Texte(s) princip(al)(aux)

Lituanien Patentų įstatymo Nr.I-372 18 Sau 1994 (su pakeitimais, padarytais įstatymu Nr. XIII-548, 2017-06-29)

Anglais Le texte actuel n'est pas disponible dans cette langue. Une version antérieure est fournie à titre de référence (2007).

Ouvrir le PDF open_in_new

Patentų įstatymo Nr.I-372 18 Sau 1994 (su pakeitimais, padarytais įstatymu Nr. XIII-548, 2017-06-29)

Patentų įstatymo Nr.I-372 18 Sau 1994 (su pakeitimais, padarytais įstatymu Nr XIII-548, 2017-06-29)

Suvestinė redakcija nuo 2018-05-01

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 8-120, i. k. 0941010ISTA000I-372

Nauja redakcija nuo 2012-02-03:

Nr. XI-1261, 2010-12-23, Žin. 2011, Nr. 4-127 (2011-01-10), i. k. 1101010ISTA0XI-1261

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PATENTŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. sausio 18 d. Nr. I-372

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1. Šiuo įstatymu įteisinami išradimai kaip pramoninės nuosavybės objektai,

reglamentuojamos asmenų teisės ir pareigos, atsirandančios sukūrus išradimus, ir suteikiama šiems

išradimams teisinė apsauga.

2. Šis įstatymas taikomas išradimams, kurie yra pagal šį įstatymą paduotos patento paraiškos

arba šio įstatymo nustatyta tvarka išduoto patento, jiems šio įstatymo nustatyta tvarka prilygintų

patento paraiškos arba patento objektas, ir su šiomis patento paraiškomis ar patentais susijusiems

veiksmams.

3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos

teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendro galiojimo Europos patentas – Europos patentas, kurio bendrą galiojimą

reglamentuoja 2012 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)

Nr. 1257/2012, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę

apsaugą (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1257/2012). Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

2. Biologinė medžiaga – medžiaga, turinti genetinės informacijos ir galinti daugintis arba būti

dauginama biologinėje sistemoje. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

3. Europos patentas – patentas, išduotas pagal Europos patentų konvenciją. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

4. Europos patento paraiška – paraiška gauti Europos patentą, paduota pagal Europos

patentų konvenciją, taip pat tarptautinė patento paraiška, kai Europos patentų tarnyba yra nurodytoji

arba pasirinktoji tarnyba, o Lietuvos Respublika yra nurodytoji valstybė. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

5. Europos patentų konvencija – Europos patentų išdavimo konvencija (Europos patentų

konvencija), pasirašyta 2000 m. lapkričio 29 d. Miunchene. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

6. Išimtinė patento licencija – patento licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui

teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokių pačių licencijų kitiems asmenims ir

neturi teisės pats naudoti licencijos dalyko licenciatui suteiktomis teisėmis. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

7. Išplėstas Europos patentas – Europos patentas, išduotas Europos patentų tarnybos pagal

Europos patento paraišką, kurioje prašoma jo galiojimą išplėsti į Lietuvos Respubliką. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

8. Išradėjas – fizinis asmuo, sukūręs išradimą. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

9. Mikrobiologinis būdas – bet koks būdas, kuriame dalyvauja ar susidaro mikrobiologinė

medžiaga arba kuriuo tokia medžiaga yra veikiama. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

10. Neišimtinė patento licencija – patento licencija, pagal kurią licenciaras licenciatui

suteikia teisę naudoti licencijos dalyką pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir

naudoti licencijos dalyką pats. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

11. Pareiškėjas – patento paraišką padavęs asmuo ar šių asmenų grupė. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

12. Paryžiaus konvencija – 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės

nuosavybės apsaugos, peržiūrėta Stokholme 1967 m. liepos 14 d. ir papildyta 1979 m. rugsėjo 28 d. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

13. Patentinės kooperacijos sutartis – Patentinės kooperacijos sutartis, pasirašyta 1970 m.

birželio 19 d. Vašingtone, peržiūrėta 1979 m. rugsėjo 28 d. ir 1984 m. vasario 3 d. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

14. Neteko galios nuo 2018-05-01. Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-548, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11945

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

15. Patento licencija – licenciaro – pareiškėjo arba patento savininko – leidimas kitam

asmeniui – licenciatui naudoti išradimą, kuris yra paskelbtos patento paraiškos arba išduoto patento

objektas, licencinėje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Licencija gali būti išimtinė ir neišimtinė. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

16. Patento paraiška – pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui

(toliau – Valstybinis patentų biuras) pateiktų dokumentų ir duomenų gauti patentą visuma. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

17. Patento savininkas – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje

išduotas patentas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

18. Patento sublicencija – licenciato leidimas kitam asmeniui naudoti išradimą, kuris yra

paskelbtos patento paraiškos arba išduoto patento objektas, sublicencinėje sutartyje nurodytomis

sąlygomis. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

19. Patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklės (toliau –

Taisyklės) – Valstybinio patentų biuro taisyklės, kuriose nurodoma patentų paraiškų padavimo,

ekspertizės ir patentų išdavimo tvarka. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

20. Tarptautinė paroda – oficiali arba oficialiai pagal Konvenciją dėl tarptautinių parodų,

pasirašytą Paryžiuje 1928 m. lapkričio 22 d., iš dalies pakeistą ir papildytą 1948 m. gegužės 10 d.,

1966 m. lapkričio 16 d., 1972 m. lapkričio 30 d. protokolais ir 1982 m. birželio 24 d., 1988 m.

gegužės 31 d. pakeitimais, pripažinta tarptautinė paroda. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

21. Tarptautinė patento paraiška – pagal Patentinės kooperacijos sutartį paduota patento

paraiška. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

ANTRASIS SKIRSNIS

IŠRADIMŲ APSAUGA

3 straipsnis. Išradimų teisinės apsaugos forma

Išradimų teisinės apsaugos forma yra patentas, kurį išduoda Valstybinis patentų biuras šio

įstatymo nustatyta tvarka.

4 straipsnis. Patentabilūs išradimai

1. Bet kokios technikos srities išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra nauji, atitinka išradimo

lygį ir turi pramoninį pritaikomumą.

2. Išradimais nelaikomi:

1) atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;

2) gaminių išoriniai vaizdai;

3) žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat kompiuterių

programos;

4) informacijos teikimo būdai;

5) natūralioje aplinkoje esantis žmogaus kūnas ar jo elementas, įskaitant geno seką ar jos

dalis, bet kuriais jo formavimosi ir raidos etapais. Ši nuostata netaikoma išskirtam iš žmogaus kūno

ar kitaip, taikant technologinį procesą, gautam elementui, taip pat geno sekai ar jos daliai, net jeigu

šio elemento struktūra yra tapati natūralioje aplinkoje esančio elemento struktūrai.

5 straipsnis. Patentabilumo išimtys

1. Patentai neišduodami:

1) žmonių arba gyvūnų gydymo terapiniams arba chirurginiams būdams, ligų diagnozavimo ir

profilaktikos būdams, kurie taikomi žmogaus arba gyvūno kūnui. Ši nuostata netaikoma, jeigu

išradimo objektas yra įrenginys arba medžiaga ar kompozicija, naudojami šiame punkte

nurodytiems būdams;

2) augalų arba gyvūnų veislėms ar iš esmės biologiniams jų išvedimo būdams. Ši nuostata

netaikoma mikrobiologiniams augalų arba gyvūnų produkavimo būdams ir šiais būdais gautiems

produktams, taip pat augalams ar gyvūnams, jeigu išradimo techninis įgyvendinimas neapsiriboja

konkrečia augalo arba gyvūno veisle;

3) išradimams, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų visuomenės interesams, moralės ir

humaniškumo principams. Sprendimai neišduoti patentų negali būti priimami vien dėl to, kad

naudoti tokius išradimus draudžiama pagal įstatymus ar kitus teisės aktus.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais pagrindais patentai neišduodami inter alia:

1) žmonių klonavimo būdams;

2) žmogaus lytinių ląstelių genetinės linijos tapatumo keitimo būdams;

3) žmogaus embrionų naudojimui pramoniniais arba komerciniais tikslais;

4) genetinio gyvūnų tapatumo modifikavimo būdams, kurie gali jiems sukelti kančių be

didesnės medicininės naudos žmonėms ar gyvūnams, ir šiais būdais produkuotiems gyvūnams.

3. Patentabiliais gali būti pripažinti išradimai, susiję su objektu, kurį sudaro biologinė

medžiaga arba kuriame yra biologinės medžiagos, taip pat išradimai, kurie yra būdai, kuriais

biologinė medžiaga gaunama, apdorojama arba naudojama. Iš natūralios aplinkos išskiriama arba

techninių procesų metu gaminama biologinė medžiaga gali būti išradimo objektas, net jeigu ji iki tol

egzistavo gamtoje.

4. Kai išradimo objektas yra būdas, patento suteikiama teisinė apsauga suteikiama ir tuo būdu

pagamintam gaminiui.

6 straipsnis. Išradimų naujumas

1. Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu.

2. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patento paraiškos padavimo datos, o kai

pretenduojama į prioritetą, – iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos

Respublikoje ir užsienyje.

3. Išradimas nelaikomas nauju, jeigu jis, nors ir nežinomas technikos lygiu, yra aprašytas kito

pareiškėjo patento paraiškoje, kurios padavimo data yra ankstesnė ir kuri buvo paskelbta

oficialiame Valstybinio patentų biuro biuletenyje vėliau arba tą pačią dieną, kai buvo nustatytas

technikos lygis, arba yra aprašytas Europos patento paraiškoje, kurios padavimo data yra ankstesnė

ir vertimas pagal šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalį buvo paskelbtas vėliau arba tą pačią dieną, kai

buvo nustatytas technikos lygis.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos nekliudo pripažinti bet kurios technikos lygio

medžiagos ar kompozicijos patentabilumą, kai ta medžiaga ar kompozicija naudojamos taikant šio

įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą būdą, jeigu toks naudojimas nežinomas technikos

lygiu.

5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taip pat nekliudo pripažinti bet kurios šio straipsnio 4

dalyje nurodytos medžiagos ar kompozicijos specifinio naudojimo taikant šio įstatymo 5 straipsnio

1 dalies 1 punkte nurodytą būdą patentabilumą, jeigu toks naudojimas nežinomas technikos lygiu.

7 straipsnis. Išradimo lygis

1. Laikoma, kad išradimas atitinka išradimo lygį, jeigu jis pagal technikos lygį nėra

akivaizdus atitinkamos srities specialistui.

2. Jeigu technikos lygiui priskiriami šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai,

sprendžiant, ar išradimas atitinka išradimo lygį, į tokius dokumentus neatsižvelgiama.

8 straipsnis. Pramoninis pritaikomumas

Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės

ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse.

9 straipsnis. Lengvatinis terminas

1. Išradimo patentabilumui pripažinti netrukdo informacijos apie išradimą paskleidimas, jeigu

ši informacija buvo paskleista per 6 mėnesius iki patento paraiškos padavimo datos ir jeigu ją

paskleidė:

1) asmuo, norėdamas pakenkti išradėjui arba jo teisių perėmėjui;

2) išradėjas arba jo teisių perėmėjas, eksponuodamas išradimą tarptautinėje parodoje.

2. Išradėjas arba jo teisių perėmėjas, norintys pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu

terminu, privalo įrodyti, kad jie turi teisę į šį terminą.

10 straipsnis. Teisė gauti patentą. Teisė į patentą išradimą atskirai sukūrus keliems

išradėjams

1. Teisė gauti patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui, arba darbdaviui, kai

išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimą sukūrė asmuo, atliekantis mokslinio tyrimo, projektavimo,

konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja

atitinkamą darbą, teisė gauti patentą nustatoma šioje sutartyje. Išradimo bendraautoriai turi lygias

teises gauti patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

2. Jeigu keli išradėjai sukūrė tokį pat išradimą visiškai atskirai, teisė į patentą priklauso tam

išradėjui, kuris pirmas padavė patento paraišką Valstybiniam patentų biurui ar turi ankstesnę

prioriteto teisę į šį išradimą, jeigu vėliau ta patento paraiška nebuvo atšaukta ar laikoma atšaukta.

11 straipsnis. Tarnybiniai išradimai

1. Tarnybinis išradimas – tai išradimas, sukurtas:

1) darbo sutarties, kuri numato išradybos veiklą, vykdymo metu;

2) kai yra konkretus pavedimas, projektavimo, konstravimo, mokslinio tyrimo arba

technologijų kūrimo metu;

3) naudojantis sukaupta darbdavio patirtimi arba jo technologijomis ir įrengimais.

2. Darbuotojas, sukūręs tarnybinį išradimą, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti

darbdaviui. Iki patento paraiškos padavimo darbdavys ir darbuotojas negali atskleisti išradimo

esmės tretiesiems asmenims. Jeigu darbdavys atsisako teisės gauti patentą arba per 4 mėnesius

nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė gauti patentą pereina išradėjui.

3. Patento paraiška dėl tarnybinio išradimo paduodama Valstybiniam patentų biurui darbdavio

vardu.

4. Darbdavys, gavęs tarnybinio išradimo patentą, privalo mokėti išradėjui autorinį atlyginimą.

Šio atlyginimo dydis priklauso nuo išradimo ekonominės vertės ar kitos naudos, kurią darbdavys

gali gauti panaudojęs šį išradimą. Autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos

darbdavio ir išradėjo pasirašomoje autorinio atlyginimo sutartyje. Autorinio atlyginimo sutartis

sudaroma ne vėliau kaip per pusę metų nuo patento išdavimo arba per metus nuo išradimo

naudojimo pradžios, jeigu išradimas pradėtas naudoti iki patento išdavimo. Jeigu darbdavys

nevykdo autorinio atlyginimo mokėjimo sutarties reikalavimų arba tokia sutartis per šioje dalyje

nurodytus terminus nesudaroma, išradėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų pripažintas tarnybinio

išradimo patento savininku.

5. Autorinis atlyginimas nemokamas, jeigu darbuotojo darbo sutartyje yra numatytas išradimų

kūrimas ir už tai jam buvo arba yra mokamas sutartas padidintas atlyginimas.

6. Jeigu tarp šalių nėra susitarimo, autorinio atlyginimo dydį nustato teismas.

7. Darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos, susijusios su tarnybiniais išradimais, išskyrus

autorinio atlyginimo mokėjimą, pasibaigia patentui netekus galios arba po metų nuo darbo santykių

nutraukimo.

8. Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti, kad teisė gauti patentą, teisė į patento paraišką arba

teisė į patentą priklauso sukūrusiam išradimą darbuotojui. Šiuo atveju autorinis atlyginimas

darbuotojui nemokamas, nebent susitariama kitaip.

12 straipsnis. Išradėjo nurodymas

1. Patento paraiškoje ir patente turi būti nurodyta išradėjo arba išradėjų vardai ir pavardės.

2. Valstybinis patentų biuras, skelbdamas patento paraišką ar patentą, privalo nurodyti

išradėjo arba išradėjų vardus ir pavardes.

3. Išradėjas turi teisę reikalauti, kad jo vardas ir pavardė nebūtų skelbiami. Dėl to jis turi

pateikti Valstybiniam patentų biurui prašymą. Valstybinis patentų biuras privalo šį prašymą

patenkinti.

TREČIASIS SKIRSNIS

PATENTŲ IŠDAVIMAS

13 straipsnis. Patento paraiškos padavimas. Patento paraiškos padavimo datos

suteikimas

1. Norintis gauti patentą asmuo turi Valstybiniam patentų biurui paduoti patento paraišką.

Patento paraišką gali paduoti keletas asmenų.

2. Patento paraiškos padavimo data laikoma diena, kurią Valstybinis patentų biuras gavo:

1) prašymą išduoti patentą arba dokumentą, kuriame yra nuoroda, kad pateiktus dokumentus

reikia laikyti patento paraiška;

2) duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti pareiškėjo tapatybę ir su juo susisiekti;

3) išradimo aprašymą, nors ir neatitinkantį Taisyklių reikalavimų, arba brėžinį (brėžinius),

arba Taisyklių reikalavimus atitinkančią nuorodą į ankstesnę patento paraišką, kurios patvirtinta

kopija turi būti pateikta Valstybiniam patentų biurui per Taisyklėse nustatytą terminą.

3. Patento paraiškai padavimo data nesuteikiama, jeigu nepateikiamas nors vienas šio

straipsnio 2 dalyje nurodytas dokumentas ar duomuo arba jeigu jie neatitinka Taisyklių reikalavimų,

keliamų paraiškos padavimo datos suteikimui, ir šie trūkumai neištaisomi per Taisyklėse nustatytus

terminus. Kad patento paraiškai padavimo data nesuteikiama, Valstybinis patentų biuras praneša

pareiškėjui ir nurodo patento paraiškos padavimo datos nesuteikimo priežastis. Ištaisius trūkumus

per Taisyklėse nustatytą terminą, patento paraiškos padavimo data laikoma diena, kurią Valstybinis

patentų biuras gavo Taisyklių reikalavimus atitinkančius visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus

dokumentus ar duomenis. Jeigu šioje dalyje nurodyti trūkumai neištaisomi, patento paraiškai

padavimo data nesuteikiama.

4. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad trūksta išradimo aprašymo dalies arba brėžinio

(brėžinių), į kuriuos patento paraiškoje daroma nuoroda, apie tai praneša pareiškėjui. Jeigu

trūkstama išradimo aprašymo dalis arba brėžinys (brėžiniai) pateikiami per Taisyklėse nustatytą

terminą, patento paraiškos padavimo data laikoma diena, kurią Valstybinis patentų biuras gavo šias

trūkstamas išradimo aprašymo ar brėžinio (brėžinių) dalis arba visus šio straipsnio 2 dalyje

nurodytus dokumentus ar duomenis, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių datų yra vėlesnė.

5. Tais atvejais, kai pareiškėjas, paduodamas patento paraišką, pateikė prašymą suteikti

prioritetą ir pagal šio straipsnio 4 dalį pateikė trūkstamą išradimo aprašymo dalį ar brėžinį

(brėžinius), patento paraiškos padavimo data laikoma pagal šio straipsnio 2 dalį suteikta data, jeigu

pareiškėjas per Taisyklėse nustatytą terminą pateikia:

1) prašymą suteikti paraiškos padavimo datą pagal šio straipsnio 2 dalį;

2) pagal Taisyklių reikalavimus patvirtintą ankstesnės patento paraiškos kopiją;

3) nuorodą į ankstesnės patento paraiškos ar jos vertimo dalį, kurioje yra trūkstama išradimo

aprašymo dalis ar brėžinys (brėžiniai).

6. Jeigu trūkstama išradimo aprašymo dalis ar brėžinys (brėžiniai) nepateikiami per šio

straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą arba trūkstama išradimo aprašymo dalis ar brėžinys (brėžiniai)

yra atšaukiami pagal šio straipsnio 7 dalį, atitinkama išradimo aprašymo dalis ar brėžinys (brėžiniai)

nelaikomi patento paraiškos dalimi.

7. Pareiškėjas turi teisę per Taisyklėse nustatytą terminą atšaukti pagal šio straipsnio 4 dalį

pateiktą trūkstamą išradimo aprašymo dalį ar brėžinį (brėžinius). Šiuo atveju paraiškos padavimo

data laikoma diena, kurią gauti visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ar duomenys.

8. Remdamasis šio straipsnio 2 dalies 3 punktu arba 5 dalimi, Valstybinis patentų biuras

Taisyklėse numatytais atvejais gali reikalauti pateikti ankstesnės patento paraiškos patvirtintos

kopijos vertimą į valstybinę kalbą.

14 straipsnis. Atstovavimas

1. Patento paraišką pareiškėjas gali paduoti pats arba per patentinį patikėtinį, išskyrus šio

straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.

2. Pareiškėjui, nuolat gyvenančiam Lietuvos Respublikoje arba turinčiam nuolatinę buveinę,

įregistruotą filialą ar atstovybę Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje

ar Europos patentų konvencijos valstybėje narėje, paduodant patento paraišką gali atstovauti teisės

aktų nustatyta tvarka įgaliotas darbuotojas.

