekiant skatinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą, atsižvel­ giant į I priedo B dalyje nurodytą indikatyvią trajektoriją, lai­ kantis 5 straipsnio;

b) paramos schemų ir kitų atsinaujinančių išteklių energijos ska­ tinimo priemonių nustatymas bei veikimas ir priemonių, naudojamų valstybės narės nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plane nustatytoms priemonėms, įgyvendinimo pažanga bei informacija apie tai, kaip remiama elektros energija paskirstoma galutiniams vartotojams pagal Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį;

c) kaip, jei taikytina, valstybė narė parengė savo paramos sche­ mas, kad atsižvelgtų į atsinaujinančių išteklių energijos pa­ naudojimo būdus, kurie teikia papildomos naudos palyginti su kitais panašiais panaudojimo būdais, tačiau kurie taip pat gali būti siejami su didesnėmis sąnaudomis, įskaitant biode­ galus, pagamintus iš atliekų, liekanų, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės;

d) kilmės garantijų sistemos elektros energijai, šildymui ir auši­ nimui iš atsinaujinančių energijos išteklių veikimas ir siste­ mos patikimumui ir apsaugai nuo sukčiavimo užtikrinti;

e) pažanga, padaryta vertinant ir tobulinant administracines procedūras, siekiant pašalinti reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias kliūtis, trukdančias atsinaujinančių išteklių ener­ gijos plėtrai;

L 140/42 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

f) priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, perdavimą bei skirstymą ir tobulinti sistemą ar taisykles, reglamentuo­ jančias 16 straipsnio 3 dalyje nurodytų išlaidų padengimą ir pasidalijimą;

g) biomasės išteklių prieinamumo ir naudojimo energijos tiks­ lais pokyčiai;

h) prekių kainos ir žemės naudojimo pokyčiai valstybėje narėje, susiję su padidėjusiu biomasės ir kitų rūšių atsinaujinančių iš­ teklių energijos naudojimu;

i) iš atliekų, liekanų, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lig­ noceliuliozės pagamintų biodegalų plėtojimas ir tokio kuro dalis;

j) numatomas biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos po­ veikis biologinei įvairovei, vandens ištekliams, vandens ir dir­ vožemio kokybei valstybėje narėje;

k) numatomas grynasis sumažintas išmetamųjų šiltnamio efek­ tą sukeliančių dujų kiekis naudojant atsinaujinančių išteklių energiją;

l) iki 2020 m. numatomas pagaminti atsinaujinančių išteklių energijos perviršis palyginti su indikatyvia trajektorija, kurį būtų galima perduoti kitoms valstybėms narėms, taip pat nu­ matomi galimi bendri projektai;

m) iki 2020 m. numatoma atsinaujinančių išteklių energijos pa­ klausa, kuri turės būti patenkinta ne vidaus gamybos pajėgu­ mais; ir

n) informacija apie tai, kaip apskaičiuojama biologiškai skaidžių atliekų dalis naudojant atliekas energijos gamybai ir kokių priemonių imtasi siekiant, kad tokie apskaičiavimai būtų tiks­ lesni ir tikrinami.

2. Apskaičiuodama grynąjį sumažintą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, valstybė narė, teikdama 1 dalyje nu­ rodytas ataskaitas, gali naudoti tipines V priedo A ir B dalyse nu­ rodytas vertes.

3. Savo pirmojoje ataskaitoje valstybė narė nurodo, ar ji ketina:

a) nustatyti vieną bendrą administracinę įstaigą, atsakingą už leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo paraiškų atsinaujinan­ čių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams tvarkymą ir pagalbos teikimą pareiškėjams;

b) nustatyti automatinį atsinaujinančių išteklių energiją naudo­ jančių įrenginių planavimo ir paraiškų leidimams gauti tvir­ tinimą, jei per nustatytus terminus leidimus išduodanti institucija nepateikia atsakymo; arba

c) nurodyti geografines vietoves, kuriose galima naudoti atsi­ naujinančių išteklių energiją pagal žemės paskirties planus ir diegti centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą.

4. Kiekvienoje ataskaitoje valstybė narė gali koreguoti ankstes­ nių ataskaitų duomenis.

23 straipsnis

Komisijos vykdoma stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Komisija stebi Bendrijoje suvartojamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kilmę ir jų gamybos poveikį, įskaitant netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį, žemės naudojimui Bendrijoje ir pagrindinėse trečiosiose tiekimo šalyse. Tokia stebėsena grindžia­ ma valstybių narių ataskaitomis, teikiamomis pagal 22 straipsnio 1 dalį, ir atitinkamų trečiųjų šalių bei tarpvyriausybinių organiza­ cijų ataskaitomis, moksliniais tyrimais ir visa kita svarbia infor­ macija. Komisija taip pat stebi prekių kainos pokyčius, susijusius su biomasės naudojimu energijai, ir visą teigiamą ir neigiamą po­ veikį maisto saugumui. Komisija kontroliuoja visus įrenginius, ku­ riems taikoma 19 straipsnio 6 dalis.

2. Komisija veda dialogą ir keičiasi informacija su trečiosiomis šalimis, biodegalų gamintojais bei vartotojų organizacijomis ir pi­ lietine visuomene dėl bendro šioje direktyvoje numatytų priemo­ nių, susijusių su biodegalais ir skystaisiais bioproduktais, įgyvendinimo. Tai darydama, ji ypatingą dėmesį skiria poveikiui, kurį biodegalų gamyba gali daryti maisto produktų kainoms.

3. Remdamasi valstybių narių pagal 22 straipsnio 1 dalį pa­ teiktomis ataskaitomis bei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta stebė­ sena ir analize, Komisija kas dvejus metus atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai. Pirmoji ataskaita pateikiama 2012 m.

4. Teikdama ataskaitas apie išmetamųjų šiltnamio efektą suke­ liančių dujų kiekį, sumažintą naudojant biodegalus, Komisija nau­ doja valstybių narių pateiktas vertes ir vertina, ar apskaičiavimas pasikeistų, jei, taikant pakaitinį metodą, būtų atsižvelgta į šaluti­ nius produktus, ir jei pasikeistų, tai kaip.

5. Savo ataskaitose Komisija visų pirma analizuoja:

a) įvairių biodegalų santykinę naudą aplinkai ir sąnaudas, Bend­ rijos importo politikos poveikį šiems veiksniams, energetinio saugumo aspektus ir būdus suderinti vidaus produkciją ir importą;

b) padidėjusios biodegalų paklausos poveikį tvarumui Bendrijo­ je ir trečiosiose šalyse, atsižvelgiant į poveikį ekonomikai bei aplinkai, įskaitant poveikį biologinei įvairovei;

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/43

c) galimybę moksliškai bei objektyviai nustatyti didelės biologi­ nės vertės geografinius plotus, kurie nėra numatyti 17 straips­ nio 3 dalyje;

d) padidėjusios biomasės paklausos poveikį biomasę naudojan­ tiems sektoriams;

e) galimybę naudoti iš atliekų, liekanų, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės pagamintus biodegalus;

f) netiesioginius žemės paskirties pokyčius, atsižvelgiant į visus gamybos būdus.

Prireikus Komisija siūlo koreguojamuosius veiksmus.

6. Remiantis valstybių narių ataskaitomis, teikiamomis pagal 22 straipsnio 3 dalį, Komisija tiria, ar veiksmingos valstybių na­ rių taikomos priemonės siekiant įkurti vieną bendrą administra­ cinę įstaigą, atsakingą už leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo paraiškų tvarkymą ir pagalbos teikimą pareiškėjams.

