Suvestinė redakcija nuo 2020-04-25 iki 2021-12-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 92-2844, i. k. 1001010ISTAIII-1981
Nauja redakcija nuo 2019-01-01:
Nr. XIII-1679, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20698
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREKIŲ ŽENKLŲ
ĮSTATYMAS
2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1981
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir taikymo sritis
1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti prekių ženklų teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje.
2. Šis įstatymas reglamentuoja prekių ženklų (toliau – ženklai) registravimą ir teisinę
apsaugą Lietuvos Respublikoje, įskaitant ženklų registracijos galiojimą ir ginčų dėl ženklų
sprendimo tvarką, nustato ženklų savininkų teises ir jų gynimą.
3. Šis įstatymas taikomas kiekvienam prekėms ar paslaugoms žymėti skirtam ženklui, kuris
yra Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos registruoti ženklą
objektas arba yra įregistruotas šio įstatymo nustatyta tvarka, arba yra Lietuvos Respublikoje
galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas. Šis įstatymas taikomas ir tiems ženklams,
kurie Lietuvos Respublikoje pripažinti plačiai žinomais.
4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio
įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.
2. Europos Sąjungos prekių ženklas – ženklas, kaip jis apibrėžiamas 2017 m. birželio
14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių
ženklo (kodifikuota redakcija) (toliau – Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentas).
3. Geografinė kilmė – šalis, teritorija, regionas ar vietovė, pagal kurią galima nustatyti
prekės ar paslaugos tikrąją kilmės vietą.
4. Geografinė nuoroda – vietovardis ar kitas žodis arba žymuo, pagal kurį galima tiesiogiai
arba netiesiogiai nustatyti, kad produktas yra kilęs iš tam tikros teritorijos, regiono ar vietovės, ir
kuris sieja to produkto kokybę, reputaciją ar kitas esmines savybes su jo geografine kilme.
2
5. Išimtinė licencija – licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti
ženklą, netenka teisės suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti ženklo
licenciatui suteiktomis teisėmis.
6. Kilmės vietos nuoroda – regiono, tam tikros vietovės arba šalies pavadinimas,
vartojamas apibūdinti iš tos vietos kilusiam produktui, kurio kokybė ar savybės yra iš esmės arba
išimtinai siejamos su tam tikra geografine aplinka ir jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos
veiksniais ir kuris gaminamas, perdirbamas ir ruošiamas nurodytoje geografinėje vietovėje.
7. Kolektyvinis ženklas – ženklas, kuris paraiškoje nurodomas kaip kolektyvinis ir pagal
kurį asmenų sąjungos, kuri yra ženklo savininkė, narių prekes arba paslaugas galima atskirti nuo
kitų asmenų prekių ar paslaugų. Asmenų sąjunga laikoma gamintojų, paslaugų teikėjų ar
prekybininkų asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, taip pat kitas užsienio valstybėje įsteigtas
gamintojų, paslaugų teikėjų ar prekybininkų susivienijimas, kuris gali savo vardu turėti teises ir
pareigas, sudaryti sutartis arba atlikti kitus teisinius veiksmus, būti ieškovu ir atsakovu teisme.
8. Licencija – ženklo pareiškėjo ar ženklo savininko (licenciaro) leidimas kitam asmeniui
(licenciatui) naudoti ženklą licencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.
9. Lietuvos Respublikos oficialūs simboliai – Lietuvos Respublikos oficialus ar tradicinis
(trumpasis) valstybės pavadinimas, Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos valstybės istorinė (herbinė)
vėliava, Respublikos Prezidento vėliava, Lietuvos valstybės herbas, Lietuvos nacionaliniai
simboliai, valstybiniai kontroliniai prabavimo ženklai, valstybės apdovanojimų ženklai.
10. Neišimtinė licencija – licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę
naudoti ženklą, išlaiko teisę suteikti tokią teisę ir kitiems asmenims ir (ar) naudoti ženklą pats.
11. Nicos klasifikacija – tarptautinė prekių ir paslaugų klasifikacija, patvirtinta 1957 m.
birželio 15 d. Nicos sutartimi dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti,
peržiūrėta Stokholme 1967 m. liepos 14 d., Ženevoje 1977 m. gegužės 13 d. ir pataisyta Ženevoje
1979 m. spalio 2 d.
12. Pareiškėjas – asmuo arba keli asmenys, padavę paraišką įregistruoti ženklą.
13. Sertifikavimo ženklas – ženklas, kuris paraiškoje nurodomas kaip sertifikavimo ženklas
ir pagal kurį prekes ar paslaugas, ženklo savininko sertifikuotas atsižvelgiant į medžiagą, prekių
pagaminimo arba paslaugų teikimo būdą, kokybę, tikslumą ar kitas charakteristikas, galima atskirti
nuo tokiu būdu nesertifikuotų prekių ar paslaugų.
14. Sublicencija – licenciato leidimas kitam asmeniui naudoti ženklą, kuris yra įregistruotas
arba dėl kurio yra paduota ženklo paraiška, sublicencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.
15. Tarptautinė paraiška – pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos
protokolą (toliau – Madrido protokolas), priimtą Madride 1989 m. birželio 27 d., paduota
tarptautinės ženklo registracijos paraiška.
3
16. Tarptautinė ženklo registracija – ženklo registracija Pasaulinės intelektinės
nuosavybės organizacijos Tarptautinio biuro (toliau – Tarptautinis biuras) tarptautiniame registre
pagal Madrido protokolą.
17. Tarptautinio biuro tarptautinių ženklų biuletenis – Pasaulinės intelektinės
nuosavybės organizacijos Tarptautinio biuro periodinis leidinys „WIPO Gazette of International
Marks“, kuriame Tarptautinis biuras skelbia tarptautinės ženklų registracijos duomenis.
18. Trečioji valstybė – valstybė, nepriklausanti Sąjungos muitų teritorijai, kaip ji
apibrėžiama 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013 (OL
2013 L 269, p. 1), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas.
19. Ženklo paraiška (toliau – paraiška) – visuma dokumentų, kuriuos šio įstatymo nustatyta
tvarka Valstybiniam patentų biurui turi pateikti pareiškėjas, norintis įregistruoti ženklą.
3 straipsnis. Ženklo savininko teisių apsaugos žymuo
Ženklo savininkas gali informuoti visuomenę apie savo teises į tą ženklą ženklo savininko
teisių apsaugos žymeniu, kurį sudaro raidė R apskritime ir kuris dedamas ženklui iš dešinės (viršuje
arba apačioje).
4 straipsnis. Plačiai žinomas ženklas
1. Ženklas Lietuvos Respublikoje gali būti pripažintas plačiai žinomu ženklu, jeigu jo
naudojimo ar reklamos rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikroje visuomenės dalyje.
2. Ženklas, Lietuvos Respublikoje pripažintas plačiai žinomu ženklu, saugomas ir
neįregistruotas.
3. Ženklas pripažįstamas plačiai žinomu ženklu Lietuvos Respublikoje teismo tvarka.
II SKYRIUS
MATERIALINĖ PREKIŲ ŽENKLŲ TEISĖ
PIRMASIS SKIRSNIS
ŽYMENYS, GALINTYS SUDARYTI ŽENKLĄ
5 straipsnis. Žymenys, galintys sudaryti ženklą
Ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui, iš žodžių, įskaitant
asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų,
jeigu tokie žymenys atitinka šias abi sąlygas:
1) jie gali atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba
paslaugų;
4
2) juos galima pateikti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre (toliau – Registras) taip,
kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti ženklo savininkui
suteiktos apsaugos objektą.
6 straipsnis. Nesaugomi ženklo elementai
Ženkle gali būti elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški)
ženklai. Toks ženklas gali būti saugomas tik kaip visuma, jeigu nėra šio įstatymo 7 straipsnio
1 dalyje nustatytų pagrindų. Tokie elementai laikomi nesaugomais ir nesuteikia ženklo savininkui
išimtinių teisių į juos.
ANTRASIS SKIRSNIS
ATSISAKYMO REGISTRUOTI ŽENKLĄ IR ŽENKLO REGISTRACIJOS
NEGALIOJIMO PAGRINDAI
7 straipsnis. Absoliutūs atsisakymo registruoti ženklą ir ženklo registracijos
pripažinimo negaliojančia pagrindai
1. Ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia,
jeigu jis:
1) sudarytas iš žymenų, neatitinkančių šio įstatymo 5 straipsnio nuostatų;
2) neturi jokio skiriamojo ženklo požymio;
3) sudarytas tik iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti
rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugos
suteikimo laikui, arba kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms, išskyrus šio įstatymo 30
straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus;
4) sudarytas tik iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie dabartinėje kalboje arba sąžiningoje ir
nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniais;
5) sudarytas vien tik iš:
a) formos ar kitų charakteristikų, kurias nulemia pačių prekių rūšis;
b) prekių formos ar kitų charakteristikų, būtinų techniniam rezultatui gauti;
c) formos ar kitų charakteristikų, kurios prekėms suteikia esminę vertę;
6) prieštarauja viešajai tvarkai arba gerai moralei;
7) gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ar paslaugų rūšies, kokybės ar
geografinės kilmės;
8) sudarytas iš Lietuvos Respublikos oficialių simbolių arba jame jų yra, arba jis yra šiuos
simbolius mėgdžiojantis, jeigu negautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka
išduotas leidimas;
5
9) sudarytas iš kitų herbų ar herbinių ženklų pagal Lietuvos Respublikos valstybės herbo,
kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą arba iš valstybės institucijų skiriamųjų ženklų, kurių oficialų
naudojimą reglamentuoja įstatymai, arba jame jų yra, jeigu negautas kompetentingų institucijų
sutikimas;
10) sudarytas iš žymenų, kuriems registruoti negautas kitų valstybių ar tarptautinių
organizacijų kompetentingų institucijų sutikimas ir kuriuos turi būti atsisakyta registruoti arba kurių
registracija turi būti pripažinta negaliojančia pagal 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencijos dėl
pramoninės nuosavybės apsaugos, peržiūrėtos Stokholme 1967 m. liepos 14 d. ir papildytos 1979
m. rugsėjo 28 d. (toliau – Paryžiaus konvencija), 6 ter
straipsnį, arba jame yra tokių žymenų;
11) sudarytas iš didelę simbolinę vertę turinčio žymens, įskaitant religinį simbolį, arba jame
yra toks žymuo;
12) turi būti neregistruojamas pagal Europos Sąjungos teisės aktus ar tarptautines sutartis,
kurių šalis yra Europos Sąjunga ar Lietuvos Respublika ir kuriose numatyta kilmės vietos nuorodų
ir geografinių nuorodų apsauga;
13) turi būti neregistruojamas pagal Europos Sąjungos teisės aktus ar tarptautines sutartis,
kurių šalis yra Europos Sąjunga ir kuriose numatyta tradicinių terminų, vartojamų vynui apibūdinti,
apsauga;
14) turi būti neregistruojamas pagal Europos Sąjungos teisės aktus ar tarptautines sutartis,
kurių šalis yra Europos Sąjunga ir kuriose numatyta garantuotų tradicinių gaminių apsauga;
15) sudarytas iš ankstesnio augalų veislės pavadinimo arba jo esminiuose elementuose
atkartojamas ankstesnis augalų veislės pavadinimas, įregistruotas pagal Europos Sąjungos teisės
aktus arba Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymą ar tarptautinę sutartį, kurios šalis
yra Europos Sąjunga ar Lietuvos Respublika ir kuriose numatoma augalų veislių teisinė apsauga, ir
ženklas yra susijęs su tų pačių arba glaudžiai susijusių rūšių augalų veislėmis.
2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punkte nurodytais atvejais ženklas gali būti registruojamas
ir jo registracija negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos arba,
padavus paraišką, iki ženklo įregistravimo datos ženklas dėl jo naudojimo yra įgijęs skiriamąjį
ženklo požymį. Ženklo registracija nepripažįstama negaliojančia dėl tų pačių priežasčių, jeigu iki
prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo datos ženklas dėl jo naudojimo įgijo
skiriamąjį požymį.
3. Jeigu pareiškėjas padavė paraišką turėdamas nesąžiningų ketinimų ir jeigu suinteresuotas
asmuo užginčija ženklo registraciją šio įstatymo 58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklo registracija
pripažįstama negaliojančia.
6
8 straipsnis. Santykiniai atsisakymo registruoti ženklą ar ženklo registracijos
pripažinimo negaliojančia pagrindai
1. Jeigu suinteresuotas asmuo užginčija paraišką ar ženklo registraciją šio įstatymo 56 ar
58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija
pripažįstama negaliojančia, jeigu:
1) jis tapatus ankstesniam ženklui, o prekės ar paslaugos, kurioms jis pareikštas registruoti
arba kurioms jis yra įregistruotas, yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ankstesnis ženklas
yra saugomas;
2) dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms
ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė
suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu;
3) jis tapatus ar panašus į ankstesnį ženklą, nepaisant to, ar prekės ar paslaugos, kurioms jis
yra pareikštas registruoti arba kurioms jis yra įregistruotas, yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas
prekes ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis ženklas, jeigu ankstesnis ženklas turi
reputaciją Lietuvos Respublikoje arba, jeigu tai Europos Sąjungos prekių ženklas, turi reputaciją
Europos Sąjungoje, ir dėl vėlesnio ženklo naudojimo be pagrįstos priežasties atsirastų galimybė
nesąžiningai pasinaudoti ankstesnio ženklo privalumais arba pažeisti skiriamuosius ženklo
požymius ar pakenkti jo reputacijai;
4) ženklo savininko atstovas ar patentinis patikėtinis savo vardu be ženklo savininko leidimo
padavė paraišką, išskyrus atvejus, kai atstovas ar patentinis patikėtinis pagrindžia savo veiksmus;
5) jis pažeidžia kitas ankstesnes teises, įskaitant:
a) teisę į žinomo asmens pavardę ar vardą, meninį pseudonimą;
b) teisę į asmens atvaizdą;
c) autorių teises;
d) pramoninės nuosavybės teises.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas ankstesnis ženklas yra:
1) ženklas, kurio paraiškos padavimo Lietuvos Respublikoje data yra ankstesnė už šio
straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą
suteikti ar suteiktą prioritetą;
2) ženklas, kurio įregistravimo data Lietuvos Respublikai pagal Madrido protokolą yra
ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus
atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;
3) Europos Sąjungos prekių ženklas, kurio paraiškos padavimo data pagal Europos Sąjungos
prekių ženklų reglamentą yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos
padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;
7
4) Europos Sąjungos prekių ženklas, kuriam pagal Europos Sąjungos prekių ženklų
reglamentą pagrįstai prašoma suteikti pirmenybę remiantis šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytu
ženklu, net jeigu pastarojo ženklo buvo atsisakyta arba leista pasibaigti jo galiojimo laikui;
5) šios dalies 1–4 punktuose nurodyto ženklo paraiška, atsižvelgiant į tai, ar ankstesnis
ženklas bus įregistruotas;
6) ženklas, kuris pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą,
prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, yra pripažintas plačiai žinomu
Lietuvos Respublikoje.
3. Jeigu suinteresuotas asmuo užginčija paraišką ar ženklo registraciją šio įstatymo 56 ar
58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija
pripažįstama negaliojančia tais atvejais ir tokia apimtimi, kiek numatyta pagal Europos Sąjungos ar
Lietuvos Respublikos teisės aktus, nustatančius kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų
apsaugą, kai yra šios sąlygos:
1) paraiška dėl kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos registravimo pateikta pagal
Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus iki paraiškos įregistruoti ženklą padavimo
datos, prireikus atsižvelgiant į prioritetą, ir kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda vėliau
įregistruojama;
2) kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda suteikia asmeniui teisę uždrausti naudoti
vėlesnį ženklą.
4. Ženklas registruojamas arba ženklo registracija nepripažįstama negaliojančia, jeigu yra
pateiktas ankstesnio ženklo ar kitos ankstesnės teisės savininko rašytinis sutikimas dėl vėlesnio
ženklo registravimo.
9 straipsnis. Atsisakymas registruoti ženklą ar ženklo registracijos pripažinimas
negaliojančia tik tam tikroms prekėms ar paslaugoms
Jeigu atsisakymo registruoti ženklą ar ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia
pagrindai pagal šio įstatymo 7 ar 8 straipsnį egzistuoja tik tam tikroms prekėms ar paslaugoms,
kurioms tas ženklas pareikštas registruoti arba kurioms jis yra įregistruotas, atsisakymas registruoti
ženklą ar ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia taikomas tik toms prekėms ar paslaugoms.
10 straipsnis. Ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia arba panaikinimas
a posteriori
Lietuvos Respublikoje įregistruoto ženklo arba ženklo, įregistruoto pagal Madrido protokolą
Lietuvos Respublikos atžvilgiu, kurio pagrindu prašoma pirmenybės Europos Sąjungos prekių
ženklui, registracija gali būti pripažinta negaliojančia arba panaikinta a posteriori (remiantis
vėlesnėmis aplinkybėmis) net ir tada, kai yra pasibaigęs šio ženklo registracijos galiojimo terminas
8
arba kai ženklo savininko prašymu šis ženklas jau išregistruotas, jeigu ženklo registraciją buvo
galima pripažinti negaliojančia arba panaikinti tuo metu, kai ženklas buvo išregistruotas ženklo
savininko prašymu arba pasibaigė jo galiojimo terminas. Tokiu atveju pirmenybė nustoja galioti.
11 straipsnis. Ankstesnio ženklo skiriamųjų ženklo požymių ar reputacijos nebuvimas,
trukdantis ženklo registraciją pripažinti negaliojančia
Vėlesnio ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia prašymo ją pripažinti
negaliojančia padavimo dieną remiantis ankstesniu ženklu, jeigu vėlesnio ženklo savininkas įrodo,
kad vėlesnio ženklo paraiškos padavimo ar prioriteto datą buvo kuri nors iš šių aplinkybių:
1) ankstesnis ženklas, kurio registraciją būtų galima pripažinti negaliojančia pagal šio
įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punktą, dar nebuvo įgijęs skiriamojo ženklo požymio, kaip
nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje;
2) pripažinti ženklo registraciją negaliojančia prašoma pagal šio įstatymo 8 straipsnio
1 dalies 2 punktą, o ankstesnis ženklas dar nebuvo įgijęs pakankamai skiriamųjų ženklo požymių,
kad būtų galima pagrįstai nustatyti tikimybę suklaidinti, kaip nurodyta šio įstatymo 8 straipsnio 1
dalies 2 punkte;
3) pripažinti ženklo registraciją negaliojančia prašoma pagal šio įstatymo 8 straipsnio
1 dalies 3 punktą, o ankstesnis ženklas dar neturėjo reputacijos, kaip nurodyta šio įstatymo
8 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
12 straipsnis. Neprieštaravimo naudoti vėlesnį ženklą pasekmės
1. Ankstesnio ženklo, nurodyto šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, savininkas neturi teisės
prašyti pripažinti Lietuvos Respublikoje įregistruoto vėlesnio ženklo registracijos negaliojančia
prekėms ar paslaugoms, kurioms vėlesnis ženklas buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje, jeigu
tokio ženklo savininkas apie tai žinodamas penkerius metus iš eilės neprieštaravo, kad būtų
naudojamas vėlesnis ženklas. Ši nuostata netaikoma, jeigu vėlesnis ženklas buvo pareikštas
registruoti turint nesąžiningų ketinimų.
2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir bet kokių kitų ankstesnių teisių, nurodytų šio įstatymo
8 straipsnio 1 dalies 5 punkte, savininkui.
3. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais vėliau įregistruoto ženklo savininkas neturi teisės
prieštarauti, kad būtų naudojama ankstesnė teisė, net jeigu ta teise daugiau nebegalima pasinaudoti
vėlesnio ženklo atžvilgiu.
TREČIASIS SKIRSNIS
ŽENKLO SAVININKO TEISĖS IR TEISIŲ APRIBOJIMAI
9
13 straipsnis. Ženklo apsaugos apimtis
1. Įregistruotas ženklas Lietuvos Respublikoje galioja tik toms prekėms ar paslaugoms,
kurioms ženklas yra įregistruotas Registre.
2. Papildyti prekių ar paslaugų, kurioms žymėti įregistruotas ženklas, sąrašą ženklo
savininkas gali tik šio įstatymo nustatyta tvarka padavęs naują paraišką.
14 straipsnis. Ženklo savininko teisės
1. Ženklo registracija suteikia ženklo savininkui išimtines teises į tą ženklą.
2. Nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo
arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo
sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai:
1) žymuo yra tapatus ženklui ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios toms prekėms
ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas;
2) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra
tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra
tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu;
3) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus, nepaisant to, ar juo žymimos prekės ar
paslaugos yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas, kurioms ženklas buvo įregistruotas, jeigu
pastarasis turi reputaciją Lietuvos Respublikoje ir jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos
priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo pranašumais, pažeidžiamas skiriamasis ženklo
požymis arba pakenkiama ženklo reputacijai.
3. Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi teisę
uždrausti:
1) žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę;
2) siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką ar tais tikslais sandėliuoti arba siūlyti
ar teikti žymeniu pažymėtas paslaugas;
3) importuoti ar eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes;
4) naudoti žymenį kaip prekybinį ar juridinio asmens pavadinimą arba jo dalį;
5) naudoti žymenį komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje;
6) naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos
įstatymo lyginamajai reklamai nustatytų reikalavimų.
4. Nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo
datos arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti kitiems asmenims
vykdant komercinę veiklą įvežti prekių į Lietuvos Respubliką neišleidžiant jų į laisvą apyvartą
Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai tokios prekės, įskaitant jų pakuotę, įvežamos iš trečiųjų
10
valstybių ir yra be ženklo savininko sutikimo pažymėtos ženklu, kuris yra tapatus tokioms prekėms
įregistruotam ženklui arba kurio pagal esminius požymius negalima atskirti nuo to ženklo.