3. Užsienio valstybių asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje ar neturintys

nuolatinės buveinės, įregistruoto filialo ar atstovybės Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos

ekonominės erdvės valstybėje ar Europos patentų konvencijos valstybėje narėje, su patento

išdavimu susijusius veiksmus Valstybiniame patentų biure, įskaitant atstovavimą Valstybinio

patentų biuro Apeliaciniame skyriuje, atlieka per patentinį patikėtinį. Paduoti patento paraišką pagal

šio įstatymo 13 straipsnį, sumokėti mokestį pagal šį įstatymą ir gauti Valstybinio patentų biuro

patvirtinimą ar pranešimą, susijusį su šiais veiksmais, gali ir pats šioje dalyje nurodytas asmuo. Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-548, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11945

15 straipsnis. Patento paraiška. Mokesčio sumokėjimas

1. Patento paraišką sudaro:

1) prašymas išduoti patentą, atitinkantis Taisyklėse nustatytus prašymo turinio reikalavimus;

2) išradimo aprašymas;

3) išradimo apibrėžtis, sudaryta iš vieno ar daugiau apibrėžties punktų;

4) brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti ir jeigu jie nurodyti išradimo aprašyme;

5) referatas;

6) teisę paduoti patento paraišką patvirtinantis dokumentas (jeigu ją paduoda ne išradėjas) ir

pareiškimas dėl išradimo autorystės;

7) dokumentas, patvirtinantis biologinės medžiagos deponavimą (jeigu reikia);

8) paprastos rašytinės formos įgaliojimas (jeigu reikia).

2. Mokestį už patento paraiškos padavimą pareiškėjas privalo sumokėti per 1 mėnesį nuo

patento paraiškos padavimo datos.

16 straipsnis. Išradimo esmės atskleidimas

1. Išradimo aprašymas turi būti pateiktas pagal Taisyklėse nustatytus išradimo aprašymo

turinio reikalavimus.

2. Išradimo aprašymas turi atskleisti išradimą aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities

specialistas galėtų jį panaudoti.

3. Jeigu patento paraiška paduota dėl išradimo, kuriam naudojama biologinė medžiaga arba

kuris susijęs su biologine medžiaga, kuri nėra viešai visuomenei prieinama ir kurios negalima

aprašyti taip, kad išradimą galėtų panaudoti tos srities specialistas, išradimo aprašymas

pripažįstamas nepakankamu. Ši nuostata netaikoma, jeigu biologinė medžiaga iki patento paraiškos

padavimo datos teisės aktų nustatyta tvarka buvo atiduota saugoti deponavimo įstaigai ir

Valstybiniam patentų biurui buvo pateiktas deponavimą patvirtinantis dokumentas.

17 straipsnis. Išradimo apibrėžtis

1. Išradimo apibrėžtį gali sudaryti vienas ar daugiau apibrėžties punktų. Už kiekvieną po

penkioliktojo einantį apibrėžties punktą mokamas papildomas mokestis.

2. Išradimo apibrėžtis nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas.

3. Išradimo apibrėžtis turi būti tiksli, konkreti ir paremta išradimo aprašymu.

4. Išradimo apibrėžtis pateikiama pagal Taisyklėse nustatytus reikalavimus.

18 straipsnis. Referatas

Referate Taisyklėse nustatyta tvarka pateikiama techninė informacija apie išradimą. Nustatant

patento teisinės apsaugos ribas, į referatą neatsižvelgiama.

19 straipsnis. Išradimo vienumas

1. Patento paraiška paduodama dėl vieno išradimo arba išradimų grupės, kurią jungia bendra

išradybos mintis.

2. Išradimo vienumo nesilaikymas nėra pagrindas išduotą patentą paskelbti negaliojančiu.

20 straipsnis. Atskirta paraiška

1. Pareiškėjas, kuris nesilaikė išradimo vienumo reikalavimų, privalo atskirti patento paraišką

į dvi ar daugiau paraiškų (atskirtos patento paraiškos). Pareiškėjas gali savo iniciatyva atskirti

patento paraišką į dvi ar daugiau paraiškų.

2. Kiekvienoje atskirtoje patento paraiškoje išradimo esmė neturi būti plačiau atskleista negu

išradimo esmė pirminėje patento paraiškoje.

3. Kiekvienai atskirtai patento paraiškai nustatoma pirminės patento paraiškos padavimo data

ir, jeigu pretenduojama į prioritetą, pirminės patento paraiškos prioriteto data.

4. Prioriteto dokumentai ir visi būtini vertimai, pateikti Valstybiniam patentų biurui su

pirmine patento paraiška, tinka visoms atskirtoms patento paraiškoms.

21 straipsnis. Prioriteto teisė

1. Pareiškėjas, paduodamas patento paraišką, gali pateikti prašymą suteikti prioritetą pagal

Paryžiaus konvenciją vienos ar kelių anksčiau paduotų patento paraiškų kitose valstybėse Paryžiaus

konvencijos arba Pasaulio prekybos organizacijos narėse pagrindu, nurodydamas tos patento

paraiškos ar patento paraiškų padavimo datą, numerį ir valstybę.

2. Prašymą suteikti prioritetą paduodantis pareiškėjas per 16 mėnesių nuo anksčiau paduotos

patento paraiškos ar paduotų patento paraiškų padavimo datos Valstybiniam patentų biurui turi

pristatyti anksčiau paduotos patento paraiškos ar paduotų patento paraiškų pagal Taisyklėse

nustatytus reikalavimus patvirtintas kopijas. Valstybinis patentų biuras Taisyklėse numatytais

atvejais gali reikalauti pateikti jų vertimą į valstybinę kalbą.

3. Pareiškėjas, paduodamas patento paraišką su prašymu suteikti prioritetą, gali pateikti

pareiškimą, kad išradimo aprašymas, išradimo apibrėžtis ar brėžiniai arba jų dalys, kurių trūksta

patento paraiškoje, bet kurie yra ankstesnėje patento paraiškoje, turi būti laikomi esančiais

paduotoje patento paraiškoje.

4. Jeigu pareiškėjas nesilaiko šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, laikoma, kad šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas suteikti prioritetą nebuvo paduotas.

22 straipsnis. Prašymo suteikti prioritetą taisymas ar pildymas

1. Iki prioriteto termino pabaigos pateiktas prašymas suteikti prioritetą, sumokėjus nustatytą

mokestį, gali būti taisomas ar pildomas, jeigu per Taisyklėse nustatytą terminą yra pateikiamas

prašymas pataisyti ar papildyti prašymą suteikti prioritetą.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu yra pateiktas prašymas paskelbti patento paraišką

anksčiau pagal šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, kai šis prašymas yra atsiimamas

likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki patento paraiškos paskelbimo datos.

23 straipsnis. Prioriteto teisės atkūrimas

1. Tais atvejais, kai patento paraiškos padavimo data suteikiama ne vėliau kaip per 2 mėnesius

nuo prioriteto termino pabaigos ir per šį terminą, sumokėjus nustatytą mokestį, yra pateikiamas

motyvuotas prašymas atkurti prioriteto teisę, prioriteto teisė gali būti atkurta, jeigu prioriteto

terminas yra praleistas nepaisant visų tam tikromis aplinkybėmis įdėtų būtinų pastangų.

2. Tais atvejais, kai per šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateiktos

anksčiau paduotos patento paraiškos ar paduotų patento paraiškų pagal Taisyklių reikalavimus

patvirtintos kopijos, sumokėjus nustatytą mokestį, prioriteto teisė atkuriama, jeigu per šio įstatymo

21 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą yra pateikiamas prašymas atkurti prioriteto teisę ir anksčiau

paduotos patento paraiškos ar paduotų patento paraiškų patvirtintos kopijos Valstybiniam patentų

biurui pateikiamos per 1 mėnesį nuo šios paraiškos ar šių paraiškų pateikimo pareiškėjui datos, jei

dėl jų gavimo į atitinkamą patentų tarnybą buvo kreiptasi per 14 mėnesių nuo prioriteto datos.

24 straipsnis. Ekspertizė

1. Valstybinis patentų biuras, atlikdamas patento paraiškos ekspertizę, nustato, ar pareiškėjas

laikosi šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 15, 16, 17, 21 ir 31 straipsniuose

nustatytų reikalavimų.

2. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad patento paraiška neatitinka šio straipsnio 1 dalyje

nurodytuose straipsniuose nustatytų reikalavimų, pasiūlo pareiškėjui šiuos reikalavimus įvykdyti

per Taisyklėse nustatytą terminą. Jeigu pareiškėjas to nepadaro, laikoma, kad patento paraiška

atšaukta.

3. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad patento paraiškoje su prašymu suteikti prioritetą

trūksta išradimo aprašymo arba brėžinių dalies, nurodo pareiškėjui šiuos trūkumus ištaisyti.

Pareiškėjas per Taisyklėse nustatytą terminą pasirinktinai arba pateikia trūkstamas išradimo

aprašymo arba brėžinių dalis, arba pateikia šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškimą.

4. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad išradimas yra nepatentabilus šio įstatymo 4

straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, priima sprendimą patento

paraišką atmesti.

25 straipsnis. Patento paraiškos taisymas. Patento paraiškos atšaukimas

1. Pareiškėjas turi teisę taisyti patento paraišką per visą jos nagrinėjimo Valstybiniame

patentų biure laiką.

2. Patento paraiškos taisymas neturi keisti išradimo esmės ir išplėsti išradimo ribų.

3. Pareiškėjas turi teisę atšaukti patento paraišką bet kuriuo jos nagrinėjimo Valstybiniame

patentų biure metu.

26 straipsnis. Patento paraiškos skelbimas

1. Jeigu patento paraiška atitinka šio įstatymo reikalavimus, Valstybinis patentų biuras savo

oficialiame biuletenyje skelbia patento paraišką tokią, kokią pateikė pareiškėjas, praėjus 18 mėnesių

nuo jos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą, – praėjus 18 mėnesių nuo jos prioriteto

datos. Jeigu pareiškėjas raštu paprašo Valstybinį patentų biurą anksčiau paskelbti jo patento

paraišką, Valstybinis patentų biuras šią patento paraišką skelbia, bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių

nuo jos padavimo datos.

2. Patento paraiška neskelbiama, jeigu per 17 mėnesių nuo jos padavimo ar prioriteto datos ji

buvo atšaukta arba laikoma atšaukta.

3. Paskelbtai patento paraiškai nuo jos paskelbimo iki patento išdavimo datos suteikiama

laikina teisinė apsauga pagal šio įstatymo 35 straipsnį.

4. Jeigu paskelbta patento paraiška vėliau buvo atšaukta arba nuginčyta kito asmens, laikoma,

kad patento paraiškai nebuvo suteikta šio straipsnio 3 dalyje nurodyta laikina teisinė apsauga.

5. Įslaptinus išradimą teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, išradėjui išmokamas

atlyginimas pagal valstybės paslapčių subjekto ir išradėjo sudarytą sutartį.

6. Išslaptinus išradimą teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, šio išradimo duomenys

skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

27 straipsnis. Susipažinimas su patento paraiškos dokumentais, įslaptintais išradimais ir

biologinės medžiagos mėginiu

1. Paskelbus patento paraišką, susipažinti su ja gali kiekvienas suinteresuotas asmuo.

Susipažinti su patento paraiška iki jos paskelbimo galima tik gavus pareiškėjo rašytinį sutikimą.

2. Susipažinti su patento paraiška, kuri buvo atšaukta pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį

iki jos paskelbimo, galima tik gavus rašytinį ją atšaukusio asmens sutikimą.

3. Susipažinti su įslaptintu išradimu galima teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Jeigu prie patento paraiškos buvo pridėtas šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytas

biologinės medžiagos deponavimą patvirtinantis dokumentas, po patento paraiškos paskelbimo

susipažinti su biologinės medžiagos mėginiu gali kiekvienas suinteresuotas asmuo arba pareiškėjo

prašymu – tik nepriklausomas ekspertas. Po patento išdavimo, nesvarbu, ar jis panaikintas, ar

pripažintas negaliojančiu, susipažinti su biologinės medžiagos mėginiu gali kiekvienas asmuo.

5. Jeigu patento paraiška atmesta, yra atšaukta arba laikoma atšaukta, teisė susipažinti su

biologinės medžiagos mėginiu pareiškėjo prašymu gali būti apribota suteikiant šią teisę tik

nepriklausomam ekspertui dvidešimčiai metų nuo patento paraiškos padavimo datos. Tokiu atveju

taikomos šio straipsnio 7 dalies nuostatos.

6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti pareiškėjo prašymai pateikiami ne vėliau kaip likus 1

mėnesiui iki patento paraiškos paskelbimo dienos.

7. Biologinės medžiagos mėginys šio straipsnio 4 dalyje nurodytam suinteresuotam asmeniui

ar nepriklausomam ekspertui pateikiamas tik tuo atveju, jeigu patento galiojimo laikotarpiui jis

įsipareigoja:

1) neperduoti biologinės medžiagos mėginio ar iš jo gautos medžiagos tretiesiems asmenims;

2) nenaudoti biologinės medžiagos mėginio ar iš jo gautos medžiagos jokiems kitiems

tikslams, išskyrus eksperimentus, nebent pareiškėjas ar patento savininkas aiškiai leistų nesilaikyti

šio įsipareigojimo.

28 straipsnis. Patento išdavimas

1. Jeigu paskelbta patento paraiška nėra atšaukta ar nelaikoma atšaukta ir pareiškėjas per 3

mėnesius nuo patento paraiškos paskelbimo datos sumokėjo nustatytą mokestį, Valstybinis patentų

biuras priima sprendimą išduoti patentą.

2. Valstybinis patentų biuras, priėmęs sprendimą išduoti patentą, patento bibliografinius

duomenis ir išradimo apibrėžtį paskelbia oficialiame biuletenyje ir per 3 mėnesius nuo sprendimo

priėmimo dienos išduoda patentą.

3. Patento dokumento formą ir jame įrašomų duomenų kiekį nustato Valstybinis patentų

biuras.

4. Išduodamas vienas patento egzempliorius. Kai pareiškėjai keli ir jie nesusitaria kitaip,

patentas išduodamas prašyme išduoti patentą nurodytam pirmam pareiškėjui.

5. Paskelbęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, Valstybinis patentų biuras paskelbia

patento aprašymą, apimantį išradimo aprašymą, išradimo apibrėžtį ir brėžinius.

29 straipsnis. Lietuvos Respublikos patentų registras

1. Lietuvos Respublikos patentų registras yra valstybės registras. Registro valdytoja yra

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, registro tvarkytojas – Valstybinis patentų biuras.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali skirti papildomą registro tvarkytoją.

2. Lietuvos Respublikos patentų registro objektas yra pagal šį įstatymą išduotas patentas.

3. Lietuvos Respublikos patentų registro objektų registravimo tvarka, registro duomenų

tvarkymas reglamentuoti Lietuvos Respublikos patentų registro nuostatuose. Straipsnio pakeitimai: Nr. XIII-263, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-12, i. k. 2017-06263

30 straipsnis. Pakeitimai patento paraiškoje, patente ir Lietuvos Respublikos patentų

registre

1. Pareiškėjas, patento savininkas ar jų atstovai privalo pranešti Valstybiniam patentų biurui,

jeigu:

1) pasikeitė pareiškėjo ar patento savininko pavadinimas ar vardas, pavardė arba buveinės ar

gyvenamosios vietos adresas;

2) pasikeitė pareiškėjo ar patento savininko atstovas arba atstovo gyvenamosios vietos

(buveinės) adresas, įskaitant susirašinėjimui skirtą adresą;

3) visiškai arba iš dalies pasikeitė pareiškėjas arba patento savininkas;

4) reikia ištaisyti technines klaidas.

2. Pareiškėjas, patento savininkas ar jų atstovai, prašydami įrašyti pakeitimą patento

paraiškoje ar Lietuvos Respublikos patentų registre šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, turi

sumokėti nustatytą mokestį ir pateikti šiuos dokumentus:

1) prašymą įrašyti pakeitimą patento paraiškoje ar Lietuvos Respublikos patentų registre;

2) šios dalies 1 punkte nurodytą prašymą pagrindžiančius dokumentus.

3. Gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, Valstybinis patentų biuras per 1

mėnesį nuo dokumentų gavimo dienos juos patikrina ir, jeigu dokumentai atitinka šio įstatymo ir

Taisyklių reikalavimus, pakeitimą įrašo į patento paraišką ar Lietuvos Respublikos patentų registrą.

4. Pakeitimas įsigalioja nuo jo įrašymo dienos. Apie pakeitimą Lietuvos Respublikos patentų

registre skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

5. Patento savininkas turi teisę reikalauti, kad Valstybinis patentų biuras padarytų patento

pakeitimus – ištaisytų technines klaidas ar netikslumus. Valstybinis patentų biuras privalo vykdyti

teisėtus patento savininko reikalavimus.

6. Valstybinio patentų biuro padarytos techninės klaidos ištaisomos be mokesčio.

31 straipsnis. Valstybiniam patentų biurui pateikiamiems dokumentams taikomi

reikalavimai

1. Dokumentai Valstybiniam patentų biurui pateikiami valstybine kalba. Išradimo aprašymas

ar brėžinys (brėžiniai) patento paraiškos padavimo datos suteikimo tikslais pagal šio įstatymo 13

straipsnio 2 dalies 3 punktą gali būti pateikti bet kokia kalba.

2. Pateikę dokumentus ne valstybine kalba, pareiškėjas, patento savininkas ar jų atstovai

Valstybinio patentų biuro prašymu per 3 mėnesius nuo dokumentų pateikimo dienos privalo pateikti

jų vertimą į valstybinę kalbą.

3. Valstybiniam patentų biurui pagal šį įstatymą pateikiamų užsienyje išduotų dokumentų

legalizuoti ar tvirtinti pažyma (Apostille) nereikia.

4. Konkretūs patento paraiškai ir kitiems dokumentams taikomi reikalavimai nustatomi

Taisyklėse.

5. Laikoma, kad šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytų paraišką

sudarančių dokumentų, pateiktų ne valstybine kalba, vertimas atitinka originalo tekstą, kol

neįrodyta priešingai.

6. Dokumentas laikomas nepaduotu, jeigu pareiškėjas, patento savininkas ar jų atstovai per

šiame įstatyme nustatytus terminus nepateikia reikiamų dokumentų ar jie neatitinka nustatytų

reikalavimų.

32 straipsnis. Patento paraiškos nagrinėjimo tęsimas

1. Jeigu praleistas šio įstatymo 24 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytas terminas, pareiškėjas arba

jo atstovas, sumokėję nustatytą mokestį, per 2 mėnesius nuo Valstybinio patentų biuro pranešimo

dėl termino praleidimo išsiuntimo dienos gali Valstybiniam patentų biurui pateikti prašymą tęsti

patento paraiškos nagrinėjimą. Kartu su šiuo prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys, kad

atliktas veiksmas, dėl kurio prašoma tęsti patento paraiškos nagrinėjimą.

2. Sprendimą tęsti patento paraiškos nagrinėjimą priima Valstybinis patentų biuras Taisyklėse

nustatyta tvarka.

33 straipsnis. Teisių atkūrimas

1. Kai pareiškėjas ar patento savininkas praranda su patento paraiška ar patentu susijusias

teises tik dėl to, kad nesilaikė šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, 28 straipsnio 1 dalyje, 31

straipsnio 2 dalyje, 36 straipsnio 5 dalyje, 71 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 79 straipsnio 2 ir 3 dalyse

nustatytų terminų, sumokėjus nustatytą mokestį, šios teisės atkuriamos, jeigu pateikiamas prašymas

atkurti prarastas teises ir terminas buvo praleistas nepaisant visų tam tikromis aplinkybėmis įdėtų

būtinų pastangų.

2. Prašymas atkurti teises turi būti motyvuotas ir prie jo pridedami duomenys dėl termino

praleidimo priežasčių. Pateikiant prašymą atkurti teises, kartu turi būti atliekamas veiksmas, dėl

kurio buvo praleistas terminas.

3. Prašymas atkurti teises pateikiamas per 2 mėnesius nuo termino praleidimo priežasčių

pašalinimo arba per 12 mėnesių nuo praleisto termino pabaigos dienos, o kai praleistas terminas

susijęs su metų mokesčio nesumokėjimu, – per 12 mėnesių nuo termino, nurodyto Paryžiaus

konvencijos 5bis straipsnyje pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių terminų baigiasi anksčiausiai.

4. Asmuo, kuris visą laiką nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teisių praradimo iki teisių

atkūrimo sąžiningai naudojo ar iš tikrųjų ir rimtai rengėsi naudoti išradimą, kuris yra paskelbtos

patento paraiškos ar išduoto patento objektas, gali be jokio mokesčio ir toliau jį taip naudoti savo

versle ar savo verslo poreikiams.

34 straipsnis. Mokesčiai

Mokesčių dydis ir mokesčių mokėjimo tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių už

pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatyme.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PATENTO GALIOJIMAS

35 straipsnis. Patento savininko teisės

1. Kai patento objektas yra gaminys, patento savininkas turi išimtinę teisę drausti kitiems

asmenims be jo leidimo gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tą

gaminį.