7. Komisija, siekdama geresnio finansavimo ir koordinavimo įgyvendinant 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą 20 % tikslą, ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. parengia atsinaujinančių išteklių energijos analizę ir veiksmų planą, kuriais visų pirma siekiama:

a) geriau panaudoti struktūrinius fondus ir pagrindų programas;

b) geriau ir daugiau panaudoti Europos investicijų banko ir kitų viešųjų finansų institucijų skiriamas lėšas;

c) sudaryti geresnes sąlygas pasinaudoti rizikos kapitalu, ypač išnagrinėjant galimybes sukurti investicijų į atsinaujinančių išteklių energiją Bendrijoje rizikos pasidalijimo mechanizmą, panašų į Pasaulinio energijos vartojimo efektyvumo ir atsi­ naujinančių energijos išteklių fondo iniciatyvą, skirtą trečio­ sioms šalims;

d) geriau koordinuoti Bendrijos ir nacionalinį finansavimą ir kitų formų paramą; ir

e) geriau koordinuoti su atsinaujinančių išteklių energija susiju­ sias iniciatyvas, kurių sėkmingas įgyvendinimas priklauso nuo veikėjų keliose valstybėse narėse vykdomos veiklos.

8. Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą, kurioje visų pirma nagrinėjami šie aspektai:

a) peržiūrima minimali sumažinta išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis, taikoma nuo 17 straipsnio 2 da­ lies antroje pastraipoje nurodytų datų, remiantis poveikio vertinimu, kuriame visų pirma atsižvelgiama į technologijų

raidą, esamas technologijas ir pirmos bei antros kartos bio­ degalus, kuriuos gaminant išmetama labai mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

b) 3 straipsnio 4 dalyje nurodyto planinio rodiklio atžvilgiu peržiūrima:

i) priemonių, kurios turi būti įgyvendintos norint pasiekti šį planinį rodiklį, ekonominis efektyvumas;

ii) galimybės įgyvendinti šį planinį rodiklį, kartu užtikrinant biodegalų gamybos Bendrijoje ir trečiosiose šalyse tva­ rumą ir atsižvelgiant į poveikį ekonomikai, aplinkai bei socialinį poveikį, įskaitant netiesioginį poveikį biologi­ nei įvairovei, taip pat galimybę antros kartos biodegalus naudoti komerciniais tikslais, įvertinimas;

iii) planinio rodiklio įgyvendinimo poveikis galimybei įsigy­ ti maisto produktų prieinamomis kainomis;

iv) galimybė elektrines, hibridines bei vandenilines trans­ porto priemones naudoti komerciniais tikslais ir meto­ dika, pasirinkta siekiant apskaičiuoti atsinaujinančių išteklių energijos dalį, sunaudojamą transporto sektoriuje;

v) konkrečių rinkos sąlygų įvertinimas, visų pirma atsižvel­ giant į rinkas, kuriose transporto kurui tenka daugiau kaip pusė galutinio energijos suvartojimo, ir rinkas, ku­ rios visiškai priklauso nuo importuojamų biodegalų;

c) šios direktyvos, visų pirma bendradarbiavimo mechanizmų, taikymo įvertinimas, siekiant užtikrinti, kad šie mechanizmai ne tik leistų valstybėms narėms toliau taikyti 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas nacionalines paramos schemas, bet ir su­ teiktų joms galimybę pasiekti I priede apibrėžtus nacionali­ nius planinius rodiklius užtikrinant kuo didesnį sąnaudų efektyvumą, taip pat technologijų raidos įvertinimas ir išva­ dos, kurias reikia padaryti siekiant Bendrijos lygmeniu įgy­ vendinti tikslą, kad 20 % energijos sudarytų atsinaujinančių išteklių energija.

Remdamasi šia ataskaita, Komisija prireikus pateikia pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai, kuriuose nagrinėjami minėtieji aspektai, visų pirma:

— a punkte nurodyto aspekto atžvilgiu – tame punkte nurody­ tos minimalios sumažintos išmetamųjų šiltnamio efektą su­ keliančių dujų kiekio dalies pakeitimas, ir

— c punkte nurodyto aspekto atžvilgiu – tinkamas šioje direk­ tyvoje numatytų bendradarbiavimo priemonių pritaikymas, siekiant pagerinti jų veiksmingumą, kad būtų įgyvendintas 20 % tikslas. Tokiais pasiūlymais nedaroma įtakos nei 20 % tikslui, nei valstybių narių kontrolei nacionalinių paramos schemų ir bendradarbiavimo priemonių atžvilgiu.

L 140/44 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

9. Komisija 2018 m. pristatys atsinaujinančių energijos ištek­ lių planą, skirtą laikotarpiui po 2020 m.

Kartu su tuo planu, jei reikia, Europos Parlamentui ir Tarybai pa­ teikiami pasiūlymai laikotarpiui po 2020 m. Plane atsižvelgiama į šios direktyvos įgyvendinimo patirtį ir į technologinę pažangą atsinaujinančių išteklių energijos srityje.

10. 2021 m. Komisija teikia ataskaitą, kurioje persvarstoma, kaip taikoma ši direktyva. Toje ataskaitoje ypač atsižvelgiama į tai, kuo, sudarant galimybes valstybėms narėms pasiekti I priede api­ brėžtus nacionalinius planinius rodiklius užtikrinant kuo didesnį sąnaudų efektyvumą, svarbūs šie aspektai:

a) prognozių ir nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų rengimo procesas;

b) bendradarbiavimo mechanizmų veiksmingumas;

c) technologinė plėtra atsinaujinančių išteklių energijos srityje, įskaitant biodegalų naudojimo komercinėje aviacijoje plėtrą;

d) nacionalinių paramos schemų veiksmingumas; ir

e) 8 ir 9 dalyse nurodytų Komisijos ataskaitų išvados.

24 straipsnis

Skaidrumo platforma

1. Komisija sukuria internetinę viešą skaidrumo platformą. Ta platforma turi padidinti skaidrumą ir sudaryti palankesnes sąly­ gas valstybių narių bendradarbiavimui, visų pirma vykdant 6 straipsnyje nurodytus statistinius perdavimus bei 7 ir 9 straips­ niuose nurodytus bendrus projektus, ir jį skatinti. Be to, šia plat­ forma galima naudotis siekiant viešai paskelbti atitinkamą informaciją, kuri, Komisijos ar valstybės narės nuomone, yra ypač svarbi įgyvendinant šią direktyvą ir siekiant joje numatytų tikslų.

2. Komisija, atitinkamais atvejais suvestine forma, išsaugo­ dama komercinės neskelbtinos informacijos konfidencialumą, skaidrumo platformoje viešai skelbia šią informaciją:

a) valstybių narių nacionalinius atsinaujinančių išteklių energi­ jos veiksmų planus;

b) 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus valstybių narių prognozių do­ kumentus, prie kurių kuo greičiau pridedama Komisijos pa­ rengta gamybos perviršio ir numatomos importo paklausos santrauka;

c) atitinkamos valstybės narės prašymu, valstybių narių pasiū­ lymus bendradarbiauti vykdant statistinius perdavimus ar bendrus projektus;

d) 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie statistinius perdavimus tarp valstybių narių;

e) 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nuro­ dytą informaciją apie bendrus projektus;

f) valstybių narių nacionalines ataskaitas, nurodytas 22 straipsnyje;

g) Komisijos ataskaitas, nurodytas 23 straipsnio 3 dalyje.

Tačiau informaciją pateikusios valstybės narės prašymu Komisija viešai neskelbia 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybių narių prognozių dokumentų ar 22 straipsnio 1 dalies l ir m punktuose nurodytos informacijos, pateiktos valstybių narių nacionalinėse ataskaitose.

25 straipsnis

Komitetai

1. Išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus, Komisijai padeda Atsi­ naujinančių energijos išteklių komitetas.