5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma, jeigu pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m.
birželio 12 d. reglamentą (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių
vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL 2013 L
181, 15 p.), pradėtų procedūrų, atliekamų siekiant nustatyti, ar buvo pažeistos įregistruoto ženklo
savininko teisės, metu deklarantas ar prekių turėtojas pateikia įrodymus, kad įregistruoto ženklo
savininkas neturi teisės uždrausti pateikti prekes rinkai galutinės paskirties valstybėje.
6. Ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti naudoti žymenį kitais negu prekių ar
paslaugų atskyrimo tikslais, jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai
pasinaudojama ženklo privalumais, pažeidžiami skiriamieji ženklo požymiai arba pakenkiama
ženklo reputacijai.
7. Plačiai žinomo ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti kitiems asmenims be jo
sutikimo naudoti pramoninėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai
žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris:
1) gali suklaidinti dėl tapačių ar panašių prekių ar paslaugų, kurioms plačiai žinomas ženklas
naudojamas;
2) gali suklaidinti, nes tuo žymeniu pažymėtas netapačias ir nepanašias prekes ar paslaugas
galima susieti su tomis prekėmis ar paslaugomis, kurios žymimos plačiai žinomu ženklu, ir dėl to
gali būti pažeistos registruoto plačiai žinomo ženklo savininko teisės.
15 straipsnis. Teisė uždrausti parengiamuosius pakuotės ar kitų priemonių naudojimo
veiksmus
Kai yra tikimybė, kad pakuotės, etiketės, lipdukai, apsaugos ar autentiškumo žymenys ar
įtaisai arba bet kokios kitos priemonės, pažymėtos ženklu, galėtų būti naudojami prekėms ar
paslaugoms ir tas naudojimas pažeistų ženklo savininko teises pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3
dalis, ženklo savininkas turi teisę uždrausti šiuos veiksmus, jeigu jie atliekami vykdant komercinę
veiklą:
1) žymėti žymeniu, kuris yra tapatus ženklui arba į jį panašus, pakuotę, etiketes, lipdukus,
apsaugos ar autentiškumo žymenis ar įtaisus arba bet kokias kitas priemones, kurios gali būti
pažymėtos ženklu;
2) siūlyti ar pateikti rinkai pakuotes, etiketes, lipdukus, apsaugos ar autentiškumo žymenis
ar įtaisus arba bet kokias kitas priemones, pažymėtas ženklu, arba tais tikslais juos sandėliuoti,
importuoti ar eksportuoti.
16 straipsnis. Ženklo atgaminimas žodynuose ir informaciniuose leidiniuose
11
Jeigu ženklą atgaminus žodyne, enciklopedijoje arba panašiame informaciniame leidinyje
spausdinta ar elektronine forma susidaro įspūdis, kad tai yra bendrinis prekių ar paslaugų, kurioms
ženklas yra įregistruotas, pavadinimas, ženklo savininko prašymu leidinio leidėjas turi užtikrinti,
kad ženklas nedelsiant, o jeigu leidinys spausdintas, – ne vėlesniame kaip kitame leidime būtų
atgamintas su nuoroda, kad tai yra įregistruotas ženklas.
17 straipsnis. Draudimas naudoti atstovo ar patentinio patikėtinio vardu įregistruotą
ženklą
1. Jeigu ženklas yra įregistruotas to ženklo savininko atstovo ar patentinio patikėtinio vardu
be ženklo savininko sutikimo, ženklo savininkas turi teisę prieštarauti tam, kad jo atstovas ar
patentinis patikėtinis naudotų ženklą, ir (ar) reikalauti, kad jam būtų perleistos teisės į ženklą.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu atstovas ar patentinis patikėtinis pagrindžia savo
veiksmus.
18 straipsnis. Ženklo savininko teisių apribojimas
1. Ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti kitiems asmenims vykdant komercinę
veiklą naudoti:
1) savo vardą, pavardę arba adresą, jeigu jis yra fizinis asmuo;
2) žymenis arba nuorodas, neturinčius skiriamųjų ženklo požymių arba susijusius su prekių
ar paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekių pagaminimo ar
paslaugų suteikimo laiku arba kitomis prekių ar paslaugų charakteristikomis;
3) ženklą, kai siekiama identifikuoti prekes ar paslaugas arba daryti nuorodą į jas kaip
priklausančias to ženklo savininkui, pavyzdžiui, kai naudoti ženklą būtina siekiant nurodyti prekės
ar paslaugos paskirtį, ypač kaip priedų ar atsarginių dalių.
2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma tik tuo atveju, jeigu kitas asmuo ženklą naudoja
laikydamasis sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos.
19 straipsnis. Ženklo savininko teisių pasibaigimas
1. Ženklo savininkas neturi teisės uždrausti ženklu žymėti prekių, kurios paties ženklo
savininko arba jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į Europos Sąjungos rinką.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu ženklo savininkas turi pagrįstų priežasčių
prieštarauti, kad prekės toliau būtų komercializuojamos (naudojamos siekiant gauti pelną), ypač
jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė.
20 straipsnis. Ženklo naudojimas
12
1. Jeigu per penkerius metus nuo ženklo įregistravimo Registre ženklo savininkas nepradėjo
Lietuvos Respublikoje ženklu iš tikrųjų žymėti prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas
(toliau – ženklo naudojimas), arba jeigu ženklo naudojimas buvo sustabdytas nepertraukiamam
penkerių metų laikotarpiui, taikomos šio įstatymo 21 straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 57
straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos pasekmės, išskyrus atvejus, kai jis
nebuvo naudojamas dėl svarbių priežasčių.
2. Ženklams, galiojantiems Lietuvos Respublikoje pagal Madrido protokolą, šio straipsnio 1
dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kai ženklui nebegalima
atsisakyti suteikti apsaugos arba jo užprotestuoti pagal šio įstatymo 65 straipsnį. Jeigu atsisakyta
suteikti ženklui apsaugą arba pareikštas protestas, tas laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kai
sprendimas, kuriuo užbaigiama protesto procedūra, arba sprendimas suteikti apsaugą tapo galutinis,
arba protestas buvo atsiimtas.
3. Taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, ženklo naudojimu taip pat laikoma:
1) ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę
skiriamieji įregistruoto ženklo požymiai, nepaisant to, ar tokios formos, kokia yra naudojamas,
ženklas taip pat įregistruotas ženklo savininko vardu;
2) prekių arba jų pakuočių žymėjimas ženklu Lietuvos Respublikoje išimtinai eksporto
tikslais.
4. Jeigu ženklas naudojamas turint jo savininko sutikimą, laikoma, kad jį naudoja pats
ženklo savininkas.
21 straipsnis. Ženklo nenaudojimas kaip gynybos priemonė teisių pažeidimo byloje
1. Ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti žymenį, jeigu ieškinio dėl teisių
pažeidimo pareiškimo dieną ženklo registracija gali būti panaikinta pagal šio įstatymo 23 straipsnį.
2. Jeigu atsakovas byloje dėl ženklo savininko teisių pažeidimo prašo, ženklo savininkas turi
pateikti įrodymų, kad per penkerių metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo ženklas iš tikrųjų buvo
naudojamas, kaip nustatyta šio įstatymo 20 straipsnyje, prekėms ar paslaugoms, kurioms jis
įregistruotas ir dėl kurių pareikštas ieškinys, žymėti arba kad yra svarbių priežasčių jo nenaudoti,
jeigu ieškinio pareiškimo dieną yra praėję ne mažiau negu penkeri metai pagal šio įstatymo
20 straipsnio 1 ar 2 dalį.
22 straipsnis. Vėlesnio įregistruoto ženklo savininko teisė kaip gynybos priemonė teisių
pažeidimo byloje
1. Ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą ženklą, jeigu to
vėlesnio ženklo registracija nebūtų pripažinta negaliojančia pagal šio įstatymo 11 straipsnį,
12 straipsnio 1 ar 2 dalį arba 59 straipsnio 3 dalį.
13
2. Ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą Europos Sąjungos
prekių ženklą, jeigu to vėlesnio ženklo registracija nebūtų pripažinta negaliojančia pagal Europos
Sąjungos prekių ženklų reglamento 60 straipsnio 1, 3 ar 4 dalį, 61 straipsnio 1 ar 2 dalį arba
64 straipsnio 2 dalį.
3. Kai ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą ženklą pagal šio
straipsnio 1 ar 2 dalį, vėlesnio įregistruoto ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti
ankstesnį ženklą, net jeigu ta ankstesne teise daugiau nebegalima pasinaudoti dėl vėlesnio ženklo.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ŽENKLO REGISTRACIJOS PANAIKINIMAS
23 straipsnis. Ženklo registracijos panaikinimas dėl ženklo nenaudojimo
1. Ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis
nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo
įregistruotas, žymėti ir jeigu nėra svarbių priežasčių jo nenaudoti.
2. Negalima reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu ženklo registracija būtų
panaikinta, jeigu iki prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo dienos ženklo naudojimas iš
tikrųjų buvo pradėtas arba atnaujintas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.
3. Priimant sprendimą dėl ženklo registracijos panaikinimo, neatsižvelgiama į ženklo
naudojimą, pradėtą ar atnaujintą per trijų mėnesių laikotarpį iki prašymo panaikinti ženklo
registraciją pateikimo dienos, jeigu šis trijų mėnesių laikotarpis prasidėjo ne anksčiau negu
pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų ženklo nenaudojimo laikotarpiui ir jeigu ženklo
savininkas ėmėsi priemonių pradėti ar atnaujinti ženklo naudojimą tik sužinojęs, kad gali būti
paduotas ar yra paduotas prašymas dėl ženklo registracijos panaikinimo.
24 straipsnis. Ženklo registracijos panaikinimas ženklui tapus bendriniu pavadinimu
arba klaidinančia nuoroda
Ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu po jo įregistravimo datos:
1) dėl ženklo savininko veiksmų ar neveikimo ženklas tapo bendriniu pavadinimu prekyboje
toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas;
2) ženklo savininkas arba jo sutikimu kitas asmuo žymėjo ženklu prekes ar paslaugas,
kurioms jis įregistruotas, taip, kad galėjo suklaidinti visuomenę, ypač dėl tų prekių ar paslaugų
rūšies, kokybės ar geografinės kilmės.
14
25 straipsnis. Ženklo registracijos panaikinimas, susijęs tik su tam tikromis prekėmis
ar paslaugomis
Jeigu šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nurodyti pagrindai, dėl kurių panaikinama ženklo
registracija, nustatomi tik tam tikroms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas,
ženklo registracija panaikinama tik toms prekėms ar paslaugoms.
PENKTASIS SKIRSNIS
ŽENKLAI KAIP NUOSAVYBĖS OBJEKTAI
26 straipsnis. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas
1. Teisė į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą gali būti perduota visoms prekėms ar
paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, arba kai kurioms iš jų.
2. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas įrašomas į Registrą vienos
iš teisės perdavimo šalių prašymu, jeigu sumokėtas Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės
nuosavybės objektų registravimą įstatymo nustatytas mokestis (toliau – mokestis) ir Valstybiniam
patentų biurui pateikiami šie dokumentai:
1) prašymas įrašyti teisės perdavimą;
2) teisės perdavimą patvirtinantis dokumentas;
3) įgaliojimas atstovui (jeigu reikia);
4) šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas leidimas ar sutikimas,
išduotas teisių perėmėjui (jeigu reikia).
3. Perduodant teises į du ar daugiau ženklų, gali būti paduodamas vienas bendras prašymas
su sąlyga, kad kiekvienu atveju yra tas pats pareiškėjas ar ženklo savininkas ir tas pats teisių
perėmėjas. Mokestis mokamas už kiekvieną teisės į ženklą perdavimą.
4. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas įsigalioja nuo perdavimo
duomenų įrašymo į Registrą dienos. Duomenys apie teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą
ženklą perdavimą skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje, jeigu paraiška yra
paskelbta ar ženklas įregistruotas Registre. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą
perdavimas negalioja, jeigu perdavimo duomenys neįrašyti į Registrą.
27 straipsnis. Licencija
1. Pareiškėjas ar ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui išimtinę ar neišimtinę
licenciją pareikštu registruoti ar įregistruotu ženklu žymėti visas arba dalį prekių ar paslaugų,
kurioms jis pareikštas registruoti ar įregistruotas, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam
tikroje jos dalyje.
15
2. Licencinės sutarties duomenys įrašomi į Registrą vienos iš licencinės sutarties šalių
prašymu, jeigu sumokėtas mokestis ir Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie dokumentai:
1) prašymas įrašyti licencinę sutartį;
2) licencinės sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas;
3) įgaliojimas atstovui (jeigu reikia).
3. Licencinės sutarties sudarymą patvirtinančiame dokumente turi būti nurodyta:
1) pareiškėjo ar ženklo savininko pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė);
2) licenciato pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė);
3) ženklo, kuriam naudoti suteikiama licencija, paraiškos arba ženklo registracijos numeris;
4) licencijos rūšis;
5) nuoroda, kokioms prekėms ar paslaugoms žymėti suteikiama licencija;
6) licencijos galiojimo terminas;
7) licencijos galiojimo teritorija.
4. Duomenys apie įrašytą licenciją skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame
biuletenyje, jeigu paraiška yra paskelbta ar ženklas įrašytas į Registrą.
5. Vienos iš licencinės sutarties šalių prašymu licencinė sutartis gali būti išregistruota iš
Registro.
6. Licenciaras gali panaudoti šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytas teises prieš licenciatą,
pažeidusį bet kurią licencinės sutarties dėl licencijos nuostatą, susijusią su:
1) jos trukme;
2) ženklo registracijos leidžiama ženklo naudojimo forma;
3) prekių ar paslaugų, kurioms suteikta licencija, apimtimi;
4) teritorija, kurioje ženklas gali būti naudojamas;
5) licenciato pagamintų prekių ar suteiktų paslaugų kokybe.
7. Jeigu licencinėje sutartyje nenurodyta kitaip, licenciatas gali pareikšti ieškinį teismui dėl
teisių į ženklą pažeidimo tik tuo atveju, jeigu gauna licenciaro sutikimą. Išimtinės licencijos
licenciatas gali pareikšti ieškinį, jeigu licenciaras, gavęs rašytinį pranešimą, pats nepareiškia
ieškinio per 30 dienų, jeigu licencinėje sutartyje nenumatytas kitoks terminas.
8. Norėdamas gauti kompensaciją už jam padarytą žalą, licenciatas turi teisę įstoti į
licenciaro pradėtą teisminį procesą dėl teisių pažeidimo.
9. Šio straipsnio 1–8 dalių nuostatos taikomos ir sublicencinei sutarčiai.
28 straipsnis. Teisės į ženklą įkeitimas
1. Teisė į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą gali būti įkeista Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso nustatyta tvarka.
16
2. Gavęs hipotekos registro tvarkytojo pranešimą apie įkeistą teisę į ženklą, Valstybinis
patentų biuras teisės į ženklą įkeitimo duomenis įrašo į Registrą ir apie tai paskelbia Valstybinio
patentų biuro oficialiame biuletenyje.
29 straipsnis. Teisės į ženklą areštas ir išieškojimas vykdymo procese
1. Teisė į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą gali būti areštuota ar į ją nukreiptas
išieškojimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
2. Gavęs turto arešto aktų registro tvarkytojo pranešimą apie areštuotą ženklą ar vykdymo
procese išieškomą ženklą, Valstybinis patentų biuras su ženklu susijusius duomenis įrašo į Registrą
ir apie tai paskelbia Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SERTIFIKAVIMO ŽENKLAI IR KOLEKTYVINIAI ŽENKLAI
30 straipsnis. Sertifikavimo ženklas
1. Ženklas gali būti registruojamas kaip sertifikavimo ženklas, jeigu pareiškėjas turi teisę
sertifikuoti prekes ar paslaugas, kurioms ženklas turi būti įregistruotas, ir jeigu jis neužsiima verslu,
apimančiu sertifikuotos rūšies prekių tiekimą ar paslaugų teikimą.
2. Sertifikavimo ženklą gali sudaryti žymenys arba nuorodos, kuriais komercinėje veikloje
galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmę. Toks sertifikavimo ženklas nesuteikia jo
savininkui teisės uždrausti kitiems asmenims naudoti tokius žymenis ar nuorodas prekyboje, jeigu
tie asmenys juos naudoja laikydamiesi sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos,
pavyzdžiui, kai teisėtai naudojamas geografinis pavadinimas.
3. Sertifikavimo ženklas laikomas naudojamu pagal šio įstatymo 20 straipsnį, jeigu jį iš
tikrųjų naudoja bet kuris asmuo, turintis teisę naudoti šį ženklą.
4. Sertifikavimo ženklo registracijai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo III skyriaus
nuostatos.
31 straipsnis. Teisė į kolektyvinį ženklą
1. Ženklas gali būti registruojamas kaip kolektyvinis ženklas, jeigu pareiškėjas yra asmenų
sąjunga, kaip nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.
2. Kolektyvinį ženklą gali sudaryti žymenys arba nuorodos, kuriais komercinėje veikloje
galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmę. Toks kolektyvinis ženklas nesuteikia jo
savininkui teisės uždrausti kitiems asmenims naudoti tokius žymenis ar nuorodas prekyboje, jeigu
17
tie asmenys juos naudoja laikydamiesi sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos,
pavyzdžiui, kai teisėtai naudojamas geografinis pavadinimas.
32 straipsnis. Kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatai ir ženklo naudojimas
1. Kartu su kolektyvinio ženklo paraiška turi būti pateikti kolektyvinio ženklo naudojimo
nuostatai, kuriuose turi būti šie duomenys:
1) asmenų sąjungos, kuri padavė paraišką kolektyviniam ženklui registruoti, pavadinimas ir
buveinės adresas;
2) asmenų sąjungos tikslai ir atstovavimo tvarka;
3) narystės sąlygos;
4) informacija apie asmenis, turinčius teisę naudoti kolektyvinį ženklą;
5) kolektyvinio ženklo vaizdas pagal šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalies 2 punktą;
6) prekės ar paslaugos, kurioms žymėti skirtas kolektyvinis ženklas;
7) kolektyvinio ženklo naudojimo sąlygos;
8) asmenų sąjungos narių teisės ir pareigos, atsakomybė kolektyvinio ženklo naudojimo
sąlygų nesilaikymo ir teisių į jį pažeidimo atvejais.
2. Šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodyto kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatuose
turi būti nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kurio prekės ar paslaugos yra kilusios iš tam tikros
geografinės vietovės, gali tapti asmenų sąjungos, kuri yra kolektyvinio ženklo savininkė, nariu,
jeigu toks asmuo atitinka visas kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų sąlygas.
3. Kolektyvinį ženklą galima perduoti kitiems asmenims tik su visų asmenų sąjungos narių
sutikimu.
4. Kolektyvinis ženklas laikomas naudojamu pagal šio įstatymo 20 straipsnį, jeigu jį iš
tikrųjų naudoja bent vienas asmenų sąjungos narys.
33 straipsnis. Kolektyvinio ženklo neregistravimas
1. Kolektyvinis ženklas neregistruojamas, jeigu:
1) yra bent vienas iš šio įstatymo 7 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų pagrindų;
2) yra bent vienas iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų;
3) jis neatitinka kolektyvinio ženklo sąvokos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje;
4) nesilaikoma šio įstatymo 31 straipsnio arba 32 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų;
5) kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatai prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei;
6) visuomenė gali būti klaidinama dėl tokio ženklo pobūdžio ar reikšmingumo, pavyzdžiui,
jeigu jis gali būti palaikytas kuo nors kitu negu kolektyviniu ženklu.
18
2. Jeigu kolektyvinio ženklo pareiškėjas pakeičia kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatus
taip, kad jie atitinka šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktų nuostatas, kolektyvinis ženklas
registruojamas šio įstatymo nustatyta tvarka.
3. Kolektyvinio ženklo registracijai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo III skyriaus
nuostatos.
34 straipsnis. Kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų pakeitimai
1. Kolektyvinio ženklo pareiškėjas arba šio ženklo savininkas turi pateikti Valstybiniam
patentų biurui duomenis apie kiekvieną kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų pakeitimą.
2. Duomenys apie kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų pakeitimus įrašomi į Registrą
kolektyvinio ženklo pareiškėjo ar šio ženklo savininko prašymu, jeigu sumokėtas mokestis ir nėra
nė vieno iš šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.
3. Kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų pakeitimai įsigalioja nuo tų pakeitimų įrašymo į
Registrą dienos. Duomenys apie kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų pakeitimų įrašymą
skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje, jeigu paraiška yra paskelbta ar ženklas
įrašytas į Registrą.
35 straipsnis. Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl kolektyvinio ženklo teisių
pažeidimo
1. Kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę naudoti kolektyvinį ženklą, mutatis mutandis
taikomos šio įstatymo 27 straipsnio 7 ir 8 dalys.
2. Jeigu asmenys, turintys teisę naudoti kolektyvinį ženklą, dėl neteisėto ženklo naudojimo
patyrė nuostolių, kolektyvinio ženklo savininkas jų vardu turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš
teises pažeidusio asmens.
36 straipsnis. Papildomi kolektyvinio ženklo registracijos panaikinimo pagrindai
Be šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatytų ženklo registracijos panaikinimo pagrindų,
kolektyvinio ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu:
1) kolektyvinio ženklo savininkas nesiima pagrįstų priemonių neleisti kolektyvinio ženklo
naudoti tokiu būdu, kuris nesuderinamas su kolektyvinio ženklo naudojimo sąlygomis, nustatytomis
kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatuose;
2) asmenys, turintys teisę naudoti kolektyvinį ženklą, jį naudoja taip, kad visuomenė gali
būti klaidinama, kaip nurodyta šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punkte;
3) Registre įregistravus kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų pakeitimus, atsiranda nors
vienas šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrindas.