2. Kai patento objektas yra gaminio gamybos būdas, patento savininkas turi išimtinę teisę

drausti kitiems asmenims be jo leidimo naudoti tą būdą ir naudoti, siūlyti parduoti, parduoti,

importuoti ar eksportuoti tiesiogiai tuo būdu gautą gaminį.

3. Patento savininkas neturi teisės trukdyti kitiems asmenims atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse

nurodytų veiksmų, jeigu jie:

1) atliekami savo poreikiams tenkinti ir neprieštarauja ekonominiams patento savininko

interesams;

2) atliekami eksperimentiniams arba mokslinių tyrimų tikslams ir tai netrukdo normaliai

naudoti patentą ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų patento savininko interesų; 3) atliekami vienkartiniam vaistų gaminimui vaistinėje pagal receptą arba jeigu nurodyta, kaip

naudotis taip pagamintais vaistais; Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1975, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16929

4) susiję su gaminiais, kurie paties patento savininko arba jo sutikimu yra pateikti rinka i

Europos ekonominės erdvės valstybėse.

4. Patento savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims tiekti arba siūlyti tiekti

pagrindinius patentuoto išradimo elementus, išskyrus tuos, kurie plačiai žinomi ūkinėje veikloje,

jeigu jų tiekimas arba siūlymas tiekti reikalingas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems veiksmams

atlikti.

5. Kai patento savininkas leidžia arba pats parduoda ar kitokiu komerciniu būdu perduoda

ūkininkui augalų veisimo medžiagą naudoti žemės ūkyje, laikoma, kad jis suteikia ūkininkui teisę

naudoti savo derliaus produktus veisimui ar dauginimui to ūkininko ūkyje. Šios išimties taikymo

ribos ir sąlygos nustatytos 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų

veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 14 straipsnyje.

6. Kai patento savininkas leidžia arba pats parduoda ar kitokiu komerciniu būdu perduoda

ūkininkui veislinius gyvulius ar kitokią gyvūnų dauginimo medžiagą, laikoma, kad jis suteikia

ūkininkui teisę naudoti teisinę apsaugą turinčius naminius gyvulius žemės ūkio tikslais. Be to, tai

reiškia, kad patento savininkas perduoda gyvūnus ar kitą gyvūnų veisimo medžiagą naudoti žemės

ūkyje, bet ne pardavimui ar parduoti komerciniam veisimui.

7. Šio straipsnio 6 dalyje numatytos išimties taikymo ribos ir sąlygos gali būti nustatytos

įstatymuose.

8. Teisės į patento paraišką ir patentą yra paveldimos.

36 straipsnis. Patento galiojimo terminas ir metų mokestis

1. Patentas galioja dvidešimt metų nuo patento paraiškos padavimo datos.

2. Patento galiojimo terminas priklauso nuo metų mokesčio mokėjimo.

3. Pirmas metų mokestis mokamas už trečiuosius patento galiojimo metus.

4. Metų mokestis sumokamas per 2 paskutinius patento galiojimo einamųjų metų mėnesius.

5. Metų mokestis gali būti sumokėtas per 6 mėnesius pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje

nurodytam terminui, tačiau šiuo atveju jis yra 50 procentų didesnis. Valstybinis patentų biuras apie

tai praneša patento savininkui, jeigu metų mokestis nebuvo sumokėtas per šio straipsnio 4 dalyje

nurodytą terminą.

6. Nesumokėjus metų mokesčio per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, patentas

panaikinamas. Patento panaikinimo data laikoma patento galiojimo termino, už kurį sumokėtas

paskutinis metų mokestis, data.

7. Panaikinti patentai skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje nurodant

patento numerį ir panaikinimo datą.

37 straipsnis. Papildomos apsaugos liudijimas

1. Papildomos apsaugos liudijimams taikomi 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas

(EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo ir 1996 m.

liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1610/96 dėl augalų apsaugos

priemonių papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo.

2. Papildomos apsaugos liudijimo galiojimo terminas priklauso nuo metų mokesčio

mokėjimo.

3. Pirmas metų mokestis už papildomos apsaugos liudijimo galiojimą sumokamas per 2

paskutinius patento paskutinių galiojimo metų mėnesius. Kitų metų mokesčių už papildomos

apsaugos liudijimo galiojimą mokėjimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 4

dalies nuostatos. Metų mokesčių už papildomos apsaugos liudijimo galiojimą mokėjimui mutatis

mutandis taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos.

38 straipsnis. Teisinės apsaugos apimtis ir išradimo apibrėžties aiškinimas

1. Patentui suteikiamos teisinės apsaugos apimtį nustato išradimo apibrėžtis. Išradimo

aprašymas ir brėžiniai skiriami išradimo apibrėžčiai paaiškinti.

2. Išradimo apibrėžtis apima ne tik visus joje išdėstytus požymius, bet ir juos atitinkančius

ekvivalentus.

3. Požymis yra laikomas ekvivalentišku nurodytajam išradimo apibrėžtyje, jeigu:

1) jis atlieka tą pačią funkciją ir tokiu pat būdu, duoda tokį pat kaip ir išradimo apibrėžtyje

nurodytas požymis rezultatą;

2) atitinkamos srities specialistui akivaizdu, kad tokį pat rezultatą, koks gaunamas naudojant

išradimo apibrėžtyje nurodytą požymį, galima gauti taikant ekvivalentišką požymį.

4. Valstybinis patentų biuras privalo atsižvelgti į bet kurį pareiškėjo ar patento savininko

rašytinį pareiškimą dėl išradimo apibrėžties susiaurinimo, paduotą iki patento išdavimo arba patento

galiojimo metu.

5. Jeigu patento aprašyme pateikiami išradimo naudojimo, atliekamų funkcijų ar jų pagrindu

gautų rezultatų pavyzdžiai, išradimo apibrėžties aiškinimas tais pavyzdžiais neapsiriboja.

39 straipsnis. Biotechnologinių išradimų teisinės apsaugos apimtis

1. Specifinių požymių biologinės medžiagos patento suteikiama teisinė apsauga apima ir bet

kurią tos pačios ar skirtingos formos biologinę medžiagą, turinčią tuos pačius požymius, gautą iš

pirmosios medžiagos veisimo arba dauginimo būdu.

2. Specifinių požymių biologinės medžiagos gavimo būdo patento suteikiama teisinė apsauga

apima ir tiesiogiai tuo būdu gautą biologinę medžiagą, ir bet kurią kitą tos pačios ar skirtingos

formos biologinę medžiagą, turinčią tuos pačius požymius, gautą iš pirmosios medžiagos veisimo

arba dauginimo būdu.

3. Produkto, turinčio ar sudarančio genetinę informaciją, patento suteikiama teisinė apsauga

apima ir visas medžiagas, kuriose yra produktas ir savo funkcijas atliekanti genetinė informacija,

išskyrus žmogaus kūną ar jo elementus, įskaitant geno seką ar jos dalis natūralioje aplinkoje bet

kuriais jų formavimosi ir raidos etapais.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta teisinė apsauga neapima biologinės medžiagos,

veisimo arba dauginimo būdu gautos iš kitos biologinės medžiagos, kurią patento savininkas

pateikė ar leido pateikti Europos ekonominės erdvės rinkai, kai veisimas arba dauginimas yra

neišvengiamas panaudojimo, dėl kurio biologinė medžiaga buvo pateikta rinkai, rezultatas, jeigu

gautoji medžiaga nebus naudojama kitam veisimui arba dauginimui.

40 straipsnis. Pirmalaikio naudojimo teisė

1. Asmenys, kurie naudojo arba visiškai pasirengė naudoti išradimą iki patento paraiškos

padavimo datos, o kai prašoma suteikti prioritetą, – iki patento paraiškos prioriteto datos,

neatsižvelgdami į patento savininko valią, gali išradimą naudoti taip, kaip naudojo ar numatė

naudoti pasirengimo metu.

2. Pirmalaikio naudojimo teisė gali būti perduota tik kartu su įmone ar jos veikla arba su ta

įmonės ar jos veiklos dalimi, kurioje išradimas buvo panaudotas arba rengiamasi jį naudoti.

41 straipsnis. Patento savininko teisės užsienio transporto priemonių atžvilgiu

Patento savininko teisių pažeidimu nelaikomas:

1) priemonių, kurios yra patento objektai, naudojimas užsienio valstybių jūrų laivuose, kai šie

laivai laikinai arba atsitiktinai yra Lietuvos Respublikos vandenyse, jeigu šios priemonės

naudojamos tik laivų reikalams;

2) priemonių, kurios yra patento objektai, naudojimas užsienio oro arba sausumos transporto

priemonių konstrukcijose arba šių priemonių eksploatavimas, arba jų naudojimas pagalbiniuose

įrengimuose, kai šios transporto priemonės laikinai ar atsitiktinai yra Lietuvos Respublikoje.

PENKTASIS SKIRSNIS

TEISIŲ PERDAVIMAS, LICENCIJAVIMAS, ĮKEITIMAS IR AREŠTAS

42 straipsnis. Teisės į patento paraišką ar patentą perdavimas

1. Sutartis dėl teisės į patento paraišką ar patentą perdavimo turi būti sudaryta raštu.

2. Teisės į patento paraišką ar patentą perdavimas, sumokėjus mokestį, įrašomas į Lietuvos

Respublikos patentų registrą vienos iš sutarties dėl teisės perdavimo šalių prašymu, jeigu

Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas įrašyti teisės perdavimą į Lietuvos Respublikos patentų registrą;

2) teisės perdavimą patvirtinantis dokumentas;

3) paprastos rašytinės formos įgaliojimas atstovui (jeigu reikia).

3. Valstybinis patentų biuras per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų

gavimo dienos patikrina gautus dokumentus ir, jeigu jie atitinka šio straipsnio ir Taisyklių

reikalavimus, teisės į patento paraišką ar patentą perdavimo duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos

patentų registrą.

4. Teisės į patento paraišką ar patentą perdavimas įsigalioja nuo jo įrašymo į Lietuvos

Respublikos patentų registrą dienos. Duomenys apie teisės į patento paraišką ar patentą perdavimą

skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

43 straipsnis. Teisės į patento paraišką ar patentą pripažinimas kitam asmeniui

Suinteresuotas asmuo gali pareikšti teismui ieškinį dėl teisės į patento paraišką ar patentą

pripažinimo, jeigu esminiai išradimo požymiai, aprašyti patento paraiškoje arba patente, yra sukurti

jo, o ne patento paraiškos pareiškėjo ar patento savininko.

44 straipsnis. Teisės į patento paraišką ar patentą bendrosios nuosavybės teisės

įgyvendinimas

1. Teisė į patento paraišką ar patentą gali priklausyti bendrosios nuosavybės teise keliems

pareiškėjams arba keliems patento bendraturčiams.

2. Kiekvienas iš patento paraiškos pareiškėjų turi teisę atskirai, be kitų sutikimo, perleisti

teisės į paraišką savąją dalį, tačiau atšaukti patento paraišką ar sudaryti licencinę sutartį dėl

paskelbtos patento paraiškos su kitais asmenimis pareiškėjai gali tik kartu.

3. Kiekvienas patento bendraturtis turi teisę atskirai, be kitų sutikimo, perleisti teisės į patentą

savąją dalį, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl patento pažeidimo.

4. Bendraturčiai tik kartu gali atsisakyti patento suteikiamos teisinės apsaugos arba sudaryti

licencinę sutartį su kitais asmenimis.

45 straipsnis. Licencinė sutartis

1. Pareiškėjas arba patento savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui išimtinę ar neišimtinę

patento licenciją naudoti išradimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos

dalyje.

2. Licencinės sutarties duomenys, sumokėjus mokestį, įrašomi į Lietuvos Respublikos patentų

registrą vienos iš licencinės sutarties šalių prašymu. Kartu su prašymu įrašyti licencinės sutarties

duomenis į Lietuvos Respublikos patentų registrą Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie

dokumentai ar duomenys:

1) abiejų sutarties šalių pasirašytas licencinės sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas ar

notaro patvirtintas licencinės sutarties išrašas;

2) paprastos rašytinės formos įgaliojimas atstovui (jeigu reikia).

3. Licencinės sutarties sudarymą patvirtinančiame dokumente arba licencinės sutarties išraše

turi būti nurodyta:

1) paskelbtos patento paraiškos arba patento savininko pavadinimas arba vardas, pavardė ir

buveinės arba gyvenamosios vietos adresas;

2) licenciato pavadinimas arba vardas, pavardė ir buveinės arba gyvenamosios vietos adresas;

3) paskelbtos patento paraiškos arba patento, kuriems naudoti suteikiama patento licencija,

numeris;

4) licencinės sutarties rūšis;

5) licencinės sutarties sudarymo data ir galiojimo terminas;

6) licencinės sutarties galiojimo teritorija.

4. Valstybinis patentų biuras per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų

gavimo dienos patikrina gautus dokumentus ir, jeigu jie atitinka šio straipsnio ir Taisyklių

reikalavimus, licencinės sutarties duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos patentų registrą.

5. Licencinė sutartis tretiesiems asmenims įsigalioja nuo jos duomenų įrašymo į Lietuvos

Respublikos patentų registrą dienos. Duomenys apie licencinės sutarties įrašymą skelbiami

Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

6. Paskelbtos patento paraiškos ar patento savininkas gali šio įstatymo 35 straipsnyje

nurodytas teises panaudoti prieš licenciatą, jeigu šis nevykdo kurios nors licencinėje sutartyje

numatytos sąlygos.

7. Šio straipsnio 1–6 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos patento sublicencinei

sutarčiai.

46 straipsnis. Vieša licencija

1. Patento savininkas gali paduoti Valstybiniam patentų biurui pareiškimą, kad už tam tikrą

atlyginimą jis sutinka leisti bet kuriam asmeniui naudotis išradimu licenciato teisėmis. Šiuo atveju

metų mokestis už patento galiojimą sumažinamas 50 procentų.

2. Valstybinis patentų biuras šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pareiškimo nepriima, jeigu į

Lietuvos Respublikos patentų registrą jau yra įrašyta išimtinė patento licencija, patento savininko

išduota tam pačiam išradimui.

3. Patento savininkas paduotą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą gali atšaukti bet

kuriuo metu, apie tai raštu pranešęs Valstybiniam patentų biurui, jeigu Valstybinis patentų biuras

dar nėra gavęs kitų asmenų rašytinių pranešimų apie ketinimą naudoti šį išradimą.

4. Norintis pasinaudoti vieša licencija asmuo paduoda prašymą pasinaudoti vieša licencija

Valstybiniam patentų biurui. Tokiu būdu įgyta licencija yra laikoma neišimtine.

5. Valstybinis patentų biuras, gavęs asmens prašymą pasinaudoti vieša licencija, neturi teisės

įrašyti į Lietuvos Respublikos patentų registrą tam pačiam išradimui išduotą išimtinę patento

licenciją, išskyrus atvejį, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareiškimas yra vėliau atšaukiamas.

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas patento savininko pareiškimas ir apie šio pareiškimo

atšaukimą skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

47 straipsnis. Teisės į patento paraišką ar patentą įkeitimas ar areštas

1. Teisė į patento paraišką ar patentą gali būti įkeista ar areštuota (laikinai apribota teisė

naudoti, valdyti teisę į paraišką arba patentą arba ja disponuoti) Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

2. Gavęs hipotekos ar turto arešto aktų registro tvarkytojo pranešimą apie įkeistą ar areštuotą

teisę į patento paraišką ar patentą, Valstybinis patentų biuras teisės į patento paraišką ar patentą

įkeitimo ar arešto duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos patentų registrą ir apie tai paskelbia

Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PRIVERSTINĖ LICENCIJA

48 straipsnis. Priverstinė abipusė licencija, kai išradimas susijęs su saugoma augalo

veisle

1. Jeigu selekcininkas negali gauti augalo veislės teisinės apsaugos ar ja pasinaudoti

nepažeisdamas ankstesnio patento saugomų išimtinių teisių, jis už atlyginimą gali prašyti

priverstinės licencijos dėl neišimtinės teisės naudotis patento saugomu išradimu tiek, kiek tokia

licencija reikalinga norint pasinaudoti saugoma augalo veisle. Išdavus tokią licenciją, patento

savininkas normaliomis sąlygomis turi teisę gauti abipusę licenciją naudoti apsaugotą veislę.

2. Jeigu biotechnologinio išradimo patento savininkas negali išradimu naudotis

nepažeisdamas ankstesnės augalo veislės teisinės apsaugos, jis už atlyginimą gali prašyti

priverstinės licencijos dėl neišimtinės teisės naudotis saugoma augalo veisle. Išdavus tokią licenciją,

augalo veislės teisinės apsaugos savininkas normaliomis sąlygomis turi teisę gauti abipusę licenciją

naudoti patentuotą išradimą.

3. Pareiškėjai, siekdami gauti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas licencijas, privalo įrodyti,

kad:

1) jie kreipėsi į biotechnologinio išradimo patento ar augalo veislės teisinės apsaugos

savininką norėdami gauti sutartinę licenciją, bet jos negavo;

2) augalo veislė ar biotechnologinis išradimas, palyginti su patentuotu išradimu ar saugoma

augalo veisle, reiškia didelę techninę pažangą ir turi svarią ekonominę reikšmę.

4. Sprendimą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priverstinių licencijų išdavimo,

atlyginimo dydžio, kitų priverstinės licencijos sąlygų ir apimties priima teismas. Jeigu priverstinės

licencijos išdavimo sąlygos pasikeičia ar išnyksta, biotechnologinio išradimo patento ar augalo

veislės teisinės apsaugos savininko prašymu teismas gali panaikinti priverstinę licenciją arba

pakeisti jos sąlygas.

5. Saugomų augalų veislių sąrašą ir Lietuvos Respublikos patentų registrą tvarkančios įstaigos

yra atsakingos už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priverstinių licencijų registravimą teisės aktų

nustatyta tvarka.

6. Kai augalo veislės licenciją gali išduoti tik Bendrijos augalų veislių tarnyba, taikomos 1994

m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos

Bendrijoje 29 straipsnio nuostatos.

49 straipsnis. Priverstinė licencija dėl farmacijos produktų

Priverstines licencijas pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentą (EB) Nr. 816/2006 dėl patentų, susijusių su farmacijos produktų, eksportuojamų į šalis,

turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, priverstinio licencijavimo išduoda

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota kompetentinga institucija.

50 straipsnis. Išradimo naudojimas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimu

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti nutarimą leisti asmeniui be patento savininko

sutikimo naudoti patentuotą išradimą Lietuvos Respublikos rinkoje, jeigu:

1) patentu saugomas išradimas yra susijęs su visuomenės poreikiais, nacionaliniu saugumu ir

visuomenės sveikatos apsauga, ekonomiškai svarbių sektorių plėtra;

2) teismas nusprendžia, kad patento savininko ar licenciato išradimo naudojimo būdas riboja

konkurenciją.

2. Išradimas gali būti naudojamas tik tam tikslui, dėl kurio buvo priimtas šio straipsnio 1

dalyje nurodytas nutarimas. Už išradimo naudojimą patento savininkui turi būti teisingai

atlyginama, atsižvelgiant į išradimo ekonominę vertę.

3. Jeigu patento savininkas ar asmuo, kuriam leista naudoti patentuotą išradimą, prašo,

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į jų argumentus, gali pakeisti patentuoto išradimo

naudojimo sąlygas ir leidimo galiojimo laiką.

4. Kai leidimas be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą duodamas patento,

kuris patobulina jau anksčiau patentuotą išradimą (antrojo patento), savininkui ir tai gali pažeisti

pirmojo patento savininko išimtines teises, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, prieš priimdama

nutarimą leisti be patento savininko sutikimo naudoti šį patentuotą išradimą, atsižvelgia į

papildomas sąlygas, t. y. ar:

1) išradimas, patentuotas antruoju patentu, reiškia didelę techninę pažangą ir turi svarią

ekonominę reikšmę, palyginti su pirmuoju patentuotu išradimu;

2) pirmojo patento savininkas turi teisę į abipusę licenciją (leidimą vienas kitam naudotis

patentuotais išradimais), kad galėtų naudoti antruoju patentu patentuotą išradimą;

3) leidimu suteikta teisė naudoti pirmuoju patentu patentuotą išradimą negali būti

perduodama, išskyrus atvejus, kai perduodamas antrasis patentas.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pripažinti nutarimą leisti be patento savininko

sutikimo naudoti patentuotą išradimą netekusiu galios, jeigu aplinkybės, dėl kurių buvo leista

naudoti patentuotą išradimą, išnyko arba asmuo patentuotą išradimą naudoja ne tuo tikslu, dėl kurio

buvo priimtas nutarimas.