2. Su biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumu susijusiais klausimais Komisijai padeda Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo komitetas.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

4. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

26 straipsnis

Pakeitimai ir panaikinimas

1. Nuo 2010 m. balandžio 1 d. panaikinami Direktyvos 2001/77/EB 2 straipsnis, 3 straipsnio 2 dalis ir 4–8 straipsniai.

2. Nuo 2010 m. balandžio 1 d. panaikinami Direktyvos 2003/30/EB 2 straipsnis, 3 straipsnio 2 dalis ir 3–5 dalys ir 5 bei 6 straipsniai.

3. Nuo 2012 m. sausio 1 d. Direktyvos 2001/77/EB ir 2003/30/EB panaikinamos.

27 straipsnis

Perkėlimas

1. Nepažeidžiant 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai di­ rektyvai įgyvendinti ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 5 d.

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/45

Valstybės narės, priimdamos priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. To­ kios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės Komisijai pateikia šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

28 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Euro­ pos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

29 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2009 m. balandžio 23 d.

Europos Parlamento vardu Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu Pirmininkas

P. NEČAS

(1)

L 140/46 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

I PRIEDAS

Bendrieji nacionaliniai planiniai atsinaujinančių išteklių energijos dalies bendrame galutiniame energijos suvartojime rodikliai 2020 m

(1) Pabrėžiama, kad gairėse dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugos srityje pripažįstama, jog atsinaujinančių išteklių energijos skatinimui nuolat reikalingi nacionaliniai paramos mechanizmai, kad būtų galima pasiekti šiame priede nustatytus nacionalinius tikslus.

A. Bendrieji nacionaliniai planiniai rodikliai

Atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvarto­

jime, 2005 m. (S2005)

Atsinaujinančių išteklių energijos dalies bendrame galutiniame energijos suvartoji­

me planinis rodiklis, 2020 m. (S2020)

Belgija 2,2 % 13 %

Bulgarija 9,4 % 16 %

Čekija 6,1 % 13 %

Danija 17,0 % 30 %

Vokietija 5,8 % 18 %

Estija 18,0 % 25 %

Airija 3,1 % 16 %

Graikija 6,9 % 18 %

Ispanija 8,7 % 20 %

Prancūzija 10,3 % 23 %

Italija 5,2 % 17 %

Kipras 2,9 % 13 %

Latvija 32,6 % 40 %

Lietuva 15,0 % 23 %

Liuksemburgas 0,9 % 11 %

Vengrija 4,3 % 13 %

Malta 0,0 % 10 %

Nyderlandai 2,4 % 14 %

Austrija 23,3 % 34 %

Lenkija 7,2 % 15 %

Portugalija 20,5 % 31 %

Rumunija 17,8 % 24 %

Slovėnija 16,0 % 25 %

Slovakija 6,7 % 14 %

Suomija 28,5 % 38 %

Švedija 39,8 % 49 %

Jungtinė Karalystė 1,3 % 15 %

B. Indikatyvi trajektorija

3 straipsnio 2 dalyje nurodytą indikatyvią trajektoriją sudaro šios nurodytos atsinaujinančių išteklių energijos dalys:

S2005 + 0,20 (S2020 – S2005), kaip dviejų metų (2011–2012 m.) vidurkis;

S2005 + 0,30 (S2020 – S2005), kaip dviejų metų (2013–2014 m.) vidurkis;

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/47

S2005 + 0,45 (S2020 – S2005), kaip dviejų metų (2015–2016 m.) vidurkis; ir

S2005 + 0,65 (S2020 – S2005), kaip dviejų metų (2017–2018 m.) vidurkis,

kai

S2005 – tos valstybės narės dalis 2005 m., kaip nurodyta A dalies lentelėje,

ir

S2020 – tos valstybės narės dalis 2020 m., kaip nurodyta A dalies lentelėje.

Q N(norm)

= CN × [ ∑ i=N–14

N Qi Ci

] / 15

Q N(norm)

= CN+CN–1

2 ×

∑ i=N–n

N

Qi

∑ j=N–n

N (Cj+Cj–12 )

L 140/48 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

II PRIEDAS

Normalizavimo taisyklė iš hidroenergijos ir vėjo energijos pagamintai elektros energijai apskaičiuoti

Ši taisyklė taikoma siekiant apskaičiuoti elektros energiją, pagamintą iš hidroenergijos tam tikroje valstybėje narėje:

kai:

N = ataskaitiniai metai;

QN(norm) = apskaičiuoti naudojamas normalizuotas elektros energijos kiekis, pagamintas visose valstybės narės hidro­ elektrinėse N metais;

Qi = elektros energijos kiekis, faktiškai pagamintas visose valstybės narės hidroelektrinėse i metais, matuojamas GWh, neįskaitant elektros energijos kiekio, pagaminto hidroakumuliaciniuose įrenginiuose, naudojančiuo­ se prieš tai pakeltą vandenį;

Ci = visų valstybės narės, neįskaitant hidroakumuliacijos, hidroelektrinių bendra instaliuotoji galia i metų pabai­ goje, matuojama MW.

Ši taisyklė taikoma tam tikroje valstybėje narėje iš vėjo energijos pagamintai elektros energijai apskaičiuoti:

kai:

N = ataskaitiniai metai;

QN(norm) = apskaičiuoti naudojamas normalizuotas elektros energijos kiekis, pagamintas visose valstybės narės vėjo jė­ gainėse N metais;

Qi = elektros energijos kiekis, faktiškai pagamintas visose valstybės narės vėjo jėgainėse i metais, matuojamas GWh;

Cj = visų valstybės narės vėjo jėgainių bendra instaliuotoji galia j metų pabaigoje, matuojama MW;

n = 4 arba metų skaičius prieš N metus, už kuriuos turima atitinkamos valstybės narės galios ir gamybos duo­ menų, priklausomai nuo to, kuris iš jų mažesnis.

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/49

III PRIEDAS

Transporto kuro energetinė vertė

Kuras Energetinė vertė pagal masę (žemutinė kuro degimo ši­

luma, MJ/kg)

Energetinė vertė pagal tūrį (žemutinė kuro degimo ši­

luma, MJ/l)

Bioetanolis (iš biomasės pagamintas etanolis) 27 21

Bio-ETBE (etil-tret-butileteris, pagamintas iš bioetanolio) 36 (iš kurių 37 % iš atsi­ naujinančių išteklių)

27 (iš kurių 37 % iš atsi­ naujinančių išteklių)

Biometanolis (iš biomasės pagamintas metanolis, naudotinas kaip biodegalai)

20 16

Bio-MTBE (metil-tret-butileteris, pagamintas iš biometanolio) 35 (iš kurių 22 % iš atsi­ naujinančių išteklių)

26 (iš kurių 22 % iš atsi­ naujinančių išteklių)

Bio-DME (iš biomasės pagamintas dimetileteris, naudotinas kaip biodegalai)

28 19

Bio-TAEE (tret-amiletileteris, pagamintas iš bioetanolio) 38 (iš kurių 29 % iš atsi­ naujinančių išteklių)

29 (iš kurių 29 % iš atsi­ naujinančių išteklių)

Biobutanolis (iš biomasės pagamintas butanolis, naudotinas kaip biodegalai)

33 27

Biodyzelinas (metilesteris, pagamintas iš dyzelino kokybės auga­ linių arba gyvūninių aliejų, naudotinas kaip biodegalai)

37 33

Fišerio-Tropšo biodyzelinas (iš biomasės pagamintas sintetinis angliavandenilis arba sintetinių angliavandenilių mišinys)

44 34

Hidrinimu valytas augalinis aliejus (augalinis aliejus, termoche­ miniu būdu apdorotas vandeniliu)

44 34

Grynas augalinis aliejus (aliejus, pagamintas iš aliejingų augalų taikant spaudimo, ekstrahavimo ar kitas palyginamas procedū­ ras, žalias arba valytas, bet chemiškai nemodifikuotas, kai jis su­ derinamas su nagrinėjamais variklių tipais ir su atitinkamais išmetimo reikalavimais)

37 34

Biodujos (iš biomasės ir (arba) iš biologiškai skaidžios atliekų da­ lies pagamintas dujinis kuras, kuris gali būti išvalytas iki gamti­ nių dujų kokybės, naudotinas kaip biodegalai arba generatorinės dujos)

50 —

Benzinas 43 32

Dyzelinas 43 36

L 140/50 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

IV PRIEDAS

Montuotojų sertifikavimas

14 straipsnio 3 dalyje nurodytos sertifikavimo schemos arba lygiavertės kvalifikavimo schemos grindžiamos šiais kriterijais:

1. Sertifikavimo arba kvalifikavimo procesas turi būti skaidrus, jį turi aiškiai apibrėžti valstybė narė arba jos paskirta ad­ ministracinė įstaiga.