19
37 straipsnis. Kolektyvinio ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai
Kolektyvinio ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu kolektyvinis
ženklas buvo įregistruotas nesilaikant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.
III SKYRIUS
ŽENKLO REGISTRAVIMO IR KITOS PROCEDŪROS
PIRMASIS SKIRSNIS
PARAIŠKA IR ŽENKLO REGISTRACIJA
38 straipsnis. Paraiškos padavimas ir reikalavimai paraiškai
1. Pareiškėjas, norintis įregistruoti ženklą, turi paduoti Valstybiniam patentų biurui paraišką.
Už paraiškos padavimą pareiškėjas privalo sumokėti nustatyto dydžio mokestį.
2. Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti ir jo atstovas. Užsienio valstybių fiziniai asmenys,
nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar kitoje
Europos ekonominės erdvės valstybėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos
Respublikoje įregistruoto filialo ar atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar
kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje savo buveinės, filialo ar atstovybės, paraiškas
Valstybiniam patentų biurui paduoda ir visus ženklo registravimo, tarptautinės ženklo registracijos
veiksmus, įskaitant atstovavimą Valstybinio patentų biuro Apeliaciniame skyriuje (toliau –
Apeliacinis skyrius), Valstybiniame patentų biure atlieka per patentinį patikėtinį.
3. Vienam ženklui įregistruoti paduodama viena paraiška.
4. Paraišką sudaro:
1) prašymas įregistruoti ženklą;
2) įgaliojimas atstovui, jeigu paraišką paduoda atstovas;
3) prioritetą patvirtinantis dokumentas, nurodytas šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje (jeigu
reikia);
4) šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas leidimas ar sutikimas
(jeigu reikia);
5) kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatai, kai prašoma įregistruoti kolektyvinį ženklą;
6) pareiškėjo teisę vykdyti sertifikavimo funkciją patvirtinantis dokumentas, kai prašoma
įregistruoti sertifikavimo ženklą;
7) teisių savininko sutikimas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalį (jeigu reikia).
5. Prašyme įregistruoti ženklą nurodoma:
1) pareiškėją ir jo atstovą (jeigu jis yra) identifikuojantys duomenys;
20
2) pareikštas registruoti ženklas – jo vaizdas ar kita išraiškos forma pagal šio įstatymo
5 straipsnio 2 punkto reikalavimus;
3) prekių ar paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, grupės pagal šio
įstatymo 41 straipsnio reikalavimus;
4) duomenys apie nustatyto mokesčio sumokėjimą;
5) pirmosios paraiškos padavimo valstybė, šios paraiškos padavimo data ir numeris arba
eksponavimo oficialioje ar pripažintoje oficialia tarptautinėje parodoje pagal Konvenciją dėl
tarptautinių parodų, pasirašytą 1928 m. lapkričio 22 d. Paryžiuje, iš dalies pakeistą ir papildytą
1948 m. gegužės 10 d., 1966 m. lapkričio 16 d., 1972 m. lapkričio 30 d. protokolais ir 1982 m.
birželio 24 d., 1988 m. gegužės 31 d. pakeitimais (toliau – tarptautinė paroda), data, valstybė (jeigu
reikia). Šių duomenų nurodymas laikomas prašymu suteikti prioriteto datą;
6) kiti Valstybinio patentų biuro direktoriaus tvirtinamose Prekių ženklų registravimo
taisyklėse nustatyti duomenys.
6. Paraiškoje gali būti prašoma įregistruoti ženklą vienai ar daugiau prekių ar paslaugų
klasių. Jeigu paraiškoje nurodoma daugiau negu viena prekių ar paslaugų klasė, už kiekvieną
papildomą klasę mokamas mokestis.
39 straipsnis. Paraiškos padavimo data
1. Paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai Valstybinis patentų biuras gauna šio
įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą prašymą, kuriame pateikti bent šio įstatymo
38 straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose nurodyti duomenys.
2. Paraiškai padavimo data nesuteikiama, jeigu nepateikiamas nors vienas iš šio straipsnio
1 dalyje nurodytų duomenų arba pateikti duomenys neatitinka šio įstatymo arba Prekių ženklų
registravimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju paraiškos dokumentai grąžinami
pareiškėjui, nurodant paraiškos nepriėmimo motyvus.
3. Valstybinis patentų biuras ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 38 straipsnio
4 dalies 1 punkte nurodyto prašymo gavimo dienos patikrinęs ir nustatęs, kad paraiškoje pateikti šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, paraišką pripažįsta paduota ir, suteikęs jai padavimo datą ir
numerį, praneša apie tai pareiškėjui.
4. Paraiškai, kuriai suteikta padavimo data, atliekama paraiškos ekspertizė pagal šio
įstatymo 42 straipsnį ir ženklo ekspertizė pagal šio įstatymo 43 straipsnį. Jeigu pareiškėjas pateikia
prašymą atlikti skubią ekspertizę ir sumoka nustatytą mokestį, paraiškos ekspertizė ir ženklo
ekspertizė atliekama per Valstybinio patentų biuro direktoriaus nustatytą terminą.
40 straipsnis. Prioritetas
21
1. Paraiškoje gali būti prašymas suteikti prioriteto datą vienos ar daugiau pirmųjų paraiškų,
paduotų valstybėje, kuri yra Paryžiaus konvencijos narė arba Pasaulio prekybos organizacijos narė,
pagrindu tam pačiam ženklui įregistruoti, jeigu pareiškėjas ar jo teisių perėmėjas paduoda paraišką
Valstybiniam patentų biurui per šešis mėnesius nuo pirmosios paraiškos ar paraiškų padavimo
datos.
2. Paraiškoje gali būti prašymas suteikti prioriteto datą, kurią šiuo ženklu pažymėtos prekės
ar paslaugos buvo eksponuojamos tarptautinėje parodoje, jeigu paraiška paduodama Valstybiniam
patentų biurui per šešis mėnesius nuo pirmojo šiuo ženklu pažymėtų prekių ar paslaugų
eksponavimo tarptautinėje parodoje dienos.
3. Pareiškėjas, norintis pasinaudoti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, privalo pateikti
Valstybiniam patentų biurui patvirtintą pirmosios paraiškos (paraiškų) kopiją arba tarptautinės
parodos, kurioje pirmą kartą buvo eksponuojamos šiuo ženklu pažymėtos prekės ar paslaugos,
organizatoriaus pažymą. Šie dokumentai gali būti pateikti kartu su paraiška arba per tris mėnesius
nuo paraiškos padavimo datos.
4. Nustačius, kad pareiškėjas neįvykdė šio straipsnio 3 dalies reikalavimų, laikoma, kad šio
straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyti prašymai nebuvo paduoti.
41 straipsnis. Prekių ir paslaugų nurodymas ir klasifikavimas
1. Paraiškoje nurodytos prekės ar paslaugos turi būti suklasifikuotos pagal paraiškos
padavimo datą galiojančią Nicos klasifikaciją, jas sugrupuojant ir priskiriant tam tikrai klasei, prieš
kiekvieną prekių ar paslaugų grupę nurodant klasės, kuriai ta prekių ar paslaugų grupė priklauso,
numerį ir pateikiant jas klasių eilės tvarka.
2. Pareiškėjas turi nurodyti prekes ar paslaugas, kurioms prašoma apsaugos, taip aiškiai ir
tiksliai, kad kompetentingos institucijos ir ūkio subjektai galėtų nustatyti prašomos apsaugos apimtį.
Klasifikuojant gali būti naudojamos bendrosios nuorodos, įtrauktos į Nicos klasifikacijos klasių
antraštes, arba kiti bendrieji terminai, jeigu jie atitinka šiame straipsnyje nustatytus aiškumo ir
tikslumo reikalavimus. Vartojami bendrieji terminai, įskaitant bendrąsias nuorodas Nicos
klasifikacijos klasių antraštėse, aiškinami kaip apimantys visas prekes ar paslaugas, kurias aiškiai
žymi pažodine reikšme vartojama nuoroda ar terminas, ir neapima tų prekių ar paslaugų, kurios
negali būti taip suprantamos.
3. Valstybinis patentų biuras atmeta paraišką dėl tų prekių ar paslaugų, kurios neatitinka šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse ar Prekių ženklų registravimo taisyklėse nustatytų klasifikavimo
reikalavimų, jeigu pareiškėjas nepateikia šio straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančios prekių ar
paslaugų formuluotės ir neištaiso Valstybinio patentų biuro nustatytų trūkumų.
22
4. Pareiškėjas turi sumokėti šio įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodytą mokestį, jeigu
nustatoma, kad paraiškoje nurodytos prekės ar paslaugos turi būti priskirtos kitoms, negu
pareiškėjas buvo nurodęs, prekių ar paslaugų klasėms.
5. Prekės ar paslaugos nelaikomos panašiomis remiantis vien tuo, kad pagal Nicos
klasifikaciją jos priskirtos tai pačiai klasei. Prekės ar paslaugos taip pat nelaikomos nepanašiomis
remiantis vien tuo, kad pagal Nicos klasifikaciją jos priskirtos skirtingoms klasėms.
42 straipsnis. Paraiškos ekspertizė
1. Valstybinis patentų biuras, atlikdamas paraiškos ekspertizę, patikrina, ar pateikta paraiška
atitinka šio įstatymo 38, 40 ir 41 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
2. Paraiškos ekspertizės metu nustačius trūkumų, jiems pašalinti nustatomas dviejų mėnesių
terminas nuo pranešimo apie juos išsiuntimo dienos.
43 straipsnis. Ženklo ekspertizė
1. Valstybinis patentų biuras, atlikdamas ženklo ekspertizę, patikrina, ar ženklas atitinka šio
įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.
2. Jeigu ženklas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse nustatytų reikalavimų,
Valstybinis patentų biuras priima sprendimą neregistruoti ženklo visoms arba daliai prekių ar
paslaugų. Sprendime turi būti nurodyti atsisakymo registruoti ženklą pagrindai ir motyvai.
3. Pareiškėjas turi teisę per du mėnesius nuo sprendimo neregistruoti ženklo išsiuntimo
dienos raštu pateikti Valstybiniam patentų biurui motyvuotą prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę.
4. Valstybinis patentų biuras, atlikęs pakartotinę ekspertizę, priima vieną iš šių sprendimų:
1) pripažinti, kad ženklas atitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus;
2) palikti galioti sprendimą neregistruoti ženklo visoms arba daliai prekių ar paslaugų.
44 straipsnis. Trečiųjų asmenų rašytinės pastabos
1. Bet kuris asmuo gali pateikti Valstybiniam patentų biurui rašytines motyvuotas pastabas,
kad pareikštas registruoti ženklas turėtų būti neregistruotas dėl pagrindų, nurodytų:
1) šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse;
2) šio įstatymo 30 straipsnyje, jeigu tai sertifikavimo ženklas;
3) šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1, 3–6 punktuose, jeigu tai kolektyvinis ženklas.
2. Pastabos gali būti pateiktos iki termino, nurodyto šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje,
pabaigos arba, jeigu dėl ženklo pareikštas protestas, – prieš priimant sprendimą dėl protesto.
3. Pastabas pateikę asmenys nelaikomi Valstybinio patentų biuro vykdomų procedūrų
šalimis.
23
4. Apie gautas trečiųjų asmenų rašytines pastabas, kurių pagrindu nuspręsta atnaujinti
ženklo ekspertizę, Valstybinis patentų biuras praneša pareiškėjui, kuris per vieną mėnesį nuo
pranešimo išsiuntimo dienos turi teisę Valstybiniam patentų biurui pateikti atsiliepimus.
45 straipsnis. Apeliacija
1. Pareiškėjas, nesutinkantis su pakartotinės ekspertizės metu Valstybinio patentų biuro
priimtu sprendimu, turi teisę per du mėnesius nuo šio sprendimo išsiuntimo dienos paduoti
Apeliaciniam skyriui rašytinę apeliaciją su motyvuotu prašymu peržiūrėti ekspertizės išvadas. Už
apeliacijos padavimą turi būti sumokėtas mokestis.
2. Apeliacijos nagrinėjamos Apeliacinio skyriaus posėdyje rašytinio arba viešo žodinio
proceso tvarka. Paprastai apeliacijos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliacijas nagrinėjant
rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas ir (ar) jo atstovas į Apeliacinio skyriaus posėdį nekviečiami ir
nagrinėjimas vyksta jiems nedalyvaujant. Apeliacijos žodinio proceso tvarka nagrinėjamos
išimtiniais atvejais, kai ginčas yra sudėtingas arba turi reikšmės formuojant naują praktiką.
Apeliacijas nagrinėjant žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir (ar) jo atstovas kviečiami į
Apeliacinio skyriaus posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti apeliaciją. Posėdžio metu
pasisakyti gali tik pareiškėjai ir (ar) jų atstovai. Pareiškėjo teisėms ir pareigoms nagrinėjant
apeliaciją mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalis.
3. Apeliacinis skyrius apeliacijas nagrinėja vadovaudamasis nepriklausomumo ir
nešališkumo, kolegialumo, viešumo, teisėtumo ir teisingumo, protingumo, šalių procesinio
lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais.
4. Išnagrinėjęs apeliaciją, Apeliacinis skyrius priima vieną iš šių sprendimų:
1) apeliaciją patenkinti ir pripažinti, kad ženklas atitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių
reikalavimus visoms arba daliai prekių ar paslaugų;
2) apeliaciją atmesti.
5. Apie priimtą Apeliacinio skyriaus sprendimą per penkias darbo dienas nuo jo priėmimo
dienos raštu pranešama pareiškėjui. Apeliacinio skyriaus priimti sprendimai skelbiami Valstybinio
patentų biuro oficialiame biuletenyje.
6. Apeliacinio skyriaus priimtas sprendimas per tris mėnesius nuo jo priėmimo dienos gali
būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
7. Apeliacija, sumokėjus mokestį, gali būti paduodama ir dėl kitų šiame įstatyme nurodytų
Valstybinio patentų biuro sprendimų per du mėnesius nuo tokio sprendimo išsiuntimo dienos.
8. Apeliacijų nagrinėjimo tvarka nustatoma Apeliacijų, protestų ir prašymų dėl ženklo
registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo taisyklėse.
24
46 straipsnis. Paraiškos paskelbimas. Laikina teisinė apsauga
1. Valstybinis patentų biuras paskelbia paraiškos duomenis Valstybinio patentų biuro
oficialiame biuletenyje, kai:
1) atlikus paraiškos ir ženklo ekspertizę, nustatoma, kad ženklas atitinka šio įstatymo
7 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus;
2) patenkinus apeliaciją, pripažįstama, kad ženklas atitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir
2 dalių reikalavimus.
2. Valstybinis patentų biuras, savo iniciatyva arba gavęs trečiųjų asmenų rašytines pastabas
pagal šio įstatymo 44 straipsnį, turi teisę iki ženklo įregistravimo atnaujinti ženklo ekspertizę dėl
ženklo atitikties šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimams.
3. Už veiksmus, atliekamus po paraiškos paskelbimo pagal šio straipsnio 1 dalį dienos,
pareiškėjas gali reikalauti žalos atlyginimo pagal šio įstatymo 75 straipsnį iš jo teises pažeidusio
asmens, jeigu ženklą įregistravus jis turėtų teisę šiuos veiksmus uždrausti pagal šio įstatymo
nuostatas. Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo priima po ženklo įregistravimo.
4. Jeigu pareiškėjas atšaukia savo paraišką, ženklas neregistruojamas, išregistruojamas
ženklo savininko prašymu arba ženklo registraciją nuginčija kitas asmuo, laikoma, kad šio
straipsnio 3 dalyje nurodyta laikina teisinė apsauga ženklui nebuvo suteikta.
47 straipsnis. Ženklo įregistravimas. Ženklo registracijos liudijimas
1. Jeigu šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo gautas protestas arba jis buvo
atmestas dėl visų ar dalies prekių ar paslaugų, arba dėl šio ženklo priimtas Apeliacinio skyriaus
sprendimas nebuvo apskųstas teismui pagal šio įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, Valstybinis patentų
biuras įregistruoja ženklą Registre ir ženklo registracijos duomenis paskelbia Valstybinio patentų
biuro oficialiame biuletenyje.
2. Valstybinis patentų biuras įregistruoto ženklo savininkui išduoda ženklo registracijos
liudijimą, kuris yra dokumentas, patvirtinantis ženklo įrašymą Registre ir ženklo savininko
išimtines teises į įregistruotą ženklą.
3. Ženklo registracijos liudijimo formą ir į jį įrašytinus duomenis nustato Valstybinio
patentų biuro direktorius.
ANTRASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKIŲ ŽENKLŲ REGISTRAS
48 straipsnis. Registras
25
1. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registras yra valstybės registras. Registro valdytoja
yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, registro tvarkytojas – Valstybinis patentų biuras.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali skirti papildomą registro tvarkytoją.
2. Ženklų dokumentų ir jų duomenų kaupimo, tvarkymo, saugojimo ir naudojimo tvarka
nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos prekių ženklų
registro nuostatuose (toliau – Registro nuostatai).
49 straipsnis. Registro objektas ir duomenys
1. Registro objektas – ženklai.
2. Registre registruojami ir kaupiami šie duomenys:
1) ženklo vaizdas ar kita išraiškos forma pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 punktą;
2) ženklo tipas;
3) prekių ar paslaugų, kurioms žymėti įregistruotas ženklas, pavadinimai pagal šio įstatymo
41 straipsnį;
4) paraiškos padavimo data ir numeris;
5) paraiškos paskelbimo data;
6) ženklo įregistravimo data ir numeris;
7) pareiškėjo pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė), įskaitant susirašinėjimo
adresą;
8) ženklo savininko pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė), įskaitant
susirašinėjimo adresą;
9) registracijos galiojimo termino pasibaigimo data;
10) prioriteto data, pirmosios paraiškos numeris ir valstybė, jeigu pagal šio įstatymo
40 straipsnio 1 dalį suteiktas prioritetas;
11) tarptautinės parodos pavadinimas, prekių ar paslaugų eksponavimo data, jeigu pagal šio
įstatymo 40 straipsnio 2 dalį suteiktas prioritetas;
12) atstovo (jeigu jis yra) vardas, pavardė ir adresas (buveinė), įskaitant susirašinėjimo
adresą;
13) nuoroda, kad ženklas yra kolektyvinis arba sertifikavimo ženklas;
14) kiti duomenys, susiję su ženklo registracija, naudojimu ir apsauga;
15) duomenų keitimo pagrindai ir data.
3. Registro nuostatuose nustatyta tvarka naudotis Registro duomenimis turi teisę visi fiziniai
ir juridiniai asmenys.
26
4. Suinteresuoti asmenys, pateikę prašymą, Valstybiniame patentų biure gali susipažinti su
ženklų bylomis ir gauti dokumentų kopijas. Susipažinti su paraiškos dokumentais iki jos
paskelbimo galima tik gavus pareiškėjo rašytinį sutikimą.
5. Už Registro duomenų ir Registrui pateiktų dokumentų kopijų teikimą mokamas
atlyginimas, kurio dydį nustato Valstybinio patentų biuro direktorius Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
6. Asmens duomenys pagal šį įstatymą tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant
asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB
(Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Lietuvos Respublikos asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pareiškėjų, ženklų savininkų, kitų teisių turėtojų,
suinteresuotų asmenų ir jų atstovų asmens duomenų tvarkymo Registre tikslas – užtikrinti išimtinių
teisių į ženklus, kaip nuosavybės objektus, apsaugą ir informuoti apie šias teises kompetentingas
institucijas ir visuomenę.
50 straipsnis. Pakeitimų paraiškoje ir Registre įrašymas
1. Pareiškėjas ar ženklo savininkas yra atsakingas už teisingų duomenų pateikimą
Valstybiniam patentų biurui ir jų atnaujinimą. Pareiškėjas ar ženklo savininkas turi pateikti
Valstybiniam patentų biurui prašymą įrašyti pakeitimus paraiškoje ar Registre, jeigu:
1) pasikeitė pareiškėjo ar ženklo savininko ar atstovo pavadinimas arba vardas, pavardė;
2) pasikeitė pareiškėjo ar ženklo savininko ar jo atstovo adresas (buveinė) arba
susirašinėjimo adresas;
3) pasikeitė pareiškėjo ar ženklo savininko atstovas;
4) trumpinamas arba siaurinamas prekių ar paslaugų sąrašas;
5) pasikeitė pareikšto registruoti ar įregistruoto ženklo vaizdas ar kita išraiškos forma;
6) pasikeitė pareiškėjas arba ženklo savininkas, jeigu tai nėra teisės perdavimas pagal šio
įstatymo 26 straipsnį;
7) reikia ištaisyti technines klaidas;
8) keičiasi kiti paraiškos ar Registro duomenys.
2. Pareiškėjas ar ženklo savininkas, prašydamas įrašyti pakeitimus, turi pateikti šiuos
dokumentus ir duomenis:
1) prašymą įrašyti pakeitimą paraiškoje ar Registre;
2) prašymą pagrindžiančius dokumentus, jeigu prašoma įrašyti šio straipsnio 1 dalies 3 ar
6 punkte nurodytus pakeitimus, ir prašomų įrašyti pakeitimų duomenis;
3) duomenis apie sumokėtą nustatytą mokestį, išskyrus atvejus, kai prašoma atlikti šio
27
straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytą pakeitimą arba kai prašoma ištaisyti Valstybinio patentų
biuro padarytas technines klaidas.
3. Vienas prašymas gali būti paduodamas dėl tų pačių tos pačios rūšies duomenų pakeitimų,
išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą atvejį, keliose to paties pareiškėjo paraiškose ar
ženklo savininko ženklų registracijose. Mokestis mokamas už pakeitimą kiekvienoje paraiškoje ar
ženklo registracijoje.