6. Leidimas be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą turi būti neišimtinis, t.

y. patento savininkas nepraranda teisės pats naudoti patentuotą išradimą, ir neuždraudžia patento

savininkui sudaryti licencines sutartis dėl patentuoto išradimo naudojimo ir toliau naudoti

patentuotą išradimą ar kitaip įgyvendinti savo teises.

7. Leidimas be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą negali būti perduotas,

išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka yra perduodamas juridinis asmuo (jo dalis), kuriame

naudojamas patentuotas išradimas.

8. Prie prašymo leisti be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą turi būti

pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad leidimo siekiantis asmuo prašė, bet negavo patento

savininko leidimo naudoti patentuotą išradimą. Ši nuostata netaikoma ekstremaliųjų situacijų ar kitų

ekstremaliųjų įvykių šalyje atvejais arba naudojant patentuotą išradimą nekomerciniais tikslais

visuomenės poreikiams. Patento savininkui apie rengiamą nutarimą leisti be patento savininko

sutikimo naudoti patentuotą išradimą ir apie ketinimą naudoti patentuotą išradimą šio straipsnio 1

dalies 1 punkte numatytais tikslais turi būti pranešta raštu.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai dėl leidimo be patento savininko sutikimo

naudoti patentuotą išradimą gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka.

10. Valstybinis patentų biuras, gavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl leidimo

be patento savininko sutikimo naudoti išradimą, informaciją apie šį leidimą skelbia savo oficialaus

biuletenio artimiausiame numeryje.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

GINČŲ NAGRINĖJIMAS. TEISIŲ GYNIMAS

51 straipsnis. Ginčus dėl išradimų teisinės apsaugos nagrinėjančios institucijos

Ginčus dėl išradimų patentavimo ir naudojimo nagrinėja šios institucijos:

1) Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius – iki patento išdavimo tarp pareiškėjo ir

Valstybinio patentų biuro eksperto kilusius ginčus dėl patento paraiškos padavimo ir prioriteto datos

nustatymo, ekspertizės išvadų ir atsisakymo išduoti patentą Valstybinio patentų biuro nustatyta

tvarka;

2) Vilniaus apygardos teismas – ginčus dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus

sprendimų, teisės į patento paraišką ar patentą pripažinimo kitam asmeniui, išduoto patento

pripažinimo visiškai ar iš dalies negaliojančiu, paskelbtos patento paraiškos, kuriai suteikta laikina

teisine apsauga, pažeidimo, išduoto patento pažeidimo, patento pažeidimo fakto nebuvimo

nustatymo, šio įstatymo 48, 49 straipsniuose nurodytų licencijų išdavimo, panaikinimo ir sąlygų

pakeitimo, patento panaikinimo;

3) Bendras patentų teismas – teismas, nagrinėjantis ginčus dėl Europos patentų ir bendro

galiojimo Europos patentų pagal Susitarimą dėl Bendro patentų teismo, pasirašytą Briuselyje 2013

m. vasario 19 d. (toliau – Susitarimas dėl Bendro patentų teismo). Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

52 straipsnis. Teisių gynimo būdai

1. Pareiškėjas, patento savininkas arba jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat

išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę

kreiptis į teismą ir reikalauti taikyti įstatymuose nustatytus teisių gynimo būdus.

2. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti

veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, vykdymą, teismas šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją tiems asmenims pateikti

tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.

3. Kai asmens, kuris įpareigojamas nutraukti neteisėtus veiksmus ar kuriam taikomos 58

straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose nėra kaltės dėl šio įstatymo nustatytų

teisių pažeidimo, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai

piniginę kompensaciją, jeigu taikant šioje dalyje nurodytus teisių gynimo būdus atsirastų

neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra

priimtina ir pakankama.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir

reikalauti uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis

naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises. Šis draudimas apima su šio įstatymo nustatytų

teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jei tarpininkas techniškai gali

tai atlikti, tokias teises pažeidžiančios informacijos pašalinimą, arba draudimą gauti šias teises

pažeidžiančią informaciją. Toks teismo sprendimo įvykdymas neatleidžia tarpininko nuo

atsakomybės už veiksmus ar neveikimą, susijusius su tokios informacijos laikymu ar perdavimu,

buvusiu iki šio sprendimo įsigaliojimo.

5. Jeigu patento objektas yra gaminio gamybos būdas ir atsakovo gaminamas gaminys yra

tapatus patentuotu gamybos būdu pagamintam gaminiui arba yra pagrindas manyti, kad jis

gaminamas pažeidžiant patentą, o ieškovas negali nustatyti, kokiu būdu pagamintas gaminys,

atsakovas privalo įrodyti, kad tapataus gaminio gamybos būdas yra kitoks negu patentuotasis būdas.

6. Kai pateikiami įrodymai, kad tapataus gaminio gamybos būdas yra kitoks negu

patentuotasis būdas, turi būti užtikrinta atsakovo gamybos ir komercinių paslapčių apsauga.

53 straipsnis. Teisė gauti informaciją

1. Nagrinėdamas ginčą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, teismas, remdamasis

ieškovo pagrįstu prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti

informaciją apie šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių ir paslaugų kilmę ir platinimo

būdus, ypač:

1) šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių gamintojų, platintojų, tiekėjų ir kitų

ankstesnių valdytojų, taip pat didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančių asmenų, kuriems buvo

skirtos nurodytos prekės, vardus (pavadinimus) ir adresus;

2) duomenis apie pagamintų, patiektų, gautų ar užsakytų šio įstatymo nustatytas teises

pažeidžiančių prekių kiekį ir kainą, kuri buvo sumokėta ar turėjo būti sumokėta už tas prekes.

2. Pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją gali būti įpareigoti šio įstatymo

nustatytų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie turi komerciniais tikslais savo žinioje šio įstatymo

nustatytas teises pažeidžiančių prekių, kurie komerciniais tikslais naudojasi šio įstatymo nustatytas

teises pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia paslaugas, kurias tretieji

asmenys naudoja darydami šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie šioje dalyje

nurodytų asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio įstatymo nustatytas teises

pažeidžiančias prekes arba teikiant šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias paslaugas.

54 straipsnis. Įrodymai

1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai

pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus

pagrindžiančius įrodymus, prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali išreikalauti iš

priešingos šalies šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos

apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo

pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės.

2. Jeigu šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iš

priešingos šalies gali išreikalauti banko, finansinius ar komercinius dokumentus, jeigu garantuojama

konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą

nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti

sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.

55 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės

1. Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio

proceso kodeksas ir šis įstatymas.

2. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas,

teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai

nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, t. y.:

1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;

2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;

3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis

naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises;

4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų

teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises;

5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba

tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; tuo tikslu taip pat reikalauti pateikti

banko, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti galimybę susipažinti su šiais

dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu;

6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekse nustatytas priemones.

3. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos

priemonės yra pažeidžiamos ar šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo padarymu

įtariamus asmenis pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam

taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio

interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra šio įstatymo nustatytų teisių turėtojas

ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos arba kad gresia toks pažeidimas.

5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius

įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, šio įstatymo nustatytos teisės, prašymu

gali taikyti laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones, jeigu garantuojama

konfidencialios informacijos apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus, t.

y.:

1) išsamiai aprašyti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes ir jas sulaikyti arba tik

aprašyti;

2) areštuoti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančius gaminius, prireikus – medžiagas ir

priemones, kurios yra naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui, bei su jais susijusius dokumentus

ir juos paimti;

3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso

kodekse.

6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus

atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą

pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios apsaugos ir

įrodymų užtikrinimo priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi

būti pranešta nedelsiant, t. y. iš karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti

išklausytam, laikinosios apsaugos priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per protingą terminą po

pranešimo apie priemonių pritaikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar

patvirtintos.

7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina

arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar

neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių

pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar

įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio,

atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.

56 straipsnis. Atkuriamosios priemonės

1. Šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti

atšaukti, išimti iš apyvartos gaminius (prekes) taip, kad jiems nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta

jų teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti gaminius

(prekes), kuriuos teismas nustatė kaip pažeidžiančius šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir

medžiagas bei priemones, daugiausia naudojamas tiems gaminiams (prekėms) sukurti ar gaminti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio

taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios

priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo

ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

57 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas

1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas.

2. Nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos

(nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas,

turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje

nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėti gaminiai (prekės) gali būti

perduoti tų teisių turėtojams šių prašymu.

3. Šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas

atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant išradimą (t. y. į atlyginimą, kuris

paprastai mokamas už teisėtą išradimo naudojimą), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo

sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl

išradimo naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).

4. Vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo,

atlyginimo šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris

turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs išradimą (t. y. gavęs leidimą), o kai

yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

5. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio

įstatymo nustatytas teises (t. y. jo veiksmuose nėra kaltės), teismas šio įstatymo 52 straipsnio 1

dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali išreikalauti iš pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta

nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio įstatymo nustatytas

teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas

tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių

subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia

yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

58 straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas

Sprendimą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo priimantis teismas šio įstatymo 52

straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti

informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės

informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimo paskelbimo būdas, sąlygos ir tvarka

nustatomi pačiame sprendime. Šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti,

kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai

apie priimtą teismo sprendimą ar teismo sprendimui paskelbti.

59 straipsnis. Patento pažeidimo fakto nebuvimo nustatymas

1. Suinteresuotas asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, prašydamas teismo nustatyti, kad jo veikla

nepažeidžia savininkui išduoto patento.

2. Patento savininkas apie iškeltą bylą dėl patento pažeidimo nebuvimo fakto nustatymo

privalo pranešti visiems licenciatams. Licenciatai turi teisę, jeigu licencinėje sutartyje nenumatyta

kitaip, dalyvauti nagrinėjant šią bylą.

60 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas

Šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiantiems gaminiams (prekėms), kurie importuojami iš

trečiųjų valstybių į Lietuvos Respubliką arba iš jos eksportuojami į trečiąsias valstybes, turi būti

taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos muitinės priežiūros

priemonės.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PATENTO PAKEITIMAI. PATENTO ATSISAKYMAS. PATENTO PRIPAŽINIMAS

NEGALIOJANČIU

61 straipsnis. Patento pakeitimai

1. Patento savininkas, norėdamas susiaurinti patento suteikiamą teisinę apsaugą, sumokėjęs

nustatytą mokestį, turi teisę reikalauti, kad Valstybinis patentų biuras padarytų patento pakeitimus.

2. Neleidžiama daryti tokių patento pakeitimų, kurie išplėstų patento paraiškoje nustatytas

išradimo ribas.

3. Valstybinis patentų biuras padarytus patento pakeitimus įrašo į Lietuvos Respublikos

patentų registrą ir apie tai skelbia savo oficialiame biuletenyje. Patento pakeitimai įsigalioja nuo jų

įrašymo į Lietuvos Respublikos patentų registrą dienos.

62 straipsnis. Patento atsisakymas

1. Patento savininkas gali atsisakyti patento apie tai raštu pranešdamas Valstybiniam patentų

biurui. Patento atsisakymas gali būti dalinis, kai atsisakoma vieno ar daugiau išradimo apibrėžties

punktų.

2. Valstybinis patentų biuras apie patento atsisakymą įrašo į Lietuvos Respublikos patentų

registrą ir apie tai paskelbia savo oficialiame biuletenyje.

3. Patento atsisakymas įsigalioja nuo tos datos, kai patento savininko prašymą gauna

Valstybinis patentų biuras.

63 straipsnis. Patento pripažinimas negaliojančiu

1. Teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį gali pripažinti patentą visiškai arba iš dalies

negaliojančiu, jeigu:

1) išradimas pagal šio įstatymo 4–8 straipsnius yra nepatentabilus;

2) patente išradimo esmė neatskleista taip aiškiai ir išsamiai, kad jį galėtų panaudoti tos srities

specialistas;

3) patento objektas yra platesnis negu paduotos patento paraiškos turinys arba patentas buvo

išduotas pagal atskirtą patento paraišką, kuri yra platesnio turinio negu pirminė patento paraiška;

4) patento savininkas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį neturi teisės į patentą.

2. Jeigu patentas pripažįstamas iš dalies negaliojančiu, apribojamos patento suteikiamos

teisės, sumažinama išradimo apibrėžties punktų ir atitinkamai pakeičiamas išradimo aprašymas ir

brėžiniai.

64 straipsnis. Patento pripažinimo negaliojančiu pasekmės

1. Patentas, teismo pripažintas visiškai ar iš dalies negaliojančiu, netenka galios nuo patento

paraiškos padavimo datos.

2. Įsigaliojus teismo sprendimui dėl patento pripažinimo visiškai ar iš dalies negaliojančiu,

teismas savo sprendimą siunčia Valstybiniam patentų biurui, o šis duomenis apie patento

pripažinimą visiškai ar iš dalies negaliojančiu įrašo į Lietuvos Respublikos patentų registrą ir

skelbia savo oficialiame biuletenyje.

DEVINTASIS SKIRSNIS

TARPTAUTINĖ PATENTO PARAIŠKA

65 straipsnis. Tarptautinė patento paraiška, kai Valstybinis patentų biuras yra

gaunančioji patentų tarnyba

1. Patentinės kooperacijos sutarties, šio įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų

nuostatos taikomos tarptautinei patento paraiškai, kai Valstybinis patentų biuras yra gaunančioji

patentų tarnyba.

2. Tarptautinė patento paraiška gali būti paduota Valstybiniam patentų biurui, jeigu

pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikos gyventojas arba turi buveinę

Lietuvos Respublikoje.

3. Už tarptautinės patento paraiškos persiuntimą į Pasaulinės intelektinės nuosavybės

organizacijos Tarptautinį biurą ir Tarptautinės paieškos organizaciją per 1 mėnesį nuo paraiškos

gavimo dienos mokamas mokestis pagal Patentinės kooperacijos sutarties taisyklių 14 punktą.

4. Tarptautinė patento paraiška turi būti paduota Taisyklėse nustatyta kalba.

5. Tarptautinė patento paraiška, kurioje nurodyta ar pasirinkta Lietuvos Respublika, pagal

Patentinės kooperacijos sutarties 45 straipsnio 1 dalį laikoma Europos patento paraiška.

66 straipsnis. Tarptautinė patento paraiška, kai Valstybinis patentų biuras yra

nurodytoji ar pasirinktoji patentų tarnyba

1. Patentinės kooperacijos sutarties, šio įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų

nuostatos taikomos tarptautinei patento paraiškai, kai Valstybinis patentų biuras yra nurodytoji ar

pasirinktoji patentų tarnyba.

2. Pagal Patentinės kooperacijos sutarties 21 straipsnį paskelbtai tarptautinei patento

paraiškai, vadovaujantis šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, suteikiama laikina teisinė apsauga, kai

Valstybinis patentų biuras yra nurodytoji ar pasirinktoji patentų tarnyba.

3. Laikina teisinė apsauga įsigalioja nuo datos, kai Valstybinio patentų biuro oficialiame

biuletenyje buvo paskelbtas tarptautinėje patento paraiškoje nurodyto išradimo apibrėžties vertimas

į valstybinę kalbą.

4. Kai Valstybinis patentų biuras yra nurodytoji ar pasirinktoji patentų tarnyba, tarptautinės

patento paraiškos pareiškėjas, norėdamas pagal šį įstatymą gauti Lietuvos Respublikos patentą,

privalo per Patentinės kooperacijos sutarties 22 ar 39 straipsnyje nustatytą terminą pateikti

tarptautinės patento paraiškos vertimą į valstybinę kalbą ir sumokėti mokestį. TAR pastaba. 66 straipsnis netenka galios praėjus 31 mėnesiui nuo šio įstatymo (Nr. XI-1261) įsigaliojimo datos(2012-

02-03).

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

EUROPOS PATENTŲ GALIOJIMO IŠPLĖTIMAS

67 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Europos patento paraiška ir Europos patentas, išplėsti į Lietuvos Respubliką, pagal šio

skirsnio nuostatas turi tokią pat galią ir prilyginami pagal šį įstatymą paduotai patento paraiškai ir

išduotam patentui.

2. Europos patento paraiškai ir Europos patentui, išplėstiems į Lietuvos Respubliką pagal šio

skirsnio nuostatas, Europos patentų konvencijos reikalavimai netaikomi, jeigu ko kita nenustato šis

įstatymas.

68 straipsnis. Prašymas išplėsti Europos patento paraišką ir Europos patentą

1. Europos patento paraiška ir pagal ją išduotas Europos patentas išplečiami į Lietuvos

Respubliką, jeigu to prašo pareiškėjas. Laikoma, kad prašymas išplėsti Europos patento paraišką ir

Europos patentą į Lietuvos Respubliką paduotas kartu su bet kuria Europos patento paraiška,

paduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos patentų organizacijos susitarimo dėl

Bendradarbiavimo susitarimo 3(3) straipsnio įgyvendinimo įsigaliojimo dieną arba vėliau.

Valstybinis patentų biuras, gavęs iš Europos patentų tarnybos prašymą išplėsti Europos patento

paraišką ir Europos patentą į Lietuvos Respubliką, skelbia jį kaip galima greičiau, tačiau ne

anksčiau kaip po 18 mėnesių nuo Europos patento paraiškos padavimo datos arba, jeigu buvo

prašyta suteikti prioriteto datą, – ne anksčiau kaip po 18 mėnesių nuo anksčiausios prioriteto datos.

2. Prašymas išplėsti Europos patento paraišką ir Europos patentą į Lietuvos Respubliką gali

būti atšauktas bet kuriuo metu. Laikoma, kad prašymas išplėsti Europos patento paraišką ir Europos

patentą į Lietuvos Respubliką yra atšauktas, jeigu laiku nebuvo sumokėtas išplėtimo mokestis arba

Europos patento paraiška buvo galutinai atmesta, atšaukta arba laikoma atšaukta. Valstybinis

patentų biuras apie tai skubiai skelbia, jeigu prašymas išplėsti Europos patento paraišką ir Europos

patentą į Lietuvos Respubliką jau buvo paskelbtas.

69 straipsnis. Išplėtimo mokestis

1. Išplėtimo mokestis pagal šio įstatymo 68 straipsnio 2 dalį turi būti sumokėtas Europos

patentų tarnybai per mokesčio mokėjimo laikotarpį, kuris yra nustatytas Europos patentų

konvencijoje šalies nurodymo mokesčiui mokėti.

2. Išplėtimo mokesčiui sumokėti taip pat gali būti pagal Europos patentų konvencijos

taisykles taikomas lengvatinis terminas, tačiau šiuo atveju mokamas papildomas 50 procentų dydžio

mokestis.

3. Išplėtimo mokesčiai mokami pagal Europos patentų konvencijoje nustatytas mokesčių

mokėjimo taisykles. Teisėtai sumokėtas išplėtimo mokestis yra negrąžinamas.

70 straipsnis. Europos patento paraiškų galiojimas

1. Europos patento paraiška, kuriai suteikta padavimo data, bet kuriuo atveju yra lygiavertė

pagal visus reikalavimus paduotai patento paraiškai pagal šį įstatymą, pripažįstant Europos patento

paraiškos prioritetą, nesvarbu, kokia bus jos nagrinėjimo eiga.

2. Paskelbtai Europos patento paraiškai suteikiama tokia pat laikina teisinė apsauga kaip ir

patento paraiškai pagal šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalį. Laikina teisinė apsauga suteikiama nuo tos

datos, kai paskelbtos Europos patento paraiškos išradimo apibrėžties vertimas į valstybinę kalbą

pareiškėjo buvo perduotas jo išradimą naudojančiam asmeniui Lietuvos Respublikoje.

3. Laikoma, kad Europos patento paraiškai nebuvo suteikta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta

laikina teisinė apsauga iš pat pradžių, jeigu prašymas išplėsti Europos patento paraišką į Lietuvos

Respubliką buvo vėliau atšauktas arba laikomas atšauktu.

71 straipsnis. Europos patentų galiojimas

1. Išplėstas Europos patentas pagal šio straipsnio 2–6 dalis nuo paskelbimo apie jo išdavimą

Europos patentų tarnyboje datos suteikia tokias pat teises, kokias pagal šio įstatymo 35 straipsnį

suteikia pagal šį įstatymą išduotas patentas.

2. Europos patento savininkas per 3 mėnesius nuo paskelbimo apie Europos patento išdavimą

datos pateikia Valstybiniam patentų biurui Europos patento išradimo apibrėžties vertimą į

valstybinę kalbą ir sumoka mokestį už jo paskelbimą.

