Ley N° VIII-1981, de 10 de octubre de 2000, de Marcas (modificada por la Ley N° XIII-2860, de 21 de abril de 2020), Lituania

Suvestinė redakcija nuo 2020-04-25 iki 2021-12-31

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 92-2844, i. k. 1001010ISTAIII-1981

Nauja redakcija nuo 2019-01-01:

Nr. XIII-1679, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20698

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PREKIŲ ŽENKLŲ

ĮSTATYMAS

2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1981

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir taikymo sritis

1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti prekių ženklų teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje.

2. Šis įstatymas reglamentuoja prekių ženklų (toliau – ženklai) registravimą ir teisinę

apsaugą Lietuvos Respublikoje, įskaitant ženklų registracijos galiojimą ir ginčų dėl ženklų

sprendimo tvarką, nustato ženklų savininkų teises ir jų gynimą.

3. Šis įstatymas taikomas kiekvienam prekėms ar paslaugoms žymėti skirtam ženklui, kuris

yra Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos registruoti ženklą

objektas arba yra įregistruotas šio įstatymo nustatyta tvarka, arba yra Lietuvos Respublikoje

galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas. Šis įstatymas taikomas ir tiems ženklams,

kurie Lietuvos Respublikoje pripažinti plačiai žinomais.

4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio

įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.

2. Europos Sąjungos prekių ženklas – ženklas, kaip jis apibrėžiamas 2017 m. birželio

14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių

ženklo (kodifikuota redakcija) (toliau – Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentas).

3. Geografinė kilmė – šalis, teritorija, regionas ar vietovė, pagal kurią galima nustatyti

prekės ar paslaugos tikrąją kilmės vietą.

4. Geografinė nuoroda – vietovardis ar kitas žodis arba žymuo, pagal kurį galima tiesiogiai

arba netiesiogiai nustatyti, kad produktas yra kilęs iš tam tikros teritorijos, regiono ar vietovės, ir

kuris sieja to produkto kokybę, reputaciją ar kitas esmines savybes su jo geografine kilme.

2

5. Išimtinė licencija – licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti

ženklą, netenka teisės suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti ženklo

licenciatui suteiktomis teisėmis.

6. Kilmės vietos nuoroda – regiono, tam tikros vietovės arba šalies pavadinimas,

vartojamas apibūdinti iš tos vietos kilusiam produktui, kurio kokybė ar savybės yra iš esmės arba

išimtinai siejamos su tam tikra geografine aplinka ir jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos

veiksniais ir kuris gaminamas, perdirbamas ir ruošiamas nurodytoje geografinėje vietovėje.

7. Kolektyvinis ženklas – ženklas, kuris paraiškoje nurodomas kaip kolektyvinis ir pagal

kurį asmenų sąjungos, kuri yra ženklo savininkė, narių prekes arba paslaugas galima atskirti nuo

kitų asmenų prekių ar paslaugų. Asmenų sąjunga laikoma gamintojų, paslaugų teikėjų ar

prekybininkų asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, taip pat kitas užsienio valstybėje įsteigtas

gamintojų, paslaugų teikėjų ar prekybininkų susivienijimas, kuris gali savo vardu turėti teises ir

pareigas, sudaryti sutartis arba atlikti kitus teisinius veiksmus, būti ieškovu ir atsakovu teisme.

8. Licencija – ženklo pareiškėjo ar ženklo savininko (licenciaro) leidimas kitam asmeniui

(licenciatui) naudoti ženklą licencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.

9. Lietuvos Respublikos oficialūs simboliai – Lietuvos Respublikos oficialus ar tradicinis

(trumpasis) valstybės pavadinimas, Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos valstybės istorinė (herbinė)

vėliava, Respublikos Prezidento vėliava, Lietuvos valstybės herbas, Lietuvos nacionaliniai

simboliai, valstybiniai kontroliniai prabavimo ženklai, valstybės apdovanojimų ženklai.

10. Neišimtinė licencija – licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę

naudoti ženklą, išlaiko teisę suteikti tokią teisę ir kitiems asmenims ir (ar) naudoti ženklą pats.

11. Nicos klasifikacija – tarptautinė prekių ir paslaugų klasifikacija, patvirtinta 1957 m.

birželio 15 d. Nicos sutartimi dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti,

peržiūrėta Stokholme 1967 m. liepos 14 d., Ženevoje 1977 m. gegužės 13 d. ir pataisyta Ženevoje

1979 m. spalio 2 d.

12. Pareiškėjas – asmuo arba keli asmenys, padavę paraišką įregistruoti ženklą.

13. Sertifikavimo ženklas – ženklas, kuris paraiškoje nurodomas kaip sertifikavimo ženklas

ir pagal kurį prekes ar paslaugas, ženklo savininko sertifikuotas atsižvelgiant į medžiagą, prekių

pagaminimo arba paslaugų teikimo būdą, kokybę, tikslumą ar kitas charakteristikas, galima atskirti

nuo tokiu būdu nesertifikuotų prekių ar paslaugų.

14. Sublicencija – licenciato leidimas kitam asmeniui naudoti ženklą, kuris yra įregistruotas

arba dėl kurio yra paduota ženklo paraiška, sublicencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.

15. Tarptautinė paraiška – pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos

protokolą (toliau – Madrido protokolas), priimtą Madride 1989 m. birželio 27 d., paduota

tarptautinės ženklo registracijos paraiška.

3

16. Tarptautinė ženklo registracija – ženklo registracija Pasaulinės intelektinės

nuosavybės organizacijos Tarptautinio biuro (toliau – Tarptautinis biuras) tarptautiniame registre

pagal Madrido protokolą.

17. Tarptautinio biuro tarptautinių ženklų biuletenis – Pasaulinės intelektinės

nuosavybės organizacijos Tarptautinio biuro periodinis leidinys „WIPO Gazette of International

Marks“, kuriame Tarptautinis biuras skelbia tarptautinės ženklų registracijos duomenis.

18. Trečioji valstybė – valstybė, nepriklausanti Sąjungos muitų teritorijai, kaip ji

apibrėžiama 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013 (OL

2013 L 269, p. 1), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas.

19. Ženklo paraiška (toliau – paraiška) – visuma dokumentų, kuriuos šio įstatymo nustatyta

tvarka Valstybiniam patentų biurui turi pateikti pareiškėjas, norintis įregistruoti ženklą.

3 straipsnis. Ženklo savininko teisių apsaugos žymuo

Ženklo savininkas gali informuoti visuomenę apie savo teises į tą ženklą ženklo savininko

teisių apsaugos žymeniu, kurį sudaro raidė R apskritime ir kuris dedamas ženklui iš dešinės (viršuje

arba apačioje).

4 straipsnis. Plačiai žinomas ženklas

1. Ženklas Lietuvos Respublikoje gali būti pripažintas plačiai žinomu ženklu, jeigu jo

naudojimo ar reklamos rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikroje visuomenės dalyje.

2. Ženklas, Lietuvos Respublikoje pripažintas plačiai žinomu ženklu, saugomas ir

neįregistruotas.

3. Ženklas pripažįstamas plačiai žinomu ženklu Lietuvos Respublikoje teismo tvarka.

II SKYRIUS

MATERIALINĖ PREKIŲ ŽENKLŲ TEISĖ

PIRMASIS SKIRSNIS

ŽYMENYS, GALINTYS SUDARYTI ŽENKLĄ

5 straipsnis. Žymenys, galintys sudaryti ženklą

Ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui, iš žodžių, įskaitant

asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų,

jeigu tokie žymenys atitinka šias abi sąlygas:

1) jie gali atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba

paslaugų;

4

2) juos galima pateikti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre (toliau – Registras) taip,

kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti ženklo savininkui

suteiktos apsaugos objektą.

6 straipsnis. Nesaugomi ženklo elementai

Ženkle gali būti elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški)

ženklai. Toks ženklas gali būti saugomas tik kaip visuma, jeigu nėra šio įstatymo 7 straipsnio

1 dalyje nustatytų pagrindų. Tokie elementai laikomi nesaugomais ir nesuteikia ženklo savininkui

išimtinių teisių į juos.

ANTRASIS SKIRSNIS

ATSISAKYMO REGISTRUOTI ŽENKLĄ IR ŽENKLO REGISTRACIJOS

NEGALIOJIMO PAGRINDAI

7 straipsnis. Absoliutūs atsisakymo registruoti ženklą ir ženklo registracijos

pripažinimo negaliojančia pagrindai

1. Ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia,

jeigu jis:

1) sudarytas iš žymenų, neatitinkančių šio įstatymo 5 straipsnio nuostatų;

2) neturi jokio skiriamojo ženklo požymio;

3) sudarytas tik iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti

rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugos

suteikimo laikui, arba kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms, išskyrus šio įstatymo 30

straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus;

4) sudarytas tik iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie dabartinėje kalboje arba sąžiningoje ir

nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniais;

5) sudarytas vien tik iš:

a) formos ar kitų charakteristikų, kurias nulemia pačių prekių rūšis;

b) prekių formos ar kitų charakteristikų, būtinų techniniam rezultatui gauti;

c) formos ar kitų charakteristikų, kurios prekėms suteikia esminę vertę;

6) prieštarauja viešajai tvarkai arba gerai moralei;

7) gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ar paslaugų rūšies, kokybės ar

geografinės kilmės;

8) sudarytas iš Lietuvos Respublikos oficialių simbolių arba jame jų yra, arba jis yra šiuos

simbolius mėgdžiojantis, jeigu negautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka

išduotas leidimas;

5

9) sudarytas iš kitų herbų ar herbinių ženklų pagal Lietuvos Respublikos valstybės herbo,

kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą arba iš valstybės institucijų skiriamųjų ženklų, kurių oficialų

naudojimą reglamentuoja įstatymai, arba jame jų yra, jeigu negautas kompetentingų institucijų

sutikimas;

10) sudarytas iš žymenų, kuriems registruoti negautas kitų valstybių ar tarptautinių

organizacijų kompetentingų institucijų sutikimas ir kuriuos turi būti atsisakyta registruoti arba kurių

registracija turi būti pripažinta negaliojančia pagal 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencijos dėl

pramoninės nuosavybės apsaugos, peržiūrėtos Stokholme 1967 m. liepos 14 d. ir papildytos 1979

m. rugsėjo 28 d. (toliau – Paryžiaus konvencija), 6 ter

straipsnį, arba jame yra tokių žymenų;

11) sudarytas iš didelę simbolinę vertę turinčio žymens, įskaitant religinį simbolį, arba jame

yra toks žymuo;

12) turi būti neregistruojamas pagal Europos Sąjungos teisės aktus ar tarptautines sutartis,

kurių šalis yra Europos Sąjunga ar Lietuvos Respublika ir kuriose numatyta kilmės vietos nuorodų

ir geografinių nuorodų apsauga;

13) turi būti neregistruojamas pagal Europos Sąjungos teisės aktus ar tarptautines sutartis,

kurių šalis yra Europos Sąjunga ir kuriose numatyta tradicinių terminų, vartojamų vynui apibūdinti,

apsauga;

14) turi būti neregistruojamas pagal Europos Sąjungos teisės aktus ar tarptautines sutartis,

kurių šalis yra Europos Sąjunga ir kuriose numatyta garantuotų tradicinių gaminių apsauga;

15) sudarytas iš ankstesnio augalų veislės pavadinimo arba jo esminiuose elementuose

atkartojamas ankstesnis augalų veislės pavadinimas, įregistruotas pagal Europos Sąjungos teisės

aktus arba Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymą ar tarptautinę sutartį, kurios šalis

yra Europos Sąjunga ar Lietuvos Respublika ir kuriose numatoma augalų veislių teisinė apsauga, ir

ženklas yra susijęs su tų pačių arba glaudžiai susijusių rūšių augalų veislėmis.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punkte nurodytais atvejais ženklas gali būti registruojamas

ir jo registracija negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos arba,

padavus paraišką, iki ženklo įregistravimo datos ženklas dėl jo naudojimo yra įgijęs skiriamąjį

ženklo požymį. Ženklo registracija nepripažįstama negaliojančia dėl tų pačių priežasčių, jeigu iki

prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo datos ženklas dėl jo naudojimo įgijo

skiriamąjį požymį.

3. Jeigu pareiškėjas padavė paraišką turėdamas nesąžiningų ketinimų ir jeigu suinteresuotas

asmuo užginčija ženklo registraciją šio įstatymo 58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklo registracija

pripažįstama negaliojančia.