2. Biomasės, šilumos siurblių, seklių geoterminių ir saulės fotoelektros bei saulės terminių įrenginių montuotojai sertifi­ kuojami pagal akredituotą mokymo programą arba mokymų rengėjo.

3. Mokymo programą ar rengėją akredituoja valstybės narės arba jų paskirtos administracinės įstaigos. Akredituojanti įs­ taiga užtikrina, kad mokymo rengėjo siūloma mokymo programa būtų tęstinė ir regioninio arba nacionalinio masto. Mokymų rengėjas turi turėti pakankamai techninių priemonių praktiniams mokymams rengti, įskaitant laboratorinę įrangą ar atitinkamas priemones. Mokymų rengėjas be pagrindinių mokymų taip pat turi pasiūlyti trumpesnius kvali­ fikacijos kėlimo kursus aktualiais klausimais, įskaitant apie naujas technologijas, kad būtų sudarytos sąlygos apie įren­ ginius mokytis visą gyvenimą. Mokymų rengėjas gali būti įrangos ar sistemos gamintojas, institutai arba asociacijos.

4. Mokymus, kuriuos užbaigus suteikiamas montuotojo sertifikatas arba montuotojo kvalifikacija, sudaro teorinė ir prak­ tinė dalys. Mokymų pabaigoje montuotojas turi būti įgijęs įgūdžių, būtinų atitinkamai įrangai ir sistemoms montuoti, atitikti vartotojo veiklos rezultatų ir patikimumo poreikius, užtikrinti darbo kokybę ir atitikti visus galiojančius kodek­ sus ir standartus, įskaitant energijos ir ekologinio ženklinimo.

5. Mokymo kursai užbaigiami egzaminu, kurį išlaikius išduodamas sertifikatas arba suteikiama kvalifikacija. Egzaminą su­ daro praktinis sėkmingo biomasės katilų ar krosnių, šilumos siurblių, seklių geoterminių įrenginių, saulės fotoelektros ar saulės terminių įrenginių sumontavimo įvertinimas.

6. 14 straipsnio 3 dalyje nurodytose sertifikavimo schemose arba lygiavertėse kvalifikavimo schemose deramai atsižvel­ giama į šias gaires:

a) Akredituotos mokymo programos turėtų būti siūlomos darbo patirties turintiems montuotojams, turintiems arba besiruošiantiems įgyti tokią kvalifikaciją:

i) biomasės katilų ir krosnių montuotojams: santechniko, vamzdžių klojėjo, šildymo inžinieriaus ar sanitarinės ir šildymo ar aušinimo įrangos techniko kvalifikacija yra būtina sąlyga;

ii) šilumos siurblių montuotojams: santechniko ar aušinimo inžinieriaus kvalifikacija, taip pat baziniai elektri­ ko ir santechniko įgūdžiai (vamzdžių pjovimas, vamzdžių jungčių litavimas, vamzdžių jungčių klijavimas, izoliavimas, jungčių sandarinimas, nuotėkio testavimas ir šildymo ar aušinimo sistemų montavimas) yra bū­ tina sąlyga;

iii) fotoelektros ar terminių saulės įrenginių montuotojui: santechniko arba elektriko kvalifikacija ir santechni­ ko, elektriko ir dangų klojėjo įgūdžiai, įskaitant žinias apie vamzdžių jungčių litavimą, vamzdžių jungčių kli­ javimą, jungčių sandarinimą, santechninės įrangos nuotėkio testavimą, gebėjimą sujungti laidus, žinias apie pagrindines dengimo medžiagas, hidroizoliacijos ir sandarinimo metodus yra būtina sąlyga; arba

iv) profesinis montuotojų mokymas, kuriuo siekiama suteikti montuotojo įgūdžių, atitinkančių 3 metų išsila­ vinimą a, b arba c punktuose nurodytose srityse, įskaitant teorinį mokymąsi ir praktiką darbo vietoje.

b) Teorinėje biomasės krosnių ir katilų montavimo mokymų dalyje turėtų būti apžvelgta biomasės rinkos padėtis ir turėtų būti nagrinėjami ekologiniai aspektai, biomasės kuras, logistika, priešgaisrinė apsauga, susijusios subsidi­ jos, degimo technika, deginimo sistemos, optimalūs hidrauliniai sprendiniai, sąnaudų bei pelningumo palygini­ mas ir biomasės katilų bei krosnių projektavimas, montavimas ir priežiūra. Mokymuose taip pat turėtų būti suteikiama išsamių žinių apie Europos standartus, taikomus technologijoms ir biomasės kurui, pavyzdžiui, gra­ nulėms, ir apie susijusią nacionalinę ir Bendrijos teisę, taikomą biomasei.

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/51

c) Teorinėje šilumos siurblių montuotojo mokymų dalyje turėtų būti apžvelgiama padėtis šilumos siurblių rinkoje ir turėtų būti nagrinėjami įvairių regionų geoterminiai ištekliai ir žemės šaltinių temperatūra, dirvožemio ir uolienų šiluminio laidumo nustatymas, geoterminių išteklių naudojimo reglamentai, šilumos siurblių naudojimo pasta­ tuose pagrįstumas ir tinkamiausios šilumos siurblių sistemos nustatymas ir žinios apie jų techninius reikalavimus, saugumą, oro filtravimą, sujungimą su šilumos šaltiniu ir sistemos išdėstymą. Mokymuose taip pat turėtų būti su­ teikiama išsamių žinių apie visus šilumos siurbliams taikomus Europos standartus, ir apie atitinkamą nacionalinę ir Bendrijos teisę. Montuotojas turėtų įrodyti turįs šiuos pagrindinius gebėjimus:

i) bazinis šilumos siurblio fizinių ir veikimo principų suvokimas, įskaitant šilumos siurblio ciklo charakteris­ tikas: ryšys tarp šilumos šalintuvo žemų temperatūrų ir šilumos šaltinio aukštų temperatūrų, sistemos veiks­ mingumo, naudingumo koeficiento (COP) ir sezoninio naudingumo koeficiento (SPF) nustatymas;

ii) šilumos siurblio ciklo komponentų ir jų funkcijos, įskaitant kompresorių, išsiplėtimo vožtuvą, garintuvą, kon­ densatorių, įrenginius ir įtaisus, tepalinę alyvą, šaltnešį, perkaitinimo, dalinio aušinimo ir aušinimo su šilu­ mos siurbliais galimybes, suvokimas; ir

iii) gebėjimas pasirinkti sudedamąsias dalis ir pritaikyti jų dydį tipiškais montavimo atvejais, įskaitant tipinių įvai­ rių pastatų šilumos apkrovimo verčių nustatymą, taip pat karšto vandens gamybai pagal energijos suvarto­ jimą, šilumos siurblio galios nustatymą šilumos poreikiui, kuris būtinas karšto vandens gamybai, pastato šilumos kaupimo masei ir nepertraukiamai srovės grandinei; nustatyti buferinės cisternos komponentą, jos tūrį ir antrosios šildymo sistemos integravimą.