4. Pakeitimas dėl pareikšto registruoti ar įregistruoto ženklo vaizdo atliekamas, jeigu
pakeitimas nesusijęs su skiriamuoju ženklo požymiu ar iš esmės nekeičia pradinio ženklo bendro
vaizdo.
5. Pakeitimas įsigalioja nuo jo įrašymo į paraišką ar Registrą dienos. Apie pakeitimus
paraiškoje ar Registre skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje, jei paraiška ar
įregistruotas ženklas buvo paskelbti.
6. Valstybinis patentų biuras gali ištaisyti technines klaidas savo iniciatyva.
7. Norint atlikti šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, nurodytus
pakeitimus teisės perdavimo ar ženklo registracijos galiojimo pratęsimo atvejais, atskiras mokestis
už pakeitimus neimamas.
51 straipsnis. Ženklo išregistravimas
1. Ženklas išregistruojamas iš Registro, jeigu:
1) Apeliacinis skyrius ženklo registraciją pripažino negaliojančia ar ją panaikino ir šis
sprendimas nebuvo apskųstas teismui per šio įstatymo 58 straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą;
2) teismo sprendimu Apeliacinio skyriaus sprendimas dėl ženklo registracijos pripažinimo
negaliojančia ar panaikinimo paliktas galioti;
3) ženklo registracijos galiojimo terminas nebuvo pratęstas šio įstatymo 63 straipsnyje
nustatyta tvarka;
4) ženklo savininkas prašo išregistruoti ženklą;
5) juridinis asmuo, kuris yra ženklo savininkas, išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.
2. Valstybinis patentų biuras išregistruoja ženklą iš Registro, gavęs vieną iš šių dokumentų:
1) įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo Apeliacinio skyriaus sprendimas dėl ženklo
registracijos pripažinimo negaliojančia ar panaikinimo paliktas galioti;
2) rašytinį ženklo savininko prašymą;
3) rašytinį asmens prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus, jeigu ženklą prašoma
išregistruoti pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą.
3. Apeliaciniam skyriui priėmus sprendimą ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją
panaikinti, jeigu šis sprendimas nebuvo apskųstas teismui per šio įstatymo 58 straipsnio 9 dalyje
28
nustatytą terminą, arba ženklo registracijos galiojimo nepratęsus šio įstatymo 63 straipsnyje
nustatyta tvarka, ženklas iš Registro išregistruojamas Valstybinio patentų biuro iniciatyva.
4. Apie ženklo išregistravimą skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.
TREČIASIS SKIRSNIS
KITOS PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS
52 straipsnis. Paraiškos arba ženklo registracijos padalijimas
1. Pareiškėjui pateikus rašytinį prašymą ir sumokėjus nustatytą mokestį, paraiška, kurioje
nurodytos kelios prekės ar paslaugos, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, gali būti
padalyta į pirminę paraišką ir atskirtąją arba kelias atskirtąsias paraiškas, Prekių ženklų
registravimo taisyklėse nustatyta tvarka atskiriant nurodytas prekes ar paslaugas. Atskirtojoje
paraiškoje nurodytos prekės ar paslaugos negali sutapti su pirminėje paraiškoje paliktomis arba
kitose atskirtosiose paraiškose nurodytomis prekėmis ar paslaugomis.
2. Atskirtajai paraiškai galioja pirminės paraiškos padavimo data ir prioriteto teisė, jeigu ši
yra.
3. Ženklo registracija gali būti padalijama, kol ji galioja, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje
nurodytas išimtis. Ženklo registracijos padalijimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1 ir
2 dalių nuostatos.
4. Jeigu nesuėjęs šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, paraiška arba
ženklo registracija negali būti dalijama toms prekėms ar paslaugoms, dėl kurių paduotas protestas
arba kurioms ženklo registraciją prašoma pripažinti negaliojančia arba panaikinti, iki įsigalioja
atitinkamas Apeliacinio skyriaus sprendimas arba įsiteisėja teismo sprendimas.
5. Už kiekvieną atskirtąją paraišką ar ženklo registraciją mokamas mokestis.
6. Laikoma, kad iki prašymo padalyti paraišką ar ženklo registraciją gavimo Valstybiniame
patentų biure dienos paduoti su pirmine paraiška ar pirmine ženklo registracija susiję prašymai yra
paduoti, o iki šios dienos sumokėti mokesčiai yra sumokėti ir dėl atskirtosios paraiškos arba
atskirtosios ženklo registracijos.
53 straipsnis. Paraiškos atšaukimas
1. Pareiškėjas turi teisę iki ženklo įregistravimo datos savo iniciatyva atšaukti savo paraišką.
2. Jeigu paraiška buvo paskelbta, Valstybinis patentų biuras apie jos atšaukimą paskelbia
Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.
54 straipsnis. Reikalavimai pateikiamiems dokumentams
29
1. Valstybiniam patentų biurui pateikiamas prašymas įregistruoti ženklą ir kiti dokumentai
turi būti parašyti valstybine kalba. Jeigu kiti dokumentai pateikti ne valstybine kalba, pareiškėjas ar
ženklo savininkas per du mėnesius nuo dokumentų pateikimo dienos privalo pateikti jų vertimą į
valstybinę kalbą.
2. Pareiškėjas, ženklo savininkas, protesto, ženklo registracijos panaikinimo ar negaliojimo
procedūrų šalys arba jų atstovai privalo nurodyti oficialų susirašinėjimo adresą, kuris turi būti
Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Valstybinis patentų
biuras oficialią korespondenciją nurodytu adresu siunčia valstybine kalba.
3. Įgaliojimas atstovauti pareiškėjui ar ženklo savininkui sudaromas paprasta rašytine forma.
4. Valstybiniam patentų biurui pateikiamų dokumentų legalizuoti nereikia.
5. Valstybiniam patentų biurui teikiamų prašymų ir kitų dokumentų formos, įskaitant
pateikimo būdą, juose įrašytinus duomenis, jų pateikimo ir nagrinėjimo terminus, nenustatytus
šiame įstatyme, nustatomos Prekių ženklų registravimo taisyklėse.
6. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ar
Prekių ženklų registravimo taisyklių reikalavimų, išsiunčia dokumentą pateikusiam asmeniui
pranešimą, kuriame nurodo nustatytus trūkumus ir pasiūlymus, kaip juos ištaisyti. Jeigu per vieną
mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo dienos, kai šiame įstatyme nenustatytas kitas terminas, trūkumai
neištaisomi, prašymas atmetamas, dokumentas laikomas nepaduotu ar veiksmas neatliktu.
7. Paskelbus nepaprastąją padėtį ar valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, ar karantiną
visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dėl to nustačius ribojimus, susijusius su asmenų laisvu
judėjimu ar ūkinės veiklos laisve, šio įstatymo nustatytų veiksmų atlikimo terminų, išskyrus
Valstybinio patentų biuro veiksmų atlikimo terminus, eiga sustabdoma. Kai ribojimai atšaukiami,
šių terminų eiga atnaujinama. Informacija apie terminų sustabdymą ir atnaujinimą skelbiama
Valstybinio patentų biuro interneto svetainėje.
TAR pastaba. 7 dalyje nustatytas terminų eigos sustabdymas taikomas terminams, kurie nebuvo suėję iki Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje
paskelbimo“ įsigaliojimo, ir terminams, kurie prasidėjo įsigaliojus šiam nutarimui.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2860, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-24, i. k. 2020-08724
55 straipsnis. Terminų pratęsimas
Pareiškėjui arba ženklo ar tarptautinės ženklo registracijos savininkui pateikus rašytinį
prašymą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nustatyto termino pasibaigimo dienos ir sumokėjus
nustatytą mokestį, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 3 dalyje, 45 straipsnio 1 dalyje,
54 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai Valstybinio patentų biuro
sprendimu gali būti pratęsti vieną kartą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto termino
pasibaigimo dienos.
30
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PROTESTO, ŽENKLO REGISTRACIJOS PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIA AR
PANAIKINIMO PROCEDŪROS
56 straipsnis. Paraiškos užprotestavimas
1. Suinteresuoti asmenys per tris mėnesius nuo paraiškos paskelbimo dienos pagal šio
įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, remdamiesi šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, gali
užprotestuoti paraišką paduodami motyvuotą rašytinį protestą Apeliaciniam skyriui. Už protesto
padavimą turi būti sumokėtas mokestis.
2. Protestas gali būti paduotas atsižvelgiant į vieną ar daugiau ankstesnių teisių, jeigu jos
visos priklauso tam pačiam savininkui, remiantis dalimi ar visomis prekėmis ar paslaugomis,
kurioms ankstesnė teisė saugoma ar dėl kurių paduota paraiška, ir dėl dalies ar visų prekių ar
paslaugų, kurioms paduota paraiška ginčijamam ženklui registruoti.
3. Vienu protestu gali būti ginčijama viena paraiška.
4. Išnagrinėjęs protestą, Apeliacinis skyrius priima vieną iš šių sprendimų:
1) patenkinti protestą ir neregistruoti ženklo visoms ar daliai prekių ar paslaugų;
2) atmesti protestą.
5. Apie priimtą Apeliacinio skyriaus sprendimą per penkias darbo dienas nuo jo priėmimo
dienos raštu pranešama šalims. Apeliacinio skyriaus priimti sprendimai skelbiami Valstybinio
patentų biuro oficialiame biuletenyje.
6. Apeliacinio skyriaus priimtas sprendimas per tris mėnesius nuo jo priėmimo dienos gali
būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
57 straipsnis. Ženklo nenaudojimas kaip gynybos priemonė protesto nagrinėjimo
procedūroje
1. Nagrinėjant protestą pagal šio įstatymo 56 straipsnį, jeigu pagal vėlesnio ženklo paraiškos
padavimo datą arba prioriteto datą penkerių metų laikotarpis, per kurį ankstesnis ženklas turėjo būti
pradėtas iš tikrųjų naudoti, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje, jau buvo pasibaigęs,
pareiškėjo prašymu protestą pareiškęs ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti įrodymų, kad per
penkerių metų laikotarpį iki vėlesnio ženklo paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos
ankstesnis ženklas buvo pradėtas iš tikrųjų naudoti, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje, arba
kad buvo svarbių priežasčių to ženklo nenaudoti. Nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, protestas
atmetamas.
31
2. Jeigu ankstesnis ženklas buvo naudojamas tik daliai prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo
įregistruotas, žymėti, nagrinėjant protestą laikoma, kad ženklas įregistruotas tik tai prekių ar
paslaugų daliai.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taip pat taikomos, kai ankstesnis ženklas yra Europos Sąjungos
prekių ženklas. Tokiu atveju nustatant, ar Europos Sąjungos prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas,
taikomas Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentas.
58 straipsnis. Ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia arba panaikinimo
procedūra
1. Suinteresuotas asmuo, siekiantis ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją
panaikinti, turi pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Apeliaciniam skyriui. Už prašymo pripažinti
ženklo registraciją negaliojančia arba ją panaikinti padavimą turi būti sumokėtas mokestis.
2. Ženklo registracija gali būti panaikinta vadovaujantis šio įstatymo 23 ar 24 straipsniu.
3. Ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu prašymo dėl ženklo registracijos
pripažinimo negaliojančia nagrinėjimo metu nustatoma, kad ženklas neturėjo būti įregistruotas, nes:
1) yra bent vienas iš šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų pagrindų;
2) yra bent vienas iš šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų pagrindų.
4. Prašymas pripažinti ženklo registraciją negaliojančia arba ją panaikinti gali būti susijęs su
visomis prekėmis ar paslaugomis, kurioms registruotas ginčijamas ženklas, arba jų dalimi.
5. Prašymas pripažinti ženklo registraciją negaliojančia gali būti paduotas remiantis viena ar
keliomis ankstesnėmis teisėmis, jeigu jos visos priklauso tam pačiam savininkui.
6. Vienu prašymu gali būti ginčijama tik viena ženklo registracija.
7. Apeliacinis skyrius, išnagrinėjęs prašymą pripažinti ženklo registraciją negaliojančia arba
ją panaikinti, priima vieną iš šių sprendimų:
1) patenkinti prašymą ir pripažinti ženklo registraciją negaliojančia arba ją panaikinti visoms
ar daliai prekių ar paslaugų;
2) atmesti prašymą.
8. Apie priimtą Apeliacinio skyriaus sprendimą per penkias darbo dienas nuo jo priėmimo
dienos raštu pranešama šalims. Apeliacinio skyriaus priimti sprendimai skelbiami Valstybinio
patentų biuro oficialiame biuletenyje.
9. Apeliacinio skyriaus priimtas sprendimas per tris mėnesius nuo jo priėmimo dienos gali
būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
59 straipsnis. Ženklo nenaudojimas kaip gynybos priemonė procedūroje dėl ženklo
registracijos pripažinimo negaliojančia
32
1. Procedūroje dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, remiantis įregistruotu
ankstesniu ženklu, vėlesnio ženklo savininkui paprašius, ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti
įrodymų, kad penkerius metus iki prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo
dienos ankstesnis ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje,
prekėms ar paslaugoms, kurioms jis įregistruotas ir kurios nurodomos kaip paraiškos pagrindimas,
žymėti arba kad yra svarbių priežasčių ženklo nenaudoti, jeigu prašymo pripažinti ženklo
registraciją negaliojančia padavimo dieną yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai nuo ankstesnio
ženklo registracijos proceso pabaigos.
2. Jeigu pagal vėlesnio ženklo paraiškos padavimo datą arba prioriteto datą penkerių metų
laikotarpis, per kurį ankstesnis ženklas turėjo būti pradėtas iš tikrųjų naudoti, kaip nurodyta šio
įstatymo 20 straipsnyje, jau buvo pasibaigęs, ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti ne tik šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus įrodymus, bet ir įrodymus, kad per penkerių metų laikotarpį iki
paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos ženklas iš tikrųjų buvo pradėtas naudoti arba kad
buvo svarbių priežasčių jo nenaudoti.
3. Prašymas pripažinti ženklo registraciją negaliojančia remiantis ankstesniu ženklu
atmetamas, jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įrodymai nepateikiami.
4. Jeigu ankstesnis ženklas buvo naudojamas pagal šio įstatymo 20 straipsnį tik daliai prekių
ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti, nagrinėjant prašymą pripažinti ženklo
registraciją negaliojančia, laikoma, kad jis yra įregistruotas tik tai prekių ar paslaugų daliai.
5. Šio straipsnio 1–4 dalys taip pat taikomos, kai ankstesnis ženklas yra Europos Sąjungos
prekių ženklas. Tokiu atveju nustatant, ar Europos Sąjungos prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas,
taikomas Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentas.
60 straipsnis. Ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar panaikinimo pasekmės
1. Ženklo registracija laikoma negaliojančia ab initio tokia apimtimi, kokia ji buvo
pripažinta negaliojančia.
2. Ženklo registracija laikoma panaikinta nuo prašymo panaikinti ženklo registraciją
padavimo dienos tokia apimtimi, kokia ženklo savininko teisės buvo panaikintos. Vienos iš šalių
prašymu ši data gali būti ankstesnė, jeigu nuo jos atsirado vienas iš ženklo registracijos panaikinimo
pagrindų.
61 straipsnis. Protestų, prašymų dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar
jos panaikinimo nagrinėjimas Valstybiniame patentų biure
1. Apeliacinis skyrius, priėmęs protestą ar prašymą dėl ženklo registracijos pripažinimo
negaliojančia ar jos panaikinimo, išsiunčia jį ginčijamo ženklo pareiškėjui, savininkui ar jo atstovui.
33
2. Ginčijamo ženklo pareiškėjas arba savininkas ar jo atstovas per du mėnesius nuo protesto
ar prašymo dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo išsiuntimo dienos
privalo pateikti motyvuotą atsakymą. Motyvuoto atsakymo nepateikimas laikomas atsisakymu
dalyvauti nagrinėjant protestą ar prašymą dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos
panaikinimo, bet neužkerta kelio Apeliaciniam skyriui nagrinėti atitinkamą ginčą ginčijamo ženklo
pareiškėjui arba savininkui ar jo atstovui nedalyvaujant.
3. Ginčo šalys turi teisę susipažinti su protesto ar prašymo pripažinti ženklo registraciją
negaliojančia arba ją panaikinti medžiaga, daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines
kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, žodinio posėdžio metu užduoti klausimus kitai
šaliai, pateikti prašymus ir argumentus, duoti paaiškinimus, prieštarauti kitos šalies prašymams ir
argumentams, gauti Apeliacinio skyriaus sprendimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas).
Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti
siekdamos, kad ginčas būtų išnagrinėtas greitai ir teisingai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu,
pateikti įrodymus. Jeigu šalis negali dalyvauti Apeliacinio skyriaus posėdyje dėl svarbių priežasčių,
ji privalo apie tai pranešti Apeliaciniam skyriui, nurodydama priežastis. Jeigu Apeliacinis skyrius
šias priežastis pripažįsta svarbiomis, posėdžio data atidedama.
4. Protestų ir prašymų dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo
nagrinėjimui Apeliaciniame skyriuje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 45 straipsnio 2 ir 3
dalys.
5. Protestų ir prašymų dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo
nagrinėjimo tvarka nustatoma Apeliacijų, protestų ir prašymų dėl ženklo registracijos pripažinimo
negaliojančia ar jos panaikinimo taisyklėse.
6. Protesto ar prašymo dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo
nagrinėjimo procedūroje bendru šalių prašymu suteikiamas ne trumpesnis negu dviejų mėnesių, bet
ne ilgesnis negu vienų metų laikotarpis išspręsti ginčą taikiai, įskaitant mediaciją Lietuvos
Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Protestą ar prašymą dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo
pateikęs asmuo turi teisę jį atsiimti iki sprendimo priėmimo dienos.
PENKTASIS SKIRSNIS
ŽENKLO REGISTRACIJOS TRUKMĖ IR GALIOJIMO PRATĘSIMAS
62 straipsnis. Ženklo registracijos galiojimo terminas
Ženklo registracijos galiojimo terminas yra 10 metų nuo paraiškos padavimo datos.
34
63 straipsnis. Ženklo registracijos galiojimo pratęsimas
1. Pasibaigus šio įstatymo 62 straipsnyje nustatytam terminui, ženklo registracijos
galiojimas gali būti pratęsiamas visoms arba daliai prekių ar paslaugų kiekvieną kartą ne ilgiau kaip
10 metų.
2. Valstybinis patentų biuras ženklo savininkui praneša apie registracijos galiojimo pabaigą
likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos.
3. Ženklo registracijos galiojimas pratęsiamas Valstybinio patentų biuro sprendimu, jeigu
sumokėtas mokestis. Jeigu ženklo registracijos galiojimą norima pratęsti daliai prekių ar paslaugų
arba pakeisti kitus duomenis, nurodytus šio įstatymo 50 straipsnio 7 dalyje, kartu su mokesčiu
pateikiamas prašymas pratęsti ženklo registracijos galiojimą, kuriame nurodomi atnaujinti
registracijos duomenys.
4. Ženklo savininkas šio straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą pratęsti ženklo registracijos
galiojimą turi pateikti ir mokestį sumokėti per paskutinius šešis ženklo registracijos galiojimo
mėnesius.
5. Sumokėjęs mokesčio už ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimą Mokesčių už
pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo nustatytą priemoką, ženklo savininkas per
šešis mėnesius nuo įregistruoto ženklo registracijos galiojimo pabaigos gali paduoti prašymą
pratęsti ženklo registracijos galiojimą.
6. Ženklo registracijos galiojimo pratęsimas įsigalioja kitą dieną po ženklo registracijos
galiojimo pabaigos. Duomenys apie ženklo registracijos galiojimo pratęsimą įrašomi į Registrą ir
skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.
7. Jeigu prašymas pateikiamas ir mokesčiai sumokami tik už kai kurias prekių ar paslaugų,
kurioms ženklas įregistruotas, klases, ženklo registracijos galiojimas pratęsiamas tik toms prekėms
ar paslaugoms, kurios nurodytos prašyme dėl ženklo registracijos galiojimo pratęsimo.
8. Jeigu per šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus mokestis nesumokamas, ženklo
galiojimas nepratęsiamas ir ženklas išregistruojamas iš Registro.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINĖ ŽENKLO REGISTRACIJA
64 straipsnis. Tarptautinės ženklo registracijos galiojimas
1. Nuo tarptautinės ženklo registracijos, kurioje nurodoma Lietuvos Respublika, datos pagal
Madrido protokolo 3 straipsnio 4 dalį arba teritorinio išplėtimo po tarptautinės ženklo registracijos
(toliau – vėlesnis teritorinis išplėtimas) datos pagal Madrido protokolo 3 ter
straipsnio 2 dalį
35
tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir šio įstatymo nustatyta
tvarka pareikštas registruoti ženklas.
2. Nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos tarptautinės registracijos ženklas turi tokią
pačią teisinę apsaugą kaip ir ženklas, kuris būtų įregistruotas vadovaujantis šio įstatymo
nuostatomis, jeigu pagal Madrido protokolo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas tarptautinės
registracijos ženklui nebuvo atsisakyta suteikti apsaugą Lietuvos Respublikoje arba jeigu toks
atsisakymas vėliau buvo atšauktas.
3. Valstybinis patentų biuras duomenis apie tarptautinę ženklo registraciją, išplėstą Lietuvos
Respublikoje, įrašo į Registrą.
4. Tarptautinės ženklo registracijos duomenys, paskelbti Tarptautinio biuro Tarptautinių
ženklų biuletenyje, pakartotinai Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje neskelbiami.
65 straipsnis. Tarptautinės ženklo registracijos negaliojimas ir panaikinimas
1. Jeigu tarptautinės registracijos ženklas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 ar 2 dalies,
33 straipsnio 1 dalies 3–6 punktų ar 41 straipsnio 2 dalies reikalavimų arba jeigu šio įstatymo
nustatyta tvarka paduotas protestas, Valstybinis patentų biuras Madrido protokolo nustatytais
terminais informuoja Tarptautinį biurą, kad tokio ženklo apsauga Lietuvos Respublikoje visiškai ar
iš dalies negali būti suteikta.