6

8 straipsnis. Santykiniai atsisakymo registruoti ženklą ar ženklo registracijos

pripažinimo negaliojančia pagrindai

1. Jeigu suinteresuotas asmuo užginčija paraišką ar ženklo registraciją šio įstatymo 56 ar

58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija

pripažįstama negaliojančia, jeigu:

1) jis tapatus ankstesniam ženklui, o prekės ar paslaugos, kurioms jis pareikštas registruoti

arba kurioms jis yra įregistruotas, yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ankstesnis ženklas

yra saugomas;

2) dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms

ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė

suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu;

3) jis tapatus ar panašus į ankstesnį ženklą, nepaisant to, ar prekės ar paslaugos, kurioms jis

yra pareikštas registruoti arba kurioms jis yra įregistruotas, yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas

prekes ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis ženklas, jeigu ankstesnis ženklas turi

reputaciją Lietuvos Respublikoje arba, jeigu tai Europos Sąjungos prekių ženklas, turi reputaciją

Europos Sąjungoje, ir dėl vėlesnio ženklo naudojimo be pagrįstos priežasties atsirastų galimybė

nesąžiningai pasinaudoti ankstesnio ženklo privalumais arba pažeisti skiriamuosius ženklo

požymius ar pakenkti jo reputacijai;

4) ženklo savininko atstovas ar patentinis patikėtinis savo vardu be ženklo savininko leidimo

padavė paraišką, išskyrus atvejus, kai atstovas ar patentinis patikėtinis pagrindžia savo veiksmus;

5) jis pažeidžia kitas ankstesnes teises, įskaitant:

a) teisę į žinomo asmens pavardę ar vardą, meninį pseudonimą;

b) teisę į asmens atvaizdą;

c) autorių teises;

d) pramoninės nuosavybės teises.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas ankstesnis ženklas yra:

1) ženklas, kurio paraiškos padavimo Lietuvos Respublikoje data yra ankstesnė už šio

straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą

suteikti ar suteiktą prioritetą;

2) ženklas, kurio įregistravimo data Lietuvos Respublikai pagal Madrido protokolą yra

ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus

atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;

3) Europos Sąjungos prekių ženklas, kurio paraiškos padavimo data pagal Europos Sąjungos

prekių ženklų reglamentą yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos

padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;

7

4) Europos Sąjungos prekių ženklas, kuriam pagal Europos Sąjungos prekių ženklų

reglamentą pagrįstai prašoma suteikti pirmenybę remiantis šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytu

ženklu, net jeigu pastarojo ženklo buvo atsisakyta arba leista pasibaigti jo galiojimo laikui;

5) šios dalies 1–4 punktuose nurodyto ženklo paraiška, atsižvelgiant į tai, ar ankstesnis

ženklas bus įregistruotas;

6) ženklas, kuris pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą,

prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, yra pripažintas plačiai žinomu

Lietuvos Respublikoje.

3. Jeigu suinteresuotas asmuo užginčija paraišką ar ženklo registraciją šio įstatymo 56 ar

58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija

pripažįstama negaliojančia tais atvejais ir tokia apimtimi, kiek numatyta pagal Europos Sąjungos ar

Lietuvos Respublikos teisės aktus, nustatančius kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų

apsaugą, kai yra šios sąlygos:

1) paraiška dėl kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos registravimo pateikta pagal

Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus iki paraiškos įregistruoti ženklą padavimo

datos, prireikus atsižvelgiant į prioritetą, ir kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda vėliau

įregistruojama;

2) kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda suteikia asmeniui teisę uždrausti naudoti

vėlesnį ženklą.

4. Ženklas registruojamas arba ženklo registracija nepripažįstama negaliojančia, jeigu yra

pateiktas ankstesnio ženklo ar kitos ankstesnės teisės savininko rašytinis sutikimas dėl vėlesnio

ženklo registravimo.

9 straipsnis. Atsisakymas registruoti ženklą ar ženklo registracijos pripažinimas

negaliojančia tik tam tikroms prekėms ar paslaugoms

Jeigu atsisakymo registruoti ženklą ar ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia

pagrindai pagal šio įstatymo 7 ar 8 straipsnį egzistuoja tik tam tikroms prekėms ar paslaugoms,

kurioms tas ženklas pareikštas registruoti arba kurioms jis yra įregistruotas, atsisakymas registruoti

ženklą ar ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia taikomas tik toms prekėms ar paslaugoms.

10 straipsnis. Ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia arba panaikinimas

a posteriori

Lietuvos Respublikoje įregistruoto ženklo arba ženklo, įregistruoto pagal Madrido protokolą

Lietuvos Respublikos atžvilgiu, kurio pagrindu prašoma pirmenybės Europos Sąjungos prekių

ženklui, registracija gali būti pripažinta negaliojančia arba panaikinta a posteriori (remiantis

vėlesnėmis aplinkybėmis) net ir tada, kai yra pasibaigęs šio ženklo registracijos galiojimo terminas

8

arba kai ženklo savininko prašymu šis ženklas jau išregistruotas, jeigu ženklo registraciją buvo

galima pripažinti negaliojančia arba panaikinti tuo metu, kai ženklas buvo išregistruotas ženklo

savininko prašymu arba pasibaigė jo galiojimo terminas. Tokiu atveju pirmenybė nustoja galioti.

11 straipsnis. Ankstesnio ženklo skiriamųjų ženklo požymių ar reputacijos nebuvimas,

trukdantis ženklo registraciją pripažinti negaliojančia

Vėlesnio ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia prašymo ją pripažinti

negaliojančia padavimo dieną remiantis ankstesniu ženklu, jeigu vėlesnio ženklo savininkas įrodo,

kad vėlesnio ženklo paraiškos padavimo ar prioriteto datą buvo kuri nors iš šių aplinkybių:

1) ankstesnis ženklas, kurio registraciją būtų galima pripažinti negaliojančia pagal šio

įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punktą, dar nebuvo įgijęs skiriamojo ženklo požymio, kaip

nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje;

2) pripažinti ženklo registraciją negaliojančia prašoma pagal šio įstatymo 8 straipsnio

1 dalies 2 punktą, o ankstesnis ženklas dar nebuvo įgijęs pakankamai skiriamųjų ženklo požymių,

kad būtų galima pagrįstai nustatyti tikimybę suklaidinti, kaip nurodyta šio įstatymo 8 straipsnio 1

dalies 2 punkte;

3) pripažinti ženklo registraciją negaliojančia prašoma pagal šio įstatymo 8 straipsnio

1 dalies 3 punktą, o ankstesnis ženklas dar neturėjo reputacijos, kaip nurodyta šio įstatymo

8 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12 straipsnis. Neprieštaravimo naudoti vėlesnį ženklą pasekmės

1. Ankstesnio ženklo, nurodyto šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, savininkas neturi teisės

prašyti pripažinti Lietuvos Respublikoje įregistruoto vėlesnio ženklo registracijos negaliojančia

prekėms ar paslaugoms, kurioms vėlesnis ženklas buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje, jeigu

tokio ženklo savininkas apie tai žinodamas penkerius metus iš eilės neprieštaravo, kad būtų

naudojamas vėlesnis ženklas. Ši nuostata netaikoma, jeigu vėlesnis ženklas buvo pareikštas

registruoti turint nesąžiningų ketinimų.

2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir bet kokių kitų ankstesnių teisių, nurodytų šio įstatymo

8 straipsnio 1 dalies 5 punkte, savininkui.

3. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais vėliau įregistruoto ženklo savininkas neturi teisės

prieštarauti, kad būtų naudojama ankstesnė teisė, net jeigu ta teise daugiau nebegalima pasinaudoti

vėlesnio ženklo atžvilgiu.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŽENKLO SAVININKO TEISĖS IR TEISIŲ APRIBOJIMAI

9

13 straipsnis. Ženklo apsaugos apimtis

1. Įregistruotas ženklas Lietuvos Respublikoje galioja tik toms prekėms ar paslaugoms,

kurioms ženklas yra įregistruotas Registre.

2. Papildyti prekių ar paslaugų, kurioms žymėti įregistruotas ženklas, sąrašą ženklo

savininkas gali tik šio įstatymo nustatyta tvarka padavęs naują paraišką.

14 straipsnis. Ženklo savininko teisės

1. Ženklo registracija suteikia ženklo savininkui išimtines teises į tą ženklą.

2. Nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo

arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo

sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai:

1) žymuo yra tapatus ženklui ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios toms prekėms

ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas;

2) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra

tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra

tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu;

3) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus, nepaisant to, ar juo žymimos prekės ar

paslaugos yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas, kurioms ženklas buvo įregistruotas, jeigu

pastarasis turi reputaciją Lietuvos Respublikoje ir jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos

priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo pranašumais, pažeidžiamas skiriamasis ženklo

požymis arba pakenkiama ženklo reputacijai.

3. Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi teisę

uždrausti:

1) žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę;

2) siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką ar tais tikslais sandėliuoti arba siūlyti

ar teikti žymeniu pažymėtas paslaugas;

3) importuoti ar eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes;

4) naudoti žymenį kaip prekybinį ar juridinio asmens pavadinimą arba jo dalį;

5) naudoti žymenį komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje;

6) naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos

įstatymo lyginamajai reklamai nustatytų reikalavimų.

4. Nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo

datos arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti kitiems asmenims

vykdant komercinę veiklą įvežti prekių į Lietuvos Respubliką neišleidžiant jų į laisvą apyvartą

Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai tokios prekės, įskaitant jų pakuotę, įvežamos iš trečiųjų

10

valstybių ir yra be ženklo savininko sutikimo pažymėtos ženklu, kuris yra tapatus tokioms prekėms

įregistruotam ženklui arba kurio pagal esminius požymius negalima atskirti nuo to ženklo.

5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma, jeigu pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m.

birželio 12 d. reglamentą (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių

vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL 2013 L

181, 15 p.), pradėtų procedūrų, atliekamų siekiant nustatyti, ar buvo pažeistos įregistruoto ženklo

savininko teisės, metu deklarantas ar prekių turėtojas pateikia įrodymus, kad įregistruoto ženklo

savininkas neturi teisės uždrausti pateikti prekes rinkai galutinės paskirties valstybėje.

6. Ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti naudoti žymenį kitais negu prekių ar

paslaugų atskyrimo tikslais, jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai

pasinaudojama ženklo privalumais, pažeidžiami skiriamieji ženklo požymiai arba pakenkiama

ženklo reputacijai.

7. Plačiai žinomo ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti kitiems asmenims be jo

sutikimo naudoti pramoninėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai

žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris:

1) gali suklaidinti dėl tapačių ar panašių prekių ar paslaugų, kurioms plačiai žinomas ženklas

naudojamas;

2) gali suklaidinti, nes tuo žymeniu pažymėtas netapačias ir nepanašias prekes ar paslaugas

galima susieti su tomis prekėmis ar paslaugomis, kurios žymimos plačiai žinomu ženklu, ir dėl to

gali būti pažeistos registruoto plačiai žinomo ženklo savininko teisės.

15 straipsnis. Teisė uždrausti parengiamuosius pakuotės ar kitų priemonių naudojimo

veiksmus

Kai yra tikimybė, kad pakuotės, etiketės, lipdukai, apsaugos ar autentiškumo žymenys ar

įtaisai arba bet kokios kitos priemonės, pažymėtos ženklu, galėtų būti naudojami prekėms ar

paslaugoms ir tas naudojimas pažeistų ženklo savininko teises pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3

dalis, ženklo savininkas turi teisę uždrausti šiuos veiksmus, jeigu jie atliekami vykdant komercinę

veiklą:

1) žymėti žymeniu, kuris yra tapatus ženklui arba į jį panašus, pakuotę, etiketes, lipdukus,

apsaugos ar autentiškumo žymenis ar įtaisus arba bet kokias kitas priemones, kurios gali būti

pažymėtos ženklu;

2) siūlyti ar pateikti rinkai pakuotes, etiketes, lipdukus, apsaugos ar autentiškumo žymenis

ar įtaisus arba bet kokias kitas priemones, pažymėtas ženklu, arba tais tikslais juos sandėliuoti,

importuoti ar eksportuoti.

16 straipsnis. Ženklo atgaminimas žodynuose ir informaciniuose leidiniuose

11

Jeigu ženklą atgaminus žodyne, enciklopedijoje arba panašiame informaciniame leidinyje

spausdinta ar elektronine forma susidaro įspūdis, kad tai yra bendrinis prekių ar paslaugų, kurioms

ženklas yra įregistruotas, pavadinimas, ženklo savininko prašymu leidinio leidėjas turi užtikrinti,

kad ženklas nedelsiant, o jeigu leidinys spausdintas, – ne vėlesniame kaip kitame leidime būtų

atgamintas su nuoroda, kad tai yra įregistruotas ženklas.

17 straipsnis. Draudimas naudoti atstovo ar patentinio patikėtinio vardu įregistruotą

ženklą

1. Jeigu ženklas yra įregistruotas to ženklo savininko atstovo ar patentinio patikėtinio vardu

be ženklo savininko sutikimo, ženklo savininkas turi teisę prieštarauti tam, kad jo atstovas ar

patentinis patikėtinis naudotų ženklą, ir (ar) reikalauti, kad jam būtų perleistos teisės į ženklą.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu atstovas ar patentinis patikėtinis pagrindžia savo

veiksmus.

18 straipsnis. Ženklo savininko teisių apribojimas

1. Ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti kitiems asmenims vykdant komercinę

veiklą naudoti:

1) savo vardą, pavardę arba adresą, jeigu jis yra fizinis asmuo;

2) žymenis arba nuorodas, neturinčius skiriamųjų ženklo požymių arba susijusius su prekių

ar paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekių pagaminimo ar

paslaugų suteikimo laiku arba kitomis prekių ar paslaugų charakteristikomis;

3) ženklą, kai siekiama identifikuoti prekes ar paslaugas arba daryti nuorodą į jas kaip

priklausančias to ženklo savininkui, pavyzdžiui, kai naudoti ženklą būtina siekiant nurodyti prekės

ar paslaugos paskirtį, ypač kaip priedų ar atsarginių dalių.