3. Jeigu dėl Europos patentų tarnybai paduoto protesto pakeičiama Europos patento išradimo

apibrėžtis, patento savininkas per 3 mėnesius nuo pakeistos patento apibrėžties paskelbimo datos

turi pateikti Valstybiniam patentų biurui pakeistos išradimo apibrėžties vertimą į valstybinę kalbą ir

sumokėti mokestį už jo paskelbimą.

4. Valstybinis patentų biuras skubiai skelbia pagal šio straipsnio 2 ar 3 dalį pateiktus Europos

patento išradimo apibrėžties ar pakeistos išradimo apibrėžties tikslius vertimus.

5. Jeigu šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytas vertimas laiku nepateikiamas ir mokestis laiku

nesumokamas, Europos patentas nuo pat pradžios laikomas negaliojančiu.

6. Išplėstas Europos patentas ir Europos patento paraiška, pagal kurią šis patentas buvo

išduotas, nesukelia šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisinių

pasekmių nuo pat pradžių tokios apimties, kokia patentas buvo panaikintas išnagrinėjus Europos

patentų tarnyboje gautą protestą.

72 straipsnis. Europos patento paraiškos arba Europos patento teksto autentiškumas

1. Europos patento paraiškos arba Europos patento tekstas Europos patentų tarnybos

procedūrų kalba laikomas autentišku tekstu ir Lietuvos Respublikoje.

2. Šio įstatymo 70 ir 71 straipsniuose nurodyti vertimai laikomi autentiškais, išskyrus patentų

panaikinimo procesą, kai jiems suteikiama siauresnė apsauga, negu buvo suteikta tekstams Europos

patentų tarnybos procedūrų kalba.

3. Pareiškėjas ar patento savininkas gali pateikti ištaisytą Europos patento paraiškos arba

Europos patento išradimo apibrėžties vertimą. Ištaisytas vertimas įsigalioja, kai jį paskelbia

Valstybinis patentų biuras. Kiekvienas asmuo, sąžiningai naudojantis arba pasirengęs naudoti

išradimą, nepažeisdamas patento paraiškos ar patento pirminio vertimo, po išradimo apibrėžt ies

vertimo ištaisymo gali ir toliau nemokamai naudoti išradimą savo veikloje arba savo reikmėms.

73 straipsnis. Teisė į ankstesnę datą

1. Europos patento paraiška, už kurios išplėtimą sumokėtas išplėtimo mokestis, ir išplėstas

Europos patentas patento paraiškos ir patento atžvilgiu pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį turės

tokią pat technikos lygio galią, kaip ir pagal šį įstatymą paduota patento paraiška ir išduotas

patentas.

2. Pagal šį įstatymą paduota patento paraiška ir išduotas patentas išplėsto Europos patento

atžvilgiu turės tokią pat technikos lygio galią, kokią jie turi pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį.

74 straipsnis. Dviguba apsauga

Jeigu išplėstas Europos patentas ir pagal šį įstatymą išduotas patentas, turintys tą pačią

padavimo arba prioriteto datą, buvo išduoti tam pačiam asmeniui ar jo teisių perėmėjui už tą patį

išradimą, pagal šį įstatymą išduotas patentas netenka galios nuo tos datos, kai pasibaigia išplėstam

Europos patentui užprotestuoti skirtas laikas ir protestas nebuvo gautas, arba nuo tos datos, kai

atsižvelgus į protestą buvo priimtas sprendimas Europos patentą palikti galioti.

75 straipsnis. Metų mokestis už išplėsto Europos patento galiojimo pratęsimą

Išplėsto Europos patento galiojimo terminui ir metų mokesčiui taikomos šio įstatymo 36

straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos. Metų mokestis už išplėstą Europos patentą pradedamas

mokėti nuo kitų metų po paskelbimo apie Europos patento išdavimą.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

EUROPOS PATENTŲ KONVENCIJOS ĮGYVENDINIMAS

76 straipsnis. Europos patentų konvencijos taikymas

1. Europos patentų konvencijos įsigaliojimo Lietuvos Respublikoje dieną arba vėliau

paduotoms Europos patento paraiškoms, kuriose nurodoma Lietuvos Respublika, ir Europos

patentams taikoma Europos patentų konvencija.

2. Paskelbtas ir įsigaliojęs Lietuvos Respublikoje Europos patentas gali būti panaikintas arba

pripažintas negaliojančiu remiantis šiuo įstatymu ir (ar) Europos patentų konvencijos 138 straipsniu.

3. Valstybinis patentų biuras yra centrinė pramoninės nuosavybės tarnyba pagal Europos

patentų konvenciją.

4. Valstybinis patentų biuras patvirtina Europos patentų konvencijos įgyvendinimo Lietuvos

Respublikoje tvarkos aprašą.

77 straipsnis. Europos patento paraiškos padavimas

1. Europos patento paraiška paduodama tiesiogiai Europos patentų tarnybai arba Valstybiniam

patentų biurui Europos patentų konvencijos 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis kalbomis.

2. Valstybinis patentų biuras gautas Europos patento paraiškas, išskyrus susijusias su

valstybės ar tarnybos paslaptimis, persiunčia Europos patentų tarnybai per Europos patentų

konvencijos 77 straipsnyje nurodytą terminą.

3. Atskirta Europos patento paraiška paduodama tiesiogiai Europos patentų tarnybai.

4. Europos patento paraiška, kurioje yra valstybės ir tarnybos paslaptis sudarančios

informacijos, paduodama tik Valstybiniam patentų biurui.

78 straipsnis. Europos patento paraiškos galiojimas

1. Europos patento paraiška, kuriai suteikta padavimo data ir kurioje nurodyta Lietuvos

Respublika, yra tokios pat teisinės galios kaip ir įprastu būdu pagal šį įstatymą paduota patento

paraiška, pripažįstant Europos patento paraiškos prioriteto datą, neatsižvelgiant į jos nagrinėjimo

eigą.

2. Paskelbtai Europos patento paraiškai suteikiama tokia pat laikina teisinė apsauga kaip ir

patento paraiškai pagal šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalį. Laikina teisinė apsauga suteikiama nuo tos

dienos, kurią paskelbtos Europos patento paraiškos išradimo apibrėžties vertimas į valstybinę kalbą

buvo paskelbtas Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje. Už Europos patento paraiškos

išradimo apibrėžties vertimo paskelbimą mokamas nustatyto dydžio mokestis.

3. Laikoma, kad Europos patento paraiškai nebuvo suteikta laikina teisinė apsauga pagal šio

straipsnio 2 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos nurodymas vėliau buvo atšauktas arba laikomas

atšauktu.

79 straipsnis. Europos patento galiojimas

1. Europos patentas, kuriame nurodyta Lietuvos Respublika, vadovaujantis šio straipsnio 2 ir

3 dalimis, nuo paskelbimo apie jo išdavimą Europos patentų tarnyboje datos suteikia tokias pat

teises kaip ir patentas pagal šio įstatymo 35 straipsnį.

2. Europos patento savininkas per 3 mėnesius nuo paskelbimo apie patento išdavimą dienos

pateikia Valstybiniam patentų biurui Europos patento išradimo apibrėžties vertimą į valstybinę

kalbą ir sumoka nustatyto dydžio mokestį už vertimo paskelbimą. Jeigu Europos patento savininkas

per vieną mėnesį nuo nuorodos į Europos patento išdavimą paskelbimo Europos patentų biuletenyje

dienos Europos patentų tarnybai pateikė prašymą užtikrinti bendrą Europos patento galiojimą ir šį

prašymą Europos patentų tarnyba atmetė, 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo Europos patentų

tarnybos sprendimo dėl prašymo užtikrinti bendrą Europos patento galiojimą atmetimo įsigaliojimo

datos. Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

3. Jeigu dėl Europos patentų tarnybai paduoto protesto pakeičiama Europos patento išradimo

apibrėžtis, patento savininkas per 3 mėnesius nuo pakeistos Europos patento išradimo apibrėžties

paskelbimo dienos turi pateikti Valstybiniam patentų biurui pakeistos Europos patento išradimo

apibrėžties vertimą į valstybinę kalbą ir sumokėti mokestį už jo paskelbimą.

4. Valstybinis patentų biuras skubiai, ne vėliau kaip per 3 mėnesius, paskelbia pagal šio

straipsnio 2 ir 3 dalis pateiktus vertimus.

5. Jeigu per šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą terminą Europos patento išradimo apibrėžties

vertimas nepateikiamas, Europos patentas laikomas ab initio negaliojančiu Lietuvos Respublikoje.

80 straipsnis. Europos patento paraiškos ir Europos patento teksto autentiškumas

1. Europos patento paraiškos arba Europos patento tekstas Europos patentų tarnybos

procedūrų kalba laikomas autentišku tekstu ir Lietuvos Respublikoje.

2. Šio įstatymo 78 ir 79 straipsniuose nurodyti vertimai laikomi autentiškais, išskyrus patentų

panaikinimo procesą, kai patentams suteikiama siauresnė teisinė apsauga, negu buvo suteikta

tekstams Europos patentų tarnybos procedūrų kalba.

3. Pareiškėjas ar patento savininkas gali bet kada pateikti ištaisytą Europos patento paraiškos

arba Europos patento išradimo aibrėžties vertimą. Ištaisytas vertimas įsigalioja, kai jį paskelbia

Valstybinis patentų biuras. Kiekvienas asmuo, sąžiningai naudojantis arba pasirengęs naudoti

išradimą, nepažeisdamas patento paraiškos ar patento išradimo apibrėžties pirminio vertimo, po

išradimo apibrėžties vertimo ištaisymo gali ir toliau nemokamai naudoti išradimą savo veikloje arba

savo reikmėms.

81 straipsnis. Europos patentų metų mokesčiai

Europos patento galiojimo terminui ir metų mokesčiui taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 1,

2, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos. Metų mokestis už Europos patentą pradedamas mokėti nuo kitų metų

po paskelbimo apie Europos patento išdavimą.

82 straipsnis. Europos patento paraiškos pakeitimas

1. Europos patento paraiška, kurioje nurodyta Lietuvos Respublika, gali būti pakeista pagal šį

įstatymą paduodama patento paraiška, jeigu pagal Europos patentų konvencijos 77 straipsnio 3 dalį,

78 straipsnio 2 dalį Europos patento paraiška laikoma atšaukta arba pagal Europos patentų

konvencijos 14 straipsnio 2 dalį Europos patentų tarnybai nebuvo laiku pateiktas paraiškos

vertimas.

2. Pareiškėjas per nustatytą terminą sumoka nustatyto dydžio mokestį ir pateikia Valstybiniam

patentų biurui Europos patento paraiškos vertimą į valstybinę kalbą.

83 straipsnis. Dviguba apsauga

Jeigu Europos patentas ir pagal šį įstatymą išduotas patentas, turintys tą pačią padavimo arba

prioriteto datą, buvo išduoti tam pačiam asmeniui ar jo teisių perėmėjui už tą patį išradimą, pagal šį

įstatymą išduotas patentas netenka galios nuo tos datos, kai pasibaigia Europos patentui

užprotestuoti skirtas laikas ir protestas nebuvo gautas, arba nuo tos datos, kai, atsižvelgus į protestą,

buvo priimtas sprendimas Europos patentą palikti galioti.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

BENDRO GALIOJIMO EUROPOS PATENTAS

84 straipsnis. Dvigubos apsaugos draudimas

1. Jeigu bendro galiojimo Europos patentas ir pagal šį įstatymą išduotas patentas, turintys tą

pačią padavimo arba prioriteto datą, buvo išduoti tam pačiam asmeniui ar jo teisių perėmėjui už tą

patį išradimą, pagal šį įstatymą išduotas patentas netenka galios nuo tos datos, kai pasibaigia bendro

galiojimo Europos patentui užprotestuoti skirtas laikas ir protestas nebuvo gautas, arba nuo tos

datos, kai, atsižvelgus į protestą, buvo priimtas sprendimas bendro galiojimo Europos patentą

palikti galioti.

2. Europos patentas, kurio išradimo apibrėžties vertimas buvo paskelbtas pagal šio įstatymo

79 straipsnį, laikomas ab initio negaliojančiu Lietuvos Respublikoje, jeigu šiam Europos patentui

buvo įregistruotas bendras galiojimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1257/2012.

85 straipsnis. Bendro patentų teismo sprendimų ir nutarčių vykdymas

1. Bendro patentų teismo sprendimai ir nutartys yra vykdomieji dokumentai.

2. Lietuvos Respublikoje vykdyti teikiami Bendro patentų teismo sprendimai ar nutartys,

sprendimų vykdomieji raštai turi būti išversti į valstybinę kalbą.

86 straipsnis. Atsakomybė už žalą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimų

Ieškinys dėl Bendro patentų teismo padarytos žalos, atsiradusios dėl Europos Sąjungos teisės

pažeidimo, pagal Susitarimo dėl Bendro patentų teismo 22 straipsnio 2 dalį pareiškiamas Vilniaus

apygardos teismui. Papildyta skirsniu:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

patentų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų

papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas,

p. 200).

2. 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1610/96 dėl

augalų apsaugos priemonių papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 3 skyrius, 19 tomas, p. 335).

3. 1998 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/44/EB dėl teisinės

biotechnologinių išradimų apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 20 tomas, p.

395).

4. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl

intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas, p.

32).

5. 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 816/2006 dėl

patentų, susijusių su farmacijos produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės

sveikatos srityje, gamyba, priverstinio licencijavimo (OL 2006 L 157, p. 1).

6. 2012 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2012,

kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą (OL 2012 L

361, p. 1). Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-638, 1994-11-08, Žin., 1994, Nr. 89-1713 (1994-11-18), i. k. 0941010ISTA000I-638

Dėl Lietuvos Respublikos patentų įstatymo pakeitimo

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-565, 1997-12-09, Žin., 1997, Nr. 117-3005 (1997-12-24), i. k. 0971010ISTAVIII-565 Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-590, 1997-12-23, Žin., 1997, Nr. 119-3078 (1997-12-31), i. k. 0971010ISTAVIII-590

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 7, 8, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1738, 2000-06-15, Žin., 2000, Nr. 54-1560 (2000-07-05), i. k. 1001010ISTAIII-1738

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 26, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 38 straipsnio pripažinimo

netekusiu galios įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-118, 2000-12-21, Žin., 2000, Nr. 113-3612 (2000-12-30), i. k. 1001010ISTA00IX-118

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo papildymo 41(1) straipsniu įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-568, 2001-10-30, Žin., 2001, Nr. 94-3308 (2001-11-09), i. k. 1011010ISTA00IX-568

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 2, 6, 26, 31, 41 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 27(1) straipsniu

įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-287, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 85-3135 (2005-07-14), i. k. 1051010ISTA000X-287

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo preambulės, 2, 4, 10, 11, 13, 19, 21, 22, 24, 26, 39, 40, 48, 50 straipsnių

pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 28-1, 38 straipsniais, X-1 skirsniu ir priedu įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-649, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2668 (2006-06-28), i. k. 1061010ISTA000X-649

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo VII skirsnio pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1119, 2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 55-2129 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1119

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo papildymo 38(1) straipsniu, 59(2) straipsnio pakeitimo ir priedo papildymo

įstatymas

10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1261, 2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-127 (2011-01-10), i. k. 1101010ISTA0XI-1261

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1975, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16929

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372 35 straipsnio pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-263, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-12, i. k. 2017-06263 Lietuvos Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372 29 straipsnio pakeitimo įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372 2, 51, 79 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo

dvyliktuoju skirsniu įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-548, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11945 Lietuvos Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas

Ouvrir le PDF open_in_new

Patent Law No. I-372 of January 18, 1994 (as amended up to Law No. X-1119 of May 10, 2007)

CHAPTER 1. PROTECTION OF INVENTIONS
CHAPTER 2. PATENT GRANT
CHAPTER 3. EFFECTS OF A PATENT
CHAPTER 4. CHANGE IN OWNERSHIP
CHAPTER 5. LICENCE AGREEMENT. LICENCE OF RIGHT
CHAPTER 6. COMPULSORY LICENCE
CHAPTER 7. DISPUTE SETTLEMENT. ENFORCEMENT OF RIGHTS
CHAPTER 8. CHANGES IN PATENTS. SURRENDER. INVALIDATION
CHAPTER 9. INTERNATIONAL PATENT APPLICATION
CHAPTER 10. EXTENSION OF EUROPEAN PATENTS
CHAPTER 101. IMPLEMENTATION OF THE EUROPEAN PATENT CONVENTION
CHAPTER 11. INTERNATIONAL AGREEMENTS
- Article 60. International Agreements; Rights of Foreign Legal and Natural Persons
CHAPTER 12. FINAL PROVISIONS
- Article 61. Amendments of the Civil Code of the Republic of Lithuania
- Article 62. Entry into Force of this Law
EU LEGAL ACTS IMPLEMENTED BY THE PATENT LAW

THE REPUBLIC OF LITHUANIA

PATENT LAW

18 January 1994 No. I-372

Vilnius

(As last amended on 10 May 2007 – No. X-1119)

This Law shall legitimise inventions as objects of industrial property, regulate the rights and duties of legal and natural persons with respect to inventions, and provide legal protection thereof.

The provisions of this Law have been harmonised with the legal acts of the European Union referred to in the Annex to this Law.

CHAPTER 1. PROTECTION OF INVENTIONS

Article 1. Form of Protection of Inventions

The form of protection of inventions shall be a patent granted by the State Patent Bureau in the procedure established by this Law.

Article 2. Patentable Inventions

Patents shall be available for any inventions in all fields of technology, provided that they are new, involve an inventive step and are capable of industrial application.

The following shall not be regarded as inventions:

1) discoveries, scientific theories and mathematical methods;

2) design of products;

3) schemes, rules and methods of games, intellectual or economic activities, as well as programmes for computers; and

4) presentations of information;

5) the human body or its element, including the sequence or partial sequence of a gene, at the various stages of its formation and development. This provision shall not apply to an element isolated from the human body or otherwise produced by means of a technical process, as well as to the sequence or partial sequence of a gene, even if the structure of that element is identical to that of a natural element.

Patents shall not be granted for:

1) methods for treatment of the human or animal body by surgery or therapy, and diagnostic and prophylactic methods practised on the human or animal body. This provision shall not apply if an object of invention is equipment or materials utilised for such methods;

2) plant or animal varieties or essentially biological processes for the production of plants or animals. This provision shall not apply to microbiological processes for the production of plants or animals or the products thereof, as well as to plants or animals, if technical implementation of the invention is not restricted to a concrete plant or animal variety;

3) inventions the commercial exploitation of which would be contrary to public interests, principles of morality and humanity. Decisions to refuse granting patents may not be adopted merely because the exploitation of such inventions is prohibited by laws or other legal acts.

On the basis of subparagraph 3 of paragraph 3 of this Law, the following inter alia shall be considered unpatentable:

1) processes for cloning human beings;

2) processes for modifying the germ line genetic identity of human beings;

3) uses of human embryos for industrial or commercial purposes;

4) processes for modifying the genetic identity of animals which are likely to cause them suffering without any substantial medical benefit to man or animal, and also animals resulting from such processes.

inventions which concern a product consisting of or containing biological material or a process by means of which biological material is produced, processed or used, may be recognized as patentable. Biological material which is isolated from its natural environment or produced by means of a technical process may be the subject of an invention even if it previously occurred in nature.

Where the object of invention is a method, patent protection shall also be granted with respect to a product made by such method.

Article 3. Novelty of an Invention

An invention shall be considered new if it does not form part of the state of the art.

The state of the art shall consist of everything which, before the filing date of patent application or where priority is claimed, before the priority date, has been published or was in public use in the Republic of Lithuania or abroad.

An invention shall not be considered new if although unknown from the state of the art it had been described in an application for patent of a different applicant having an earlier filing date and published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau later or on the same date, that the state of the art had been established.

Article 4. Inventive Step

An invention shall be considered as involving an inventive step if, having regard to the state of the art, it is not obvious to a person skilled in the art.

If the state of the art also includes documents within the meaning of paragraph 3 of Article 3 of this Law, these documents are not to be considered in deciding whether there has been an inventive step.

Article 5. Industrial Applicability

An invention shall be considered industrially applicable if it can be made or used in industry, agriculture, health protection and other spheres.

Article 6. Grace Period

Disclosure of information shall not effect the patentability of an invention if the information was disclosed within 6 months preceding the filing date of a patent application and where the disclosure of information has been made:

1) by a person having an interest in making an abuse with respect to inventor or his successor in title to their disadvantage;

2) where an inventor or his successor in title displayed his invention at an official or officially recognised exhibition in accordance with the Convention on International Exhibitions signed at Paris on 22 November 1928.