2. Tarptautinė ženklo registracija Lietuvos Respublikoje negalioja nuo jos pripažinimo
negaliojančia ar jos panaikinimo šio įstatymo 58 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje
dienos. Apie tokį galutinį sprendimą Valstybinis patentų biuras Madrido protokolo nustatyta tvarka
informuoja Tarptautinį biurą.
3. Jeigu tarptautinė ženklo registracija kilmės šalies tarnybos prašymu panaikinama arba
jeigu Madrido protokolo susitariančioji šalis denonsuoja šį protokolą, ženklo savininkas šio
įstatymo nustatyta tvarka gali paduoti paraišką ženklą registruoti Lietuvos Respublikoje.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta paraiška laikoma paduota tarptautinės ženklo registracijos
ar vėlesnio teritorinio išplėtimo dieną, prireikus atsižvelgiant į suteiktą prioriteto datą, jeigu
laikomasi šių sąlygų:
1) paraiška paduodama per tris mėnesius nuo tarptautinės ženklo registracijos pabaigos šio
straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais;
2) paraiškoje nėra nurodyta kitokių prekių ar paslaugų negu tarptautinėje ženklo
registracijoje;
3) paraiška atitinka šio įstatymo 38 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir pareiškėjas
sumoka nustatytus mokesčius.
36
66 straipsnis. Tarptautinės paraiškos ar vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymo
padavimas paraiškos ar ženklo registracijos Lietuvos Respublikoje
pagrindu
1. Pareiškėjas ar ženklo savininkas, atitinkantis Madrido protokolo 2 straipsnio 1 dalies
i papunkčio reikalavimus, tarptautinę paraišką turi paduoti per Valstybinį patentų biurą. Vėlesnio
teritorinio išplėtimo prašymas gali būti paduodamas per Valstybinį patentų biurą arba siunčiamas
Tarptautiniam biurui tiesiogiai. Už tarptautinės paraiškos nagrinėjimą Valstybiniame patentų biure
pareiškėjas turi sumokėti nustatytą mokestį.
2. Paduodant tarptautinę paraišką ar vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymą, gali būti
prašoma suteikti prioritetą pagal Paryžiaus konvencijos nuostatas.
3. Tarptautinė paraiška ir vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymas turi atitikti Madrido
protokolo ir Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos ir su ja susijusio protokolo
bendrosiose taisyklėse (toliau – Madrido protokolo bendrosios taisyklės) patvirtintą formą ir
reikalavimus.
4. Valstybiniame patentų biure tarptautinės paraiškos ir vėlesnio teritorinio išplėtimo
prašymai paduodami ir nagrinėjami vadovaujantis Valstybinio patentų biuro direktoriaus
tvirtinamomis Madrido protokolo įgyvendinimo tvarkos taisyklėmis.
67 straipsnis. Nacionalinės ženklo registracijos pakeitimas tarptautine ženklo
registracija
1. Kai ženklo savininko iniciatyva Lietuvos Respublikoje įregistruotas ženklas yra ir
tarptautinės ženklo registracijos objektas, tarptautinė ženklo registracija gali atstoti Lietuvos
Respublikoje galiojančią nacionalinę ženklo registraciją, jeigu:
1) tarptautinė ženklo registracija yra išplėsta Lietuvos Respublikoje;
2) visos nacionalinėje ženklo registracijoje išvardytos prekės ar paslaugos yra išvardytos ir
tarptautinėje ženklo registracijoje;
3) tarptautinė ženklo registracija išplėsta Lietuvos Respublikoje po to, kai vadovaujantis šio
įstatymo 38 straipsniu paraiška paduodama Valstybiniam patentų biurui.
2. Sumokėjusio nustatytą mokestį ženklo savininko prašymu Valstybinis patentų biuras
nacionalinės ženklo registracijos pakeitimo tarptautine ženklo registracija duomenis įrašo į Registrą
ir paskelbia Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.
68 straipsnis. Specialios nuostatos, taikomos tarptautinei ženklo registracijai
1. Jeigu tarptautinės registracijos ženklo savininkas nesutinka su Valstybinio patentų biuro
sprendimu atsisakyti suteikti apsaugą dėl to, kad ženklas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 ar 2
37
dalies reikalavimų, jis turi teisę per tris mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos pateikti
prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę. Nepateikus prašymo per nustatytą terminą, Valstybinio
patentų biuro sprendimas laikomas galutiniu.
2. Jeigu tarptautinės registracijos ženklo savininkas nesutinka su Valstybinio patentų biuro
priimtu sprendimu atsisakyti suteikti apsaugą dėl šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose
ar 41 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų, jis turi teisę per du mėnesius nuo šio sprendimo
išsiuntimo dienos paduoti Apeliaciniam skyriui apeliaciją šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta
tvarka.
3. Suinteresuoti asmenys protestą, tretieji asmenys pastabas dėl tarptautinės ženklo
registracijos turi teisę paduoti per tris mėnesius nuo duomenų apie tarptautinę ženklo registraciją
paskelbimo Tarptautinio biuro Tarptautinių ženklų biuletenyje dienos. Protestas turi atitikti šio
įstatymo 56 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus.
4. Į Registrą įrašoma data, nuo kurios pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalį skaičiuojamas
penkerių metų ženklo nenaudojimo laikotarpis.
5. Duomenys apie tarptautinės registracijos ženklo savininko suteiktą licenciją gali būti
įrašyti į Registrą šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Jeigu tarptautinės registracijos ženklas yra kolektyvinis ženklas, jo savininkas turi pateikti
kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatus ir jų vertimą į valstybinę kalbą per du mėnesius nuo
duomenų apie tarptautinę ženklo registraciją paskelbimo Tarptautinio biuro Tarptautinių ženklų
biuletenyje dienos.
7. Jeigu tarptautinės registracijos ženklas yra sertifikavimo ženklas, šio ženklo savininkas
turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jo teisę vykdyti sertifikavimo funkciją, ir šio dokumento
vertimą į valstybinę kalbą per du mėnesius nuo duomenų apie tarptautinę ženklo registraciją
paskelbimo Tarptautinio biuro Tarptautinių ženklų biuletenyje dienos.
8. Tarptautinės ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimą, mokesčių Tarptautiniam
biurui mokėjimą ir kitus šiame įstatyme neaptartus tarptautinės ženklo registracijos klausimus
reglamentuoja Madrido protokolas, Madrido protokolo bendrosios taisyklės ir Madrido protokolo
įgyvendinimo tvarkos taisyklės.
IV SKYRIUS
GINČŲ DĖL ŽENKLŲ NAGRINĖJIMAS. ŽENKLO SAVININKO TEISIŲ GYNIMAS
69 straipsnis. Ginčus dėl ženklų nagrinėjančios institucijos
1. Apeliacinis skyrius privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo procedūra nagrinėja
apeliacijas dėl šiame įstatyme nurodytų Valstybinio patentų biuro sprendimų, protestus ir prašymus
38
dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo šio įstatymo nustatyta tvarka,
išskyrus atvejus, kai dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo
pareiškiamas priešieškinis teisme nagrinėjant ginčą dėl ženklo savininko teisių pažeidimo.
2. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ginčus dėl:
1) Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų;
2) ženklo savininko teisių pažeidimo;
3) ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo tais atvejais, kai dėl to
pareiškiamas priešieškinis nagrinėjant ginčą dėl ženklo savininko teisių pažeidimo;
4) ženklo pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje;
5) Europos Sąjungos prekių ženklų pagal Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentą.
70 straipsnis. Teisių gynimo būdai
1. Pareiškėjas, ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat
išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę
kreiptis į teismą ir reikalauti:
1) pripažinti jų teises;
2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;
4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio įstatymo
75 straipsnyje nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą;
5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.
2. Teismas, siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat
draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, vykdymą,
šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją tiems asmenims pateikti
tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.
3. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos
šio įstatymo 74 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio įstatymo
nustatytų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti
nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šioje dalyje nurodytus teisių gynimo būdus
atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai
yra priimtina ir pakankama.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir
reikalauti uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis
naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises. Šis draudimas apima su šio įstatymo nustatytų
teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jeigu tarpininkas techniškai
39
gali tai atlikti, tokias teises pažeidžiančios informacijos pašalinimą, arba draudimą gauti šias teises
pažeidžiančią informaciją. Toks teismo sprendimo įvykdymas neatleidžia tarpininko nuo
atsakomybės už veiksmus ar neveikimą, susijusius su tokios informacijos laikymu ar perdavimu,
buvusiu iki šio sprendimo įsigaliojimo.
5. Nagrinėjant ženklo savininko teisių pažeidimo bylą, atsakovas turi teisę pareikšti
priešieškinį dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir jos panaikinimo.
6. Ženklo savininkas turi teisę kreiptis į teismą prašydamas uždrausti Lietuvos Respublikos
teritorijoje naudoti Europos Sąjungos prekių ženklą pagal Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės,
Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos
Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų
Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos
Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos
valstybių narių) ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos
Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos
Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutarties dėl Čekijos Respublikos,
Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos
Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos
Respublikos stojimo į Europos Sąjungą, pasirašytos 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose, ir Akto dėl
Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos
Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos
Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos
Sąjunga, pritaikomųjų pataisų U priedo „Stojimo akto 20 straipsnyje nurodytas sąrašas. 4.
Bendrovių teisė. C. Pramoninės nuosavybės teisės“ nuostatas dėl Europos Sąjungos (Bendrijos)
prekių ženklo.
7. Šio įstatymo 69 straipsnio 2 dalis, šis straipsnis, 71, 72, 73, 74, 75 ir 76 straipsniai mutatis
mutandis taikomi ir teisėms į geografines nuorodas ginti.
71 straipsnis. Teisė gauti informaciją
1. Teismas, remdamasis ieškovo pagrįstu prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti
asmenis nedelsiant pateikti informaciją apie šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių ir
paslaugų kilmę ir platinimo būdus, ypač:
1) šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių (paslaugų) gamintojų, platintojų,
tiekėjų ir kitų ankstesnių valdytojų, taip pat didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančių asmenų,
kuriems buvo skirtos nurodytos prekės ar paslaugos, pavadinimus arba vardus ir pavardes bei
adresus;
40
2) duomenis apie pagamintų, patiektų, gautų ar užsakytų šio įstatymo nustatytas teises
pažeidžiančių prekių kiekį ir kainą, kuri buvo sumokėta ar turėjo būti sumokėta už tas prekes ar
paslaugas.
2. Pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją gali būti įpareigoti šio įstatymo
nustatytų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie komerciniais tikslais turi savo žinioje šio įstatymo
nustatytas teises pažeidžiančių prekių ir kurie komerciniais tikslais naudojasi šio įstatymo nustatytas
teises pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia paslaugas, kurias tretieji
asmenys naudoja darydami šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie nurodytų
asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias
prekes arba teikiant šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias paslaugas.
72 straipsnis. Įrodymai
1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai
pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus
pagrindžiančius įrodymus, prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali išreikalauti iš
priešingos šalies šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos
apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad
padarytas šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.
2. Jeigu šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iš
priešingos šalies gali išreikalauti banko, finansinius ar komercinius dokumentus, jeigu garantuojama
konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą
nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti
sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.
73 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės
1. Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio
proceso kodeksas ir šis įstatymas.
2. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės,
teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus ir
įvykdyti teismo galutinį sprendimą, tai yra:
1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;
2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;
3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis
41
naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises;
4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų
teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises;
5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba
tretieji asmenys, įskaitant kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas;
taip pat reikalauti pateikti kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų finansinius arba
komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas
padarytas komerciniu tikslu;
6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.
3. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos
priemonės pažeidžiamos ir pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo darymu
įtariamus asmenis pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam
taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, kurie galėtų pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio
interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal šį įstatymą nustatytų teisių
turėtojas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas.
5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius
įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, prašymu
gali taikyti laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones, jeigu garantuojama
konfidencialios informacijos apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus,
tai yra:
1) išsamiai aprašyti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes ir jas sulaikyti arba
tik aprašyti;
2) areštuoti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančius gaminius, prireikus – ir medžiagas,
ir priemones, kurios naudojamos joms gaminti ar platinti, bei su jomis susijusius dokumentus ir juos
paimti;
3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio
proceso kodekse.
6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus
atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomos žalos
pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios apsaugos
priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant,
tai yra iš karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti išklausytam, laikinosios
apsaugos priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per protingą terminą po pranešimo apie priemonių
42
pritaikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar patvirtintos.
7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina
arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar
neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių
pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar
įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio,
atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.
74 straipsnis. Atkuriamosios priemonės
1. Šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir
reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žalos ir būtų užtikrinta
jų teisių apsauga (pavyzdžiui, perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti
prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir
medžiagas, ir priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio
taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios
priemonės taikomos neatlygintinai pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo
ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
75 straipsnis. Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas
1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas.
2. Nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos
(nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas,
turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje
nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Šio įstatymo nustatytas teises
pažeidžiančios prekės gali būti perduotos tų teisių turėtojams šių prašymu.
3. Šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas
atsižvelgiant į tai, kiek pajamų būtų gauta teisėtai naudojantis šio įstatymo saugomu ženklu (tai yra į
atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą ženklo naudojimą), taip pat į konkrečias aplinkybes,
kurios galėjo sudaryti sąlygas gauti pajamų (teisių turėtojų atlikti darbai, panaudotos priemonės,
derybos dėl ženklo naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
4. Vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios (atsiradusių) dėl šio įstatymo nustatytų
teisių pažeidimo, atlyginimo šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti
atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs ženklą (tai yra gavęs
leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio atlyginimo.
43
5. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio
įstatymo nustatytas teises (tai yra jo veiksmuose nėra kaltės), teismas šio įstatymo 70 straipsnio 1
dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali išreikalauti iš pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta
nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ar gavo pažeisdamas šio įstatymo nustatytas teises.
Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių turėtojas tokią
naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių turėtojas
turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra
pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.
6. Ženklo savininko teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį
pinigais nustato teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis
neturtinės žalos atlyginimą.
76 straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas
Teismas, priimantis sprendimą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, šio įstatymo
70 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti
informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės
informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo
sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip.
Teismo sprendimo paskelbimo būdas ir apimtis nustatoma pačiame sprendime. Šio įstatymo 70
straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti, kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo
nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai apie priimtą teismo sprendimą ar teismo
sprendimui paskelbti.
77 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas
Šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančioms neteisėtai ženklu pažymėtoms prekėms,
kurios importuojamos iš trečiųjų valstybių į Lietuvos Respubliką, įvežamos į Lietuvos Respubliką
neišleidžiant jų į laisvą apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba iš jos eksportuojamos į
trečiąsias valstybes, taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos
muitinės priežiūros priemonės.
V SKYRIUS
EUROPOS SĄJUNGOS PREKIŲ ŽENKLŲ REGLAMENTAS. ADMINISTRACINIS
BENDRADARBIAVIMAS
78 straipsnis. Europos Sąjungos prekių ženklų reglamento taikymas
44
1. Valstybinis patentų biuras yra centrinė pramoninės nuosavybės tarnyba pagal Europos
Sąjungos prekių ženklų reglamentą.
2. Vilniaus apygardos teismas yra teismas, vykdantis Europos Sąjungos prekių ženklų
teismo funkcijas pagal Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentą.
3. Lietuvos apeliacinis teismas suinteresuotos šalies prašymu, pateikus teismui Europos
Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimą dėl atlyginamų išlaidų dydžio kartu su
patvirtintu sprendimo vertimu į lietuvių kalbą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka patikrina įsiteisėjusio Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės
tarnybos sprendimo autentiškumą ir išduoda vykdomąjį raštą.
79 straipsnis. Valstybinio patentų biuro bendradarbiavimas su kitų Europos Sąjungos
valstybių narių pramoninės nuosavybės tarnybomis
1. Valstybinis patentų biuras bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių
pramoninės nuosavybės tarnybomis ir su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba,
siekdamas skatinti ženklų ekspertizės ir registravimo praktikos ir priemonių konvergenciją bei
užtikrinti ženklų apsaugą Europos Sąjungoje.
2. Valstybinis patentų biuras yra paskirtoji įstaiga, įgyvendinanti Europos Sąjungos prekių
ženklų reglamento 172 straipsnio 4 ir 5 dalis.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
prekių ženklų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl
intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas,
p. 32).
2. 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2436
valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (nauja redakcija) (OL 2015 L
336, p. 1).
3. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/1001
dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (OL 2017 L 154, p. 1).
Priedo pakeitimai:
Nr. XI-2396, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6870 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2396
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08), i. k. 1021010ISTA0IX-1150
Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 1, 18, 26, 32, 34, 38, 43, 44, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei
įstatymo papildymo priedu įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13), i. k. 1041010ISTA0IX-2033
Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2, 5, 7, 8, 11, 12, 30, 38, 40, 43, 45, 46, 49, 50 straipsnių ir įstatymo
priedo pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 55(1) straipsniu įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-651, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2670 (2006-06-28), i. k. 1061010ISTA000X-651
Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo dešimtojo skirsnio ir 56 straipsnio pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo
priedo papildymo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2396, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6870 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2396
Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2, 5, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16, 19, 23, 25, 26, 27, 32, 34, 36, 38, 43, 44, 46, 47, 49 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 23-1 straipsniu įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-264, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-12, i. k. 2017-06264
Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 21 straipsnio pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo
netekusiu galios įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
46
Nr. XIII-549, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11946
Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 2, 11 ir 55-1 straipsnių pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1679, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20698
Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymas
8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2860, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-24, i. k. 2020-08724
Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 54 straipsnio pakeitimo įstatymas
- CHAPTER ONE GENERAL PROVISIONS
- CHAPTER TWO PROTECTION OF THE MARK
- CHAPTER THREE REGISTRATION OF A MARK
- Article 11. Filing of an Application
- Article 12. Date of Filing of Application
- Article 13. Examination of Application
- Article 14. Examination of the Mark
- Article 15. Filing of Appeal
- Article 16. Registration of a Mark
- Article 17. Withdrawal of the Application
- Article 18. Opposition
- Article 19. Appeal and Opposition Examination at the State Patent Bureau
- Article 20. Certificate of Registration of a Mark
- Article 21. Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania
- Article 22. Data of the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania
- Article 23. Recording of Changes in the Application and in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania
- Article 24. Removal of a Mark from the Register
- Article 25. Requirements for the Documents Filed to the State Patent Bureau
- Article 26. Time Limit
- Article 27. Fees
- CHAPTER FOUR COLLECTIVE MARKS
- CHAPTER FIVE INTERNATIONAL REGISTRATION OF A MARK
- Article 30. Validity of the International Registration of a Mark
- Article 31. Invalidity of International Registration
- Article 32. Filing of an International Application or of a Request for Subsequent Territorial Extension on the Basis of an Application or Registration in the Republic of Lithuania
- Article 33. Replacement of a National Registration by an International Registration
- Article 34. Special Provisions Applicable to International Registration of a Mark
- CHAPTER SIX DURATION OF REGISTRATION OF A MARK
- CHAPTER SEVEN RIGHTS CONFERRED BY THE REGISTRATION OF A MARK
- Article 37. Scope of Protection of a Mark
- Article 38. Rights of the Proprietor of the Mark
- Article 39. Limitation of the Effects of a Mark
- Article 40. Exhaustion of the Rights Conferred by a Mark
- Article 41. Registration of a Mark without the Authorisation of the Proprietor of the Mark
- Article 42. Reproduction of a Mark in Dictionaries or in Other Similar Works
- CHAPTER EIGHT TRANSFER OF THE MARK, LICENSING AND RIGHTS IN REM
- CHAPTER NINE INVALIDATION AND REVOCATION OF THE REGISTRATION
- CHAPTER TEN DISPUTE SETTLEMENT. ENFORCEMENT OF RIGHTS
- Article 49. Institutions having Jurisdiction in Disputes relating to Marks
- Article 50. Enforcement of Rights
- Article 50(1). Right of information
- Article 50(2). Evidence
- Article 50(3). Provisional measures and measures for preserving evidence
- Article 50(4). Corrective measures
- Article 51. Recovery of material damage
- Article 51(1). Publication of judicial decision
- Article 52. Application of customs supervision measures
- Article 53. Criminal Liability for Infringement of the Rights of the Proprietor of the Mark
- CHAPTER ELEVEN FINAL PROVISIONS
REPUBLIC OF LITHUANIA
LAW ON TRADE MARKS
10 October 2000 No.VIII-1981
Vilnius
(As last amended on 8 June 2006 – No. X-651)
CHAPTER ONE GENERAL PROVISIONS
Article 1. Purpose of the Law
1. This Law establishes legal protection of trade marks, their registration and use in the Republic of Lithuania, also the administration of the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania.
2. The provisions of this Law have been harmonised with the legal acts of the European Union indicated in the Annex to this Law.
Article 2. Main Definitions Used in the Law
1. “Trade mark” (hereinafter - mark) means any sign capable of distinguishing the goods or services of one person from those of other persons and capable of being represented graphically. For the purposes of this Law, a service mark shall also be treated as a trade mark.
2. “Person” means a natural or a legal person.
3. “Collective mark” means a mark registered by a union of persons (association, union, consortium, etc.).
4. “Geographical indication” means a place name or other word or sign which directly or indirectly identify a good as originating in a certain territory, region or locality, where a given quality, reputation or other characteristic of the good is essentially attributable to its geographical origin.
5. “Geographical origin” means a country, territory, region or locality according to which the true place of origin of a good or service may be identified.
6. “Application” means a package of documents to be presented to the State Patent Bureau of the Republic of Lithuania (hereinafter - State Patent Bureau) according to the procedure prescribed by this law by the applicant in order to have his mark registered.
7. “Applicant” means a person or a group of persons in whose name the application for the registration of a mark is filed.