2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma tik tuo atveju, jeigu kitas asmuo ženklą naudoja

laikydamasis sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos.

19 straipsnis. Ženklo savininko teisių pasibaigimas

1. Ženklo savininkas neturi teisės uždrausti ženklu žymėti prekių, kurios paties ženklo

savininko arba jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į Europos Sąjungos rinką.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu ženklo savininkas turi pagrįstų priežasčių

prieštarauti, kad prekės toliau būtų komercializuojamos (naudojamos siekiant gauti pelną), ypač

jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė.

20 straipsnis. Ženklo naudojimas

12

1. Jeigu per penkerius metus nuo ženklo įregistravimo Registre ženklo savininkas nepradėjo

Lietuvos Respublikoje ženklu iš tikrųjų žymėti prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas

(toliau – ženklo naudojimas), arba jeigu ženklo naudojimas buvo sustabdytas nepertraukiamam

penkerių metų laikotarpiui, taikomos šio įstatymo 21 straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 57

straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos pasekmės, išskyrus atvejus, kai jis

nebuvo naudojamas dėl svarbių priežasčių.

2. Ženklams, galiojantiems Lietuvos Respublikoje pagal Madrido protokolą, šio straipsnio 1

dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kai ženklui nebegalima

atsisakyti suteikti apsaugos arba jo užprotestuoti pagal šio įstatymo 65 straipsnį. Jeigu atsisakyta

suteikti ženklui apsaugą arba pareikštas protestas, tas laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kai

sprendimas, kuriuo užbaigiama protesto procedūra, arba sprendimas suteikti apsaugą tapo galutinis,

arba protestas buvo atsiimtas.

3. Taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, ženklo naudojimu taip pat laikoma:

1) ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę

skiriamieji įregistruoto ženklo požymiai, nepaisant to, ar tokios formos, kokia yra naudojamas,

ženklas taip pat įregistruotas ženklo savininko vardu;

2) prekių arba jų pakuočių žymėjimas ženklu Lietuvos Respublikoje išimtinai eksporto

tikslais.

4. Jeigu ženklas naudojamas turint jo savininko sutikimą, laikoma, kad jį naudoja pats

ženklo savininkas.

21 straipsnis. Ženklo nenaudojimas kaip gynybos priemonė teisių pažeidimo byloje

1. Ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti žymenį, jeigu ieškinio dėl teisių

pažeidimo pareiškimo dieną ženklo registracija gali būti panaikinta pagal šio įstatymo 23 straipsnį.

2. Jeigu atsakovas byloje dėl ženklo savininko teisių pažeidimo prašo, ženklo savininkas turi

pateikti įrodymų, kad per penkerių metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo ženklas iš tikrųjų buvo

naudojamas, kaip nustatyta šio įstatymo 20 straipsnyje, prekėms ar paslaugoms, kurioms jis

įregistruotas ir dėl kurių pareikštas ieškinys, žymėti arba kad yra svarbių priežasčių jo nenaudoti,

jeigu ieškinio pareiškimo dieną yra praėję ne mažiau negu penkeri metai pagal šio įstatymo

20 straipsnio 1 ar 2 dalį.

22 straipsnis. Vėlesnio įregistruoto ženklo savininko teisė kaip gynybos priemonė teisių

pažeidimo byloje

1. Ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą ženklą, jeigu to

vėlesnio ženklo registracija nebūtų pripažinta negaliojančia pagal šio įstatymo 11 straipsnį,

12 straipsnio 1 ar 2 dalį arba 59 straipsnio 3 dalį.

13

2. Ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą Europos Sąjungos

prekių ženklą, jeigu to vėlesnio ženklo registracija nebūtų pripažinta negaliojančia pagal Europos

Sąjungos prekių ženklų reglamento 60 straipsnio 1, 3 ar 4 dalį, 61 straipsnio 1 ar 2 dalį arba

64 straipsnio 2 dalį.

3. Kai ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą ženklą pagal šio

straipsnio 1 ar 2 dalį, vėlesnio įregistruoto ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti

ankstesnį ženklą, net jeigu ta ankstesne teise daugiau nebegalima pasinaudoti dėl vėlesnio ženklo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŽENKLO REGISTRACIJOS PANAIKINIMAS

23 straipsnis. Ženklo registracijos panaikinimas dėl ženklo nenaudojimo

1. Ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis

nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo

įregistruotas, žymėti ir jeigu nėra svarbių priežasčių jo nenaudoti.

2. Negalima reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu ženklo registracija būtų

panaikinta, jeigu iki prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo dienos ženklo naudojimas iš

tikrųjų buvo pradėtas arba atnaujintas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

3. Priimant sprendimą dėl ženklo registracijos panaikinimo, neatsižvelgiama į ženklo

naudojimą, pradėtą ar atnaujintą per trijų mėnesių laikotarpį iki prašymo panaikinti ženklo

registraciją pateikimo dienos, jeigu šis trijų mėnesių laikotarpis prasidėjo ne anksčiau negu

pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų ženklo nenaudojimo laikotarpiui ir jeigu ženklo

savininkas ėmėsi priemonių pradėti ar atnaujinti ženklo naudojimą tik sužinojęs, kad gali būti

paduotas ar yra paduotas prašymas dėl ženklo registracijos panaikinimo.

24 straipsnis. Ženklo registracijos panaikinimas ženklui tapus bendriniu pavadinimu

arba klaidinančia nuoroda

Ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu po jo įregistravimo datos:

1) dėl ženklo savininko veiksmų ar neveikimo ženklas tapo bendriniu pavadinimu prekyboje

toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas;

2) ženklo savininkas arba jo sutikimu kitas asmuo žymėjo ženklu prekes ar paslaugas,

kurioms jis įregistruotas, taip, kad galėjo suklaidinti visuomenę, ypač dėl tų prekių ar paslaugų

rūšies, kokybės ar geografinės kilmės.

14

25 straipsnis. Ženklo registracijos panaikinimas, susijęs tik su tam tikromis prekėmis

ar paslaugomis

Jeigu šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nurodyti pagrindai, dėl kurių panaikinama ženklo

registracija, nustatomi tik tam tikroms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas,

ženklo registracija panaikinama tik toms prekėms ar paslaugoms.

PENKTASIS SKIRSNIS

ŽENKLAI KAIP NUOSAVYBĖS OBJEKTAI

26 straipsnis. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas

1. Teisė į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą gali būti perduota visoms prekėms ar

paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, arba kai kurioms iš jų.

2. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas įrašomas į Registrą vienos

iš teisės perdavimo šalių prašymu, jeigu sumokėtas Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės

nuosavybės objektų registravimą įstatymo nustatytas mokestis (toliau – mokestis) ir Valstybiniam

patentų biurui pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas įrašyti teisės perdavimą;

2) teisės perdavimą patvirtinantis dokumentas;

3) įgaliojimas atstovui (jeigu reikia);

4) šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas leidimas ar sutikimas,

išduotas teisių perėmėjui (jeigu reikia).

3. Perduodant teises į du ar daugiau ženklų, gali būti paduodamas vienas bendras prašymas

su sąlyga, kad kiekvienu atveju yra tas pats pareiškėjas ar ženklo savininkas ir tas pats teisių

perėmėjas. Mokestis mokamas už kiekvieną teisės į ženklą perdavimą.

4. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas įsigalioja nuo perdavimo

duomenų įrašymo į Registrą dienos. Duomenys apie teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą

ženklą perdavimą skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje, jeigu paraiška yra

paskelbta ar ženklas įregistruotas Registre. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą

perdavimas negalioja, jeigu perdavimo duomenys neįrašyti į Registrą.

27 straipsnis. Licencija

1. Pareiškėjas ar ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui išimtinę ar neišimtinę

licenciją pareikštu registruoti ar įregistruotu ženklu žymėti visas arba dalį prekių ar paslaugų,

kurioms jis pareikštas registruoti ar įregistruotas, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam

tikroje jos dalyje.

15

2. Licencinės sutarties duomenys įrašomi į Registrą vienos iš licencinės sutarties šalių

prašymu, jeigu sumokėtas mokestis ir Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas įrašyti licencinę sutartį;

2) licencinės sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas;

3) įgaliojimas atstovui (jeigu reikia).

3. Licencinės sutarties sudarymą patvirtinančiame dokumente turi būti nurodyta:

1) pareiškėjo ar ženklo savininko pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė);

2) licenciato pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė);

3) ženklo, kuriam naudoti suteikiama licencija, paraiškos arba ženklo registracijos numeris;

4) licencijos rūšis;

5) nuoroda, kokioms prekėms ar paslaugoms žymėti suteikiama licencija;

6) licencijos galiojimo terminas;

7) licencijos galiojimo teritorija.

4. Duomenys apie įrašytą licenciją skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame

biuletenyje, jeigu paraiška yra paskelbta ar ženklas įrašytas į Registrą.

5. Vienos iš licencinės sutarties šalių prašymu licencinė sutartis gali būti išregistruota iš

Registro.

6. Licenciaras gali panaudoti šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytas teises prieš licenciatą,

pažeidusį bet kurią licencinės sutarties dėl licencijos nuostatą, susijusią su:

1) jos trukme;

2) ženklo registracijos leidžiama ženklo naudojimo forma;

3) prekių ar paslaugų, kurioms suteikta licencija, apimtimi;

4) teritorija, kurioje ženklas gali būti naudojamas;

5) licenciato pagamintų prekių ar suteiktų paslaugų kokybe.

7. Jeigu licencinėje sutartyje nenurodyta kitaip, licenciatas gali pareikšti ieškinį teismui dėl

teisių į ženklą pažeidimo tik tuo atveju, jeigu gauna licenciaro sutikimą. Išimtinės licencijos

licenciatas gali pareikšti ieškinį, jeigu licenciaras, gavęs rašytinį pranešimą, pats nepareiškia

ieškinio per 30 dienų, jeigu licencinėje sutartyje nenumatytas kitoks terminas.

8. Norėdamas gauti kompensaciją už jam padarytą žalą, licenciatas turi teisę įstoti į

licenciaro pradėtą teisminį procesą dėl teisių pažeidimo.

9. Šio straipsnio 1–8 dalių nuostatos taikomos ir sublicencinei sutarčiai.

28 straipsnis. Teisės į ženklą įkeitimas

1. Teisė į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą gali būti įkeista Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso nustatyta tvarka.

16

2. Gavęs hipotekos registro tvarkytojo pranešimą apie įkeistą teisę į ženklą, Valstybinis

patentų biuras teisės į ženklą įkeitimo duomenis įrašo į Registrą ir apie tai paskelbia Valstybinio

patentų biuro oficialiame biuletenyje.

29 straipsnis. Teisės į ženklą areštas ir išieškojimas vykdymo procese

1. Teisė į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą gali būti areštuota ar į ją nukreiptas

išieškojimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

2. Gavęs turto arešto aktų registro tvarkytojo pranešimą apie areštuotą ženklą ar vykdymo

procese išieškomą ženklą, Valstybinis patentų biuras su ženklu susijusius duomenis įrašo į Registrą

ir apie tai paskelbia Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SERTIFIKAVIMO ŽENKLAI IR KOLEKTYVINIAI ŽENKLAI

30 straipsnis. Sertifikavimo ženklas

1. Ženklas gali būti registruojamas kaip sertifikavimo ženklas, jeigu pareiškėjas turi teisę

sertifikuoti prekes ar paslaugas, kurioms ženklas turi būti įregistruotas, ir jeigu jis neužsiima verslu,

apimančiu sertifikuotos rūšies prekių tiekimą ar paslaugų teikimą.

2. Sertifikavimo ženklą gali sudaryti žymenys arba nuorodos, kuriais komercinėje veikloje

galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmę. Toks sertifikavimo ženklas nesuteikia jo

savininkui teisės uždrausti kitiems asmenims naudoti tokius žymenis ar nuorodas prekyboje, jeigu

tie asmenys juos naudoja laikydamiesi sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos,

pavyzdžiui, kai teisėtai naudojamas geografinis pavadinimas.

3. Sertifikavimo ženklas laikomas naudojamu pagal šio įstatymo 20 straipsnį, jeigu jį iš

tikrųjų naudoja bet kuris asmuo, turintis teisę naudoti šį ženklą.

4. Sertifikavimo ženklo registracijai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo III skyriaus

nuostatos.

31 straipsnis. Teisė į kolektyvinį ženklą

1. Ženklas gali būti registruojamas kaip kolektyvinis ženklas, jeigu pareiškėjas yra asmenų

sąjunga, kaip nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

2. Kolektyvinį ženklą gali sudaryti žymenys arba nuorodos, kuriais komercinėje veikloje

galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmę. Toks kolektyvinis ženklas nesuteikia jo

savininkui teisės uždrausti kitiems asmenims naudoti tokius žymenis ar nuorodas prekyboje, jeigu

17

tie asmenys juos naudoja laikydamiesi sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos,

pavyzdžiui, kai teisėtai naudojamas geografinis pavadinimas.