d) Teorinėje mokymų apie fotoelektros ir terminių saulės energijos įrenginių montavimą dalyje turėtų būti apžvelgta padėtis saulės energijos produktų rinkoje bei sąnaudų ir pelningumo palyginimas ir turėtų būti nagrinėjami eko­ loginiai aspektai, sudedamosios dalys, saulės energijos sistemų charakteristikos ir matmenys, tikslių sistemų ir su­ dedamųjų dalių parinkimas, šilumos poreikio nustatymas, priešgaisrinė apsauga, susijusios subsidijos, taip pat saulės fotoelektros ir saulės šilumos įrenginių projektavimas, montavimas ir priežiūra. Mokymuose taip pat turėtų būti suteikiama išsamių žinių apie visus Europos technologijos normatyvus bei sertifikavimą, pvz., Solar Keymark, ir susijusią nacionalinę ir Bendrijos teisę. Montuotojas turėtų įrodyti turįs šiuos pagrindinius gebėjimus:

i) sugebėti dirbti saugiai, naudoti būtinus įrankius ir įrangą, laikytis saugos kodeksų bei standartų ir nustatyti santechnikos, elektros ir kitus pavojus, susijusius su saulės įrenginiais;

ii) sugebėti identifikuoti sistemas ir jų sudedamąsias dalis, būdingas aktyvioms ir pasyvioms sistemoms, įskai­ tant mechaninę konstrukciją, ir nustatyti sudedamųjų dalių vietą bei sistemos išdėstymą ir konfigūraciją;

iii) sugebėti nustatyti būtiną montavimo vietą, fotoelektros ir saulės energiją naudojančio vandens šildytuvo krypties nustatymą ir posvyrį, atsižvelgiant į šešėlio nustatymą, saulės energijos prieigą, struktūrinį integra­ lumą, įrenginio tinkamumą pastatui ar klimatui, įvairių montavimo metodų, tinkamų dangos tipams, nusta­ tymą ir montavimui būtinos įrangos sistemos balansą; ir

iv) saulės fotoelektros sistemoms – sugebėti pritaikyti elektros projektą, įskaitant projekto srovių nustatymą, ati­ tinkamų rūšių laidininkų pasirinkimą ir kiekvienos elektros grandinės parametrų, visos susijusios įrangos ir posistemių tinkamo dydžio, parametrų bei vietų nustatymą ir atitinkamo sujungimo taško pasirinkimą.

e) Montuotojo pažymėjimas turėtų galioti ribotą laiką; kad pažymėjimo galiojimas būtų pratęstas, būtina dalyvauti kvalifikacijos kėlimo seminare ar renginyje.

(1)

L 140/52 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

V PRIEDAS

Biodegalų, skystųjų bioproduktų ir lygintino iškastinio kuro sukeliamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklės

A. Tipinės ir numatytosios biodegalų vertės, jei jie gaminami neišmetant anglies (neto) dėl žemės paskirties pakeitimo

Biodegalų gamybos būdas tipinė sumažinto išmeta­

mųjų šiltnamio efektą suke­ liančių dujų kiekio dalis

numatytoji sumažinto išme­ tamųjų šiltnamio efektą suke­

liančių dujų kiekio dalis

etanolis iš cukrinių runkelių 61 % 52 %

etanolis iš kviečių (proceso kuras nenurodytas) 32 % 16 %

etanolis iš kviečių (lignitas kaip proceso kuras kogeneracinia­ me įrenginyje)

32 % 16 %

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras, naudo­ jant standartinį katilą)

45 % 34 %

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogene­ raciniame įrenginyje)

53 % 47 %

etanolis iš kviečių (šiaudai kaip proceso kuras kogeneracinia­ me įrenginyje)

69 % 69 %

etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

56 % 49 %

etanolis iš cukranendrių 71 % 71 %

etil-tret-butileterio (ETBE) dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygi naudojamo etanolio gamybos būdo sumažintai daliai

tret-amiletileterio (TAEE) dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygi naudojamo etanolio gamybos būdo sumažintai daliai

biodyzelinas iš rapsų grūdų 45 % 38 %

biodyzelinas iš saulėgrąžų 58 % 51 %

biodyzelinas iš sojos pupelių 40 % 31 %

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas nenurodytas) 36 % 19 %

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

62 % 56 %

biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės (*)aliejų atlie­ kų

88 % 83 %

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus 51 % 47 %

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus 65 % 62 %

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas nenurody­ tas)

40 % 26 %

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

68 % 65 %

grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus 58 % 57 %

biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamti­ nės dujos

80 % 73 %

biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos 84 % 81 %

biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos 86 % 82 %

(*) Neįskaitant gyvūninės kilmės aliejų, pagamintų iš gyvūnų šalutinių produktų, klasifikuojamų kaip 3 kategorijos medžiagos pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms

(1) OL L 273, 2002 10 10, p. 1.

.

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/53

B. Ateities biodegalų, kurių 2008 m. sausio mėn. nebuvo rinkoje arba rinkoje buvo tik maži jų kiekiai, įvertintos tipinės ir numaty­ tosios vertės, jei pakeitus žemės paskirtį biodegalai gaminami neišmetant anglies (neto)

Biodegalų gamybos būdas tipinė sumažinto išmeta­

mųjų šiltnamio efektą suke­ liančių dujų kiekio dalis

numatytoji sumažinto išme­ tamųjų šiltnamio efektą suke­

liančių dujų kiekio dalis

etanolis iš kviečių šiaudų 87 % 85 %

etanolis iš medienos atliekų 80 % 74 %

etanolis iš auginamo miško medienos 76 % 70 %

Fišerio-Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų 95 % 95 %

Fišerio-Tropšo dyzelinas iš auginamo miško medienos 93 % 93 %

dimetileteris (DME) iš medienos atliekų 95 % 95 %

DME iš auginamo miško medienos 92 % 92 %

metanolis iš medienos atliekų 94 % 94 %

metanolis iš auginamo miško medienos 91 % 91 %

metil-tret-butileterio (MTBE) dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygi naudojamo metanolio gamybos būdo sumažin­ tai daliai

C. Metodika

1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant transporto kurą, biodegalus ir skystuosius bio­ produktus, kiekis apskaičiuojamas taip:

E = eec + el + ep + etd + eu – esca – eccs – eccr – eee,

kai:

E = bendras naudojant kurą išmetamas kiekis;

eec = kiekis, išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas;

el = metams apskaičiuotas anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, išmetamas kiekis;

ep = kiekis, išmetamas perdirbant;

etd = kiekis, išmetamas transportuojant ir skirstant;

eu = kiekis, išmetamas naudojant kurą;

esca = dėl anglies kaupimosi dirvožemyje, pasitelkiant geresnį žemės ūkio valdymą, sumažinta išmetamo kie­ kio dalis;

eccs = dėl anglies sugavimo ir geologinio saugojimo sumažinta išmetamo kiekio dalis;

eccr = dėl anglies sugavimo ir pakeitimo sumažinta išmetamo kiekio dalis; ir

eee = dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos sumažinta išmetamo kiekio dalis.

Į kiekį, išmetamą gaminant mechanizmus ir įrangą, neatsižvelgiama.

2. Naudojant kurą išmetamųjų kuro šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis E išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais kuro energijos MJ, g CO2eq/MJ.