8. “Patent attorney” means a natural person whose name appears on the Register of Patent Attorneys of the Republic of Lithuania according to the procedure established in the Patent Attorney Statute approved by the Government of the Republic of Lithuania.
9. “Proprietor of a mark” means the rights holder of a mark protected in the Republic of Lithuania in the manner laid down by this Law.
10. “License” means permission of the proprietor of the mark (licenser) granted to another person (licensee) to use a mark under the terms of a licensing contract.
11. “Sublicense” means the licensee’s permission granted to another person to use a mark under the terms of a sublicensing contract.
12. “International exhibition” means an international exhibition which is official or officially recognised according to the Convention relating to International Exhibitions, adopted in Paris on 22 November 1928, as last revised on 30 November 1972.
13. “International registration of marks” means registration of a mark in the International Register of the International Bureau of the World Intellectual Property Oganisation (hereinafter - the International Bureau) under the Protocol relating to the Madrid Agreement concerning the International Registration of Marks (hereinafter - the Madrid Protocol), adopted at Madrid on 27 June 1989.
14. “International application” means an application for the international registration of the mark, filed under the Madrid Protocol with the International Bureau through intermediary of the State Patent Bureau or any other office of the Contracting State of the Madrid Protocol.
15. “Paris Convention” means the Paris Convention for the Protection of Industrial Property of 20 March 1883, as revised at Stockholm on 14 July 1967 and supplemented on 28 September 1979.
16. “Nice Classification” means the international classification of goods and services, approved by the Nice Agreement concerning International Classification of Goods and Services for the Purposes of the Registration of Marks of 15 June 1957, as revised at Stockholm on 14 July 1967, at Geneva on 13 May 1977 and amended in Geneva on 2 October 1979.
17. “Official Bulletin of the State Patent Bureau” means a periodical publication in which the State Patent Bureau makes official announcement of data relating to marks, based on this Law and Statute of the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania.
18. “Gazette of International Marks of the International Bureau” means the periodic publication “WIPO Gazette of International Marks” of the International Bureau of the World Intellectual Property Organisation, in which the International Bureau publishes data concerning international registration of marks.
19. “Regulations” means Regulations for the Registration of Trade Marks approved by the Director of the State Patent Bureau.
20. “Commercialisation” means use of goods seeking to obtain gain.
21. “Business name of a legal person” means the business name of a legal person, its branch office or representative office.
22. “Community trade mark” means a mark in respect of which registration is applied for or which is registered in accordance with the conditions contained in the Regulation on the Community trade mark.
23. “Regulation on the Community trade mark” means Council Regulation (EC) No 40/94 of 20 December 1993 on the Community trade mark.
Article 3. Scope of the Law
1. This Law shall apply to every mark intended to identify goods and/or services, for which registration is sought in the application filed at the State Patent Bureau or which is registered in the manner prescribed by this Law, or which is subject to international registration of the mark, in effect in the Republic of Lithuania.
2. This Law shall also apply to the marks recognised as well-known in the Republic of Lithuania.
3. Where the international agreements to which the Republic of Lithuania is a party prescribe requirements other than those established by this Law, the requirements of international agreements shall apply.
4. Foreign nationals shall exercise all rights specified in this Law and in legal acts regulating the implementation thereof.
Article 4. The Sign Protecting the Rights of the Proprietor of a Mark
The proprietor of a mark may inform the public of his rights to the mark by means of the sign protecting the proprietor’s rights, which consists of the letter R in a circle and is put to the right of the mark (above or below).
CHAPTER TWO PROTECTION OF THE MARK
Article 5. Signs of which a Mark May Consist
Marks, with respect to which legal protection under this Law is applicable, may consist of signs, in particular:
1) words, personal surnames, names, artistic pseudonyms, business names of legal persons, slogans;
2) letters, numerals;
3) drawings, emblems;
4) three-dimensional form (the shape of products, their packaging or containers);
5) colours or combinations of colours, their compositions;
6) any combination of signs specified in subparagraphs 1-5 of this Article.
Article 6. Absolute Grounds for Refusal of Registration or Invalidation of a Mark
1. A sign shall not be recognised as a mark and shall be refused registration or the registration of a registered mark shall be declared invalid if:
1) the sign cannot constitute a mark under the requirements of Article 5;
2) the sign is devoid of any distinctive character;
3) it has become customary in the current language or in the bona fide and established practices of the trade;
4) it consists exclusively of signs or indications which may serve, in trade, to designate the kind, quality, quantity, intended purpose, value, geographical origin or the time of production of the goods or of rendering of the service, the mode of production or other characteristics of the goods and/or services;
5) the sign is of such a nature as to mislead the public, for instance as to the nature, quality or geographical origin of the goods and/or services;
6) the sign is contrary to accepted principles of morality or public policy, including ethics of society and humanitarian principles;
7) the sign consists exclusively of the shape which results from the nature of the goods themselves or the shape of goods which is necessary to obtain a technical result or the shape which gives substantial value to the goods;
8) the sign consists of the official or traditional (abbreviated) state name of the Republic of Lithuania, of armorial bearings, flag or other state heraldic objects or any imitation from a heraldic point of view, also official signs and hallmarks indicating control and warranty, stamps, medals or marks of distinction, unless the permission for their use in a mark has been issued according to the established procedure by the institution authorised by the Government of the Republic of Lithuania;
9) it consists of signs the registration of which has not been authorised by the competent authorities of other states or international organisations and the registration of which is to be refused or invalidated pursuant to Article 6ter of the Paris Convention;
10) it is a sign of high symbolic value, in particular a religious symbol;
11) it contains or consists of a geographical indication with respect to goods not originating in the territory indicated, if use of the indication in the mark for such goods in the Republic of Lithuania is of such a nature as to mislead the public as to the true place of origin of the goods. The above provision shall also be applicable against a geographical indication which, although literally true as to the place of origin of the goods, falsely represent to the public that the goods originate in another territory;
12) it contains or consists of a geographical indication identifying wines for wines or spirits for spirits not originating in the place indicated by the geographical indication in question, even where the true origin of the goods is indicated or the geographical indication is used in translation or accompanied by expressions such as "kind", "type", "style", "imitation" or the like.
2. In the cases provided for in subparagraphs 2, 3 or 4 of paragraph 1 of this Article, a sign may be recognised as a mark and its registration may not be invalidated if, before the date of application for registration, after the date of filing of the application or registration of the mark and following the use which has been made of it, it has acquired distinctive character.
Article 7. Other Grounds for the Invalidation of Registration
1. Registration of a mark shall be declared invalid if the mark is:
1) identical with an earlier mark, and the goods and/or services for which the mark is registered are identical with the goods and/or services for which the earlier mark is applied for or is registered;
2) identical with or similar to the earlier mark and because of the identity or similarity of the goods and/or services covered by the marks there exists a likelihood of confusion on the part of the public; the likelihood of confusion includes the likelihood of association with the earlier mark;
3) identical with the mark recognised as well-known in the Republic of Lithuania in the manner prescribed by Article 9 of this Law, the proprietor of which is another person, or because of its similarity to the mark it is liable to mislead the public;
4) identical with the business name of a legal person or possessing a misleading likelihood to the business name of a legal person, whose proprietor is another person who acquired the right to that name in the Republic of Lithuania prior to the date application for registration of the mark or the date of the priority, if on the day specified in the date the legal person had a right to engage in identical or similar trade to which the goods and/or services covered by the registered mark may be attributed;
5) identical with the geographical indication protected in the Republic of Lithuania or possessing a misleading likelihood thereto, except for the indication incorporated in the mark as the disclaimer, for which registration is applied for by a person entitled to use the geographical indication;
6) identical with the protected industrial design or any other object of industrial property, literary, scientific or artistic work protected under the copyright, the name or surname or artistic pseudonym of a famous person, or the portrait of another person or its likelihood to the above is misleading, except in cases where consent has been granted by the owner of the rights or the successor to them;
7) identical with, or similar to, an earlier Community trade mark and is to be, or has been, registered for goods and (or) services which are not similar to those for which the earlier Community trade mark is registered, where the earlier Community trade mark has a reputation in the European Community and where the use of the later trade mark without due cause would take unfair advantage of, or be detrimental to, the distinctive character or the repute of the earlier Community trade mark.
2. For the purposes of subparagraphs 1, 2 and 7 of paragraph 1 of this Article, “earlier mark” means:
1) a mark the date of filing of application for registration in the Republic of Lithuania of which is earlier than the date of filing of application for registration of the mark specified in paragraph 1 of this Article, taking account, where appropriate, of the priorities granted or claimed in respect of that mark;
2) a mark the date of registration whereof for the Republic of Lithuania under the Madrid Protocol is earlier than the date of filing of application for registration of the mark specified in paragraph 1 of this Article, taking account, where appropriate, of the priorities granted or claimed in respect of that mark;
3) a mark which, on the date of filing of application for registration of the mark specified in paragraph 1 of this Article, taking account, where appropriate, of the priorities granted or claimed in respect of that mark, has been recognised as well-known in the Republic of Lithuania in the manner laid down in Article 9 of this Law;
4) a Community trade mark with a date of application for registration pursuant to the Regulation on the Community trade mark, which is earlier than the date of application for registration of the trade mark referred to paragraph 1 of this Article, taking account, where appropriate, of the priority claimed or granted;
5) a Community trade mark which claims seniority, in accordance with the Regulation on the community trade mark, from a trade mark referred to in subparagraph 1 or 2 of paragraph 2 of this Article, even when the latter trade mark has been surrendered or allowed to lapse.
3. Registration of the mark may be declared invalid where it becomes evident that the application for the registration of a mark was made in bad faith by the applicant.
Article 8. Disclaimers
1. A mark may not be constituted of elements which are ineligible for registration as separate (independent) marks.
2. Where the mark contains elements referred to in paragraph 1 of this Article and where there is special reason to assume that the registration of the mark may cause doubts as to the scope of protection of the mark, the elements may, at the request of the applicant or proprietor of the mark, on the decision of the State Patent Bureau or court decision, be recognised as disclaimers.
3. Where the circumstances on the grounds whereof the elements of the marks were recognised as disclaimers cease to exist, a new application for the registration of a mark may be filed for the registration of the elements or of the mark containing the elements without the limitation referred to in paragraph 2 of this Article.
4. Disclaimers do not extend the proprietor of the mark exclusive rights thereto.
Article 9. Protection of a Well-Known Mark
1. A mark may be recognised as well-known in the Republic of Lithuania if the results of its use or promotion reveal that it is well-known in the relevant sector of the public.
2. A mark recognised as well-known in the Republic of Lithuania shall be protected even without registration thereof.
3. A mark shall be recognised as well-known in the Republic of Lithuania according to judicial procedure.
4. In addition to the rights specified in Article 38 of this Law, the proprietor of the mark recognised as well-known in the Republic of Lithuania shall also have the right to prohibit other persons from using, without having his consent, in industrial or commercial activities a sign which constitutes a reproduction, an imitation or a translation, liable to create confusion, of a mark considered to be well-known and used for identical and/or similar goods.
5. In addition to the rights specified in Article 38 of this Law, the proprietor of a registered mark recognised as well-known in the Republic of Lithuania shall also be entitled to prevent third parties not having his consent from using, in the course of industrial or commercial activities, a sign which may be taken for a reproduction, an imitation or a translation, liable to create confusion, of a mark recognised as well-known, in relation to goods and/or services which are not similar to those under the well-known mark, provided that use of that mark in relation to those goods or services would indicate a connection between those goods and/or services and goods and/or services under a well-known mark and provided that the interests of the proprietor of the registered well-known mark are likely to be damaged by such use.
Article 10. Priority
1. The application may contain a request claiming the priority of one or more previous applications duly filed for the registration of one and the same mark in the State party to the Paris Convention or a member of the World Trade Organisation if the applicant or his successor in title files an application to the State Patent Bureau within a period of six months from the date of filing of the first application or applications.
2. The application may contain a request to grant priority of the date on which the goods and/or services bearing the mark which is the subject of that application were first exhibited at an official or officially recognised international exhibition, if the application is filed with the State Patent Bureau within a period of six months from the date of the first display of the goods and/or services under the mark at the exhibition.
3. An applicant who intends to benefit from the provisions of paragraphs 1 and 2 of this Article shall submit before the State Patent Bureau a certified copy of the first application (applications) or a certificate issued by the administration of the international exhibition at which the goods and/or services bearing the mark had first been exhibited. The documents may be submitted at the time of filing of the application or within three months from that date.
4. If the State Patent Bureau finds that the requirements under paragraph 3 of this Article have not been fulfilled, the request referred to in paragraphs 1 or 2 of this Article shall be considered not to have been made.
CHAPTER THREE REGISTRATION OF A MARK
Article 11. Filing of an Application
1. An applicant who wishes to register a mark must file an application to the State Patent Bureau.
2. The representative may also file an application on behalf of the applicant. Foreign natural persons who are not permanent residents of the Republic of Lithuania or any other EU Member State and legal persons of foreign states who do not have a branch office or representative office registered in the Republic of Lithuania or a registered office, a branch office or a representative office in any other EU Member State, shall file applications to the State Patent Bureau and perform all actions relating to the registration of the mark with the State Patent Bureau, including also representation at the Appeals Division, through the patent attorney of the Republic of Lithuania.
3. One application shall be filed for the registration of one mark.
4. An application for the registration of a mark shall consist of:
1) a request for the registration of a mark and issuance of the trade mark certificate signed by the applicant or his representative;
2) a document certifying payment of the fixed fee;
3) the power of attorney given to a person, where the application is filed by an authorised person;
4) a request to be granted priority (where appropriate);
5) a permit issued by competent authorities under subparagraphs 8 and 9 of paragraph 1 of Article 6 of this Law (where appropriate);
6) regulations governing the use of a collective mark (where appropriate);
7) consent of the owner of the rights according to subparagraph 6 of paragraph 1 of Article 7 of this Law (where appropriate).
5. A request for the registration of a mark and issuance of the trade mark certificate shall contain:
1) information identifying the applicant and his representative;
2) a reproduction and description of the mark in respect of which registration is applied for;
3) the names of goods and/or services for which registration is requested, classified in accordance with the Nice classification effective on the date of filing of the application;
4) a statement that the mark in respect of which registration is applied for is a three-dimensional mark (where appropriate);
5) a statement that colour or combination, composition of colours are considered a distinctive feature of the mark (where appropriate);
6) a statement as to which elements of the mark are considered a disclaimer (where appropriate);
7) a statement that the mark is registered and published in standard characters of the State Patent Bureau (where appropriate);
8) a transliteration of the mark or its verbal elements, also their translation into Lithuanian (where appropriate);
9) a statement that the mark for which an application for registration is filed is a collective mark.
6. An application may contain a request for registration of one or more classes of goods and/or services. A fixed additional fee shall be payable for more than one class of goods and/or services indicated in the application.
Article 12. Date of Filing of Application
1. The date of receipt by the State Patent Bureau of the documents listed in subparagraphs 1 and 2 of paragraph 4 of Article 11 of this Law shall be considered the date of filing of the application.
2. In case of failure to submit at least one of the documents listed in subparagraphs 1 and 2 of paragraph 4 of Article 11 of this Law, a date of filing shall not be accorded to the application and the application documents shall be returned to the applicant with the grounds for the inadmissibility of the application indicated.
3. An applicant shall acquire the right of seniority of a mark from the date of application for registration, taking account, where appropriate, of the priority claimed or granted. From the said date to the date of issuance of a trade mark certificate, temporary legal protection shall be afforded for the mark, which accords the right to invoke claims to any other person, warning him about the possible infringement of the rights provided for in Article 18 of this Law.
4. If an applicant has withdrawn his application, the mark has not been registered or it has been removed from the Register at the request of the proprietor of the mark, or its registration is opposed by any other person, the temporary legal protection provided for in paragraph 3 of this Article shall be deemed not to have been afforded for the mark.
Article 13. Examination of Application
1. The State Patent Bureau shall conduct, within one month from the receipt of the application, a formal examination of the application documents: check whether or not the documents specified in subparagraphs 1 and 2 of paragraph 4 of Article 11 of this Law have been filed and whether they comply with the formal requirements.
2. The State Patent Bureau shall recognise an application as having been filed and shall accord to it a date of filing and a number, provided that the documents specified in subparagraphs 1 and 2 of paragraph 4 of Article 11 of this Law have been filed and all the formal requirements have been complied with.
3. Having performed the actions specified in paragraph 2 of this Article, the State Patent Bureau shall supply the applicant or his representative with a notice of acceptance of the application wherein the date of filing of the application and the number accorded to it shall be indicated.
4. Having accorded the application a date of filing, the State Patent Bureau shall check whether or not all the documents specified in paragraph 4 of Article 11 of this Law have been filed, whether they comply with the requirements of this Law and the Regulations, and whether the goods and/or services for which registration is requested are in compliance with the requirements of the Nice classification.
5. Having ascertained that not all the documents specified in paragraph 4 of Article 11 of this Law have been filed or that the documents do not comply with the requirements of this Law and the Regulations, the State Patent Bureau shall notify the applicant or his representative thereof in writing, indicating the deficiencies and the required remedying. If the deficiencies in the application are not remedied within three months from the sending of the notification, the State Patent Bureau shall recognise the application as having not been filed and shall notify the applicant or his representative thereof in writing.
6. Having ascertained that the goods and/or services do not comply with the Nice classification, the State Patent Bureau shall send a notification to the applicant or his representative, pointing out the deficiencies and indicating which deficiencies must be remedied. If the deficiencies referred to above are not remedied within three months from the date of sending of the notification or if the applicant or his representative objects to the instructions of the State Patent Bureau, the State Patent Bureau shall reject the entire application or the part thereof which refers to the goods and/or services the classification whereof was objected to by the applicant or his representative and shall notify the applicant or his representative thereof in writing.
Article 14. Examination of the Mark
1. Having conducted an examination to the application the State Patent Bureau shall carry out an examination of the mark with a view to ascertaining whether or not it satisfies the requirements of Article 6 of this Law.
2. Where, under Article 6 of this Law, a mark is not registrable, the State Patent Bureau shall adopt a decision to refuse the registration of the mark in respect of all or some of the goods and/or services. The decision which must indicate grounds and reasons for the refusal of the registration of the mark shall be sent to the applicant or his representative within ten days from the adoption thereof.
3. The applicant or his representative shall have the right to submit to the State Patent Bureau within three months from the day of sending of the decision to refuse registration a written request for a re- examination.
4. Having received a request for a re-examination and upon examining the arguments submitted by the applicant, the State Patent Bureau shall conduct a re-examination and adopt one of the following decisions:
1) to declare the previous decision invalid and to register the mark in respect of all or only some of the goods and/or services;
2) to leave valid the decision to refuse registration of the mark.
5. The State Patent Bureau shall send the adopted decision to the applicant or his representative within ten days from the adoption thereof.
Article 15. Filing of Appeal
1. An applicant or his representative who objects to the decision adopted by the State Patent Bureau after the re-examination shall have the right to file with the Appeals Division of the State Patent Bureau (hereinafter - Appeals Division), within three months from the day of sending of the decision, a written appeal with a substantiated request for a review of the findings of the examination and a document certifying the payment of the fixed fee.
2. Following the examination of the appeal, the Appeals Division shall adopt one of the following decisions:
1) to grant the appeal and to adopt a decision to register the mark in respect of all or some of the goods and/or services;
2) to dismiss the appeal and to uphold the decision to refuse the registration of the mark.
3. Where the applicant or his representative objects to the decision of the Appeals Division, he shall have the right to appeal against the decision of the Appeals Division to the Vilnius County Court within six months from the date of adoption of the decision by the Appeals Division.
Article 16. Registration of a Mark
1. Upon ascertaining that the mark meets the requirements of Article 6, the State Patent Bureau shall adopt a decision to register the mark and shall within ten days from the date of adoption of the decision send the decision and instruction to pay the fixed fee to the applicant or his representative.
2. Having granted the appeal under Article 15 of this Law, the State Patent Bureau shall further act in accordance with the procedure laid down in paragraph 1 of this Article.
3. After the applicant or his representative presents a document certifying the payment of the fee, the mark shall be registered in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania. Information of the registered mark shall be published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.
Article 17. Withdrawal of the Application
1. If the applicant or his representative fails to pay the fee within three months from the day of sending of the decision to register the mark, the application shall be deemed withdrawn on the decision of the State Patent Bureau.
2. Within ten days from the adoption of the decision that the application shall be deemed withdrawn the State Patent Bureau shall send the decision to the applicant or his representative.
3. The applicant or his representative shall have the right to withdraw his application or restrict the list of goods and/or services contained therein at any stage of examination of the application or the mark.
Article 18. Opposition
1. Within a period of three months following the publication of the registered mark in the Official Bulletin of the State Patent Bureau, the interested persons may give to the Appeals Division a justified written opposition to registration of the mark on the grounds that it may not be registered under Articles 6 and (or) 7 of this Law.
2. The filing of opposition shall be subject to the payment of the fixed fee.
3. The Appeals Division shall verify within fourteen days from the day of receipt of the opposition whether the opposition complies with the requirements of paragraphs 1 and 2 of this Article. Where the opposition is filed according to the procedure laid down in this Law and the Regulations and complies with the above requirements, the Appeals Division shall accept the opposition as admissible and shall communicate one copy of the opposition to the proprietor of the mark against which the opposition is filed or his representative.
4. The proprietor of the mark against which opposition is filed or his representative must within three months from the date of sending of the opposition file a justified reply to the opposition. Failure to file a justified reply to the opposition shall be considered as a refusal to participate in the examination of the opposition and shall not prevent the Appeals Division from examining the opposition in the absence of the proprietor of the mark against which the opposition has been filed or his representative.
5. Following the examination of the opposition, the Appeals Division shall adopt one of the following decisions:
1) to decide that the opposition is allowable and declare registration of the mark invalid in respect of all or some of the goods and/or services;
2) to reject the opposition and leave the registration of the mark valid.