32 straipsnis. Kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatai ir ženklo naudojimas

1. Kartu su kolektyvinio ženklo paraiška turi būti pateikti kolektyvinio ženklo naudojimo

nuostatai, kuriuose turi būti šie duomenys:

1) asmenų sąjungos, kuri padavė paraišką kolektyviniam ženklui registruoti, pavadinimas ir

buveinės adresas;

2) asmenų sąjungos tikslai ir atstovavimo tvarka;

3) narystės sąlygos;

4) informacija apie asmenis, turinčius teisę naudoti kolektyvinį ženklą;

5) kolektyvinio ženklo vaizdas pagal šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalies 2 punktą;

6) prekės ar paslaugos, kurioms žymėti skirtas kolektyvinis ženklas;

7) kolektyvinio ženklo naudojimo sąlygos;

8) asmenų sąjungos narių teisės ir pareigos, atsakomybė kolektyvinio ženklo naudojimo

sąlygų nesilaikymo ir teisių į jį pažeidimo atvejais.

2. Šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodyto kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatuose

turi būti nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kurio prekės ar paslaugos yra kilusios iš tam tikros

geografinės vietovės, gali tapti asmenų sąjungos, kuri yra kolektyvinio ženklo savininkė, nariu,

jeigu toks asmuo atitinka visas kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų sąlygas.

3. Kolektyvinį ženklą galima perduoti kitiems asmenims tik su visų asmenų sąjungos narių

sutikimu.

4. Kolektyvinis ženklas laikomas naudojamu pagal šio įstatymo 20 straipsnį, jeigu jį iš

tikrųjų naudoja bent vienas asmenų sąjungos narys.

33 straipsnis. Kolektyvinio ženklo neregistravimas

1. Kolektyvinis ženklas neregistruojamas, jeigu:

1) yra bent vienas iš šio įstatymo 7 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų pagrindų;

2) yra bent vienas iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų;

3) jis neatitinka kolektyvinio ženklo sąvokos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje;

4) nesilaikoma šio įstatymo 31 straipsnio arba 32 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų;

5) kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatai prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei;

6) visuomenė gali būti klaidinama dėl tokio ženklo pobūdžio ar reikšmingumo, pavyzdžiui,

jeigu jis gali būti palaikytas kuo nors kitu negu kolektyviniu ženklu.

18

2. Jeigu kolektyvinio ženklo pareiškėjas pakeičia kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatus

taip, kad jie atitinka šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktų nuostatas, kolektyvinis ženklas

registruojamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

3. Kolektyvinio ženklo registracijai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo III skyriaus

nuostatos.

34 straipsnis. Kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų pakeitimai

1. Kolektyvinio ženklo pareiškėjas arba šio ženklo savininkas turi pateikti Valstybiniam

patentų biurui duomenis apie kiekvieną kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų pakeitimą.

2. Duomenys apie kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų pakeitimus įrašomi į Registrą

kolektyvinio ženklo pareiškėjo ar šio ženklo savininko prašymu, jeigu sumokėtas mokestis ir nėra

nė vieno iš šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.

3. Kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų pakeitimai įsigalioja nuo tų pakeitimų įrašymo į

Registrą dienos. Duomenys apie kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų pakeitimų įrašymą

skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje, jeigu paraiška yra paskelbta ar ženklas

įrašytas į Registrą.

35 straipsnis. Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl kolektyvinio ženklo teisių

pažeidimo

1. Kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę naudoti kolektyvinį ženklą, mutatis mutandis

taikomos šio įstatymo 27 straipsnio 7 ir 8 dalys.

2. Jeigu asmenys, turintys teisę naudoti kolektyvinį ženklą, dėl neteisėto ženklo naudojimo

patyrė nuostolių, kolektyvinio ženklo savininkas jų vardu turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš

teises pažeidusio asmens.

36 straipsnis. Papildomi kolektyvinio ženklo registracijos panaikinimo pagrindai

Be šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatytų ženklo registracijos panaikinimo pagrindų,

kolektyvinio ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu:

1) kolektyvinio ženklo savininkas nesiima pagrįstų priemonių neleisti kolektyvinio ženklo

naudoti tokiu būdu, kuris nesuderinamas su kolektyvinio ženklo naudojimo sąlygomis, nustatytomis

kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatuose;

2) asmenys, turintys teisę naudoti kolektyvinį ženklą, jį naudoja taip, kad visuomenė gali

būti klaidinama, kaip nurodyta šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punkte;

3) Registre įregistravus kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų pakeitimus, atsiranda nors

vienas šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrindas.

19

37 straipsnis. Kolektyvinio ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai

Kolektyvinio ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu kolektyvinis

ženklas buvo įregistruotas nesilaikant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.

III SKYRIUS

ŽENKLO REGISTRAVIMO IR KITOS PROCEDŪROS

PIRMASIS SKIRSNIS

PARAIŠKA IR ŽENKLO REGISTRACIJA

38 straipsnis. Paraiškos padavimas ir reikalavimai paraiškai

1. Pareiškėjas, norintis įregistruoti ženklą, turi paduoti Valstybiniam patentų biurui paraišką.

Už paraiškos padavimą pareiškėjas privalo sumokėti nustatyto dydžio mokestį.

2. Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti ir jo atstovas. Užsienio valstybių fiziniai asmenys,

nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar kitoje

Europos ekonominės erdvės valstybėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos

Respublikoje įregistruoto filialo ar atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar

kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje savo buveinės, filialo ar atstovybės, paraiškas

Valstybiniam patentų biurui paduoda ir visus ženklo registravimo, tarptautinės ženklo registracijos

veiksmus, įskaitant atstovavimą Valstybinio patentų biuro Apeliaciniame skyriuje (toliau –

Apeliacinis skyrius), Valstybiniame patentų biure atlieka per patentinį patikėtinį.

3. Vienam ženklui įregistruoti paduodama viena paraiška.

4. Paraišką sudaro:

1) prašymas įregistruoti ženklą;

2) įgaliojimas atstovui, jeigu paraišką paduoda atstovas;

3) prioritetą patvirtinantis dokumentas, nurodytas šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje (jeigu

reikia);

4) šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas leidimas ar sutikimas

(jeigu reikia);

5) kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatai, kai prašoma įregistruoti kolektyvinį ženklą;

6) pareiškėjo teisę vykdyti sertifikavimo funkciją patvirtinantis dokumentas, kai prašoma

įregistruoti sertifikavimo ženklą;

7) teisių savininko sutikimas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalį (jeigu reikia).

5. Prašyme įregistruoti ženklą nurodoma:

1) pareiškėją ir jo atstovą (jeigu jis yra) identifikuojantys duomenys;

20

2) pareikštas registruoti ženklas – jo vaizdas ar kita išraiškos forma pagal šio įstatymo

5 straipsnio 2 punkto reikalavimus;

3) prekių ar paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, grupės pagal šio

įstatymo 41 straipsnio reikalavimus;

4) duomenys apie nustatyto mokesčio sumokėjimą;

5) pirmosios paraiškos padavimo valstybė, šios paraiškos padavimo data ir numeris arba

eksponavimo oficialioje ar pripažintoje oficialia tarptautinėje parodoje pagal Konvenciją dėl

tarptautinių parodų, pasirašytą 1928 m. lapkričio 22 d. Paryžiuje, iš dalies pakeistą ir papildytą

1948 m. gegužės 10 d., 1966 m. lapkričio 16 d., 1972 m. lapkričio 30 d. protokolais ir 1982 m.

birželio 24 d., 1988 m. gegužės 31 d. pakeitimais (toliau – tarptautinė paroda), data, valstybė (jeigu

reikia). Šių duomenų nurodymas laikomas prašymu suteikti prioriteto datą;

6) kiti Valstybinio patentų biuro direktoriaus tvirtinamose Prekių ženklų registravimo

taisyklėse nustatyti duomenys.

6. Paraiškoje gali būti prašoma įregistruoti ženklą vienai ar daugiau prekių ar paslaugų

klasių. Jeigu paraiškoje nurodoma daugiau negu viena prekių ar paslaugų klasė, už kiekvieną

papildomą klasę mokamas mokestis.

39 straipsnis. Paraiškos padavimo data

1. Paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai Valstybinis patentų biuras gauna šio

įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą prašymą, kuriame pateikti bent šio įstatymo

38 straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose nurodyti duomenys.

2. Paraiškai padavimo data nesuteikiama, jeigu nepateikiamas nors vienas iš šio straipsnio

1 dalyje nurodytų duomenų arba pateikti duomenys neatitinka šio įstatymo arba Prekių ženklų

registravimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju paraiškos dokumentai grąžinami

pareiškėjui, nurodant paraiškos nepriėmimo motyvus.

3. Valstybinis patentų biuras ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 38 straipsnio

4 dalies 1 punkte nurodyto prašymo gavimo dienos patikrinęs ir nustatęs, kad paraiškoje pateikti šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, paraišką pripažįsta paduota ir, suteikęs jai padavimo datą ir

numerį, praneša apie tai pareiškėjui.

4. Paraiškai, kuriai suteikta padavimo data, atliekama paraiškos ekspertizė pagal šio

įstatymo 42 straipsnį ir ženklo ekspertizė pagal šio įstatymo 43 straipsnį. Jeigu pareiškėjas pateikia

prašymą atlikti skubią ekspertizę ir sumoka nustatytą mokestį, paraiškos ekspertizė ir ženklo

ekspertizė atliekama per Valstybinio patentų biuro direktoriaus nustatytą terminą.

40 straipsnis. Prioritetas

21

1. Paraiškoje gali būti prašymas suteikti prioriteto datą vienos ar daugiau pirmųjų paraiškų,

paduotų valstybėje, kuri yra Paryžiaus konvencijos narė arba Pasaulio prekybos organizacijos narė,

pagrindu tam pačiam ženklui įregistruoti, jeigu pareiškėjas ar jo teisių perėmėjas paduoda paraišką

Valstybiniam patentų biurui per šešis mėnesius nuo pirmosios paraiškos ar paraiškų padavimo

datos.

2. Paraiškoje gali būti prašymas suteikti prioriteto datą, kurią šiuo ženklu pažymėtos prekės

ar paslaugos buvo eksponuojamos tarptautinėje parodoje, jeigu paraiška paduodama Valstybiniam

patentų biurui per šešis mėnesius nuo pirmojo šiuo ženklu pažymėtų prekių ar paslaugų

eksponavimo tarptautinėje parodoje dienos.

3. Pareiškėjas, norintis pasinaudoti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, privalo pateikti

Valstybiniam patentų biurui patvirtintą pirmosios paraiškos (paraiškų) kopiją arba tarptautinės

parodos, kurioje pirmą kartą buvo eksponuojamos šiuo ženklu pažymėtos prekės ar paslaugos,

organizatoriaus pažymą. Šie dokumentai gali būti pateikti kartu su paraiška arba per tris mėnesius

nuo paraiškos padavimo datos.

4. Nustačius, kad pareiškėjas neįvykdė šio straipsnio 3 dalies reikalavimų, laikoma, kad šio

straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyti prašymai nebuvo paduoti.

41 straipsnis. Prekių ir paslaugų nurodymas ir klasifikavimas

1. Paraiškoje nurodytos prekės ar paslaugos turi būti suklasifikuotos pagal paraiškos

padavimo datą galiojančią Nicos klasifikaciją, jas sugrupuojant ir priskiriant tam tikrai klasei, prieš

kiekvieną prekių ar paslaugų grupę nurodant klasės, kuriai ta prekių ar paslaugų grupė priklauso,

numerį ir pateikiant jas klasių eilės tvarka.

2. Pareiškėjas turi nurodyti prekes ar paslaugas, kurioms prašoma apsaugos, taip aiškiai ir

tiksliai, kad kompetentingos institucijos ir ūkio subjektai galėtų nustatyti prašomos apsaugos apimtį.

Klasifikuojant gali būti naudojamos bendrosios nuorodos, įtrauktos į Nicos klasifikacijos klasių

antraštes, arba kiti bendrieji terminai, jeigu jie atitinka šiame straipsnyje nustatytus aiškumo ir

tikslumo reikalavimus. Vartojami bendrieji terminai, įskaitant bendrąsias nuorodas Nicos

klasifikacijos klasių antraštėse, aiškinami kaip apimantys visas prekes ar paslaugas, kurias aiškiai

žymi pažodine reikšme vartojama nuoroda ar terminas, ir neapima tų prekių ar paslaugų, kurios

negali būti taip suprantamos.

3. Valstybinis patentų biuras atmeta paraišką dėl tų prekių ar paslaugų, kurios neatitinka šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse ar Prekių ženklų registravimo taisyklėse nustatytų klasifikavimo

reikalavimų, jeigu pareiškėjas nepateikia šio straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančios prekių ar

paslaugų formuluotės ir neištaiso Valstybinio patentų biuro nustatytų trūkumų.

22

4. Pareiškėjas turi sumokėti šio įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodytą mokestį, jeigu

nustatoma, kad paraiškoje nurodytos prekės ar paslaugos turi būti priskirtos kitoms, negu

pareiškėjas buvo nurodęs, prekių ar paslaugų klasėms.

5. Prekės ar paslaugos nelaikomos panašiomis remiantis vien tuo, kad pagal Nicos

klasifikaciją jos priskirtos tai pačiai klasei. Prekės ar paslaugos taip pat nelaikomos nepanašiomis

remiantis vien tuo, kad pagal Nicos klasifikaciją jos priskirtos skirtingoms klasėms.