3. Nukrypstant nuo 2 punkto, transporto kurui g CO2eq/MJ apskaičiuotas vertes galima pataisyti, siekiant atsižvelgti į kuro skirtumus, susijusius su naudingu darbu, išreikštu km/MJ. Tokie pataisymai daromi tik tokiu atveju, jei įro­ domi naudingo darbo skirtumai.

4. Naudojant biodegalus sumažinta biodegalų ir skystųjų bioproduktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis apskaičiuojama taip:

SUMAŽINTA DALIS = (EF – EB)/EF

kai:

EB = bendras biodegalų arba skystojo bioprodukto išmetamas kiekis; ir

EF = bendras lygintino iškastinio kuro išmetamas kiekis.

(1)

L 140/54 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

5. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, į kurias atsižvelgiama pagal 1 punktą, yra CO2, N2O ir CH4. CO2 ekvivalentui apskaičiuoti tos dujos įvertinamos taip:

CO2: 1

N2O: 296

CH4: 23

6. Į kiekį, kuris išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas (eec), įtraukiamas kiekis, išmetamas vykstant gavybos arba auginimo procesams, kiekis, išmetamas renkant žaliavas, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kie­ kis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. CO2 sugavimas au­ ginant žaliavas neįskaičiuojamas. Išskaičiuojami patvirtinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo dėl fakelinio deginimo visose pasaulio naftos gavybos vietose kiekiai. Kiekio, kuris išmetamas auginant, įverčius galima gauti vietoj faktinių verčių taikant vidurkius, apskaičiuotus geografinėms vietovėms, kurie būtų mažesni pa­ lyginti su tais, kurie naudojami numatytosioms vertėms apskaičiuoti.

7. Metinis kiekis, išmetamas dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu (el), apskaičiuojamas bendrą per 20 metų išmetamą kiekį dalijant po lygiai. Tiems išmetamiems kiekiams apskaičiuoti taikoma tokia taisyklė:

el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P – eB

(1) Koeficientas, gaunamas dalijant CO2 molekulinį svorį (44,010 g/mol) iš anglies molekulinio svorio (12,011 g/mol), lygus 3,664.

kai:

el = metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskir­ ties keitimu (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė biodegalų energijos vienetui), kiekis;

CSR = anglies atsargos ploto vienetui, susijusios su etalonine žemės paskirtimi (išmatuota kaip anglies masė plo­ to vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninė žemės paskirtis yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė;

CSA = anglies atsargos ploto vienetui, susijusios su faktine žemės paskirtimi (išmatuota kaip anglies masė ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Tais atvejais, kai anglies atsargos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė – numatomos atsargos ploto vienetui po 20 metų arba pasėliams pasiekus brandą, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė;

P = pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biodegalų arba skystojo bioprodukto energija ploto vienetui per metus); ir

eB = 29 g CO2eq/MJ biodegalų arba skystojo bioprodukto priedas, jei biomasė gauta iš atkurtos nualintos že­ mės 8 punkte nustatytomis sąlygomis.

8. Suteikiamas 29 g CO2eq/MJ priedas, jeigu pateikiami įrodymai, kad žemė:

a) 2008 m. sausio mėn. nebuvo naudojama žemės ūkio ar bet kuriai kitai veiklai; ir

b) priskiriama vienai iš šių kategorijų:

i) labai nualinta žemė, įskaitant žemę, kuri anksčiau buvo žemės ūkio paskirties žemė;

ii) labai užteršta žemė.

29 g CO2eq/MJ priedas taikomas laikotarpiu iki 10 metų nuo žemės naudojimo paskirties pakeitimo į žemės ūkio paskirtį datos, jei užtikrinamas nuolatinis anglies atsargų didėjimas, taip pat žymiai sumažinamas erozijos pasi­ reiškimas i papunktyje nurodytoje žemėje, ir jei sumažinamas ii papunktyje nurodytos žemės užterštumas.

9. 8 punkto b papunktyje nurodytos kategorijos apibrėžiamos taip:

a) „labai nualinta žemė“ – žemė, kuri gana ilgą laiką buvo labai druskinga arba turėjo labai mažai organinių me­ džiagų ir buvo labai paveikta erozijos;

b) „labai užteršta žemė“ – žemė, kuri dėl dirvožemio užterštumo netinkama maisto produktų ir pašarų auginimui.

Tokia žemė apima žemę, dėl kurios Komisija priima sprendimą pagal 18 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą.

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/55

10. Komisija ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. priima žemėje esančių anglies atsargų apskaičiavimo gaires, pa­ rengtas remiantis 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos gairėmis dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos (4 tomas). Komisijos gairėmis remiamasi šios direktyvos tikslais apskaičiuojant žemėje esančias anglies atsargas.

11. Į kiekį, kuris išmetamas perdirbant (ep), turi būti įtrauktas su pačiu perdirbimu susijęs išmetamas kiekis, su atlie­ komis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su perdirbimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba.

Norint apskaičiuoti elektros energijos, pagamintos ne kuro gamybos gamykloje, suvartojimą, tos elektros energi­ jos gamybos ir skirstymo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio intensyvumas laikomas lygiu elek­ tros energijos gamybos ir skirstymo vidutiniam išmetimo intensyvumui apibrėžtame regione. Nukrypstant nuo šios taisyklės, gamintojai gali naudoti tam tikros elektros energijos gamybos įmonės vidutinę vertę toje įmonėje paga­ mintai elektros energijai, jei ta įmonė neįjungta į elektros energijos sistemą.

12. Į kiekį, išmetamą transportuojant ir skirstant (etd), turi būti įtrauktas kiekis, išmetamas transportuojant bei saugant žaliavas bei pusgaminius ir saugant bei skirstant gatavas medžiagas. Kiekiui, išmetamam transportuojant ir skirs­ tant, į kurį turi būti atsižvelgta pagal 6 punktą, šis punktas netaikomas.

13. Naudojant kurą išmetamas kiekis (eu) biodegalams ir skystiesiems bioproduktams turi būti prilygintas nuliui.

14. Išmetamas kiekis, sumažinamas sugaunant ir geologiškai saugant anglį (eccs), į kurį dar neatsižvelgta apskaičiuojant ep, yra tik tas kiekis, kurio išvengiama sugaunant ir izoliuojant išmetamą CO2 kiekį, tiesiogiai susijusį su kuro ga­ vyba, transportavimu, perdirbimu ir skirstymu.

15. Išmetamas kiekis, sumažinamas sugaunant ir pakeičiant anglį (eccr), yra tik tas kiekis, kurio išvengiama sugaunant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris yra naudojamas pakeisti komerciniuose produktuose ir paslaugose nau­ dojamą iškastinio kuro CO2.

16. Į sumažintą išmetamo kiekio dalį dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos (eee) atsižvel­ giama jį siejant su elektros energijos pertekliumi, gautu kuro gamybos sistemose, kuriose naudojama kogeneracija, išskyrus atvejus, kai kogeneracijai naudojamas kuras yra šalutinis produktas, o ne žemės ūkio produktų derliaus liekana. Apskaičiuojant tą perteklinę elektros energiją daroma prielaida, kad kogeneracijos įrenginio dydis yra ma­ žiausias dydis, kurio reikia norint tiekti šilumos kiekį, reikalingą kurui gaminti. Sumažinta išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis, susijusi su ta pertekline elektros energija, prilyginama šiltnamio efektą suke­ liančių dujų kiekiui, kuris susidarytų, kai toks pats elektros energijos kiekis būtų pagamintas elektros energijos ga­ mybos įrenginyje, naudojančiame tą patį kurą, kuris naudojamas ir kogeneracijos įrenginyje.