6. The proprietor of the mark against which opposition is filed or his representative, or the person who filed the opposition or his representative, who did not attend the opposition examination proceedings, shall be within one month from the day of making of the decision communicated the decision in writing with a copy of decision attached to the communication.
7. The decision made by the Appeals Division may be appealed against to the Vilnius County Court within six months from the day of adoption thereof.
8. Decisions made by the Appeals Division shall be published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.
Article 19. Appeal and Opposition Examination at the State Patent Bureau
1. Appeal or opposition proceedings conducted by the Appeals Division shall be public.
2. The applicant, the interested person, the proprietor of the mark against which opposition has been filed or the representatives of the above persons shall have the right to take part in the appeal or opposition proceedings at the Appeals Division.
3. Appeal and opposition examination procedure shall be set forth in the Regulations for Appeal and Opposition Examination approved by the Director of the State Patent Bureau.
Article 20. Certificate of Registration of a Mark
1. The State Patent Bureau shall issue a registration certificate to the proprietor of a registered mark or his representative, unless opposition has been filed in accordance with the procedure laid down in Article 18 of this Law or if opposition has been rejected or satisfied in respect of some of the goods and/or services pursuant to paragraph 5 of Article 18 of this Law. Where the proprietor of the mark or his representative fails to collect the certificate within one month from the day of issue of the certificate of registration of the mark, he shall be sent the certificate by post.
2. The form of the certificate of registration of a mark and the data recorded therein shall be established by the State Patent Bureau.
3. Certificate of the registration of a mark is a legal document certifying the entry of the mark in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania and the exclusive rights of the proprietor of the mark to the registered mark.
4. If the proprietor of the mark loses the certificate of registration of the mark, he shall be issued a duplicate of the certificate.
Article 21. Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania
1. The Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania is a state register. The Register shall be administered by the State Patent Bureau.
2. The procedure for accumulating, keeping, storing and using the documents and data relating to trade marks shall be established by the Statute of the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania approved by the Government.
Article 22. Data of the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania
1. The following data shall be recorded and stored in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania:
1) reproduction of the mark;
2) names of goods and/or services for which registration of the mark is applied for, classified according to the Nice classification effective on the day of filing of the application;
3) date of filing of the application and its file number;
4) date of registration of the mark and its file number;
5) the applicant’s name or personal name, surname and address (headquarters);
6) name or personal name, surname and address (headquarters) of the proprietor of the mark;
7) date of expiry of registration;
8) priority date, first application file number, code of the state, provided that priority has been given under paragraph 1 of Article 10 of this Law;
9) name of the exhibition, date of display of goods and/or services, provided that priority has been given under paragraph 2 of Article 10 of this Law;
10) personal name, surname, address (headquarters) of the representative, where he has been appointed;
11) a statement that the mark is collective, three-dimensional or that colour constitutes distinctive character of the mark;
12) other data relating to the registration, use and protection of the mark;
13) grounds for and date of amendment of the data.
2. All natural and legal persons shall have the right to use the data of the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania according to the procedure laid down by the Regulations of the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania.
3. The State Patent Bureau shall issue extracts from the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania at the request of any person who has paid the fixed fee.
Article 23. Recording of Changes in the Application and in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania
1. The applicant, the proprietor of the mark or his representative must notify the State Patent Bureau of:
1) changes in the name or personal name, surname or address (headquarters) of the applicant or the proprietor of the mark;
2) changes of the representative of the applicant or proprietor of the mark or his address (headquarters);
3) changes in the representation of the mark applied for registration or of the registered mark where, in the opinion of the State Patent Bureau, the change is not related to the distinctive character of the mark;
4) limitation of the list of goods and/or services;
5) the full or partial change of the applicant or the proprietor of the mark;
6) the need to correct technical errors.
2. Requesting for change to be recorded in the application or in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania, the applicant, the proprietor of the mark or their representative shall submit the following documents:
1) request for recording changes in the application or in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania;
2) documents substantiating the request where the recording of amendments specified in subparagraphs 5 and 6 of paragraph 1 of this Article is requested;
3) a document certifying the payment of the fixed fee.
3. Following the receipt of the documents specified in paragraph 2 of this Article, the State Patent Bureau shall verify them within one month from the date of receipt and record the change in the application or in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania, provided that they meet the requirements laid down by this Law and the Regulations.
4. The change shall become valid from the day of its recording. A notice of the change in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania shall be published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.
5. Technical error made by the State Patent Bureau shall be corrected free of charge.
Article 24. Removal of a Mark from the Register
1. A mark shall be removed from the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania if:
1) the Appeals Division declares the registration of the mark invalid according to the procedure laid down in Article 18 of this Law;
2) the registration of the mark is declared invalid or revoked by a court decision;
3) the registration of the mark has not be renewed according to the procedure laid down in Article 36 of this Law;
4) the proprietor of the mark requests for the mark to be removed from the Register.
2. The State Patent Bureau shall remove the mark from the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania following the receipt of one of the following documents:
1) effective court decision to declare the registration of the mark invalid or to revoke the registration of the mark;
2) a written request of the proprietor of the mark.
3. After the Appeals Division takes a decision to declare the registration of a mark invalid, or in case of failure to renew the registration of the mark according to the procedure laid down in Article 36 of this Law, the mark shall be removed from the Register on the initiative of the State Patent Bureau.
4. A notice of removal of the mark from the Register shall be published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.
Article 25. Requirements for the Documents Filed to the State Patent Bureau
1. Documents shall be filed to the State Patent Bureau in the state language. If the documents, except for the application for the registration of a mark and for the issuance of a trade mark certificate, are filed in a language which is not the state language, the applicant, the proprietor of the mark or his representative must within three months from the day of filing of the documents submit the documents translated into the state language.
2. The power of attorney to represent the applicant or the proprietor of the mark shall be issued in writing and shall not be subject to notarial verification. Where the application for registration of a mark and for issuance of the trade mark certificate is filed by a representative who, however, fails to submit the power of attorney together with the documents listed in subparagraphs 1 and 2 of paragraph 4 of Article 11 of this Law, the power of attorney must be submitted within three months from the date of filing of the application.
3. Documents filed to the State Patent Bureau shall be exempt from all legalisation.
4. Specific requirements of the application and other documents shall be established by the Regulations.
5. A document shall be deemed not to have been filed and the act shall be deemed not to have been performed if the applicant, the proprietor of the mark or his representative fails to submit the documents within the time limit set in this Law or the documents have been executed not in accordance with the requirements.
Article 26. Time Limit
1. Following the filing of a written request and payment of the fixed fee by the applicant, the proprietor of a mark or the holder of an international registration, or his representative, the time limits provided for in paragraphs 5 and 6 of Article 13, paragraph 3 of Article 14, paragraph 1 of Article 15, paragraph 1 of Article 17, paragraph 4 of Article 18, paragraph 1 of Article 25, and paragraphs 1, 2 and 4 of Article 34 of this Law may be extended once but for not longer than two months from the day of expiry of the initial time limit.
2. The applicant, the proprietor of a mark or the holder of an international registration, or his representative may, not later than within 2 months from the day of expiry of the initial time limit, file an application for the extension of the time limit. The time limit shall be extended on the decision of the State Patent Bureau.
3. The applicant who was unable to observe the time limit set in paragraph 1 of Article 17 may be reinstated upon filing the following documents:
1) a substantiated request to reinstate the unobserved time limit;
2) a document stating the grounds of non-observance of the time limit;
3) a document certifying the payment of the fixed fee.
4. Reinstatement specified in paragraph 3 of this Article shall be granted on the decision of the Director of the State Patent Bureau.
5. Refusal to extend the time limit or to grant reinstatement may be appealed to court in the manner prescribed by law.
Article 27. Fees
1. The filing of an application and other acts provided for in this Law shall be subject to the payment of the fixed fee.
2. The amount of fees, specific actions for which fees are payable, the procedure for paying the fees shall be established by this Law and other tax laws of the Republic of Lithuania.
CHAPTER FOUR COLLECTIVE MARKS
Article 28. Right to a Collective Mark
1. A union (association, union, consortium, etc.) of persons shall have the right to file an application for the registration of a collective mark.
2. All provisions of this Law, except for the provisions of Articles 43 and 44, shall apply to a collective mark.
Article 29. Registration and Use of a Collective Mark
1. A collective mark shall be registered in the name of the union of persons and only when the regulations for the use thereof, approved by the union, are filed together with the application. The regulations shall contain the following data:
1) the name and the headquarters of the union of persons in the name whereof an application for the registration of a collective mark has been filed;
2) the purpose of the union of persons and representation procedure;
3) membership conditions;
4) information relating to the union members who have authority to use a collective mark;
5) terms and conditions of the use of a collective mark;
6) rights and obligations of the union members in case of non-fulfillment of the conditions of use of a collective mark and infringement of rights to it.
2. A collective mark may be transferred only with the consent of all persons who are members of a union which has registered the collective mark.
3. A collective mark may be constituted of signs or indications which may serve, in trade, to designate the geographical origin of the goods and/or services, the mark, however, shall not entitle the proprietor to prohibit a third party from using the signs or indications, provided such use is in accordance with the accepted principles of morality in industrial and commercial matters: in particular, such a mark may not be invoked against a third party who is entitled to use a geographical name in trade.
4. A collective mark shall be deemed used when used by at least one member of the union.
5. Unless otherwise provided in the regulations governing the use of a collective mark, a person who has authority to use the collective mark may bring an action in infringement of a collective mark only with the consent of the proprietor of the mark.
6. The proprietor of a collective mark must submit to the State Patent Bureau any changes or supplement of the regulations governing the use of the collective mark.
7. The State Patent Bureau shall refuse the application for a collective mark if the regulations governing use of the mark do not satisfy the requirements of paragraph 1 of this Article or if they are contrary to public policy or to accepted principles of morality. After the applicant amends the regulations in such a way that the ground for refusal ceases to exist, the collective mark may be registered according to the procedure established by this Law.
8. Upon submitting a request and subject to the payment of a fixed fee, the interested parties may inspect the regulations governing the use of the collective mark at the State Patent Bureau.
CHAPTER FIVE INTERNATIONAL REGISTRATION OF A MARK
Article 30. Validity of the International Registration of a Mark
1. From the date of the international registration of the mark extended to the Republic of Lithuania under paragraph 4 of Article 3 of the Madrid Protocol, or the date of territorial extension made subsequently to the international registration (hereinafter referred to as “subsequent territorial extension”) under paragraph 2 of Article 3ter of the Madrid Protocol, the legal protection of the mark resulting from international registration shall be the same as the legal protection of the mark applied for registration in accordance with the procedure laid down by this Law.
2. From the date of the international registration referred to in paragraph 1 of this Article, the legal protection of the mark shall be the same as if the mark had been registered in pursuance of the provisions of this Law, provided that the mark which is the subject of international registration has not been refused protection in the Republic of Lithuania in accordance with the provisions of paragraphs 1 and 2 of Article 5 of the Madrid Protocol or if such refusal has been withdrawn subsequently.
3. Data relating to the international registration of the mark is published in the Gazette of International Marks of the International Bureau.
4. The State Patent Bureau shall record the data relating to the international registration of the mark, extended to Lithuania, in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania.
Article 31. Invalidity of International Registration
1. Where a mark which has been the subject of an international registration does not meet the requirements of Article 6 of this Law or if an opposition is filed in the manner prescribed by this Law in respect of the registration of the mark, the State Patent Bureau shall notify the International Bureau within the time limit set by the Madrid Protocol that the protection of the mark is fully or partially refused in the Republic of Lithuania.
2. International registration of a mark shall be invalid in the Republic of Lithuania from the day of the effect of invalidation in the Republic of Lithuania.
3. Where international registration of a mark is cancelled at the request of the office of the country of origin or following the denunciation of the Madrid Protocol by a party to the Madrid Protocol, the proprietor of the mark may file an application according to the procedure laid down in this Law requesting registration of the mark in the Republic of Lithuania.
4. An application under paragraph 3 of this Article shall be deemed to have been filed on the day of international registration of the mark or of the subsequent territorial extension, with due regard being had, where appropriate, to the date of granting of priority, provided the following conditions are observed:
1) the application is filed within a three month period following the cancellation of international registration of the mark on the grounds provided for in paragraph 3 of this Article;
2) the application comprises no other goods and/or services than those comprised by the international registration.
3) the application complies with all the requirements of this Law and the applicant has paid the fixed fee.
Article 32. Filing of an International Application or of a Request for Subsequent Territorial Extension on the Basis of an Application or Registration in the Republic of Lithuania
1. An applicant or a proprietor of the mark who meets the requirements of subparagraph (i) of paragraph 1 of Article 2 of the Madrid Protocol must file an international application through the State Patent Bureau. A request for subsequent territorial extension may be filed through the State Patent Bureau or presented direct to the International Bureau.
2. The granting of priority under the provisions of the Paris Convention may be requested while filing an international application or request for subsequent territorial extension.
3. An international application and request for subsequent territorial extension must be presented in the form and in accordance with the requirements prescribed by the Madrid Protocol and Common Regulations under the Madrid Agreement Concerning the International Registration of Marks and the Protocol Relating to that Agreement (hereinafter - Common Regulations of the Madrid Protocol).
4. The procedure for filing and examining the international application and a request for subsequent territorial extension at the State Patent Bureau shall be established in the Procedure for Implementing the Madrid Protocol, approved by the Director of the State Patent Bureau.
5. The applicant shall pay a fixed fee for the examination of an international application at the State Patent Bureau. In case of failure by the applicant to present a document certifying payment of the fixed fee, the State Patent Bureau shall return the international application.
6. The applicant must pay the fees provided for in the Common Regulations of the Madrid Protocol directly to the International Bureau.
Article 33. Replacement of a National Registration by an International Registration
1. Where a mark that is the subject of a national registration in the Republic of Lithuania is also the subject of an international registration, on the initiative of the proprietor the international registration is deemed to replace the national registration valid in the Republic of Lithuania, if:
1) the international registration is extended to the Republic of Lithuania ;
2) all goods and/or services listed in the national registration are also listed in the international registration;
3) the international registration has been extended to the Republic of Lithuania after the filing of an application, based on Article 11 of this Law, to the State Patent Bureau.
2. Upon request of the proprietor of the mark who has paid the fixed fee, the State Patent Bureau shall record the data on the replacement of national registration by international registration into the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania and shall publish the data in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.
Article 34. Special Provisions Applicable to International Registration of a Mark
1. If the holder of the international registration opposes the decision of the State Patent Bureau to refuse to grant protection on the grounds that the mark does not satisfy the requirements of Article 6 of this Law, he shall be entitled to request re-examination within five months from the day of making of the decision. If he fails to file the request within the set time limit, the decision of the State Patent Bureau shall be deemed final.
2. If the holder of the international registration objects to the decision made by the State Patent Bureau in the course of re-examination, he shall be entitled to file, within three months from the day of making of the decision, an appeal to the Appeals Division according to the procedure set forth in Article 15 of this Law.
3. The interested persons or their representatives must file an opposition to international registration of a mark within three months from the day of publishing of information on the international registration of the mark in the Gazette of International Marks of the International Bureau. The opposition must meet the requirements of paragraphs 1 and 2 of Article 18 of this Law.
4. The holder of the international registration to which an opposition has been filed must, within the five-month period from the date indicated in a notification to the International Bureau of refusal to grant protection, appoint his representative in the manner laid down in paragraph 2 of Article 11 of this Law and present a justified reply to opposition. Failure to present a justified reply to the opposition shall be considered as a refusal to take part in the examination of the opposition and shall not prevent the Appeals Division from examining the opposition in the absence of the holder of the international registration or his representative. If the holder of the international registration to which the opposition is filed fails to appoint his representative, the decision made by the Appeals Division shall not be communicated to the holder of the international registration.
5. A license issued by the proprietor of the mark of international registration shall not be valid in the Republic of Lithuania for third parties if the data of the licensing contract have not been recorded according to the procedure established by Article 44 of this Law.
6. The requirements of Article 29 of this Law shall not apply to international registrations of collective marks.
7. Renewal of the international registration of a mark and other issues related to international registration, which have not been discussed in this Law, shall be regulated by the Madrid Protocol, Common Regulations of the Madrid Protocol and the Procedure for Implementing the Madrid Protocol.
CHAPTER SIX DURATION OF REGISTRATION OF A MARK
Article 35. Duration of Registration of a Mark
A mark shall be registered for a period of ten years from the date of filing of the application.
Article 36. Renewal
1. Following the expiry of the period specified in Article 35 of this Law, registration of a mark may be renewed in respect of all or only a part of goods and/or services each time for not longer than ten years.
2. Registration of a mark shall be renewed on the decision of the State Patent Bureau provided that the following documents have been submitted to the State Patent Bureau:
1) the request for renewal of registration of a mark in respect of all or part of the goods and/or services;
2) document certifying the payment of the fixed fee.
3. Documents specified in paragraph 2 of this Article must be filed by the proprietor of the mark or his representative not later than in the last year before the expiry of registration of the mark.
4. Having paid a 50% additional fee for the renewal of registration of a mark, the proprietor of a mark or his representative may submit a request for renewal within a period of six months following the day of expiry of registration of the mark.
5. Information relating to the renewal of registration of a mark shall be recorded in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania and published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.
6. If the proprietor of the mark or his representative fails to pay the fixed fee within the period specified in paragraphs 3 and 4 of this Article, the registration of the mark shall not be renewed and the mark shall be removed from the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania according to the procedure laid down in Article 24 of this Law.
CHAPTER SEVEN RIGHTS CONFERRED BY THE REGISTRATION OF A MARK
Article 37. Scope of Protection of a Mark
1. A registered mark shall be valid in the Republic of Lithuania only in respect of the goods and/or services specified in the certificate of registration of the mark.
2. A proprietor of the mark may extend the list of goods and/or services for which the mark has been registered only upon filing a new application in accordance with the procedure established by this Law.
Article 38. Rights of the Proprietor of the Mark
1. The proprietor of a registered mark shall have an exclusive right to prevent all third persons not having his consent from using in the course of trade any sign:
1) which is identical with the registered mark in relation to goods and/or services which are identical with those for which the mark is registered;
2) where, because of its identity with, or similarity to, the registered trade mark for the identical or similar goods and/or services, there exists a likelihood of confusion on the part of the public, which includes the likelihood of association with the registered trade mark;
3) which is identical with or similar to the registered mark in relation to goods and/or services which are not similar to those for which the mark is registered, where the latter has a reputation in the Republic of Lithuania and where use of that sign without due cause takes unfair advantage of or is detrimental to, the distinctive character or the repute of the mark.
2. The proprietor of the mark may prohibit the following under paragraph 1 of this Article:
1) affixing the sign to goods or to the packaging thereof;
2) offering the goods or putting them on the market or stocking, renting, lending or in any other form disposing of them for these purposes under that sign, or offering or supplying services thereunder;
3) importing or exporting goods under that sign;
4) using the sign on business papers and in advertising;
5) manufacturing the sign or keeping specimens thereof with the intention of performing any of the actions specified in subparagraphs 1-4 of paragraph 2 of this Article.
3. The following, inter alia, shall be deemed to constitute an infringement of the distinctive character of a sign, indicated in subparagraph 3 of paragraph 1 of this Article:
1) the sign is used as the business name of a legal person and this use is misleading the public due to the similarity of the sign to a registered mark and of the goods and/or services for which the mark is registered;
2) the reproduction or presentation of the sign in advertisements or in the media gives the impression that it constitutes the generic name of certain goods and /or services.
Article 39. Limitation of the Effects of a Mark
1. The provisions of Article 38 of this Law shall not entitle the proprietor of the mark to prohibit a third party from using in the course of trade:
1) his own personal name, surname and/or address;
2) indications concerning the kind, quality, quantity, intended purpose, value, geographical origin, the time of production of the goods or of rendering of the service, or other characteristic of the goods and/or services;
3) the mark where it is necessary to indicate the intended purpose of a product and/or service, in particular as accessories or spare parts;
4) the mark in comparative advertising where such advertising is permitted.
2. The provisions of paragraph 1 of this Article may be applied only provided they are used in accordance with honest practices in industrial or commercial matters.
Article 40. Exhaustion of the Rights Conferred by a Mark
1. Registration of a mark shall not entitle its proprietor to prohibit any other person from marking with it the goods which have been marked and put by the proprietor of the mark or with his consent on the European Community market.
2. Paragraph 1 of this Article shall not apply where there exist legitimate reasons for the proprietor to oppose further commercialisation of the goods, especially where the condition of the goods is changed or impaired after they have been put on the market.
Article 41. Registration of a Mark without the Authorisation of the Proprietor of the Mark
1. If a representative of the proprietor of the mark or another person applies, without such proprietor’s authorisation, for the registration of the mark in his own name, the proprietor shall be entitled to oppose the registration applied or demand its cancellation or the assignment in his favor of the said registration, unless such representative or person justifies his action.
2. In the case specified in paragraph 1 of this Article the proprietor of the mark shall be entitled to bring an action before the court to oppose the use of the mark, without the latter’s authorisation, by his representative or any other person.
3. The proprietor of the mark shall be entitled to exercise the rights set forth in paragraphs 1 and 2 of this Article not later than within three years from the date of coming to his knowledge of the fact of registration of the mark.
Article 42. Reproduction of a Mark in Dictionaries or in Other Similar Works
1. If the reproduction of a registered and valid mark in a dictionary, encyclopedia, book or similar publication of professional nature gives the impression that it constitutes the generic name or term of the goods or services for which the trade mark is registered, the author, publisher or editor must, at the request of the proprietor of the mark, ensure that the reproduction of the mark in the next edition of the publication is accompanied by an indication that it is a registered mark.