42 straipsnis. Paraiškos ekspertizė

1. Valstybinis patentų biuras, atlikdamas paraiškos ekspertizę, patikrina, ar pateikta paraiška

atitinka šio įstatymo 38, 40 ir 41 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

2. Paraiškos ekspertizės metu nustačius trūkumų, jiems pašalinti nustatomas dviejų mėnesių

terminas nuo pranešimo apie juos išsiuntimo dienos.

43 straipsnis. Ženklo ekspertizė

1. Valstybinis patentų biuras, atlikdamas ženklo ekspertizę, patikrina, ar ženklas atitinka šio

įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

2. Jeigu ženklas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse nustatytų reikalavimų,

Valstybinis patentų biuras priima sprendimą neregistruoti ženklo visoms arba daliai prekių ar

paslaugų. Sprendime turi būti nurodyti atsisakymo registruoti ženklą pagrindai ir motyvai.

3. Pareiškėjas turi teisę per du mėnesius nuo sprendimo neregistruoti ženklo išsiuntimo

dienos raštu pateikti Valstybiniam patentų biurui motyvuotą prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę.

4. Valstybinis patentų biuras, atlikęs pakartotinę ekspertizę, priima vieną iš šių sprendimų:

1) pripažinti, kad ženklas atitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus;

2) palikti galioti sprendimą neregistruoti ženklo visoms arba daliai prekių ar paslaugų.

44 straipsnis. Trečiųjų asmenų rašytinės pastabos

1. Bet kuris asmuo gali pateikti Valstybiniam patentų biurui rašytines motyvuotas pastabas,

kad pareikštas registruoti ženklas turėtų būti neregistruotas dėl pagrindų, nurodytų:

1) šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse;

2) šio įstatymo 30 straipsnyje, jeigu tai sertifikavimo ženklas;

3) šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1, 3–6 punktuose, jeigu tai kolektyvinis ženklas.

2. Pastabos gali būti pateiktos iki termino, nurodyto šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje,

pabaigos arba, jeigu dėl ženklo pareikštas protestas, – prieš priimant sprendimą dėl protesto.

3. Pastabas pateikę asmenys nelaikomi Valstybinio patentų biuro vykdomų procedūrų

šalimis.

23

4. Apie gautas trečiųjų asmenų rašytines pastabas, kurių pagrindu nuspręsta atnaujinti

ženklo ekspertizę, Valstybinis patentų biuras praneša pareiškėjui, kuris per vieną mėnesį nuo

pranešimo išsiuntimo dienos turi teisę Valstybiniam patentų biurui pateikti atsiliepimus.

45 straipsnis. Apeliacija

1. Pareiškėjas, nesutinkantis su pakartotinės ekspertizės metu Valstybinio patentų biuro

priimtu sprendimu, turi teisę per du mėnesius nuo šio sprendimo išsiuntimo dienos paduoti

Apeliaciniam skyriui rašytinę apeliaciją su motyvuotu prašymu peržiūrėti ekspertizės išvadas. Už

apeliacijos padavimą turi būti sumokėtas mokestis.

2. Apeliacijos nagrinėjamos Apeliacinio skyriaus posėdyje rašytinio arba viešo žodinio

proceso tvarka. Paprastai apeliacijos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliacijas nagrinėjant

rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas ir (ar) jo atstovas į Apeliacinio skyriaus posėdį nekviečiami ir

nagrinėjimas vyksta jiems nedalyvaujant. Apeliacijos žodinio proceso tvarka nagrinėjamos

išimtiniais atvejais, kai ginčas yra sudėtingas arba turi reikšmės formuojant naują praktiką.

Apeliacijas nagrinėjant žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir (ar) jo atstovas kviečiami į

Apeliacinio skyriaus posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti apeliaciją. Posėdžio metu

pasisakyti gali tik pareiškėjai ir (ar) jų atstovai. Pareiškėjo teisėms ir pareigoms nagrinėjant

apeliaciją mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalis.

3. Apeliacinis skyrius apeliacijas nagrinėja vadovaudamasis nepriklausomumo ir

nešališkumo, kolegialumo, viešumo, teisėtumo ir teisingumo, protingumo, šalių procesinio

lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais.

4. Išnagrinėjęs apeliaciją, Apeliacinis skyrius priima vieną iš šių sprendimų:

1) apeliaciją patenkinti ir pripažinti, kad ženklas atitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių

reikalavimus visoms arba daliai prekių ar paslaugų;

2) apeliaciją atmesti.

5. Apie priimtą Apeliacinio skyriaus sprendimą per penkias darbo dienas nuo jo priėmimo

dienos raštu pranešama pareiškėjui. Apeliacinio skyriaus priimti sprendimai skelbiami Valstybinio

patentų biuro oficialiame biuletenyje.

6. Apeliacinio skyriaus priimtas sprendimas per tris mėnesius nuo jo priėmimo dienos gali

būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

7. Apeliacija, sumokėjus mokestį, gali būti paduodama ir dėl kitų šiame įstatyme nurodytų

Valstybinio patentų biuro sprendimų per du mėnesius nuo tokio sprendimo išsiuntimo dienos.

8. Apeliacijų nagrinėjimo tvarka nustatoma Apeliacijų, protestų ir prašymų dėl ženklo

registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo taisyklėse.

24

46 straipsnis. Paraiškos paskelbimas. Laikina teisinė apsauga

1. Valstybinis patentų biuras paskelbia paraiškos duomenis Valstybinio patentų biuro

oficialiame biuletenyje, kai:

1) atlikus paraiškos ir ženklo ekspertizę, nustatoma, kad ženklas atitinka šio įstatymo

7 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus;

2) patenkinus apeliaciją, pripažįstama, kad ženklas atitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir

2 dalių reikalavimus.

2. Valstybinis patentų biuras, savo iniciatyva arba gavęs trečiųjų asmenų rašytines pastabas

pagal šio įstatymo 44 straipsnį, turi teisę iki ženklo įregistravimo atnaujinti ženklo ekspertizę dėl

ženklo atitikties šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimams.

3. Už veiksmus, atliekamus po paraiškos paskelbimo pagal šio straipsnio 1 dalį dienos,

pareiškėjas gali reikalauti žalos atlyginimo pagal šio įstatymo 75 straipsnį iš jo teises pažeidusio

asmens, jeigu ženklą įregistravus jis turėtų teisę šiuos veiksmus uždrausti pagal šio įstatymo

nuostatas. Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo priima po ženklo įregistravimo.

4. Jeigu pareiškėjas atšaukia savo paraišką, ženklas neregistruojamas, išregistruojamas

ženklo savininko prašymu arba ženklo registraciją nuginčija kitas asmuo, laikoma, kad šio

straipsnio 3 dalyje nurodyta laikina teisinė apsauga ženklui nebuvo suteikta.

47 straipsnis. Ženklo įregistravimas. Ženklo registracijos liudijimas

1. Jeigu šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo gautas protestas arba jis buvo

atmestas dėl visų ar dalies prekių ar paslaugų, arba dėl šio ženklo priimtas Apeliacinio skyriaus

sprendimas nebuvo apskųstas teismui pagal šio įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, Valstybinis patentų

biuras įregistruoja ženklą Registre ir ženklo registracijos duomenis paskelbia Valstybinio patentų

biuro oficialiame biuletenyje.

2. Valstybinis patentų biuras įregistruoto ženklo savininkui išduoda ženklo registracijos

liudijimą, kuris yra dokumentas, patvirtinantis ženklo įrašymą Registre ir ženklo savininko

išimtines teises į įregistruotą ženklą.

3. Ženklo registracijos liudijimo formą ir į jį įrašytinus duomenis nustato Valstybinio

patentų biuro direktorius.

ANTRASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKIŲ ŽENKLŲ REGISTRAS

48 straipsnis. Registras

25

1. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registras yra valstybės registras. Registro valdytoja

yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, registro tvarkytojas – Valstybinis patentų biuras.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali skirti papildomą registro tvarkytoją.

2. Ženklų dokumentų ir jų duomenų kaupimo, tvarkymo, saugojimo ir naudojimo tvarka

nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos prekių ženklų

registro nuostatuose (toliau – Registro nuostatai).

49 straipsnis. Registro objektas ir duomenys

1. Registro objektas – ženklai.

2. Registre registruojami ir kaupiami šie duomenys:

1) ženklo vaizdas ar kita išraiškos forma pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 punktą;

2) ženklo tipas;

3) prekių ar paslaugų, kurioms žymėti įregistruotas ženklas, pavadinimai pagal šio įstatymo

41 straipsnį;

4) paraiškos padavimo data ir numeris;

5) paraiškos paskelbimo data;

6) ženklo įregistravimo data ir numeris;

7) pareiškėjo pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė), įskaitant susirašinėjimo

adresą;

8) ženklo savininko pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė), įskaitant

susirašinėjimo adresą;

9) registracijos galiojimo termino pasibaigimo data;

10) prioriteto data, pirmosios paraiškos numeris ir valstybė, jeigu pagal šio įstatymo

40 straipsnio 1 dalį suteiktas prioritetas;

11) tarptautinės parodos pavadinimas, prekių ar paslaugų eksponavimo data, jeigu pagal šio

įstatymo 40 straipsnio 2 dalį suteiktas prioritetas;

12) atstovo (jeigu jis yra) vardas, pavardė ir adresas (buveinė), įskaitant susirašinėjimo

adresą;

13) nuoroda, kad ženklas yra kolektyvinis arba sertifikavimo ženklas;

14) kiti duomenys, susiję su ženklo registracija, naudojimu ir apsauga;

15) duomenų keitimo pagrindai ir data.

3. Registro nuostatuose nustatyta tvarka naudotis Registro duomenimis turi teisę visi fiziniai

ir juridiniai asmenys.

26

4. Suinteresuoti asmenys, pateikę prašymą, Valstybiniame patentų biure gali susipažinti su

ženklų bylomis ir gauti dokumentų kopijas. Susipažinti su paraiškos dokumentais iki jos

paskelbimo galima tik gavus pareiškėjo rašytinį sutikimą.

5. Už Registro duomenų ir Registrui pateiktų dokumentų kopijų teikimą mokamas

atlyginimas, kurio dydį nustato Valstybinio patentų biuro direktorius Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Asmens duomenys pagal šį įstatymą tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant

asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB

(Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pareiškėjų, ženklų savininkų, kitų teisių turėtojų,

suinteresuotų asmenų ir jų atstovų asmens duomenų tvarkymo Registre tikslas – užtikrinti išimtinių

teisių į ženklus, kaip nuosavybės objektus, apsaugą ir informuoti apie šias teises kompetentingas

institucijas ir visuomenę.

50 straipsnis. Pakeitimų paraiškoje ir Registre įrašymas

1. Pareiškėjas ar ženklo savininkas yra atsakingas už teisingų duomenų pateikimą

Valstybiniam patentų biurui ir jų atnaujinimą. Pareiškėjas ar ženklo savininkas turi pateikti

Valstybiniam patentų biurui prašymą įrašyti pakeitimus paraiškoje ar Registre, jeigu:

1) pasikeitė pareiškėjo ar ženklo savininko ar atstovo pavadinimas arba vardas, pavardė;

2) pasikeitė pareiškėjo ar ženklo savininko ar jo atstovo adresas (buveinė) arba

susirašinėjimo adresas;

3) pasikeitė pareiškėjo ar ženklo savininko atstovas;

4) trumpinamas arba siaurinamas prekių ar paslaugų sąrašas;

5) pasikeitė pareikšto registruoti ar įregistruoto ženklo vaizdas ar kita išraiškos forma;

6) pasikeitė pareiškėjas arba ženklo savininkas, jeigu tai nėra teisės perdavimas pagal šio

įstatymo 26 straipsnį;

7) reikia ištaisyti technines klaidas;

8) keičiasi kiti paraiškos ar Registro duomenys.

2. Pareiškėjas ar ženklo savininkas, prašydamas įrašyti pakeitimus, turi pateikti šiuos

dokumentus ir duomenis:

1) prašymą įrašyti pakeitimą paraiškoje ar Registre;

2) prašymą pagrindžiančius dokumentus, jeigu prašoma įrašyti šio straipsnio 1 dalies 3 ar

6 punkte nurodytus pakeitimus, ir prašomų įrašyti pakeitimų duomenis;

3) duomenis apie sumokėtą nustatytą mokestį, išskyrus atvejus, kai prašoma atlikti šio

27

straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytą pakeitimą arba kai prašoma ištaisyti Valstybinio patentų

biuro padarytas technines klaidas.

3. Vienas prašymas gali būti paduodamas dėl tų pačių tos pačios rūšies duomenų pakeitimų,

išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą atvejį, keliose to paties pareiškėjo paraiškose ar

ženklo savininko ženklų registracijose. Mokestis mokamas už pakeitimą kiekvienoje paraiškoje ar

ženklo registracijoje.

4. Pakeitimas dėl pareikšto registruoti ar įregistruoto ženklo vaizdo atliekamas, jeigu

pakeitimas nesusijęs su skiriamuoju ženklo požymiu ar iš esmės nekeičia pradinio ženklo bendro

vaizdo.