An inventor or his successor in title willing to benefit from the grace period provided for in paragraph 1 of this Article, shall have the burden of proving that he has the right to the grace period.

Article 7. Right to a Patent

The right to a patent shall belong to the inventor or his successor in title, or the employer, in the case of a service invention. If an invention is made at an enterprise, institution or organisation which carries out scientific research, designing, construction works and other works of creative character under contract with a client who finances an appropriate work, the right to a patent for the invention shall be established by such contract. If the employer renounces the right to a patent or, within four months, does not inform the inventor about the intention to make use of this right, the right to a patent shall be passed over to the inventor. Joint inventors shall, unless they agree otherwise, have equal rights to the patent.

Where several inventors have made the same invention independently of each other, the right to a patent shall belong to the inventor whose application has the earliest filing date with the State Patent Bureau or who has the earliest priority right to this invention as long as his application is not withdrawn or deemed to be withdrawn.

Article 8. Service Inventions

A service invention shall be an invention made:

1) during the execution of an employment contract which provides for inventing activities;

2) on a concrete assignment, in the course of designing, constructing, scientific research or creation of technologies;

3) when using the experience accumulated by an enterprise, institution or organisation, or its technologies and equipment.

The worker who made a service invention must immediately inform the employer in writing. Until the filing of a patent application, the employer and worker may not disclose the essence of an invention.

A patent application regarding a service invention shall be filed with the State Patent Bureau, on behalf of an enterprise, institution or organisation.

Upon the receipt of a patent on a service invention, the employer must pay remuneration to the inventor. The amount of remuneration shall depend on the economic value of the invention and any benefit derived by the employer from the utilisation of the invention. The conditions of remuneration and the payment thereof shall be established in a remuneration agreement which is signed by the employer and inventor, and which is concluded within six months following the granting of a patent or within one year of the beginning of the use of an invention, if the beginning of the use of the invention is prior to the granting of a patent.

Remuneration shall not be paid if the employment contract of a worker provides for making inventions and he has been or is paid an agreed increased salary.

If no agreement exists between the parties, the amount of remuneration shall be established by the court.

The rights and duties of the employer and worker, related to service inventions, with the exception of the payment of remuneration, shall expire when the patent becomes null and void or after one year of the termination of labour relations.

Article 9. Mention of the Inventor

A patent application and patent must contain mention of the name of the inventor or inventors.

Any publication of the State Patent Bureau of a patent application or patent, must mention the name of the inventor or inventors.

An inventor shall have the right to request that his or her name should not be mentioned. Therefore, he shall have to file a declaration with the State Patent Bureau. The State Patent Bureau shall have to proceed accordingly.

CHAPTER 2. PATENT GRANT

Article 10. Filing a Patent Application

A person wishing to obtain a patent for an invention must file a patent application with the State Patent Bureau. An application may be filed by several legal or natural persons, or by both natural and legal persons.

A patent application may be filed through a representative whose name must be entered in the Register of Patent Attorneys of the Republic of Lithuania, with the exception of the case specified in paragraph 3 of this Article.

An applicant having his residence or principal place of business, registered branch office or representative office in the Republic of Lithuania, any other state of the European economic area or in one of the Contracting States to the European Patent Convention, may be represented by an employee authorised in accordance with the procedure laid down by the legal acts.

Natural and legal persons of foreign states not having either a residence or their principal place of business, registered branch office or representative office in the Republic of Lithuania, any other state of the European economic area or in of the Contracting States to the European Patent Convention, shall file patent applications to the State Patent Bureau and perform all actions relating to the granting of a patent in the State Patent Bureau, including also representation at the Appeals Division of the State Patent Bureau, through the patent attorney of the Republic of Lithuania whose name appears on the Register of Patent Attorneys of the Republic of Lithuania.

Article 11. A Patent Application

A patent application shall contain:

1) a request for the grant of a patent;

2) a description of the invention;

3) one or more claims;

4) drawings if necessary for the understanding of the essence of the invention;

5) an abstract;

6) a document confirming payment of the fee;

7) a document confirming the right to file a patent application (provided it is filed not by inventor himself) and the declaration regarding inventorship of the invention;

8) a document confirming the deposit of a biological material (when necessary).

A request to grant a patent shall be filed in the Lithuanian language. Other documents shall be filed in Lithuanian or any other language designated by the State Patent Bureau. In the event that the documents comprising a patent application are filed in another language, translation thereof into Lithuanian must be supplied. Translation of documents comprising a patent application must be supplied by an applicant to the State Patent Bureau within 3 months after the date of filing a patent application.

Translation of the documents comprising a patent application, referred to in subparagraphs 2-8 of paragraph 1 of this Article, which have been filed in the language other than Lithuanian, shall be considered conforming to the original text, until proved otherwise.

Article 12. Date of Filing a Patent Application

The filing date of a patent application shall be the date of receipt by the State Patent Bureau of the following documents:

a request to grant a patent;

a description of the invention together with claims;

any drawings if necessary for the understanding of the essence of the invention;

a document confirming payment of the fee.

Where an applicant fails to supply all the documents as stated in paragraph 1 of this Article, the patent application shall be treated as if not have been filed.

Article 13. Disclosure

A specification must disclose the invention in such full and clear terms as to enable any person skilled in the art to which it pertains to use the invention.

Where a patent application is filed for an invention involving the use of or concerning biological material which is not available to the public and which cannot be described in such a manner as to enable the invention to be reproduced by a person skilled in the art, the description of the invention shall be considered inadequate. This provision shall not apply, if the biological material has been deposited no later than the date on which the patent application was filed with a depositary institution.

Article 14. The Claims

The patent application shall contain one or more claims. All claims above 10 shall be subject to payment of an additional fee.

The claims shall define the scope of legal protection.

All claims shall be clear and concise.

The claims shall be presented as prescribed by the State Patent Bureau.

Article 15. Abstract

The abstract shall merely serve for the purpose of technical information on the invention and shall be presented as prescribed by the State Patent Bureau. The abstract shall not be taken into account when establishing the scope of patent protection.

Article 16. Unity of Invention

A patent application shall be filed so as to relate to one invention only or to a group of inventions so linked as to form a single general inventive concept.

Failure to comply with the requirements of unity of invention shall not be a ground for invalidation of a patent.

Article 17. Division of Application

An applicant who does not observe the requirements of the unity of invention shall be obligated to divide his patent application into two or more applications (divisional applications). An applicant may divide his patent application into two or more applications on his own initiative.

In each separate patent application the essence of the invention must not be disclosed wider than it was disclosed in the initial patent application.

The filing date of the initial application shall be established for each separate patent application or, if priority is claimed, the priority date of the initial application.

Priority documents and any required translations thereof that are submitted to the State Patent Bureau in respect of the initial patent application shall be considered as having been submitted in respect of all divisional applications.

Article 18. Right of Priority

When filing a patent application the applicant may submit a declaration claiming the priority, pursuant the Paris Convention for the Protection of Industrial Property, on the basis of one or several national or international applications earlier filed in foreign countries, specifying the filing date and the country of the said application or applications.

The State Patent Bureau may request from the applicant claiming priority within 3 months from the filing date of the application to furnish a copy or copies of previously filed applications and a translation thereof into the Lithuanian language.

Upon establishing that the requirements of paragraph 2 of this Article are not observed, the State Patent Bureau may request the applicant to fulfil the requirements. Upon failure to fulfil the requirements, the declaration claiming the priority shall be regarded as not has been filed.

Article 19. Examination

The State Patent Bureau shall make an examination of a patent application and establish whether the application complies with the requirements provided for in paragraphs 2 and 3 of Article 2, in Article 11, paragraphs 2 and 3 of Article 13, as well as in Articles 14 and 18.

After having found that the application does not meet the requirements of the Articles set out in paragraph 1 of this Article, the State Patent Bureau shall invite the applicant to meet such requirements within a period prescribed by the State Patent Bureau. If the applicant fails to do so, the application shall be deemed to be withdrawn.

After having determined that an invention is unpatentable on the grounds laid down in paragraphs 2, 3 and (or) 4 of Article 2 of this Law, the State Patent Bureau shall make a decision to refuse granting a patent.

Article 20. Amendment or Correction of Application. Withdrawal of Application

The applicant shall have the right to correct or amend the patent application during its pendency in the State Patent Bureau.

No amendment or correction of the patent application may go beyond what has been disclosed in the application as filed.

The applicant shall have the right to withdraw a patent application at any time during its pendency in the State Patent Bureau.

Article 21. Publication of Patent Application

The State Patent Bureau shall publish the patent application as filed by the applicant within 18 months from its filing date, or if priority is claimed, from its priority date. In the event that the applicant files a written request with the State Patent Bureau to have his patent application published earlier, the State Patent Bureau proceeds accordingly, but no earlier than six months after the filing date of the application.

A patent application shall not be published if, within 17 months from its filing or priority date, it has been withdrawn, deemed to be withdrawn or an invention has been made secret in the manner prescribed by legal acts.

Temporary legal protection shall be provided to a published patent application from the date of its publication until the date of patent grant.

If the published patent application is later withdrawn or disputed by another person, it shall be considered that the application has not been provided with the temporary legal protection provided for in paragraph 3 of this Article.

After an invention has been made secret in the manner and on the grounds laid down by legal acts, the inventor shall be paid compensation according to the agreement made between the entity of state secrets and the inventor.

After an invention has been declassified in the manner and on the grounds laid down by legal acts, the data of such invention shall be published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.

Article 22. Patent Grant

If the patent application meets the requirements of this Law, has not been withdrawn or deemed to be withdrawn, the State patent Bureau, on payment of the prescribed fee by the applicant, shall within six months grant a patent.

Upon the decision to grant a patent, the State Patent Bureau shall publish notification of the patent grant in its Official Bulletin.

The form of a patent document and the number of data entered shall be established by the State Patent Bureau.

A patent shall be granted in one copy only. In the event that there are several applicants, unless otherwise agreed, the patent shall be granted in the name of the applicant who is stated first in the request.

Article 23. Register of Patents

The State Patent Bureau shall keep the Register of Patents of the Republic of Lithuania. On the register patents shall be assigned a serial number in the order of their grant.

The data of the patent, as well as the data relating to its corrections and other data pertaining to the patent grant, use and protection shall be entered in the Register of Patents of the Republic of Lithuania.

An extract of any entry in the Register of Patents of the Republic of Lithuania shall be furnished by the State Patent Bureau to any person upon his request and payment of the prescribed fee. The extract from the Register shall be regarded as an official document.

Article 24. Inspection of Patent Applications Files

After a patent application is published, any person interested may inspect it. To inspect a patent application before it is published shall be possible only upon written consent of the applicant.

Where a patent application has been withdrawn in accordance with paragraph 3 of Article 20 before it is published, inspection of the application shall be possible only upon written consent of the person who has withdrawn the application.

Access to an invention which has been made secret shall be provided in the manner prescribed by legal acts.

If a patent application was accompanied by the document confirming the deposit of biological material pursuant to paragraph 2 of Article 13 of this Law, access to a sample of the biological material shall be provided, after the publication of the patent application, to any interested person or, if the applicant so requests, only to an independent expert. After the patent has been granted, and notwithstanding revocation or cancellation of the patent, access to a sample of the biological material shall be provided to any interested person.

At the applicant's request, where a patent application is withdrawn or deemed to be withdrawn, access to a sample of the biological material shall be limited to an independent expert for 20 years from the date on which the patent application was filed.

Article 25. Settlement of Disputes

Disputes arising before the patent grant between the applicant and the examiner of the State Patent Bureau with respect to the filing or priority date of a patent application, conclusions of examination and refusal to grant a patent shall be settled by the Board of Appeals of the State Patent Bureau. The applicant or his representative shall have the right to participate in the hearings of the Board of Appeals.

CHAPTER 3. EFFECTS OF A PATENT

Article 26. Rights of the Owner of a Patent

Where the subject matter of a patent is a product, the owner of the patent shall have the exclusive right to prevent third parties not having the owner’s consent from the acts of making, using, offering for sale, selling, importing or exporting that product.

Where the subject matter of a patent is a process, the owner of the patent shall have the exclusive right to prevent third parties not having the owner’s consent from the act of using the process, and from the acts of using, offering for sale, selling, importing or exporting a product obtained directly by that process.

The owner of the patent shall have no right to prevent third parties from performing acts referred to in paragraphs 1 and 2, provided that:

1) the act is done privately and for non-commercial purposes and it does not significantly prejudice the economic interests of the owner of the patent;

2) the act is done for experimental purposes or for scientific research, and this does not conflict with a normal exploitation of the patent and does not unreasonably prejudice the legitimate interests of the patent owner;

3) the act consists of preparing medicines for individual cases in a pharmacy upon the prescription of a physician or if it is indicated how to use the medicines so prepared.

The owner of the patent shall have the right to prevent all third parties from supplying or offering to supply essential elements of the patented invention with the exception of those which are widely known in the economic activities, if the supply and offering to supply them is necessary for performing the acts provided for in paragraphs 1 and 2 of this Article.

The sale or other form of commercialisation of plant propagating material to a farmer by the patent owner or with his consent for agricultural use shall imply authorisation for the farmer to use the product of his harvest for propagation or multiplication by him on his own farm. The extent and conditions of this derogation shall be laid down by Article 14 of Council Regulation (EC) No 2100/94 of 27 July 1994 on Community plant variety rights.

The sale or any other form of commercialisation of breeding stock or other animal reproductive material to a farmer by the patent owner or with his consent shall imply authorisation for the farmer to use the protected livestock for an agricultural purpose. This shall include making the animal or other animal reproductive material available for the purposes of pursuing his agricultural activity but not sale within the framework or for the purpose of a commercial reproduction activity.

The extent and the conditions of the derogation provided for in paragraph 6 of this Article may be determined by legal acts.

Rights to the patent application and the patent itself shall be inheritable. The state shall not inherit these rights.

Article 27. Term of Patents and Maintenance Fees

The term of a patent shall be 20 years as from the date of filing the application.

The maintenance of a patent shall be subject to the payment of an annual fee.

The first annual fee shall be due in respect of the third year of the validity of a patent.

The annual fee shall be paid within two last months of the current year of the validity of a patent.

The annual fee increased by 50% may still be validly paid within 6 months from the due date prescribed in paragraph 4 of this Article.

Article 27¹. Supplementary Protection Certificate

A supplementary protection certificate (hereinafter referred to as "certificate") may be granted to a patent owner or his successor in title for a period not exceeding five years, if legal protection is conferred to:

1) active ingredients of a medicine;

2) active substances of a plant protection product.

The certificate shall be granted, if the patent owner or his successor in title lodges an application for a certificate with the State Patent Bureau. The application shall contain the following documents:

1) a request for a certificate;

2) a copy of the first authorisation to place a medicine or a plant protection product on the market;

3) a document confirming that the set fee has been paid.

An application for a certificate must be lodged with the State Patent Bureau before the patent expires, but not later than within 6 months of the date on which the authorisation to place the medicine or the plant protection product on the market was granted, or within 6 months of the date on which the patent was granted, if the patent was granted later than the authorisation. The State Patent Bureau shall establish requirements applied to the documents, the procedure for examination of an application, granting and validity of the certificate. Information about an application for a certificate, the grant and expiry of a certificate shall be published by the State Patent Bureau in its Official Bulletin. Information regarding the grant and duration of a certificate shall be recorded in the Register of Patents of the Republic of Lithuania.

The granted certificate shall take effect at the end of the lawful term of the patent for a period equal to the period which elapsed between the date on which the patent application was lodged and the date of the authorisation to place a medicine or a plant protection product on the market, reduced by a period of five years, but not exceeding five years from the date on which it takes effect. The duration of the certificate shall depend on the payment of a set annual fee.

The certificate shall confer on its holder or his successor in title all the rights, duties and restrictions established by this Law.

Legal protection conferred by the certificate shall extend only to the medicine or plant protection product covered by the authorisation to place the corresponding medicine or plant protection product on the market, and must not exceed the legal protection conferred by the patent.

Article 28. Scope of Legal Protection and Interpretation of Claims

The scope of legal protection conferred by a patent shall be determined by the claims. The description and drawings may be used to interpret the claims.

Claims shall be considered to cover not only all the elements as expressed in the claims but also their equivalents.

An element shall be considered as being equivalent to an element as expressed in a claim if:

it performs substantially the same function in substantially the same way and produces substantially the same result as the element expressed in the claim;

it is obvious to a person skilled in the art that the same result as that achieved by means of the element as expressed in the claim, can be achieved by means of the equivalent element.

The State Patent Bureau shall take into consideration any statement of the applicant or the owner of the patent to limit the scope of the claims filed before the patent grant or within the patent validity term.

If the patent description contains examples of the embodiment of the invention or examples of the functions or results of the invention, the claims shall not be interpreted as limited to such examples.

Article 28¹. Scope of the Legal Protection of Biotechnological Inventions

The legal protection conferred by a patent on a biological material possessing specific characteristics shall extend to any biological material derived from that biological material through propagation or multiplication in an identical or divergent form and possessing those same characteristics.

The legal protection conferred by a patent on a process that enables a biological material to be produced possessing specific characteristics shall extend to biological material directly obtained through that process and to any other biological material derived from the directly obtained biological material through propagation or multiplication in an identical or divergent form and possessing those same characteristics.

The legal protection conferred by a patent on a product containing or consisting of genetic information shall extend to all material in which the product in incorporated and in which the genetic information is contained and performs its function, except the human body or its elements, including the sequence or partial sequence of a gene in the natural environment at the various stages of their formation and development.

The legal protection referred to in paragraphs 1, 2 and 3 of this Article shall not extend to biological material obtained from the propagation or multiplication of biological material placed on the market of the Republic of Lithuania by the patent owner or with his consent, where the multiplication or propagation necessarily results from the application for which the biological material was marketed, provided that the material obtained is not subsequently used for other propagation or multiplication.

Article 29. Right of Prior Use

Natural and legal persons who in good faith were using or were making effective or serious preparations for such use before the filing date or, where priority is claimed, the priority date of a patent application, shall have the right to continue such use or to use the invention as envisaged in such preparations without taking into consideration the will of the owner of the patent.

The right of the prior use may only be transferred together with the enterprise or its activities or with that part of the enterprise or its activities in which the use of an invention or preparations for such use have been made.

Article 30. Rights of the Owner of the Patent with respect to Foreign Means of Transport

The following shall not be considered the violation of the rights of the owner of the patent:

1) the use of the means, which are the subjects of the patent, on any foreign vessel, temporarily or accidentally entering the waters of the Republic of Lithuania provided that such means shall be used exclusively for the needs of the vessel;

2) the use of the means which are the subjects of the patent in the construction of foreign air or land carriers or the exploitation of these means, as well as their use in supplementary constructions thereof, when such means of transport temporarily or accidentally enter the Republic of Lithuania.

CHAPTER 4. CHANGE IN OWNERSHIP

Article 31. Change in Ownership of Patent Application or Patent

Any contract assigning a patent application or a patent shall be made in writing.

Any change in the ownership of a patent application or a patent shall be recorded on payment of the fee with the State Patent Bureau. The right to a patent or a patent application shall be obtained as of from the date of the registration with the State Patent Bureau. The State Patent Bureau shall publish in its Official Bulletin information on the change of the ownership.

Article 32. Judicial Assignment of a Patent Application or a Patent

The person concerned may request the court to order the assignment of the patent application or the patent to him if the essential elements of the invention claimed in a patent application or patent are created by him, but not by the applicant of a patent application or by the patent owner.

Article 33. Change of Joint Ownership of a Patent Application or a Patent

A patent application or a patent may jointly belong to several applicants or several joint owners of the patent.

Each of the joint applicants may independently without the consent of the others assign by succession his share in the application, but the joint applicants may only jointly withdraw the patent application or conclude licence agreements with third parties.

Each of joint owners of the patent may independently without the consent of the others assign or transfer by succession his share in the patent or institute court proceedings for infringement of the patent.

The joint owners may only jointly surrender the patent or conclude licence agreements with third parties.

The regulations provided for in paragraphs 2 and 3 of this Article shall be applicable only in the absence of an agreement to the contrary between the joint applicants or owners of the patent.

CHAPTER 5. LICENCE AGREEMENT. LICENCE OF RIGHT

Article 34. Licence Agreement

Licence agreement means any agreement by which a party (the licenser) allows the other party (the licensee) to perform any of the acts referred to in Article 26.

A licence agreement must be made in writing. Oral licence agreement shall not be valid.