17. Kai kuro gamybos procese gaminamas ir kuras, kuriam apskaičiuojamas išmetamas kiekis, ir vienas arba keli kiti produktai (šalutiniai produktai), išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kurui arba jo tarpiniam pro­ duktui ir šalutiniams produktams turi būti paskirstytas proporcingai jų energetinei vertei (nustatytai kaip žemuti­ nė kuro degimo šiluma kitų nei elektros energija šalutinių produktų atveju).

18. Norint atlikti 17 punkte nurodytą apskaičiavimą, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el + tos ep, etd ir eee dalys, kurios išmetamos prieš šalutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks nors priskyrimas prie šalutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, šiam tikslui vietoj bendro šio išmetamo kiekio naudo­ jama dalis to išmetamo kiekio, kuris buvo priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame tokio proceso etape.

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų atveju, atliekant tą apskaičiavimą atsižvelgiama į visus šalutinius produktus, įs­ kaitant elektros energiją, kuriai netaikomas 16 punktas, išskyrus žemės ūkio produktų derliaus liekanas, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus ir riešutų kevalus. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energetinės vertės šalutinių produktų energetinė vertė lygi nuliui.

Laikoma, kad atliekų, žemės ūkio produktų derliaus liekanų, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus bei riešutų kevalus, ir perdirbimo liekanų, įskaitant neapdorotą gliceriną (nerafinuotą gliceriną), kuro būvio ciklo metu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų medžiagų surinkimo proceso yra lygus nuliui.

Jei kuras gaminamas naftos perdirbimo gamykloje, atliekant 17 punkte nurodytą apskaičiavimą, analizės vienetas yra gamykla.

19. Atliekant 4 punkte nurodytą su biodegalais susijusį apskaičiavimą, kaip lygintino iškastinio kuro vertės EF naudo­ jamos naujausios turimos vidutinės faktinės kiekio, išmetamo Bendrijoje naudojant benzino ir dyzelino iškastines dalis, vertės, nurodytos Direktyvoje 98/70/EB. Jei tokių duomenų nėra, naudojama vertė turi būti 83,8 gCO2eq/MJ.

L 140/56 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

Atliekant 4 punkte nurodytus su skystaisiais bioproduktais, kurie naudojami elektros energijai gaminti, susijusius apskaičiavimus, lygintino iškastinio kuro vertė EF turi būti 91 g CO2eq/MJ.

Atliekant 4 punkte nurodytus su skystaisiais bioproduktais, kurie naudojami šilumai gaminti, susijusius apskaičia­ vimus, lygintino iškastinio kuro vertė EF turi būti 77 g CO2eq/MJ.

Atliekant 4 punkte nurodytus su skystaisiais bioproduktais, kurie naudojami kogeneracijai, susijusius apskaičiavi­ mus, lygintino iškastinio kuro vertė EF turi būti 85 g CO2eq/MJ.

D. Numatytosios išskaidytos biodegalų ir skystųjų bioproduktų vertės

N u m a t y t o s i o s i š s k a i d y t o s a u g i n i m o v e r t ė s : e e c , k a i p a p i b r ė ž t a š i o p r i e d o C d a l y j e

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių 12 12 etanolis iš kviečių 23 23 etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje 20 20 etanolis iš cukranendrių 14 14 ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui biodyzelinas iš rapsų grūdų 29 29 biodyzelinas iš saulėgrąžų 18 18 biodyzelinas iš sojos pupelių 19 19 biodyzelinas iš palmių aliejaus 14 14 biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės (*) aliejų atlie­ kų

0 0

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus 30 30 hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus 18 18 hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus 15 15 grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus 30 30 biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamti­ nės dujos

0 0

biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos 0 0 biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos 0 0 (*) Neįskaitant gyvūninės kilmės aliejų, pagamintų iš gyvūnų šalutinių produktų, klasifikuojamų kaip 3 kategorijos medžiagos pagal Re­

glamentą (EB) Nr. 1774/2002.

N u m a t y t o s i o s i š s k a i d y t o s p e r d i r b i m o ( į s k a i t a n t p e r t e k l i n ę e l e k t r o s e n e r g i j ą ) v e r t ė s : e p – e e e , k a i p a p i b r ė ž t a š i o p r i e d o C d a l y j e

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių 19 26 etanolis iš kviečių (proceso kuras nenurodytas) 32 45 etanolis iš kviečių (lignitas kaip proceso kuras kogeneracinia­ me įrenginyje)

32 45

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras, naudo­ jant standartinį katilą)

21 30

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogene­ raciniame įrenginyje)

14 19

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/57

etanolis iš kviečių (šiaudai kaip proceso kuras kogeneracinia­ me įrenginyje)

1 1

etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

15 21

etanolis iš cukranendrių 1 1 ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui biodyzelinas iš rapsų grūdų 16 22 biodyzelinas iš saulėgrąžų 16 22 biodyzelinas iš sojos pupelių 18 26 biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas nenurodytas) 35 49 biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

13 18

biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės aliejų atliekų 9 13 hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus 10 13 hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus 10 13 hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas nenurody­ tas)

30 42

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

7 9

grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus 4 5 biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamti­ nės dujos

14 20

biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos 8 11 biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos 8 11

N u m a t y t o s i o s i š s k a i d y t o s t r a n s p o r t a v i m o i r s k i r s t y m o v e r t ė s : e t d , k a i p a p i b r ė ž t a š i o p r i e d o C d a l y j e

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių 2 2

etanolis iš kviečių 2 2

etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje 2 2

etanolis iš cukranendrių 9 9

ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų 1 1

biodyzelinas iš saulėgrąžų 1 1

biodyzelinas iš sojos pupelių 13 13

biodyzelinas iš palmių aliejaus 5 5

biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės aliejų atliekų 1 1

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus 1 1

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus 1 1

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus 5 5

grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus 1 1

biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamti­ nės dujos

3 3

biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos 5 5

biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos 4 4

L 140/58 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

B e n d r o s a u g i n i m o , p e r d i r b i m o , t r a n s p o r t a v i m o i r s k i r s t y m o v e r t ė s

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių 33 40 etanolis iš kviečių (proceso kuras nenurodytas) 57 70 etanolis iš kviečių (lignitas kaip proceso kuras kogeneracinia­ me įrenginyje)

57 70

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras, naudo­ jant standartinį katilą)

46 55

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogene­ raciniame įrenginyje)

39 44

etanolis iš kviečių (šiaudai kaip proceso kuras kogeneracinia­ me įrenginyje)

26 26

etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

37 43

etanolis iš cukranendrių 24 24 ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui biodyzelinas iš rapsų grūdų 46 52 biodyzelinas iš saulėgrąžų 35 41 biodyzelinas iš sojos pupelių 50 58 biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas nenurodytas) 54 68 biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

32 37

biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės aliejų atliekų 10 14 hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus 41 44 hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus 29 32 hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas nenurody­ tas)

50 62

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

27 29

grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus 35 36 biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamti­ nės dujos

17 23

biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos 13 16 biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos 12 15

E. Ateities biodegalų ir skystųjų bioproduktų, kurių 2008 m. sausio mėn. nebuvo rinkoje arba rinkoje buvo tik maži jų kiekiai, įver­ tintos išskaidytos numatytosios vertės

I š s k a i d y t o s n u m a t y t o s i o s a u g i n i m o v e r t ė s : e e c , k a i p a p i b r ė ž t a š i o p r i e d o C d a l y j e

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/M)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

etanolis iš kviečių šiaudų 3 3 etanolis iš medienos atliekų 1 1 etanolis iš auginamo miško medienos 6 6 Fišerio-Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų 1 1 Fišerio-Tropšo dyzelinas iš auginamo miško medienos 4 4 DME iš medienos atliekų 1 1 DME iš auginamo miško medienos 5 5 metanolis iš medienos atliekų 1 1 metanolis iš auginamo miško medienos 5 5 MTBE dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygus naudojamo metanolio gamybos būdo kiekiui