5. Pakeitimas įsigalioja nuo jo įrašymo į paraišką ar Registrą dienos. Apie pakeitimus

paraiškoje ar Registre skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje, jei paraiška ar

įregistruotas ženklas buvo paskelbti.

6. Valstybinis patentų biuras gali ištaisyti technines klaidas savo iniciatyva.

7. Norint atlikti šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, nurodytus

pakeitimus teisės perdavimo ar ženklo registracijos galiojimo pratęsimo atvejais, atskiras mokestis

už pakeitimus neimamas.

51 straipsnis. Ženklo išregistravimas

1. Ženklas išregistruojamas iš Registro, jeigu:

1) Apeliacinis skyrius ženklo registraciją pripažino negaliojančia ar ją panaikino ir šis

sprendimas nebuvo apskųstas teismui per šio įstatymo 58 straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą;

2) teismo sprendimu Apeliacinio skyriaus sprendimas dėl ženklo registracijos pripažinimo

negaliojančia ar panaikinimo paliktas galioti;

3) ženklo registracijos galiojimo terminas nebuvo pratęstas šio įstatymo 63 straipsnyje

nustatyta tvarka;

4) ženklo savininkas prašo išregistruoti ženklą;

5) juridinis asmuo, kuris yra ženklo savininkas, išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

2. Valstybinis patentų biuras išregistruoja ženklą iš Registro, gavęs vieną iš šių dokumentų:

1) įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo Apeliacinio skyriaus sprendimas dėl ženklo

registracijos pripažinimo negaliojančia ar panaikinimo paliktas galioti;

2) rašytinį ženklo savininko prašymą;

3) rašytinį asmens prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus, jeigu ženklą prašoma

išregistruoti pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą.

3. Apeliaciniam skyriui priėmus sprendimą ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją

panaikinti, jeigu šis sprendimas nebuvo apskųstas teismui per šio įstatymo 58 straipsnio 9 dalyje

28

nustatytą terminą, arba ženklo registracijos galiojimo nepratęsus šio įstatymo 63 straipsnyje

nustatyta tvarka, ženklas iš Registro išregistruojamas Valstybinio patentų biuro iniciatyva.

4. Apie ženklo išregistravimą skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

TREČIASIS SKIRSNIS

KITOS PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

52 straipsnis. Paraiškos arba ženklo registracijos padalijimas

1. Pareiškėjui pateikus rašytinį prašymą ir sumokėjus nustatytą mokestį, paraiška, kurioje

nurodytos kelios prekės ar paslaugos, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, gali būti

padalyta į pirminę paraišką ir atskirtąją arba kelias atskirtąsias paraiškas, Prekių ženklų

registravimo taisyklėse nustatyta tvarka atskiriant nurodytas prekes ar paslaugas. Atskirtojoje

paraiškoje nurodytos prekės ar paslaugos negali sutapti su pirminėje paraiškoje paliktomis arba

kitose atskirtosiose paraiškose nurodytomis prekėmis ar paslaugomis.

2. Atskirtajai paraiškai galioja pirminės paraiškos padavimo data ir prioriteto teisė, jeigu ši

yra.

3. Ženklo registracija gali būti padalijama, kol ji galioja, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje

nurodytas išimtis. Ženklo registracijos padalijimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1 ir

2 dalių nuostatos.

4. Jeigu nesuėjęs šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, paraiška arba

ženklo registracija negali būti dalijama toms prekėms ar paslaugoms, dėl kurių paduotas protestas

arba kurioms ženklo registraciją prašoma pripažinti negaliojančia arba panaikinti, iki įsigalioja

atitinkamas Apeliacinio skyriaus sprendimas arba įsiteisėja teismo sprendimas.

5. Už kiekvieną atskirtąją paraišką ar ženklo registraciją mokamas mokestis.

6. Laikoma, kad iki prašymo padalyti paraišką ar ženklo registraciją gavimo Valstybiniame

patentų biure dienos paduoti su pirmine paraiška ar pirmine ženklo registracija susiję prašymai yra

paduoti, o iki šios dienos sumokėti mokesčiai yra sumokėti ir dėl atskirtosios paraiškos arba

atskirtosios ženklo registracijos.

53 straipsnis. Paraiškos atšaukimas

1. Pareiškėjas turi teisę iki ženklo įregistravimo datos savo iniciatyva atšaukti savo paraišką.

2. Jeigu paraiška buvo paskelbta, Valstybinis patentų biuras apie jos atšaukimą paskelbia

Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

54 straipsnis. Reikalavimai pateikiamiems dokumentams

29

1. Valstybiniam patentų biurui pateikiamas prašymas įregistruoti ženklą ir kiti dokumentai

turi būti parašyti valstybine kalba. Jeigu kiti dokumentai pateikti ne valstybine kalba, pareiškėjas ar

ženklo savininkas per du mėnesius nuo dokumentų pateikimo dienos privalo pateikti jų vertimą į

valstybinę kalbą.

2. Pareiškėjas, ženklo savininkas, protesto, ženklo registracijos panaikinimo ar negaliojimo

procedūrų šalys arba jų atstovai privalo nurodyti oficialų susirašinėjimo adresą, kuris turi būti

Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Valstybinis patentų

biuras oficialią korespondenciją nurodytu adresu siunčia valstybine kalba.

3. Įgaliojimas atstovauti pareiškėjui ar ženklo savininkui sudaromas paprasta rašytine forma.

4. Valstybiniam patentų biurui pateikiamų dokumentų legalizuoti nereikia.

5. Valstybiniam patentų biurui teikiamų prašymų ir kitų dokumentų formos, įskaitant

pateikimo būdą, juose įrašytinus duomenis, jų pateikimo ir nagrinėjimo terminus, nenustatytus

šiame įstatyme, nustatomos Prekių ženklų registravimo taisyklėse.

6. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ar

Prekių ženklų registravimo taisyklių reikalavimų, išsiunčia dokumentą pateikusiam asmeniui

pranešimą, kuriame nurodo nustatytus trūkumus ir pasiūlymus, kaip juos ištaisyti. Jeigu per vieną

mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo dienos, kai šiame įstatyme nenustatytas kitas terminas, trūkumai

neištaisomi, prašymas atmetamas, dokumentas laikomas nepaduotu ar veiksmas neatliktu.

7. Paskelbus nepaprastąją padėtį ar valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, ar karantiną

visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dėl to nustačius ribojimus, susijusius su asmenų laisvu

judėjimu ar ūkinės veiklos laisve, šio įstatymo nustatytų veiksmų atlikimo terminų, išskyrus

Valstybinio patentų biuro veiksmų atlikimo terminus, eiga sustabdoma. Kai ribojimai atšaukiami,

šių terminų eiga atnaujinama. Informacija apie terminų sustabdymą ir atnaujinimą skelbiama

Valstybinio patentų biuro interneto svetainėje.

TAR pastaba. 7 dalyje nustatytas terminų eigos sustabdymas taikomas terminams, kurie nebuvo suėję iki Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje

paskelbimo“ įsigaliojimo, ir terminams, kurie prasidėjo įsigaliojus šiam nutarimui.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2860, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-24, i. k. 2020-08724

55 straipsnis. Terminų pratęsimas

Pareiškėjui arba ženklo ar tarptautinės ženklo registracijos savininkui pateikus rašytinį

prašymą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nustatyto termino pasibaigimo dienos ir sumokėjus

nustatytą mokestį, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 3 dalyje, 45 straipsnio 1 dalyje,

54 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai Valstybinio patentų biuro

sprendimu gali būti pratęsti vieną kartą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto termino

pasibaigimo dienos.

30

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PROTESTO, ŽENKLO REGISTRACIJOS PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIA AR

PANAIKINIMO PROCEDŪROS

56 straipsnis. Paraiškos užprotestavimas

1. Suinteresuoti asmenys per tris mėnesius nuo paraiškos paskelbimo dienos pagal šio

įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, remdamiesi šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, gali

užprotestuoti paraišką paduodami motyvuotą rašytinį protestą Apeliaciniam skyriui. Už protesto

padavimą turi būti sumokėtas mokestis.

2. Protestas gali būti paduotas atsižvelgiant į vieną ar daugiau ankstesnių teisių, jeigu jos

visos priklauso tam pačiam savininkui, remiantis dalimi ar visomis prekėmis ar paslaugomis,

kurioms ankstesnė teisė saugoma ar dėl kurių paduota paraiška, ir dėl dalies ar visų prekių ar

paslaugų, kurioms paduota paraiška ginčijamam ženklui registruoti.

3. Vienu protestu gali būti ginčijama viena paraiška.

4. Išnagrinėjęs protestą, Apeliacinis skyrius priima vieną iš šių sprendimų:

1) patenkinti protestą ir neregistruoti ženklo visoms ar daliai prekių ar paslaugų;

2) atmesti protestą.

5. Apie priimtą Apeliacinio skyriaus sprendimą per penkias darbo dienas nuo jo priėmimo

dienos raštu pranešama šalims. Apeliacinio skyriaus priimti sprendimai skelbiami Valstybinio

patentų biuro oficialiame biuletenyje.

6. Apeliacinio skyriaus priimtas sprendimas per tris mėnesius nuo jo priėmimo dienos gali

būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

57 straipsnis. Ženklo nenaudojimas kaip gynybos priemonė protesto nagrinėjimo

procedūroje

1. Nagrinėjant protestą pagal šio įstatymo 56 straipsnį, jeigu pagal vėlesnio ženklo paraiškos

padavimo datą arba prioriteto datą penkerių metų laikotarpis, per kurį ankstesnis ženklas turėjo būti

pradėtas iš tikrųjų naudoti, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje, jau buvo pasibaigęs,

pareiškėjo prašymu protestą pareiškęs ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti įrodymų, kad per

penkerių metų laikotarpį iki vėlesnio ženklo paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos

ankstesnis ženklas buvo pradėtas iš tikrųjų naudoti, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje, arba

kad buvo svarbių priežasčių to ženklo nenaudoti. Nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, protestas

atmetamas.

31

2. Jeigu ankstesnis ženklas buvo naudojamas tik daliai prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo

įregistruotas, žymėti, nagrinėjant protestą laikoma, kad ženklas įregistruotas tik tai prekių ar

paslaugų daliai.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taip pat taikomos, kai ankstesnis ženklas yra Europos Sąjungos

prekių ženklas. Tokiu atveju nustatant, ar Europos Sąjungos prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas,

taikomas Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentas.

58 straipsnis. Ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia arba panaikinimo

procedūra

1. Suinteresuotas asmuo, siekiantis ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją

panaikinti, turi pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Apeliaciniam skyriui. Už prašymo pripažinti

ženklo registraciją negaliojančia arba ją panaikinti padavimą turi būti sumokėtas mokestis.

2. Ženklo registracija gali būti panaikinta vadovaujantis šio įstatymo 23 ar 24 straipsniu.

3. Ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu prašymo dėl ženklo registracijos

pripažinimo negaliojančia nagrinėjimo metu nustatoma, kad ženklas neturėjo būti įregistruotas, nes:

1) yra bent vienas iš šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų pagrindų;

2) yra bent vienas iš šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų pagrindų.

4. Prašymas pripažinti ženklo registraciją negaliojančia arba ją panaikinti gali būti susijęs su

visomis prekėmis ar paslaugomis, kurioms registruotas ginčijamas ženklas, arba jų dalimi.

5. Prašymas pripažinti ženklo registraciją negaliojančia gali būti paduotas remiantis viena ar

keliomis ankstesnėmis teisėmis, jeigu jos visos priklauso tam pačiam savininkui.

6. Vienu prašymu gali būti ginčijama tik viena ženklo registracija.

7. Apeliacinis skyrius, išnagrinėjęs prašymą pripažinti ženklo registraciją negaliojančia arba

ją panaikinti, priima vieną iš šių sprendimų:

1) patenkinti prašymą ir pripažinti ženklo registraciją negaliojančia arba ją panaikinti visoms

ar daliai prekių ar paslaugų;

2) atmesti prašymą.

8. Apie priimtą Apeliacinio skyriaus sprendimą per penkias darbo dienas nuo jo priėmimo

dienos raštu pranešama šalims. Apeliacinio skyriaus priimti sprendimai skelbiami Valstybinio

patentų biuro oficialiame biuletenyje.

9. Apeliacinio skyriaus priimtas sprendimas per tris mėnesius nuo jo priėmimo dienos gali

būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

59 straipsnis. Ženklo nenaudojimas kaip gynybos priemonė procedūroje dėl ženklo

registracijos pripažinimo negaliojančia

32

1. Procedūroje dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, remiantis įregistruotu

ankstesniu ženklu, vėlesnio ženklo savininkui paprašius, ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti

įrodymų, kad penkerius metus iki prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo

dienos ankstesnis ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje,

prekėms ar paslaugoms, kurioms jis įregistruotas ir kurios nurodomos kaip paraiškos pagrindimas,

žymėti arba kad yra svarbių priežasčių ženklo nenaudoti, jeigu prašymo pripažinti ženklo

registraciją negaliojančia padavimo dieną yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai nuo ankstesnio

ženklo registracijos proceso pabaigos.