On payment of the prescribed fee the licence agreement shall be recorded in the Register of Patents of the Republic of Lithuania and shall be enforced as of from the date of such recording.

Article 35. Rights of Licensee

The rights given by the licenser to the licensee shall extend to the performance of all the acts referred to in Article 26, unless otherwise provided in the licence agreement, without limitations throughout the entire territory of the Republic of Lithuania and through any application of the said invention.

In the absence of any provisions to the contrary in the licence agreement, the licensee may not allow a third person to perform any of the acts referred to in Article 26.

Article 36. Rights of Licenser

In the absence of any provisions to the contrary in the licence agreement, the licenser may allow a third person to perform any of the acts referred to in Article 26 and may perform them himself.

If the licence agreement provides that the licence is exclusive the licenser may neither allow any third party to perform, nor perform himself the acts referred to in Article 26.

Article 37. Licence of Right

The owner of a patent may file a statement with the State Patent Bureau that he is prepared to allow any person to use the invention as a licensee in return for appropriate compensation. In this case the annual fees shall be reduced by 50%.

The State Patent Bureau shall refuse to accept such statement as long as an exclusive licence granted by the owner of the patent for the same invention is recorded in the Register of Patents of the Republic of Lithuania.

The owner of the patent may withdraw such statement at any time upon written notification to this effect to the State Patent Bureau, provided that no one has previously informed the State Patent Bureau in writing of his intention to use the invention.

Any person willing to make use of the licence of right may file a statement with the State Patent Bureau and shall be entitled to use the invention as a licensee. Any licence so obtained shall be treated as non-exclusive.

Upon the receipt of a statement of any person to make use of the licence of right, the State Patent Bureau shall have no right to record an exclusive licence granted for the same invention in the Register of Patents of the Republic of Lithuania, unless the said statement is withdrawn.

CHAPTER 6. COMPULSORY LICENCE

Article 38. Compulsory Cross-licensing when an Invention is Related to the Protected Plant Variety

Where a breeder cannot acquire or exploit a plant variety right without infringing the exclusive rights protected by a prior patent, he may apply for a compulsory licence for non-exclusive use of the invention protected by the patent inasmuch as the licence is necessary for the exploitation of the plant variety to be protected, subject to payment of an appropriate royalty. Where such a licence is granted, the patent owner will be entitled to a cross-licence on reasonable terms to use the protected variety.

Where the owner of a patent concerning a biotechnological invention cannot exploit it without infringing a prior plant variety right, he may apply for a compulsory licence for non-exclusive use of the plant variety protected by that right, subject to payment of an appropriate royalty. Where such a licence is granted, the holder of the variety right will be entitled to a cross-licence on reasonable terms to use the protected invention.

Applicants for the licences referred to in paragraphs 1 and 2 of this Article must demonstrate that:

1) they have applied unsuccessfully to the owner of the patent of a biological invention or the holder of the plant variety right to obtain a contractual licence;

2) the plant variety or the biological invention constitutes significant technical progress of considerable economic interest compared with the invention claimed in the patent or the protected plant variety.

The court shall make a decision regarding the granting of licences referred to in paragraphs 1 and 2 of this Article, the amount of royalty and other conditions and extent of a compulsory licence. If the conditions of grating of a compulsory licence change or disappear, at the request of the owner of the patent of a biological invention or the holder of the plant variety right, the court may revoke a compulsory licence or change its conditions.

Offices keeping a list of protectable plant varieties and the Patent Register of the Republic of Lithuania shall be responsible for the registration, in the manner prescribed by legal acts, of the licences referred to paragraphs 1 and 2 of this Article.

Where a licence for a plant variety can be granted only by the Community Plant Variety Office, Article 29 of Council Regulation (EC) No 2100/94 of 27 July 1994 on Community plant variety rights shall apply.

Article 38¹. Compulsory Licence for Pharmaceutical Products

A competent institution authorised by the Government shall grant mandatory licences in compliance with Regulation (EC) No 816/2006 of the European Parliament and of the Council of 17 May 2006 on compulsory licensing of patents relating to the manufacture of pharmaceutical products for export to countries with public health problems.

Article 39. Exploitation of an Invention with the Authorisation of the Government of the Republic of Lithuania

The Government of the Republic of Lithuania may adopt a resolution to permit a State or municipal institution, natural or legal persons to market, without the consent of the owner of a patent, a patented invention within the territory of the Republic of Lithuania, if:

1) an invention protected by a patent is related to public needs, national security and public health protection, development of economically important sectors;

2) the court determines that a method of the exploitation of an invention employed by the owner of a patent or licensee is anti-competitive.

An invention may be exploited only for the purpose in respect of which the resolution has been adopted. The owner of a patent must, for the exploitation of the invention, be remunerated fairly, taking into consideration economic value of the invention.

If the owner of a patent or a person who has authorisation to use an invention, requests, the Government of the Republic of Lithuania may, taking into consideration their reasons, change the conditions of the use of a patented invention, and time limits of the validity of permission.

When authorisation to use a patented invention is issued to the owner of a patent which improves a previously patented invention (second invention) and that may infringe the exclusive rights of the owner of the first patent, the Government of the Republic of Lithuania shall, before the adoption of this resolution, take into consideration the following additional conditions:

1) the claimed in the second patent shall involve an important technical advance of considerable economic significance in relation to the invention claimed in the first patent;

2) the owner of the first patent shall be entitled to a cross-licence (authorisation to each owner to use the patented inventions)to use the invention claimed in the second patent;

3) the use authorised in respect of the first patent shall be non-assignable except with the assignment of the second patent.

The Government of the Republic of Lithuania may declare the resolution null and void, if the circumstances which led to the authorisation to use a patented invention cease to exist, or if a State or municipal institution, natural or legal persons use a patented invention for the purpose other than that in respect of which the resolution has been adopted.

Authorisation to exploit an invention must be non-exclusive, i.e. the owner of a patent shall not lose the right to use a patented invention himself, and it shall not prohibit the owner of a patent to conclude license agreements related to the use of a patented invention as well as to further exploit a patented invention or to implement his rights in other ways.

Authorisation to use a patented invention may not be transferred, except when the enterprise (or a part thereof) in which a patented invention is used, is transferred in a manner prescribed by law.

Attached to a request to permit the exploitation of a patented invention must be evidences confirming that the person seeking authorisation has requested, but has not received authorisation of the owner of a patent to use the patented invention. This provision shall not apply in the case of a national emergency or other circumstances of extreme urgency or in cases of public non-commercial use of a patented invention. The owner of a patent must be informed in writing about a resolution, which is being drawn up, concerning the authorisation to use a patented invention, and about an intention to use a patented invention for the purposes provided for in subparagraph 1 of paragraph 1 of this Article.

Resolutions of the Government of the Republic of Lithuania concerning the authorisation to use a patented invention without the consent of the owner of a patent may be appealed against in court in a manner prescribed by law.

Upon the receipt of the resolution of the Government of the Republic of Lithuania concerning the authorisation to exploit an invention, the State Patent Bureau shall publish information on the authorisation in the next issue of its Official Bulletin.

CHAPTER 7. DISPUTE SETTLEMENT. ENFORCEMENT OF RIGHTS

Article 40. Institutions having Jurisdiction in Disputes relating to the Legal Protection of Inventions

Disputes regarding the patenting and the use of inventions shall be settled by the following institutions:

1) the Board of Appeals of the State Patent Bureau, in respect of all disputes relating to the patenting of an invention prior to the patent grant;

2) the Vilnius County Court, in respect of disputes regarding:

decisions of the Appeals Division of the State Patent Bureau;

assignment of a patent application or the patent ownership to a different person;

invalidation of a granted patent in full or in part;

infringement of a patent application for which temporary protection is granted;

infringement of a granted patent;

declaration of non-infringement of a patent;

granting, revocation and change of conditions of the licences referred to in Article 38 of this Law;

revocation of a patent.

Disputes relating to the resolution of the Government of the Republic of Lithuania concerning the granting of authorisation to use a patented invention, changing of the conditions related to the use of a patented invention with authorisation of the Government, establishment of the amount of remuneration to the owner of a patented invention for the use of such patent, and revocation of authorisation shall be settled in a manner prescribed by law.

Article 41. Enforcement of Rights

The applicant, the patent owner or their successors in title, when enforcing their rights, and the licensees of exclusive licences, when protecting the rights granted to them, shall be entitled to apply to the court in accordance with the procedure laid down by the law and to seek:

1) recognition of the rights;

2) an injunction intended to terminate the continuation of infringing activities;

3) prohibition to carry out activities by reason of which the rights may be actually infringed or the prejudice suffered;

4) compensation for the material damage, including lost income and other incurred expenses;

5) application of other remedies set out by this Law and other laws.

In order to ensure enforcement of an injunction intended to forbid the continuation of infringing activities, as well as an injunction intended to prevent activities by reason of which the rights may be actually infringed or the prejudice suffered, the court may, upon request of the persons referred to in paragraph 1 of this Article, order an infringer to lodge adequate assurance intended to ensure compensation for any possible prejudice.

Where there is no fault in the activities, in connection with the infringement of the rights established by this Law, of a person in respect of whom an injunction intended to terminate the continuation of infringing activities or the corrective measures specified in Article 41⁴ are applied, the court may, at the request of this person, order him to pay pecuniary compensation to the injured party, if execution of the measures referred to in this paragraph of the Article would cause him disproportionate harm and if pecuniary compensation to the injured party appears reasonable and satisfactory.

The persons referred to in paragraph 1 of this Article, when enforcing their rights, shall be entitled to apply to the court for an injunction against intermediaries whose services are used by a third party to infringe the rights established by this Law. Such an injunction shall include the suspension of communication of information related to the infringement of the rights established by this Law or, if an intermediary is capable of performing this technically, the elimination of information infringing the said rights, or prohibition to obtain information infringing these rights. Such compliance with the judicial decision shall not exempt an intermediary from the responsibility for any act or omission related to keeping or communication of such information, which was the case before coming into effect of this decision.

Where the subject matter of a patent is a process for obtaining a product and a product obtained by the defendant is identical to a product obtained by the patented process, or where there are grounds to believe that the identical product was made by infringing the patent, and the applicant has been unable to determine the process actually used, the defendant must prove that the process for obtaining the identical product is different from the patented process.

In the adduction of proof that the process for obtaining an identical product is different from the patented process, the protection of manufacturing and business secrets of the defendant must be ensured.

Article 41¹. Right of information

When hearing a case concerning an infringement of the rights established by this Law, the court, in response to a justified request of the claimant, may, in the context of proceedings, order the persons to immediately provide information on the origin and distribution networks of the goods and services which infringe the rights established by this Law, particularly:

1) the names and addresses of the producers, manufacturers, distributors, suppliers and other previous holders of the goods infringing the rights established by this Law, as well as the wholesalers and retailers for whom the indicated goods have been intended;

2) information on the quantities of the produced, manufactured, delivered, received or ordered goods which infringe the rights established by this Law, as well as the price which has been obtained or ought to have been obtained for those goods or services.

The infringers of the rights established by this Law, other persons who were in possession on a commercial scale of the goods infringing the rights established by this Law, who were using on a commercial scale the services infringing the rights established by this Law or who were providing on a commercial scale the services which a third party used to infringe the rights established by this Law, as well as those who were indicated by the said persons as being involved in the production, manufacture or distribution of the goods infringing the rights established by this Law or the provision of the services infringing the rights established by this Law may be ordered to provide information referred to in paragraph 1 of this Article.

Article 42². Evidence

On application by a party which has presented reasonably available evidence sufficient to support its claims, and has, in substantiating those claims, specified evidence which lies in the control of the opposing party, the court may, in accordance with the procedure laid down by the Code of Civil Procedure, order that such evidence be presented by the opposing party, subject to the protection of confidential information. The court shall consider a reasonable sample of a substantial number of goods to constitute reasonable evidence of the infringement of the rights established by this Law.

In the case of an infringement of the rights established by this Law, which has been committed on a commercial scale and under the conditions specified in paragraph 1 of this Article, the court may, in accordance with the procedure laid down by the Code of Civil Procedure, order that banking, financial or commercial documents be communicated by the opposing party, subject to the protection of confidential information. In the event of failure to present such evidence without strong reasons within the time limit set by the court or where the use of the evidence is denied, the court shall have the right to take a decision on the grounds of the evidence presented to it.

Article 41³. Provisional measures and measures for preserving evidence

Application of provisional measures and measures for preserving evidence shall be regulated by the Code of Civil Procedure and this Law.

If there are sufficient grounds to suspect that the rights established by this Law have been infringed, the court may, in accordance with the procedure laid down by the Code of Civil Procedure, apply provisional measures necessary to prevent imminent infringing activities, to promptly terminate infringing activities and to enforce a final decision of the court, that is:

1) to forbid persons to commit an imminent infringement of the rights established by this Law;

2) to order persons to temporarily terminate an infringement of the rights established by this Law;

3) to forbid an intermediary to provide services to a third party who uses such services by infringing the rights established by this Law;

4) to seize copies of the subject matters of the rights established by this Law as well as goods, prevent their entry into or remove them from the channels of commerce, if it is suspected that they are infringing the rights established by this Law;

5) to seize the property of the persons suspected of infringing the rights established by this Law, which is possessed by the said persons or a third party, including the accounts of banks and other credit institutions; also to order the communication of bank, financial or commercial documents, or appropriate access to these documents in the case of an infringement committed on a commercial scale;

6) to apply other measures laid down by the Code of Civil Procedure.

If the provisional measures which are referred to in subparagraphs 1 and 2 of paragraph 2 of this Article and which have been applied are being infringed and the infringement continues, the court may order the persons suspected of committing an infringement to lodge adequate assurance intended to ensure that a person who has applied for provisional measures will be compensated for a possible prejudice.

The court shall have the right to require the person who applies for provisional measures to provide any reasonably available evidence in order to satisfy the court with a sufficient degree of certainty that the said person or the person in whose interest provisional measures are applied for is the holder or user of the rights established by this Law and that the applicant's right is being infringed, or that such infringement is imminent.

The court may, on application by a person who has presented reasonably available evidence to support his claims that the rights established by this Law have been infringed or are about to be infringed, may apply provisional measures or measures for preserving evidence, subject to the protection of confidential information, thus preserve relevant evidence in respect of the alleged infringement, that is:

1) to describe in detail the goods infringing the rights established by this Law and to seize them, or only to describe them;

2) to seize the products infringing the rights established by this Law and, in appropriate cases, the materials and implements used in the production and/or distribution of these products as well as the documents relating thereto;

3) to apply other prompt and effective provisional measures provided for in the Code of Civil Procedure.

Provisional measures and measures for preserving evidence may be applied without the defendant having been notified or heard, in particular where any delay would cause irreparable harm to the applicant or where there is a demonstrable risk of evidence being destroyed. Where provisional measures are applied without the defendant having been notified and heard, the defendant must be given notice without delay, i.e. after the execution of such measures at the latest. At the request of the parties, including a right to be heard, the provisional measures may be reviewed with a view to deciding, within a reasonable period after the notification of application of the measures, whether such measures must be modified, revoked or confirmed.

Where the applied provisional measures or measures for preserving evidence are revoked by the court or where they lapse due to any act or omission by the person who applied for them, or where a decision of the court establishing that there has been no infringement or threat of infringement of the rights established by this Law comes into effect, or where the person, who has applied for provisional measures or measures preserving evidence, does not institute proceedings within a period determined by the court, the defendant shall be entitled to request compensation for any injury caused by application of those measures.

Article 41⁴. Corrective measures

The persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law shall be entitled to apply to the court and request that products (goods) be recalled, removed from the channels of commerce in such a manner as to avoid any harm being caused to the said persons and to ensure the protection of their rights (e.g. to remake the infringing goods into other goods or to apply similar measures), or to request that the products (goods), which the court has found to be infringing the rights established by this Law and, in appropriate cases, the materials and implements principally used in the creation or manufacture of the specified objects be destroyed.

The measures referred to in paragraph 1 of this Article shall be applied regardless of other requirements of a person, applying for these measures, for compensation of the prejudice suffered as a result of the infringement of his rights. Such measures shall be carried out at the expense of the infringer, without compensating and taking into account proportionality between the seriousness of the infringement and the measure applied as well as the legitimate interests of third parties.

Article 41⁵. Recovery of material damage

The procedure for recovery of material damage shall be regulated by the Civil Code and this Law.

When assessing the amount of the actual damage (losses) suffered as a result of the infringement of the rights established by this Law, the court shall take into account the substance of the infringement, the amount of the inflicted damage, lost income, incurred expenses, and other important circumstances. Profit made by the infringer may, at the request of the persons specified in paragraph 1 of Article 41 of this Law, be recognized as losses. Goods infringing the rights established by this Law may be transferred to the holders of those rights upon their request.

The amount of income lost by the persons specified in paragraph 1 of Article 41 of this Law shall be set by taking into account the amount of income which would have been made if the invention had been used legally (i.e. taking account of the royalties which are usually paid for the legal use of the invention), as well as the concrete circumstances which might have created conditions for making income (works performed by the subjects of the rights, implements used, negotiations for conclusion of contracts concerning the use of the invention, etc.).

Instead of the recovery of the damage (losses) actually suffered by reason of the infringement of the rights established by this Law, the persons specified in paragraph 1 of Article 41 of this Law may claim the payment which would have been due if the infringer had used the invention legally (i.e. had acquired permission), and where the infringement has been committed intentionally or through gross negligence – the said persons may claim up to twice the amount of such payment.

Where the infringer did not knowingly, or with reasonable grounds to know, engage in infringing the rights established by this Law (i.e. there is no fault in his actions), the court may, upon request of the persons specified in paragraph 1 of Article 41 of this Law, order the recovery of profit made by the infringer. A total that the infringer has saved and/or made by infringing the rights established by this Law shall be regarded as the profit made by the infringer. The profit made by the infringer shall be ascertained and recovered regardless of whether or not the subject of the rights would have made the same profit as the infringer. When ascertaining the profit made by the infringer, the subject of the rights must provide only the evidence that would confirm the gross income received by the infringer; the amount of net profit of the infringer (after deducting the expenses) must be proved by the infringer.

Article 41⁶. Publication of judicial decision

The court which takes a decision on the infringement of the rights established by this Law may, at the request of the persons specified in paragraph 1 of Article 41 of this Law, order the infringer to disseminate at his own expense the information concerning the adopted decision, including disseminating the decision in full or in part in the mass media or by any other means. A judicial decision or information concerning an adopted decision may be announced after the coming into effect of the decision, unless otherwise established by the court. The manner and extent of dissemination of a judicial decision shall be laid down in this judicial decision. The persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law may request that the infringer pay in advance into the bank account, indicated by the court, a sum of money necessary to disseminate the information concerning an adopted judicial decision or an adopted judicial decision itself.

Article 41⁷. Declaration of Non-Infringement

Any person concerned shall have the right to institute court proceedings requesting the court to establish that his activity does not constitute infringement of the patent granted to the owner.

If the person concerned proves that his activity does not constitute infringement of the granted patent, the court shall pass the decision of non-infringement.

The owner of the patent shall notify any licensees of the proceedings. In the absence of any provision to the contrary in the licence agreement, the licensees shall have the right to join the proceedings.

Article 42. Application of customs supervision measures

Customs supervision measures determined by legal acts of the European Union and the Republic of Lithuania must be applied to the products (goods) which infringe the rights established by this Law and which are imported from third countries to the Republic of Lithuania or are exported from it to third countries.

CHAPTER 8. CHANGES IN PATENTS. SURRENDER. INVALIDATION

Article 43. Changes in Patents

The owner of the patent shall have the right to request the State Patent Bureau to make changes in the patent in order to limit the extent of the protection conferred by it.

The owner of the patent shall have the right to request the State Patent Bureau to make changes in the patent in order to correct mistakes and clerical errors.

The State Patent Bureau must comply with lawful requirements of the owner of the patent.

No changes in the patent shall be permitted which would result in the extension of the scope of the invention set forth in the patent application.

The State Patent Bureau shall publish the changes of the patent in its Official Bulletin.

Article 44. Surrender

The owner of the patent may surrender the patent by written declaration to the State Patent Bureau. The surrender may be limited to one or more claims of the patent.

The State Patent Bureau shall record surrender in the Register of Patents and publish it in the Official Bulletin.

The surrender of the patent shall take effect as of from the date of the receipt of the declaration of the owner of the patent by the State Patent Bureau.