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/59

I š s k a i d y t o s n u m a t y t o s i o s p e r d i r b i m o v e r t ė s ( į s k a i t a n t p e r t e k l i n ę e l e k t r o s e n e r g i j ą ) : e p – e e e , k a i p a p i b r ė ž t a š i o p r i e d o C d a l y j e

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

etanolis iš kviečių šiaudų 5 7

etanolis iš medienos 12 17

Fišerio-Tropšo dyzelinas 0 0

DME iš medienos 0 0

metanolis iš medienos 0 0

MTBE dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygus naudojamo metanolio gamybos būdo kiekiui

I š s k a i d y t o s n u m a t y t o s i o s t r a n s p o r t a v i m o i r s k i r s t y m o v e r t ė s : e t d , k a i p a p i b r ė ž t a š i o p r i e d o C d a l y j e

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

etanolis iš kviečių šiaudų 2 2

etanolis iš medienos atliekų 4 4

etanolis iš auginamo miško medienos 2 2

Fišerio-Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų 3 3

Fišerio-Tropšo dyzelinas iš auginamo miško medienos 2 2

DME iš medienos atliekų 4 4

DME iš auginamo miško medienos 2 2

metanolis iš medienos atliekų 4 4

metanolis iš auginamo miško medienos 2 2

MTBE dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygus naudojamo metanolio gamybos būdo kiekiui

B e n d r o s a u g i n i m o , p e r d i r b i m o , t r a n s p o r t a v i m o i r s k i r s t y m o v e r t ė s

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekis (g CO2eq/MJ)

etanolis iš kviečių šiaudų 11 13

etanolis iš medienos atliekų 17 22

etanolis iš auginamo miško medienos 20 25

Fišerio-Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų 4 4

Fišerio-Tropšo dyzelinas iš auginamo miško medienos 6 6

DME iš medienos atliekų 5 5

DME iš auginamo miško medienos 7 7

metanolis iš medienos atliekų 5 5

metanolis iš auginamo miško medienos 7 7

MTBE dalis iš atsinaujinančių išteklių Lygus naudojamo metanolio gamybos būdo kiekiui

L 140/60 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

VI PRIEDAS

Būtiniausi reikalavimai, taikomi nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų suderintam modeliui

1. Tikėtinas galutinis energijos suvartojimas:

Bendras galutinis energijos suvartojimas elektros energijos, transporto ir šildymo bei aušinimo sektoriuose 2020 m., at­ sižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo politikos priemonių poveikį.

2. Nacionaliniai sektorių planiniai rodikliai 2020 m. ir atsinaujinančių išteklių energijos numatoma dalis elektros energi­ jos, šildymo bei aušinimo ir transporto sektoriuose:

a) planuojama atsinaujinančių išteklių energijos dalis elektros energijos sektoriuje 2020 m.;

b) išankstiniai numatomos atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energijos sektoriuje skaičiavimai;

c) planuojama atsinaujinančių išteklių energijos dalis šildymo ir aušinimo sektoriuje 2020 m.;

d) išankstiniai numatomos atsinaujinančių išteklių energijos dalies šildymo ir aušinimo sektoriuje skaičiavimai;

e) išankstiniai atsinaujinančių išteklių energijos dalies transporto sektoriuje skaičiavimai;

f) nacionalinė indikatyvi trajektorija, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje ir I priedo B dalyje.

3. Planinių rodiklių įgyvendinimo priemonės:

a) visų krypčių politikos ir priemonių, susijusių su skatinimu naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, apžvalga;

b) konkrečios priemonės 13, 14 ir 16 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įvykdyti, įskaitant poreikį išplėsti ar sustiprinti esamą infrastruktūrą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atsinaujinančių išteklių energijos kiekių, kurie reikalingi norint įgyvendinti 2020 m. nacionalinį planinį rodiklį, integravimui, leidimų procedūrų spartinimo priemonės, su technologijomis nesusijusių kliūčių mažinimo priemonės ir priemonės, susijusios su 17–21 straipsniais;

c) paramos schemos, skirtos skatinti naudoti atsinaujinančių išteklių energiją elektros energijos sektoriuje, kurias tai­ ko valstybė narė ar valstybių narių grupė;

d) paramos schemos, skirtos skatinti naudoti atsinaujinančių išteklių energiją šildymo ir aušinimo sektoriuje, kurias taiko valstybė narė ar valstybių narių grupė;

e) paramos schemos, skirtos skatinti naudoti atsinaujinančių išteklių energiją transporto sektoriuje, kurias taiko vals­ tybė narė ar valstybių narių grupė;

f) konkrečios priemonės, skirtos skatinti naudoti biomasės energiją, visų pirma sutelkiant naujus biomasės išteklius, atsižvelgiant į:

i) biomasės prieinamumą (šalies vidaus potencialą ir importą);

ii) priemones, skirtas padidinti biomasės prieinamumą, atsižvelgiant į kitus biomasės naudotojus (žemės ūkio ir miškininkystės sektorius);

g) planuojamas statistinių perdavimų tarp valstybių narių naudojimas ir planuojamas dalyvavimas bendruose projek­ tuose su kitomis valstybėmis narėmis bei trečiosiomis šalimis:

i) numatomas pagaminti atsinaujinančių išteklių energijos perviršis palyginti su indikatyvia trajektorija, kurį būtų galima perduoti kitoms valstybėms narėms;

ii) numatomi galimi bendri projektai;

iii) numatoma atsinaujinančių išteklių energijos paklausa, kuri turės būti patenkinta ne vidaus gamybos pajėgumais.

2009 6 5 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 140/61

4. Vertinimas:

a) kiek kiekviena atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologija padės siekti privalomų atsinaujinančių iš­ teklių energijos dalies elektros energijos, šildymo, aušinimo ir transporto sektoriuose 2020 m. rodiklių ir indika­ tyvios trajektorijos;

b) kiek energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas padės siekti privalomų atsinaujinančių išteklių energi­ jos dalies elektros energijos, šildymo, aušinimo ir transporto sektoriuose 2020 m. rodiklių ir indikatyvios trajektorijos.

L 140/62 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 6 5

VII PRIEDAS

Energijos, gaunamos panaudojus šilumos siurblius, apskaičiavimas

Aeroterminės, geoterminės ar hidroterminės energijos, kurią panaudoja šilumos siurbliai, kiekis, kuris pagal šią direktyvą lai­ komas atsinaujinančių išteklių energija, ERES, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

ERES = Qusable * (1 – 1/SPF)

kur

— Qusable – įvertinta visa panaudojama šiluma, kurią patiekia šilumos siurbliai, atitinkantys 5 straipsnio 4 dalyje nurody­ tus kriterijus, kurie įgyvendinami taip: atsižvelgiama tik į šilumos siurblius, kurių SPF > 1,15 * 1/η;

— SPF – tų šilumos siurblių įvertintas vidutinis sezoninis naudingumo koeficientas;

— η yra visas bendras pagamintos elektros energijos ir pirminės elektros energijos, sunaudotos elektros energijos gamy­ bai, kiekių santykis, apskaičiuojamas kaip ES vidurkis, pagrįstas Eurostato duomenimis.

Ne vėliau kaip 2013 m. sausio 1 d. Komisija nustato gaires, kaip valstybės narės turi įvertinti Qusable ir SPF vertes, esant skir­ tingoms šilumos siurblių technologijoms ir taikymui, atsižvelgiant į klimato sąlygų skirtumus, ypač į labai šaltą klimatą.