2. Jeigu pagal vėlesnio ženklo paraiškos padavimo datą arba prioriteto datą penkerių metų

laikotarpis, per kurį ankstesnis ženklas turėjo būti pradėtas iš tikrųjų naudoti, kaip nurodyta šio

įstatymo 20 straipsnyje, jau buvo pasibaigęs, ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti ne tik šio

straipsnio 1 dalyje nurodytus įrodymus, bet ir įrodymus, kad per penkerių metų laikotarpį iki

paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos ženklas iš tikrųjų buvo pradėtas naudoti arba kad

buvo svarbių priežasčių jo nenaudoti.

3. Prašymas pripažinti ženklo registraciją negaliojančia remiantis ankstesniu ženklu

atmetamas, jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įrodymai nepateikiami.

4. Jeigu ankstesnis ženklas buvo naudojamas pagal šio įstatymo 20 straipsnį tik daliai prekių

ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti, nagrinėjant prašymą pripažinti ženklo

registraciją negaliojančia, laikoma, kad jis yra įregistruotas tik tai prekių ar paslaugų daliai.

5. Šio straipsnio 1–4 dalys taip pat taikomos, kai ankstesnis ženklas yra Europos Sąjungos

prekių ženklas. Tokiu atveju nustatant, ar Europos Sąjungos prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas,

taikomas Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentas.

60 straipsnis. Ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar panaikinimo pasekmės

1. Ženklo registracija laikoma negaliojančia ab initio tokia apimtimi, kokia ji buvo

pripažinta negaliojančia.

2. Ženklo registracija laikoma panaikinta nuo prašymo panaikinti ženklo registraciją

padavimo dienos tokia apimtimi, kokia ženklo savininko teisės buvo panaikintos. Vienos iš šalių

prašymu ši data gali būti ankstesnė, jeigu nuo jos atsirado vienas iš ženklo registracijos panaikinimo

pagrindų.

61 straipsnis. Protestų, prašymų dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar

jos panaikinimo nagrinėjimas Valstybiniame patentų biure

1. Apeliacinis skyrius, priėmęs protestą ar prašymą dėl ženklo registracijos pripažinimo

negaliojančia ar jos panaikinimo, išsiunčia jį ginčijamo ženklo pareiškėjui, savininkui ar jo atstovui.

33

2. Ginčijamo ženklo pareiškėjas arba savininkas ar jo atstovas per du mėnesius nuo protesto

ar prašymo dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo išsiuntimo dienos

privalo pateikti motyvuotą atsakymą. Motyvuoto atsakymo nepateikimas laikomas atsisakymu

dalyvauti nagrinėjant protestą ar prašymą dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos

panaikinimo, bet neužkerta kelio Apeliaciniam skyriui nagrinėti atitinkamą ginčą ginčijamo ženklo

pareiškėjui arba savininkui ar jo atstovui nedalyvaujant.

3. Ginčo šalys turi teisę susipažinti su protesto ar prašymo pripažinti ženklo registraciją

negaliojančia arba ją panaikinti medžiaga, daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines

kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, žodinio posėdžio metu užduoti klausimus kitai

šaliai, pateikti prašymus ir argumentus, duoti paaiškinimus, prieštarauti kitos šalies prašymams ir

argumentams, gauti Apeliacinio skyriaus sprendimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas).

Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti

siekdamos, kad ginčas būtų išnagrinėtas greitai ir teisingai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu,

pateikti įrodymus. Jeigu šalis negali dalyvauti Apeliacinio skyriaus posėdyje dėl svarbių priežasčių,

ji privalo apie tai pranešti Apeliaciniam skyriui, nurodydama priežastis. Jeigu Apeliacinis skyrius

šias priežastis pripažįsta svarbiomis, posėdžio data atidedama.

4. Protestų ir prašymų dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo

nagrinėjimui Apeliaciniame skyriuje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 45 straipsnio 2 ir 3

dalys.

5. Protestų ir prašymų dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo

nagrinėjimo tvarka nustatoma Apeliacijų, protestų ir prašymų dėl ženklo registracijos pripažinimo

negaliojančia ar jos panaikinimo taisyklėse.

6. Protesto ar prašymo dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo

nagrinėjimo procedūroje bendru šalių prašymu suteikiamas ne trumpesnis negu dviejų mėnesių, bet

ne ilgesnis negu vienų metų laikotarpis išspręsti ginčą taikiai, įskaitant mediaciją Lietuvos

Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka.

7. Protestą ar prašymą dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo

pateikęs asmuo turi teisę jį atsiimti iki sprendimo priėmimo dienos.

PENKTASIS SKIRSNIS

ŽENKLO REGISTRACIJOS TRUKMĖ IR GALIOJIMO PRATĘSIMAS

62 straipsnis. Ženklo registracijos galiojimo terminas

Ženklo registracijos galiojimo terminas yra 10 metų nuo paraiškos padavimo datos.

34

63 straipsnis. Ženklo registracijos galiojimo pratęsimas

1. Pasibaigus šio įstatymo 62 straipsnyje nustatytam terminui, ženklo registracijos

galiojimas gali būti pratęsiamas visoms arba daliai prekių ar paslaugų kiekvieną kartą ne ilgiau kaip

10 metų.

2. Valstybinis patentų biuras ženklo savininkui praneša apie registracijos galiojimo pabaigą

likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos.

3. Ženklo registracijos galiojimas pratęsiamas Valstybinio patentų biuro sprendimu, jeigu

sumokėtas mokestis. Jeigu ženklo registracijos galiojimą norima pratęsti daliai prekių ar paslaugų

arba pakeisti kitus duomenis, nurodytus šio įstatymo 50 straipsnio 7 dalyje, kartu su mokesčiu

pateikiamas prašymas pratęsti ženklo registracijos galiojimą, kuriame nurodomi atnaujinti

registracijos duomenys.

4. Ženklo savininkas šio straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą pratęsti ženklo registracijos

galiojimą turi pateikti ir mokestį sumokėti per paskutinius šešis ženklo registracijos galiojimo

mėnesius.

5. Sumokėjęs mokesčio už ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimą Mokesčių už

pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo nustatytą priemoką, ženklo savininkas per

šešis mėnesius nuo įregistruoto ženklo registracijos galiojimo pabaigos gali paduoti prašymą

pratęsti ženklo registracijos galiojimą.

6. Ženklo registracijos galiojimo pratęsimas įsigalioja kitą dieną po ženklo registracijos

galiojimo pabaigos. Duomenys apie ženklo registracijos galiojimo pratęsimą įrašomi į Registrą ir

skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

7. Jeigu prašymas pateikiamas ir mokesčiai sumokami tik už kai kurias prekių ar paslaugų,

kurioms ženklas įregistruotas, klases, ženklo registracijos galiojimas pratęsiamas tik toms prekėms

ar paslaugoms, kurios nurodytos prašyme dėl ženklo registracijos galiojimo pratęsimo.

8. Jeigu per šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus mokestis nesumokamas, ženklo

galiojimas nepratęsiamas ir ženklas išregistruojamas iš Registro.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TARPTAUTINĖ ŽENKLO REGISTRACIJA

64 straipsnis. Tarptautinės ženklo registracijos galiojimas

1. Nuo tarptautinės ženklo registracijos, kurioje nurodoma Lietuvos Respublika, datos pagal

Madrido protokolo 3 straipsnio 4 dalį arba teritorinio išplėtimo po tarptautinės ženklo registracijos

(toliau – vėlesnis teritorinis išplėtimas) datos pagal Madrido protokolo 3 ter

straipsnio 2 dalį

35

tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir šio įstatymo nustatyta

tvarka pareikštas registruoti ženklas.

2. Nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos tarptautinės registracijos ženklas turi tokią

pačią teisinę apsaugą kaip ir ženklas, kuris būtų įregistruotas vadovaujantis šio įstatymo

nuostatomis, jeigu pagal Madrido protokolo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas tarptautinės

registracijos ženklui nebuvo atsisakyta suteikti apsaugą Lietuvos Respublikoje arba jeigu toks

atsisakymas vėliau buvo atšauktas.

3. Valstybinis patentų biuras duomenis apie tarptautinę ženklo registraciją, išplėstą Lietuvos

Respublikoje, įrašo į Registrą.

4. Tarptautinės ženklo registracijos duomenys, paskelbti Tarptautinio biuro Tarptautinių

ženklų biuletenyje, pakartotinai Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje neskelbiami.

65 straipsnis. Tarptautinės ženklo registracijos negaliojimas ir panaikinimas

1. Jeigu tarptautinės registracijos ženklas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 ar 2 dalies,

33 straipsnio 1 dalies 3–6 punktų ar 41 straipsnio 2 dalies reikalavimų arba jeigu šio įstatymo

nustatyta tvarka paduotas protestas, Valstybinis patentų biuras Madrido protokolo nustatytais

terminais informuoja Tarptautinį biurą, kad tokio ženklo apsauga Lietuvos Respublikoje visiškai ar

iš dalies negali būti suteikta.

2. Tarptautinė ženklo registracija Lietuvos Respublikoje negalioja nuo jos pripažinimo

negaliojančia ar jos panaikinimo šio įstatymo 58 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje

dienos. Apie tokį galutinį sprendimą Valstybinis patentų biuras Madrido protokolo nustatyta tvarka

informuoja Tarptautinį biurą.

3. Jeigu tarptautinė ženklo registracija kilmės šalies tarnybos prašymu panaikinama arba

jeigu Madrido protokolo susitariančioji šalis denonsuoja šį protokolą, ženklo savininkas šio

įstatymo nustatyta tvarka gali paduoti paraišką ženklą registruoti Lietuvos Respublikoje.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta paraiška laikoma paduota tarptautinės ženklo registracijos

ar vėlesnio teritorinio išplėtimo dieną, prireikus atsižvelgiant į suteiktą prioriteto datą, jeigu

laikomasi šių sąlygų:

1) paraiška paduodama per tris mėnesius nuo tarptautinės ženklo registracijos pabaigos šio

straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais;

2) paraiškoje nėra nurodyta kitokių prekių ar paslaugų negu tarptautinėje ženklo

registracijoje;

3) paraiška atitinka šio įstatymo 38 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir pareiškėjas

sumoka nustatytus mokesčius.

36

66 straipsnis. Tarptautinės paraiškos ar vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymo

padavimas paraiškos ar ženklo registracijos Lietuvos Respublikoje

pagrindu

1. Pareiškėjas ar ženklo savininkas, atitinkantis Madrido protokolo 2 straipsnio 1 dalies

i papunkčio reikalavimus, tarptautinę paraišką turi paduoti per Valstybinį patentų biurą. Vėlesnio

teritorinio išplėtimo prašymas gali būti paduodamas per Valstybinį patentų biurą arba siunčiamas

Tarptautiniam biurui tiesiogiai. Už tarptautinės paraiškos nagrinėjimą Valstybiniame patentų biure

pareiškėjas turi sumokėti nustatytą mokestį.

2. Paduodant tarptautinę paraišką ar vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymą, gali būti

prašoma suteikti prioritetą pagal Paryžiaus konvencijos nuostatas.

3. Tarptautinė paraiška ir vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymas turi atitikti Madrido

protokolo ir Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos ir su ja susijusio protokolo

bendrosiose taisyklėse (toliau – Madrido protokolo bendrosios taisyklės) patvirtintą formą ir

reikalavimus.

4. Valstybiniame patentų biure tarptautinės paraiškos ir vėlesnio teritorinio išplėtimo

prašymai paduodami ir nagrinėjami vadovaujantis Valstybinio patentų biuro direktoriaus

tvirtinamomis Madrido protokolo įgyvendinimo tvarkos taisyklėmis.

67 straipsnis. Nacionalinės ženklo registracijos pakeitimas tarptautine ženklo

registracija

1. Kai ženklo savininko iniciatyva Lietuvos Respublikoje įregistruotas ženklas yra ir

tarptautinės ženklo registracijos objektas, tarptautinė ženklo registracija gali atstoti Lietuvos

Respublikoje galiojančią nacionalinę ženklo registraciją, jeigu:

1) tarptautinė ženklo registracija yra išplėsta Lietuvos Respublikoje;

2) visos nacionalinėje ženklo registracijoje išvardytos prekės ar paslaugos yra išvardytos ir

tarptautinėje ženklo registracijoje;

3) tarptautinė ženklo registracija išplėsta Lietuvos Respublikoje po to, kai vadovaujantis šio

įstatymo 38 straipsniu paraiška paduodama Valstybiniam patentų biurui.

2. Sumokėjusio nustatytą mokestį ženklo savininko prašymu Valstybinis patentų biuras

nacionalinės ženklo registracijos pakeitimo tarptautine ženklo registracija duomenis įrašo į Registrą

ir paskelbia Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

68 straipsnis. Specialios nuostatos, taikomos tarptautinei ženklo registracijai

1. Jeigu tarptautinės registracijos ženklo savininkas nesutinka su Valstybinio patentų biuro

sprendimu atsisakyti suteikti apsaugą dėl to, kad ženklas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 ar 2

37

dalies reikalavimų, jis turi teisę per tris mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos pateikti

prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę. Nepateikus prašymo per nustatytą terminą, Valstybinio

patentų biuro sprendimas laikomas galutiniu.