Article 45. Invalidation

On the request of any persons concerned the court may invalidate a patent, in whole or in part, on one of the following grounds:

1) the invention is not patentable within the meaning of Articles 2-5 of this Law;

2) the patent does not disclose the invention in a manner sufficiently clear and complete for it to be carried out by a person skilled in the art;

3) the disclosure contained in the patent goes beyond what has been disclosed in the application as filed, or if the patent was granted on a divisional application, which goes beyond what has been disclosed in the initial application as filed;

4) the owner of the patent has no right to it within the meaning of paragraph 1 of Article 8 of this Law.

If the patent is recognised invalid in part, the corresponding limitation of the rights conferred by the patent, the reduction of the number of claims, and corresponding amendments to description and drawings shall be made.

Article 46. Effects of Invalidation

To the extent that a patent is invalidated by the court in whole or in part it shall be considered null and void as from the filing date of the patent application.

When a decision of the court to invalidate a patent, in whole or in part, becomes final, the court shall send it to the State Patent Bureau, which shall record data on the invalidation in the Register of Patents of the Republic of Lithuania and publish it in its Official Bulletin.

CHAPTER 9. INTERNATIONAL PATENT APPLICATION

Article 47. General Provisions

An international patent application shall mean a patent application filed under the Patent Co-operation Treaty done at Washington on 19 June 1970.

In this Chapter of the Law when speaking about an international patent application references are made to articles of the Patent Co-operation Treaty and the Regulations under the Patent Co-operation Treaty.

The provisions of the Patent Co-operation Treaty, of this Law and executive acts shall apply in respect of an international patent application for which the State Patent Bureau acts as a receiving, designated or elected patent office.

Article 48. International Patent Application for which the State Patent Bureau Acts as a Designated or Elected Patent Office

Any international patent application for which the State Patent Bureau is a designated or elected patent office and which has been published under Article 21 of the Patent Co-operation Treaty shall enjoy temporary protection under paragraph 3 of Article 21 of this Law.

The temporary protection shall become effective from the date on which a translation into Lithuanian of the claims of the invention described in the international patent application is published by the State Patent Bureau in the Official Bulletin.

If the applicant of an international patent application for which the State Patent Bureau is a designated or elected patent office wishes to obtain a patent of the Republic of Lithuania under this Law, he must within the time limit applicable under Articles 22 or 39 of the Patent Co-operation Treaty furnish a translation of the international patent application into Lithuanian and pay the prescribed fee.

From the day of entry into force of the European Patent Convention in the Republic of Lithuania, an international patent application designating or electing the Republic of Lithuania pursuant to paragraph 1 of Article 45 of the Patent Cooperation Treaty shall be deemed to be a European patent application.

Article 49. International Patent Application Filed with the State Patent Bureau as a Receiving Patent Office

An international patent application may be filed with the State Patent Bureau if the applicant is a resident or a citizen of the Republic of Lithuania.

A fee for transmitting an international patent application to the International Bureau of the World Intellectual Property Organisation and to the International Searching Authority shall be paid as provided for in item 14 of the Regulations under the Patent Co-operation Treaty.

An international patent application must be filed in the language established by the State Patent Bureau.

CHAPTER 10. EXTENSION OF EUROPEAN PATENTS

Article 50. General provisions

A European patent application and a European patent extending to the Republic of Lithuania shall, according to the following provisions of this Chapter, have the effect of and be subject to the same conditions as a national application filed and a national patent granted under the Patent Law of the Republic of Lithuania.

A European patent application means an application for a European patent filed under the European Patent Convention, done at Munich on 5 October 1973, as well as an international application filed under the Patent Co-operation Treaty, done at Washington on 19 June 1970 for which the European Patent Office (hereinafter referred to as the EPO) acts as designated or elected office and in which the Republic of Lithuania is a designated country.

An extended European patent means a patent granted by the EPO on a European patent application in respect of which extension to the Republic of Lithuania has been requested.

A national patent application means a patent application filed under this Law with the State Patent Bureau of the Republic of Lithuania.

A national patent means a patent granted on a national patent application.

The requirements of the European Patent Convention shall not apply to a European patent application and a European patent, extending to the Republic of Lithuania pursuant to the provisions of this Chapter, unless otherwise provided for in this Law.

Article 51. Request for Extension

A European patent application and a European patent granted on such application shall be extended to the Republic of Lithuania at the request of the applicant. The request for extension shall be deemed to be filed with any European patent application filed on or after the date on which the Agreement implementing Article 3(3) of the Co-operation Agreement between the Government of the Republic of Lithuania and the European Patent Organisation enters into force. Any request for extension shall be published by the State Patent Bureau as soon as possible after it has been transmitted by the EPO but not before the expiry of 18 months from the filing date or, if priority has been claimed, the earliest priority date.

The request for extension may be withdrawn at any time. It shall be deemed withdrawn where the prescribed extension fee has not been paid in due time or where the European patent application has been finally refused, withdrawn or deemed withdrawn. The State Patent Bureau shall publish this as soon as possible if the request for extension has already been published.

Article 52. Extension Fee

The extension fee under paragraph 2 of Article 51 shall be paid to the EPO within the applicable time-limits provided under the European Patent Convention for the payment of the designation fee.

The extension fee may still be validly paid within the period of grace specified in Rule 85a(2) of the European Patent Convention, provided that a surcharge of 50% is paid within this period.

For the payment of extension fees the Rules of the European Patent Convention relating to the payment of fees shall apply mutatis mutandis. Extension fees validly paid shall not be refunded.

Article 53. Effects of European Patent Applications

A European patent application which has been accorded a filing date shall in any case be equivalent to a national patent application filed according to all the requirements, where the priority of the European patent application is being recognised, whatever its outcome may be.

A published European patent application shall be provided with the same temporary protection as a national patent application according to paragraph 3 of Article 21 of this Law. The temporary protection shall be provided from the date on which a translation of the claims of the published European patent application into the Lithuanian language has been communicated by the applicant to the person using the invention in the Republic of Lithuania.

The European patent application shall be deemed not to have been provided for the temporary protection ab initio, referred to in paragraph 2 of this Article where the request for extension has been later withdrawn or is deemed withdrawn.

Article 54. Effects of European Patents

An extended European patent shall, subject to paragraphs 2-6 of this Article, confer from the date of publication of the mention of its grant by the EPO the same rights as would be conferred by a national patent under Article 26 of this Law.

Within 3 months from the date on which the mention of the grant of the European patent has been published, the owner of the patent shall furnish to the State Patent Bureau a translation of the claims of the European patent into the Lithuanian language and shall pay the prescribed fee for publication.

If, as a result of an opposition filed with the EPO, the claims of the patent have been amended, the owner of the patent shall, within three months from the date on which the amended claims of the patent were published, furnish to the State Patent Bureau a translation of the amended claims of the invention into the Lithuanian language and pay the prescribed fee for the publication.

The State Patent Bureau shall publish as soon as possible any exact translations filed according to paragraphs 2 and 3 of this Article.

If the translation specified in paragraphs 2 and 3 of this Article is not filed in due time or the prescribed fee is not paid in due time, the European patent shall be deemed to be void ab initio.

An extended European patent and the European patent application on which it is based shall be deemed not to have had ab initio the effects specified in paragraph 1 of this Article and paragraph 2 of Article 53 to the extent that the patent has been revoked in opposition proceedings before the EPO.

Article 55. Authenticity of Texts of European Patent Applications or European Patents

The text of a European patent application or a European patent in the language of the proceedings before the EPO shall be considered the authentic text in the Republic of Lithuania as well.

The translations specified in Articles 53 and 54 of this Law shall be regarded as authentic, except in revocation proceedings, where they confer protection which is narrower than that conferred by it in the language of the proceedings before the European Patent Office.

The applicant or the owner of the patent may file a corrected translation of the claims of the European patent application or European patent. The corrected translation shall become effective when it is published by the State Patent Bureau. Any person who, in good faith, uses or has made effective and serious preparations for using an invention, without infringing the previous translation of the patent application or patent may, after the corrected translation of the claims takes effect, continue using the invention in his business or for the needs of his enterprise without payment.

Article 56. Right of Earlier Date

A European patent application for which the extension fee has been paid and an extended European patent shall have with regard to a national patent application and a national patent the same prior art effect as a national patent application and a national patent under paragraph 2 of Article 3 of this Law.

A national patent application and a national patent shall have with regard to an extended European patent the same prior art effect as they have under paragraph 2 of Article 3 of this Law.

Article 57. Simultaneous Protection

Where an extended European patent and a national patent having the same filing date or, where priority has been claimed, the same priority date have been granted to the same person or his successor in title, the national patent shall have no effect to the extent that it covers the same invention as the extended European patent as from the date on which the time limit for filing an opposition to the European patent has expired without an opposition having been filed or as from the date on which the opposition procedure has resulted in a final decision maintaining the European patent.

Article 58. Renewal Fees for Extended European Patents

Renewal fees for an extended European patent shall be paid to the State Patent Bureau. It shall be paid starting the following year after the mention of the grant of the European patent was published.

CHAPTER 101. IMPLEMENTATION OF THE EUROPEAN PATENT CONVENTION

Article 59. Application of the European Patent Convention

The European Patent Convention shall apply to European patent applications designating the Republic of Lithuania, which are filed on the day of entry into force of the European Patent Convention in the Republic of Lithuania or later, as well as to European patents.

A European patent published and valid in the Republic of Lithuania may be revoked or declared invalid on the basis of this Law and (or) Article 138 of the European Patent Convention.

The State Patent Bureau shall be a central industrial property office under the European Patent Convention.

The State Patent Bureau shall approve the procedure for implementing the European Patent Convention in the Republic of Lithuania.

Article 59¹. Filing of a European Patent Application

A European patent application shall be filed directly at the European Patent Office or at the State Patent Bureau in the languages set out in paragraphs 1 and 2 of Article 14 of the European Patent Convention.

The State Patent Bureau shall forward to the European Patent Office, in the time fixed in Article 77 of the European Patent Convention, any European patent applications which have been filed with that office, with the exception of the applications related to State or official secrets.

A divisional European patent application shall be filed directly at the European Patent Office.

Any European patent application containing the information constituting State and official secrets shall be filed only at the State Patent Bureau.

Article 59². Validity of a European Patent Application

A European patent application which has been accorded a date of filing and which designates the Republic of Lithuania, shall be of the same legal power as a national patent application filed in a regular manner, recognizing the date of priority of the European patent application, regardless of the course of its examination.

A published European patent application shall be accorded the same temporary legal protection as a national patent application under paragraph 3 of Article 21 of this Law. Temporary legal protection shall be accorded from the day on which a translation of the claims of the published European patent application is published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau. A fixed fee shall be paid for publication of the translation of the claims of the European patent application.

A European patent application shall be deemed no to have been accorded temporary legal protection under paragraph 2 of this Article, if the designation of the Republic of Lithuania was later revoked or deemed to have been revoked.

Article 59³. Validity of a European Patent

A European patent designating the Republic of Lithuania shall, pursuant to paragraphs 2 and 3 of this Article, confer after the date on which the mention of its grant is published in the European Patent Office the same rights as a national patent under Article 26 of this Law.

A owner of a European patent shall, within 3 months after the date on which the mention of the grant of the patent is published, supply to the State Patent Bureau a translation of the claim of the European patent into the Lithuanian language and pay a fixed fee for publication of such translation.

If a claim of a European patent is amended because of an opposition filed at the European Patent Office, the patent owner must, within 3 months after the publication of an amended claim of the European patent, supply to the State Patent Bureau the translation of the amended claim of the European patent into the Lithuanian language and pay a fee for its publication.

The State Patent Bureau shall immediately, not later than within 3 months publish the translations supplied pursuant to paragraphs 2 and 3 of this Article.

In the event of failure to supply a translation of the claim of the European patent within the time limit referred to in paragraphs 2 and 3 of this Article, the European patent shall be deemed to be void ab initio in the Republic of Lithuania.

Article 59⁴. Authenticity of the Text of a European Patent Application and a European Patent

The text of a European patent application or a European patent in the language of the proceedings of the European Patent Office shall be the authentic text in the Republic of Lithuania.

Translations referred to in Articles 59³ and 59⁴ of this Law shall be regarded as authentic, except for patent revocation proceedings, when legal protection conferred on the patents is narrower than that conferred on the texts in the language of the proceedings of the European Patent Office.

An applicant or a patent owner may at any time file a corrected translation of the European patent application or the claim of the European patent. Such corrected translation shall become effective after it is published by the State Patent Bureau. Any person who in good faith is using or has made preparations for using an invention the use of which would not constitute infringement of the patent application or the claim of the patent in the original translation may, after the corrected translation of the claim takes effect, continue such use in the course of his business or for his needs without payment.

Article 59⁵. Annual Fees of European Patents

An annual fee of a European patent shall be paid in accordance with the procedure laid down by the Law on Fees for the Registration of Industrial Property Objects. It shall be started to be paid from the next year after the year of publication of the mention of the grant of the European patent.

Article 59⁶. Replacement of a European Patent Application with a National Application

A European patent application designating the Republic of Lithuania may be replaced with a national patent application, if the European patent application is deemed to be withdrawn under paragraph 5 of Article 77, paragraph 3 of Article 90 of the European Patent Convention or the translation of the application has not been filed at the European Patent Office in due time under paragraph 2 of Article 14 of the European Patent Convention.

An applicant shall pay a fixed fee within the set time limit and file at the State Patent Bureau the translation of the European patent application into the Lithuanian language.

Article 59⁷. Double Protection

If a European patent and a national patent, having the same date of filling or priority, have been granted to the same person or his successor to the title for the same invention, the national patent shall become null and void from the date on which the time limit for opposing the European patent expires and an opposition has not been filed, or from the date when, having taken account of the opposition, a decision to leave the European patent valid has been adopted.

CHAPTER 11. INTERNATIONAL AGREEMENTS

Article 60. International Agreements; Rights of Foreign Legal and Natural Persons

Where international agreements to which the Republic of Lithuania is a party establish rights which, for the applicant or the owner of the patent, are more advantageous that those provided for in this Law and other standard acts, the provisions of such international agreements shall apply.

Protection of inventions in the Republic of Lithuania shall be granted on a patent application filed abroad if it is so provided for in an agreement or treaty to which the Republic of Lithuania is a party. Such patent application and a patent granted on it shall have in the Republic of Lithuania the same effects as a national patent application filed with the State Patent Bureau and a patent granted on it, as prescribed by this Law.

Foreign legal and natural persons shall enjoy all rights provided for in this Law and other standard acts regulating the protection of the rights of the patent owner.

CHAPTER 12. FINAL PROVISIONS

Article 61. Amendments of the Civil Code of the Republic of Lithuania

To declare Chapter 5 (Articles 557-559) and Chapter 6 (Articles 560-566) of the Civil Code of the Republic of Lithuania null and void.

Article 62. Entry into Force of this Law

The Patent Law of the Republic of Lithuania, except Chapter 9 "International Patent Application" and Chapter 10 "Extension of European Patents", shall become effective as of 1 February 1994.

Chapter 9 shall become effective upon the date when the accession of the Republic of Lithuania to the Patent Co-operation Treaty, done at Washington on 19 June 1970 takes effect.

Chapter 10 shall become effective on the date when the bilateral agreement between the Government of the Republic of Lithuania and the European Patent Organisation on Cupertino in the field of patents becomes effective.

I promulgate this Law passed by the Seimas of the Republic of Lithuania.

PRESIDENT OF THE REPUBLIC ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Annex to the Patent Law

of the Republic of Lithuania

EU LEGAL ACTS IMPLEMENTED BY THE PATENT LAW

1. Council Regulation (EEC) No 1768/92 of 18 June 1992 concerning the creation of a supplementary protection certificate for medicinal products.

2. Regulation (EC) No 1610/96 of the European Parliament and of the Council of 23 July 1996 concerning the creation of a supplementary protection certificate for plant protection products.

3. Directive 98/44/EC of the European Parliament and of the Council of 6 July 1998 on the legal protection of biotechnological inventions.

4. Directive 2004/48/EC of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 on the enforcement of intellectual property rights.

5. Regulation (EC) No 816/2006 of the European Parliament and of the Council of 17 May 2006 on compulsory licensing of patents relating to the manufacture of pharmaceutical products for export to countries with public health problems (OJ 2006 L 157, p. 1).

Loi sur les brevets n° I-372 du 18 janvier 1994 (telle que modifiée jusqu'à la loi n° XIII-548 du 29 juin 2017), Lituanie

Documents disponibles

CHAPTER 1. PROTECTION OF INVENTIONS

Article 1. Form of Protection of Inventions

Article 2. Patentable Inventions

Article 3. Novelty of an Invention

Article 4. Inventive Step

Article 5. Industrial Applicability

Article 6. Grace Period

Article 7. Right to a Patent

Article 8. Service Inventions

Article 9. Mention of the Inventor

CHAPTER 2. PATENT GRANT

Article 10. Filing a Patent Application

Article 11. A Patent Application

Article 12. Date of Filing a Patent Application

Article 13. Disclosure

Article 14. The Claims

Article 15. Abstract

Article 16. Unity of Invention

Article 17. Division of Application

Article 18. Right of Priority

Article 19. Examination

Article 20. Amendment or Correction of Application. Withdrawal of Application

Article 21. Publication of Patent Application

Article 22. Patent Grant

Article 23. Register of Patents

Article 24. Inspection of Patent Applications Files

Article 25. Settlement of Disputes

CHAPTER 3. EFFECTS OF A PATENT

Article 26. Rights of the Owner of a Patent

Article 27. Term of Patents and Maintenance Fees

Article 271. Supplementary Protection Certificate

Article 28. Scope of Legal Protection and Interpretation of Claims

Article 281. Scope of the Legal Protection of Biotechnological Inventions

Article 29. Right of Prior Use

Article 30. Rights of the Owner of the Patent with respect to Foreign Means of Transport

CHAPTER 4. CHANGE IN OWNERSHIP

Article 31. Change in Ownership of Patent Application or Patent

Article 32. Judicial Assignment of a Patent Application or a Patent

Article 33. Change of Joint Ownership of a Patent Application or a Patent

CHAPTER 5. LICENCE AGREEMENT. LICENCE OF RIGHT

Article 34. Licence Agreement

Article 35. Rights of Licensee

Article 36. Rights of Licenser

Article 37. Licence of Right

CHAPTER 6. COMPULSORY LICENCE

Article 38. Compulsory Cross-licensing when an Invention is Related to the Protected Plant Variety

Article 381. Compulsory Licence for Pharmaceutical Products

Article 39. Exploitation of an Invention with the Authorisation of the Government of the Republic of Lithuania

CHAPTER 7. DISPUTE SETTLEMENT. ENFORCEMENT OF RIGHTS

Article 40. Institutions having Jurisdiction in Disputes relating to the Legal Protection of Inventions

Article 41. Enforcement of Rights

Article 411. Right of information

Article 422. Evidence

Article 413. Provisional measures and measures for preserving evidence

Article 414. Corrective measures

Article 415. Recovery of material damage

Article 416. Publication of judicial decision

Article 417. Declaration of Non-Infringement

Article 42. Application of customs supervision measures

CHAPTER 8. CHANGES IN PATENTS. SURRENDER. INVALIDATION

Article 43. Changes in Patents

Article 44. Surrender

Article 45. Invalidation

Article 46. Effects of Invalidation

CHAPTER 9. INTERNATIONAL PATENT APPLICATION

Article 47. General Provisions

Article 48. International Patent Application for which the State Patent Bureau Acts as a Designated or Elected Patent Office

Article 49. International Patent Application Filed with the State Patent Bureau as a Receiving Patent Office

CHAPTER 10. EXTENSION OF EUROPEAN PATENTS

Article 50. General provisions

Article 51. Request for Extension

Article 52. Extension Fee

Article 53. Effects of European Patent Applications

Article 54. Effects of European Patents

Article 55. Authenticity of Texts of European Patent Applications or European Patents

Article 56. Right of Earlier Date

Article 57. Simultaneous Protection

Article 58. Renewal Fees for Extended European Patents

Article 27¹. Supplementary Protection Certificate

Article 28¹. Scope of the Legal Protection of Biotechnological Inventions

Article 38¹. Compulsory Licence for Pharmaceutical Products

Article 41¹. Right of information

Article 42². Evidence

Article 41³. Provisional measures and measures for preserving evidence

Article 41⁴. Corrective measures

Article 41⁵. Recovery of material damage

Article 41⁶. Publication of judicial decision

Article 41⁷. Declaration of Non-Infringement

Article 59¹. Filing of a European Patent Application

Article 59². Validity of a European Patent Application

Article 59³. Validity of a European Patent

Article 59⁴. Authenticity of the Text of a European Patent Application and a European Patent

Article 59⁵. Annual Fees of European Patents

Article 59⁶. Replacement of a European Patent Application with a National Application

Article 59⁷. Double Protection