2. Jeigu tarptautinės registracijos ženklo savininkas nesutinka su Valstybinio patentų biuro

priimtu sprendimu atsisakyti suteikti apsaugą dėl šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose

ar 41 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų, jis turi teisę per du mėnesius nuo šio sprendimo

išsiuntimo dienos paduoti Apeliaciniam skyriui apeliaciją šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta

tvarka.

3. Suinteresuoti asmenys protestą, tretieji asmenys pastabas dėl tarptautinės ženklo

registracijos turi teisę paduoti per tris mėnesius nuo duomenų apie tarptautinę ženklo registraciją

paskelbimo Tarptautinio biuro Tarptautinių ženklų biuletenyje dienos. Protestas turi atitikti šio

įstatymo 56 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus.

4. Į Registrą įrašoma data, nuo kurios pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalį skaičiuojamas

penkerių metų ženklo nenaudojimo laikotarpis.

5. Duomenys apie tarptautinės registracijos ženklo savininko suteiktą licenciją gali būti

įrašyti į Registrą šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Jeigu tarptautinės registracijos ženklas yra kolektyvinis ženklas, jo savininkas turi pateikti

kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatus ir jų vertimą į valstybinę kalbą per du mėnesius nuo

duomenų apie tarptautinę ženklo registraciją paskelbimo Tarptautinio biuro Tarptautinių ženklų

biuletenyje dienos.

7. Jeigu tarptautinės registracijos ženklas yra sertifikavimo ženklas, šio ženklo savininkas

turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jo teisę vykdyti sertifikavimo funkciją, ir šio dokumento

vertimą į valstybinę kalbą per du mėnesius nuo duomenų apie tarptautinę ženklo registraciją

paskelbimo Tarptautinio biuro Tarptautinių ženklų biuletenyje dienos.

8. Tarptautinės ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimą, mokesčių Tarptautiniam

biurui mokėjimą ir kitus šiame įstatyme neaptartus tarptautinės ženklo registracijos klausimus

reglamentuoja Madrido protokolas, Madrido protokolo bendrosios taisyklės ir Madrido protokolo

įgyvendinimo tvarkos taisyklės.

IV SKYRIUS

GINČŲ DĖL ŽENKLŲ NAGRINĖJIMAS. ŽENKLO SAVININKO TEISIŲ GYNIMAS

69 straipsnis. Ginčus dėl ženklų nagrinėjančios institucijos

1. Apeliacinis skyrius privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo procedūra nagrinėja

apeliacijas dėl šiame įstatyme nurodytų Valstybinio patentų biuro sprendimų, protestus ir prašymus

38

dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo šio įstatymo nustatyta tvarka,

išskyrus atvejus, kai dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo

pareiškiamas priešieškinis teisme nagrinėjant ginčą dėl ženklo savininko teisių pažeidimo.

2. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ginčus dėl:

1) Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų;

2) ženklo savininko teisių pažeidimo;

3) ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo tais atvejais, kai dėl to

pareiškiamas priešieškinis nagrinėjant ginčą dėl ženklo savininko teisių pažeidimo;

4) ženklo pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje;

5) Europos Sąjungos prekių ženklų pagal Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentą.

70 straipsnis. Teisių gynimo būdai

1. Pareiškėjas, ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat

išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę

kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti jų teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio įstatymo

75 straipsnyje nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą;

5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

2. Teismas, siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat

draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, vykdymą,

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją tiems asmenims pateikti

tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.

3. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos

šio įstatymo 74 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio įstatymo

nustatytų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti

nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šioje dalyje nurodytus teisių gynimo būdus

atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai

yra priimtina ir pakankama.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir

reikalauti uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis

naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises. Šis draudimas apima su šio įstatymo nustatytų

teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jeigu tarpininkas techniškai

39

gali tai atlikti, tokias teises pažeidžiančios informacijos pašalinimą, arba draudimą gauti šias teises

pažeidžiančią informaciją. Toks teismo sprendimo įvykdymas neatleidžia tarpininko nuo

atsakomybės už veiksmus ar neveikimą, susijusius su tokios informacijos laikymu ar perdavimu,

buvusiu iki šio sprendimo įsigaliojimo.

5. Nagrinėjant ženklo savininko teisių pažeidimo bylą, atsakovas turi teisę pareikšti

priešieškinį dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir jos panaikinimo.

6. Ženklo savininkas turi teisę kreiptis į teismą prašydamas uždrausti Lietuvos Respublikos

teritorijoje naudoti Europos Sąjungos prekių ženklą pagal Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės,

Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos

Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų

Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos

Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos

valstybių narių) ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos

Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos

Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutarties dėl Čekijos Respublikos,

Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos

Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos

Respublikos stojimo į Europos Sąjungą, pasirašytos 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose, ir Akto dėl

Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos

Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos

Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos

Sąjunga, pritaikomųjų pataisų U priedo „Stojimo akto 20 straipsnyje nurodytas sąrašas. 4.

Bendrovių teisė. C. Pramoninės nuosavybės teisės“ nuostatas dėl Europos Sąjungos (Bendrijos)

prekių ženklo.

7. Šio įstatymo 69 straipsnio 2 dalis, šis straipsnis, 71, 72, 73, 74, 75 ir 76 straipsniai mutatis

mutandis taikomi ir teisėms į geografines nuorodas ginti.

71 straipsnis. Teisė gauti informaciją

1. Teismas, remdamasis ieškovo pagrįstu prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti

asmenis nedelsiant pateikti informaciją apie šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių ir

paslaugų kilmę ir platinimo būdus, ypač:

1) šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių (paslaugų) gamintojų, platintojų,

tiekėjų ir kitų ankstesnių valdytojų, taip pat didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančių asmenų,

kuriems buvo skirtos nurodytos prekės ar paslaugos, pavadinimus arba vardus ir pavardes bei

adresus;

40

2) duomenis apie pagamintų, patiektų, gautų ar užsakytų šio įstatymo nustatytas teises

pažeidžiančių prekių kiekį ir kainą, kuri buvo sumokėta ar turėjo būti sumokėta už tas prekes ar

paslaugas.

2. Pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją gali būti įpareigoti šio įstatymo

nustatytų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie komerciniais tikslais turi savo žinioje šio įstatymo

nustatytas teises pažeidžiančių prekių ir kurie komerciniais tikslais naudojasi šio įstatymo nustatytas

teises pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia paslaugas, kurias tretieji

asmenys naudoja darydami šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie nurodytų

asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias

prekes arba teikiant šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias paslaugas.

72 straipsnis. Įrodymai

1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai

pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus

pagrindžiančius įrodymus, prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali išreikalauti iš

priešingos šalies šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos

apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad

padarytas šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.

2. Jeigu šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iš

priešingos šalies gali išreikalauti banko, finansinius ar komercinius dokumentus, jeigu garantuojama

konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą

nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti

sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.

73 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės

1. Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio

proceso kodeksas ir šis įstatymas.

2. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės,

teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus ir

įvykdyti teismo galutinį sprendimą, tai yra:

1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;

2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;

3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis

41

naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises;

4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų

teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises;

5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba

tretieji asmenys, įskaitant kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas;

taip pat reikalauti pateikti kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų finansinius arba

komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas

padarytas komerciniu tikslu;

6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.

3. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos

priemonės pažeidžiamos ir pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo darymu

įtariamus asmenis pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam

taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, kurie galėtų pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio

interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal šį įstatymą nustatytų teisių

turėtojas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas.

5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius

įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, prašymu

gali taikyti laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones, jeigu garantuojama

konfidencialios informacijos apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus,

tai yra:

1) išsamiai aprašyti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes ir jas sulaikyti arba

tik aprašyti;

2) areštuoti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančius gaminius, prireikus – ir medžiagas,

ir priemones, kurios naudojamos joms gaminti ar platinti, bei su jomis susijusius dokumentus ir juos

paimti;

3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio

proceso kodekse.

6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus

atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomos žalos

pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios apsaugos

priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant,

tai yra iš karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti išklausytam, laikinosios

apsaugos priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per protingą terminą po pranešimo apie priemonių

42

pritaikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar patvirtintos.

7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina

arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar

neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių

pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar

įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio,

atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.

74 straipsnis. Atkuriamosios priemonės

1. Šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir

reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žalos ir būtų užtikrinta

jų teisių apsauga (pavyzdžiui, perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti

prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir

medžiagas, ir priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio

taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios

priemonės taikomos neatlygintinai pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo

ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

75 straipsnis. Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas

1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas.

2. Nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos

(nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas,

turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje

nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Šio įstatymo nustatytas teises

pažeidžiančios prekės gali būti perduotos tų teisių turėtojams šių prašymu.

3. Šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas

atsižvelgiant į tai, kiek pajamų būtų gauta teisėtai naudojantis šio įstatymo saugomu ženklu (tai yra į

atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą ženklo naudojimą), taip pat į konkrečias aplinkybes,

kurios galėjo sudaryti sąlygas gauti pajamų (teisių turėtojų atlikti darbai, panaudotos priemonės,

derybos dėl ženklo naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).

4. Vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios (atsiradusių) dėl šio įstatymo nustatytų

teisių pažeidimo, atlyginimo šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti

atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs ženklą (tai yra gavęs

leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio atlyginimo.

43

5. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio

įstatymo nustatytas teises (tai yra jo veiksmuose nėra kaltės), teismas šio įstatymo 70 straipsnio 1

dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali išreikalauti iš pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta

nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ar gavo pažeisdamas šio įstatymo nustatytas teises.

Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių turėtojas tokią

naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių turėtojas

turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra

pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

6. Ženklo savininko teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį

pinigais nustato teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis

neturtinės žalos atlyginimą.

76 straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas

Teismas, priimantis sprendimą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, šio įstatymo

70 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti

informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės

informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo

sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip.

Teismo sprendimo paskelbimo būdas ir apimtis nustatoma pačiame sprendime. Šio įstatymo 70

straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti, kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo

nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai apie priimtą teismo sprendimą ar teismo

sprendimui paskelbti.

77 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas

Šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančioms neteisėtai ženklu pažymėtoms prekėms,

kurios importuojamos iš trečiųjų valstybių į Lietuvos Respubliką, įvežamos į Lietuvos Respubliką

neišleidžiant jų į laisvą apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba iš jos eksportuojamos į

trečiąsias valstybes, taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos

muitinės priežiūros priemonės.

V SKYRIUS

EUROPOS SĄJUNGOS PREKIŲ ŽENKLŲ REGLAMENTAS. ADMINISTRACINIS

BENDRADARBIAVIMAS

78 straipsnis. Europos Sąjungos prekių ženklų reglamento taikymas

44

1. Valstybinis patentų biuras yra centrinė pramoninės nuosavybės tarnyba pagal Europos

Sąjungos prekių ženklų reglamentą.

2. Vilniaus apygardos teismas yra teismas, vykdantis Europos Sąjungos prekių ženklų

teismo funkcijas pagal Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentą.

3. Lietuvos apeliacinis teismas suinteresuotos šalies prašymu, pateikus teismui Europos

Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimą dėl atlyginamų išlaidų dydžio kartu su

patvirtintu sprendimo vertimu į lietuvių kalbą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas Civilinio

proceso kodekso nustatyta tvarka patikrina įsiteisėjusio Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės

tarnybos sprendimo autentiškumą ir išduoda vykdomąjį raštą.

79 straipsnis. Valstybinio patentų biuro bendradarbiavimas su kitų Europos Sąjungos

valstybių narių pramoninės nuosavybės tarnybomis

1. Valstybinis patentų biuras bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių

pramoninės nuosavybės tarnybomis ir su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba,

siekdamas skatinti ženklų ekspertizės ir registravimo praktikos ir priemonių konvergenciją bei

užtikrinti ženklų apsaugą Europos Sąjungoje.

2. Valstybinis patentų biuras yra paskirtoji įstaiga, įgyvendinanti Europos Sąjungos prekių

ženklų reglamento 172 straipsnio 4 ir 5 dalis.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

prekių ženklų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl

intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas,

p. 32).

2. 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2436

valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (nauja redakcija) (OL 2015 L

336, p. 1).

3. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/1001

dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (OL 2017 L 154, p. 1).

Priedo pakeitimai:

Nr. XI-2396, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6870 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2396

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08), i. k. 1021010ISTA0IX-1150

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 1, 18, 26, 32, 34, 38, 43, 44, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei

įstatymo papildymo priedu įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13), i. k. 1041010ISTA0IX-2033

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2, 5, 7, 8, 11, 12, 30, 38, 40, 43, 45, 46, 49, 50 straipsnių ir įstatymo

priedo pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 55(1) straipsniu įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-651, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2670 (2006-06-28), i. k. 1061010ISTA000X-651

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo dešimtojo skirsnio ir 56 straipsnio pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo

priedo papildymo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2396, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6870 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2396

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2, 5, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16, 19, 23, 25, 26, 27, 32, 34, 36, 38, 43, 44, 46, 47, 49 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 23-1 straipsniu įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-264, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-12, i. k. 2017-06264

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 21 straipsnio pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo

netekusiu galios įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

46

Nr. XIII-549, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11946

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 2, 11 ir 55-1 straipsnių pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1679, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20698

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymas

8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2860, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-24, i. k. 2020-08724

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 54 straipsnio pakeitimo įstatymas