2. Paragraph 1 of this Article shall also apply to publications in electronic form. .
CHAPTER EIGHT TRANSFER OF THE MARK, LICENSING AND RIGHTS IN REM
Article 43. Transfer of the Right to a Mark Applied for or a Registered Mark
1. The right to a mark applied for or a registered mark may be transferred, under the agreement, in whole or partly, together with other rights related to the activities of a legal person. Unless the agreement provides otherwise, the right to a mark is transferred together with a legal person.
2. The right to a mark applied for or to a registered mark may be transferred in respect of all or part of the goods and (or) services.
3. The transfer of a right to a mark applied for or a registered mark shall be recorded in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania upon the request of one of the parties to the transfer, provided the following documents have been submitted to the State Patent Bureau:
1) a request to record the transfer;
2) a document certifying the transfer;
3) a document certifying the payment of a fixed fee;
4) the power of attorney issued to the representative (where appropriate).
4. The State Patent Bureau shall examine the submitted documents within a month’s period from the day of receipt of the documents specified in paragraph 2 of this Article and, provided that the documents meet the requirements of this Article, shall record the data relating to the transfer of the applied for or registered mark in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania.
5. A transfer of the right to an applied for or registered mark shall be invalid if the data relating to the transfer has not been entered in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania.
6. A transfer of the right to an applied for or registered mark shall become effective from the date of recording of the data relating to the transfer of the right to the applied for or registered mark in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania. The data relating to the transfer of the right to a registered mark shall be published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.
Article 44. Licensing
1. The proprietor of a mark may issue to a third party a voluntary exclusive or non-exclusive license for marking some or all goods and/or services for which it is registered and for the whole or part of the Republic of Lithuania.
2. The licensing contract data shall be recorded in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania upon the request of the parties to the contract. The following documents shall be submitted to the State Patent Bureau alongside with the request:
1) a document certifying the conclusion of the licensing contract signed by both parties or a notarised extract from the licensing contract;
2) a document certifying the payment of a fixed fee;
3) the power of attorney issued to a representative (where appropriate);
3. The following must be indicated in the document certifying the conclusion of a licensing contract or in an extract from the licensing contract:
1) the name or the personal name, surname and address (headquarters) of the proprietor of the mark;
2) the name or the personal name, surname and address (headquarters) of the licensee;
3) registration number of the mark for which the license is granted;
4) kind of license;
5) an indication as to the scope of the goods and/or services for which the license is granted;
6) the time period of license;
7) the territory in which the license is valid.
4. The State Patent Bureau shall examine the received documents within one month from the date of receipt of the documents specified in paragraph 2 of this Article and, upon ascertaining that the documents meet the requirements of this Article, shall record the data relating to the conclusion of the licensing contract in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania.
5. A licensing contract shall have effect vis-a-vis third parties after entry in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania. The entered data relating to the license agreement shall be published in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.
6. The proprietor of the mark may invoke the rights provided for by Article 38 of this Law against a licensee who contravenes any provision in his licensing contract with regard to its duration, the form of use of a registered mark, the scope of the goods and (or) services for which the license is granted, the territory in which the mark may be affixed, or the quality of the goods manufactured or of the services provided by the licensee.
7. The provisions of paragraphs 1-6 of this Article shall also apply to the sublicensing contract.
Article 45. Rights in Rem
1. The right to a mark may be given as security or seized (temporary restriction of the right to use, administer or dispose of the mark) according to the procedure laid down by the laws of the Republic of Lithuania.
2. Having been notified by the keeper of the Register of Mortgages or the Register of Property Seizure Acts about the right to the mark given as security or seized, the State Patent Bureau shall enter the relating data in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania and publish a notice to the effect in the Official Bulletin of the State Patent Bureau.
CHAPTER NINE INVALIDATION AND REVOCATION OF THE REGISTRATION
Article 46. Invalidation of a Registration
1. Upon request by any interested person, the registration of a mark may be invalidated by the court on the ground that the said mark does not comply with Articles 6 and (or) 7 of this Law.
2. Having passed a decision of invalidation, the court shall send a copy of the effective decision to the State Patent Bureau which shall remove the mark from the Register according to the procedure laid down in Article 24 of this Law.
3. The registration of a mark may not be invalidated on the ground that it conflicts with an earlier mark which does not meet the requirements of paragraph 2 of Article 47 of this Law.
4. Invalidation or revocation of a mark shall not be allowed if the proprietor of an earlier registered mark has knowingly tolerated the use during five years of a later mark which has been the subject of a bona fide application, except where the coexistence would be liable to mislead the public or be contrary to public order.
5. After the invalidation or revocation of a mark the issued registration certificate shall also be declared invalid.
6. Where the seniority of an earlier trade mark, protected under this Law, which has been surrendered or allowed to lapse, is claimed for a community trade mark, the invalidity or revocation of the earlier trade mark may be established a posteriori.
Article 47. Revocation of Registration
1. Upon the request of any interested party, the court may revoke the registration of a mark if, following the date of registration:
1) the mark has become, in that part of business in which the good and/or service concerned is traded or supplied, the common name for goods and/or services for which it is registered, as a result of the treatment of the mark as a common name by the proprietor or of his inactivity or due to such treatment of the mark by the others;
2) in consequence of the use made of it by the proprietor of the mark or with his consent in respect of the goods or services for which it is registered, the trade mark is liable to mislead the public, particularly as to the nature, quality or geographical origin of those goods and/or services.
2. The registration of a mark may be revoked if, within a period of five years after the issue of the registration certificate, a genuine use of the mark has not been started by the proprietor of the mark in the Republic of Lithuania or the proprietor has not expressed serious intention to use the mark in respect of the goods and/or services for which it is registered, or if the mark has not been put to genuine use for a period of five continuous years, except in cases where the use of the mark was prevented by serious reasons, such as, e.g., restrictions on imports or other circumstances beyond the proprietor’s control.
3. The following shall constitute use within the meaning of paragraph 2 of this Article:
1) use of the mark in a form differing in elements which do not alter the distinctive character of the mark in the form in which it was registered in the Register of Trade Marks of the Republic of Lithuania;
2) affixing of the mark to goods or to the packaging thereof in the Republic of Lithuania solely for export purposes.
4. The mark shall be deemed to be used by its proprietor if it is used by another person with the proprietor’s consent.
5. No one may claim that the registration of a mark should be revoked on the grounds referred to in paragraph 2 of this Article, where, during the interval between expiry of the five-year period and the filing of the application with court for revocation, genuine use of the mark has been started or resumed, except in the case provided for in paragraph 6 of this Article.
6. When adopting a decision on the revocation of the registration, the following circumstances shall be disregarded:
1) the commencement or resumption of use within a period of three months preceding the filing of the application for revocation with court;
2) the commencement of the use of the mark on the expiry of the continuous period of five years of non-use;
3) preparations for the commencement or resumption occur only after the proprietor becomes aware that the application for revocation may be or has been filed with court.
7. Upon revocation of the mark on the grounds referred to in this Article, revocation of registration shall become effective from the date of coming into effect of the court decision.
Article 48. Decision regarding Refusal of Registration, Invalidation or Revocation of Registration only in respect of some Goods and/or Services
Where a decision is taken to refuse registration, to invalidate or revoke registration in respect of only some of the goods and/or services for which the mark has been applied for or registered, the decision regarding the refusal of registration or invalidity or revocation shall cover those goods and/or services only.
CHAPTER TEN DISPUTE SETTLEMENT. ENFORCEMENT OF RIGHTS
Article 49. Institutions having Jurisdiction in Disputes relating to Marks
1. The Appeals Division of the State Patent Bureau shall deal with disputes referred in Article 18 of this Law.
2. Vilnius County Court shall deal with disputes relating to:
1) decisions of the Appeals Division of the State Patent Bureau;
2) invalidation of registration of a mark;
3) revocation of registration of a mark;
4) enforcement of the rights of the proprietor of a mark;
5) recognition of the mark as well-known in the Republic of Lithuania;
6) Community trade marks under the provisions of Articles 90-101 of the Regulation on the Community trade mark.
Article 50. Enforcement of Rights
1. The applicant, the proprietor of a trade mark or their successors in title, when enforcing their rights, and the licensees of exclusive licences, when protecting the rights granted to them, shall be entitled to apply to the court in accordance with the procedure laid down by the law and to seek:
1) recognition of the rights;
2) an injunction intended to terminate the continuation of infringing activities;
3) prohibition to carry out activities by reason of which the rights may be actually infringed or the prejudice suffered;
4) compensation for the material damage, including lost income and other incurred expenses;
5) application of other remedies set out by this Law and other laws.
2. In order to ensure enforcement of an injunction intended to forbid the continuation of infringing activities, as well as an injunction intended to prevent activities by reason of which the rights may be actually infringed or the prejudice suffered, the court may, upon request of the persons referred to in paragraph 1 of this Article, order an infringer to lodge adequate assurance intended to ensure compensation for any possible prejudice.
3. Where there is no fault in the activities, in connection with the infringement of the rights established by this Law, of a person in respect of whom an injunction to terminate the continuation of infringing activities or the corrective measures specified in Article 504 are applied, the court may, at the request of this person, order him to pay pecuniary compensation to the injured party, if execution of the measures referred to in this paragraph of the Article would cause him disproportionate harm and if pecuniary compensation to the injured party appears reasonable and satisfactory.
4. The persons referred to in paragraph 1 of this Article, when enforcing their rights, shall be entitled to apply to the court for an injunction against intermediaries whose services are used by a third party to infringe the rights established by this Law. Such an injunction shall include the suspension of communication of information related to the infringement of the rights established by this Law or, if an intermediary is capable of performing this technically, the elimination of information infringing the said rights, or prohibition to obtain information infringing these rights. Such compliance with the judicial decision shall not exempt an intermediary from the responsibility for any act or omission related to keeping or communication of such information, which was the case before coming into effect of this decision.
5. When hearing a case of infringement of the rights of the proprietor of a mark, the defendant shall be entitled to file a counterclaim for invalidation of the registration of the mark.
6. The proprietor of a mark shall be entitled to apply to the court for an injunction against the use of a Community trade mark within the territory of the Republic of Lithuania pursuant to the provisions regarding the Community trade mark of Annex II: List referred to in Article 20 of the Act of Accession. 4. Company law. C. Industrial property rights of the 16 April 2003 Treaty between the Kingdom of Belgium, the Kingdom of Denmark, the Federal Republic of Germany, the Hellenic Republic, the Kingdom of Spain, the French Republic, Ireland, the Italian Republic, the Grand Duchy of Luxembourg, the Kingdom of the Netherlands, the Republic of Austria, the Portuguese Republic, the Republic of Finland, the Kingdom of Sweden, the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland (Member States of the European Union) and the Czech Republic, the Republic of Estonia, the Republic of Cyprus, the Republic of Latvia, the Republic of Lithuania, the Republic of Hungary, the Republic of Malta, the Republic of Poland, the Republic of Slovenia, the Slovak Republic, concerning the accession of the Czech Republic, the Republic of Estonia, the Republic of Cyprus, the Republic of Latvia, the Republic of Lithuania, the Republic of Hungary, the Republic of Malta, the Republic of Poland, the Republic of Slovenia and the Slovak Republic to the European Union Act concerning the conditions of accession of the Czech Republic, the Republic of Estonia, the Republic of Cyprus, the Republic of Latvia, the Republic of Lithuania, the Republic of Hungary, the Republic of Malta, the Republic of Poland, the Republic of Slovenia and the Slovak Republic and the adjustments to the Treaties on which the European Union is founded.
Article 501. Right of information
1. When hearing a case concerning an infringement of the rights established by this Law, the court, in response to a justified request of the claimant, may, in the context of proceedings, order the persons to immediately provide information on the origin and distribution networks of the goods or services which infringe the rights established by this Law, particularly:
1) the names and addresses of the production, manufacturers, distributors, suppliers and other previous holders of the goods (services) infringing the rights established by this Law, as well as the wholesalers and retailers for whom the indicated goods (services) have been intended;
2) information on the quantities of the produced, manufactured, delivered, received or ordered goods which infringe the rights established by this Law, as well as the price which has been obtained or ought to have been obtained for those goods or services.
2. The infringers of the rights established by this Law, other persons who were in possession on a commercial scale of the goods infringing the rights established by this Law, who were using on a commercial scale the services infringing the rights established by this Law or who were providing on a commercial scale the services which a third party used to infringe the rights established by this Law, as well as those who were indicated by the said persons as being involved in the production, manufacture or distribution of the goods infringing the rights established by this Law or the provision of the services infringing the rights established by this Law may be ordered to provide information referred to in paragraph 1 of this Article.
Article 502. Evidence
1. On application by a party which has presented reasonably available evidence sufficient to support its claims, and has, in substantiating those claims, specified evidence which lies in the control of the opposing party, the court may, in accordance with the procedure laid down by the Code of Civil Procedure, order that such evidence be presented by the opposing party, subject to the protection of confidential information. A reasonable sample of a substantial number of products shall be considered by the court to constitute reasonable evidence of the infringement of the rights established by this Law.
2. In the case of an infringement of the rights established by this Law, which has been committed on a commercial scale and under the conditions specified in paragraph 1 of this Article, the court may, in accordance with the procedure laid down by the Code of Civil Procedure, order that banking, financial or commercial documents be communicated by the opposing party, subject to the protection of confidential information. In the event of failure to present such evidence without strong reasons within the time limit set by the court or where the use of the evidence is denied, the court shall have the right to take a decision on the grounds of the evidence presented to it.
Article 503. Provisional measures and measures for preserving evidence
1. Application of provisional measures and measures for preserving evidence shall be regulated by the Code of Civil Procedure and this Law.
2. If there are sufficient grounds to suspect that the rights established by this Law have been infringed, the court may, in accordance with the procedure laid down by the Code of Civil Procedure, apply provisional measures necessary to prevent imminent infringing activities, to promptly terminate infringing activities and to enforce a final decision of the court, that is:
1) to forbid persons to commit an imminent infringement of the rights established by this Law;
2) to order persons to temporarily terminate an infringement of the rights established by this Law;
3) to forbid an intermediary to provide services to a third party who uses such services by infringing the rights established by this Law;
4) to seize copies of the subject matters of the rights established by this Law as well as goods, prevent their entry into or remove them from the channels of commerce, if it is suspected that they are infringing the rights established by this Law;
5) to seize the property of the persons suspected of infringing the rights established by this Law, which is possessed by the said persons or a third party, including the accounts of banks and other credit institutions; also to order the communication of bank, financial or commercial documents, or appropriate access to these documents in the case of an infringement committed on a commercial scale;
6) to apply other measures laid down by the Code of Civil Procedure.
3. If the provisional measures which are referred to in subparagraphs 1 and 2 of paragraph 2 of this Article and which have been applied are being infringed and the infringement continues, the court may order the persons suspected of committing an infringement to lodge adequate assurance intended to ensure that a person who has applied for provisional measures will be compensated for a possible prejudice.
4. The court shall have the right to require the person who applies for provisional measures to provide any reasonably available evidence in order to satisfy the court with a sufficient degree of certainty that the said person or the person in whose interest provisional measures are applied for is the holder or user of the rights established by this Law and that the applicant's right is being infringed, or that such infringement is imminent.
5. The court may, on application by a person who has presented reasonably available evidence to support his claims that the rights established by this Law have been infringed or are about to be infringed, may apply provisional measures or measures for preserving evidence, subject to the protection of confidential information, thus preserve relevant evidence in respect of the alleged infringement, that is:
1) to describe in detail the goods infringing the rights established by this Law and to seize them, or only to describe them;
2) to seize the products infringing the rights established by this Law and, in appropriate cases, the materials and implements used in the production and/or distribution of these products as well as the documents relating thereto;
3) to apply other prompt and effective provisional measures provided for in the Code of Civil Procedure.
6. Provisional measures and measures for preserving evidence may be applied without the defendant having been notified or heard, in particular where any delay would cause irreparable harm to the applicant or where there is a demonstrable risk of evidence being destroyed. Where provisional measures are applied without the defendant having been notified and heard, the defendant must be given notice without delay, i.e. after the execution of such measures at the latest. At the request of the parties, including a right to be heard, the provisional measures may be reviewed with a view to deciding, within a reasonable period after the notification of application of the measures, whether such measures must be modified, revoked or confirmed.
7. Where the applied provisional measures or measures for preserving evidence are revoked by the court or where they lapse due to any act or omission by the person who applied for them, or where a decision of the court establishing that there has been no infringement or threat of infringement of the rights established by this Law comes into effect, or where the person, who has applied for provisional measures or measures preserving evidence, does not institute proceedings within a period determined by the court, the defendant shall be entitled to request compensation for any injury caused by application of those measures.
Article 504. Corrective measures
1. The persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law shall be entitled to apply to the court and request that goods be recalled, removed from the channels of commerce in such a manner as to avoid any harm being caused to the said persons and to ensure the protection of their rights (e.g. to remake the infringing goods into other goods or to apply similar measures), or to request that the goods, which the court has found to be infringing the rights established by this Law and, in appropriate cases, the materials and implements principally used in the creation or manufacture of the specified objects be destroyed.
2. The measures referred to in paragraph 1 of this Article shall be applied regardless of other requirements of a person, applying for these measures, for compensation of the prejudice suffered as a result of the infringement of his rights. Such measures shall be carried out at the expense of the infringer, without compensating and taking into account proportionality between the seriousness of the infringement and the measure applied as well as the legitimate interests of third parties.
Article 51. Recovery of material damage
1.The procedure for recovery of material damage shall be regulated by the Civil Code and this Law.
2. When assessing the amount of the actual damage (losses) suffered as a result of the infringement of the rights established by this Law, the court shall take into account the substance of the infringement, the amount of the inflicted damage, lost income, incurred expenses, and other important circumstances. Profit made by the infringer may, at the request of the persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law, be recognized as losses. Goods infringing the rights established by this Law may be transferred to the holders of those rights upon their request.
3. The amount of income lost by the persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law shall be set by taking into account the amount of income which would have been made if the trade mark protected under this Law had been used legally (i.e. taking account of the royalties which are usually paid for the legal use of the trade mark), as well as the concrete circumstances which might have created conditions for making income (works performed by the right holders, implements used, negotiations for conclusion of contracts concerning the use of the trade mark, etc.).
4. Instead of the recovery of the damage (losses) actually suffered by reason of the infringement of the rights established by this Law, the persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law may claim the payment which would have been due if the infringer had used the trade mark legally (i.e. had acquired permission), and where the infringement has been committed intentionally or through gross negligence – the said persons may claim up to twice the amount of such payment.
5. Where the infringer did not knowingly, or with reasonable grounds to know, engage in infringing the rights established by this Law (i.e. there is no fault in his actions), the court may, upon request of the persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law, order the recovery of profit made by the infringer. A total that the infringer has saved and/or made by infringing the rights established by this Law shall be regarded as the profit made by the infringer. The profit made by the infringer shall be ascertained and recovered regardless of whether or not the right holder would have made the same profit as the infringer. When ascertaining the profit made by the infringer, the right holder must provide only the evidence that would confirm the gross income received by the infringer; the amount of net profit of the infringer (after deducting the expenses) must be proved by the infringer.
Article 511. Publication of judicial decision
The court which takes a decision on the infringement of the rights established by this Law may, at the request of the persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law, order the infringer to disseminate at his own expense the information concerning the adopted decision, including disseminating the decision in full or in part in the mass media or by any other means. A judicial decision or information concerning an adopted decision may be announced after the coming into effect of the decision, unless otherwise established by the court. The manner and extent of dissemination of a judicial decision shall be laid down in this judicial decision. The persons specified in paragraph 1 of Article 50 of this Law may request that the infringer pay in advance into the bank account, indicated by the court, a sum of money necessary to disseminate the information concerning an adopted judicial decision or an adopted judicial decision itself.
Article 52. Application of customs supervision measures
Customs supervision measures determined by legal acts of the European Union and the Republic of Lithuania must be applied to the goods illegally bearing a trade mark (i.e. to the goods infringing the rights established by this Law), which are imported from third countries to the Republic of Lithuania or are exported from it to third countries.
Article 53. Criminal Liability for Infringement of the Rights of the Proprietor of the Mark
Criminal liability for the infringement of the rights of the proprietor of the mark shall be laid down by the Criminal Code.
CHAPTER ELEVEN FINAL PROVISIONS
Article 54. Transitional Provisions
1. The marks applied for registration prior to the entry into force of this Law shall be registered under the Law of the Republic of Lithuania on Trade Marks and Service Marks of 3 June 1993 No. I-173.
2. The rights of the proprietor of the marks registered prior to the coming into effect of this Law shall be protected under this Law.
Article 55. Recommendation to the Government
The Government shall by 1 January 2001 harmonise legal acts relating to the provisions of this Law.
Article 551. Application of the Regulation on the Community Trade Mark
1. The State Patent Bureau shall be the central industrial property office under the Regulation on the Community trade mark.
2. The State Patent Bureau shall approve necessary legal acts related to the application of the Regulation on the Community trade mark.
3. Fees for the actions carried out by the State Patent Bureau after the filing through the State Patent Bureau of an application for the registration of a Community trade mark shall be paid in accordance with the procedure laid down by the Law of the Republic of Lithuania on Law on Fees for the Registration of Industrial Property Objects and the Regulation on the Community trade mark.
Article 56. Entry into Force of this Law
1. This Law, except for Article 55, shall enter into force as of 1 January 2001.
2. Upon entry into force of this Law, the following shall become invalid:
1) the Law of the Republic of Lithuania on Trade Marks and Service Marks (“Valstybės žinios” - ”Official Gazette” 1993, No. 21-507);
2) the Law of the Republic of Lithuania on the Amendment to the Law of the Republic of Lithuania on Trade Marks and Service Marks (“Valstybės žinios” - ”Official Gazette” 1994, No. 89-1722);
3) the Law on the Amendment and Supplement to Article 4 of the Law on Trade Marks and Service Marks (“Valstybės žinios” - ”Official Gazette” 1997, No. 108-2733).
3. Subparagraph 4 of paragraph 2 of Article 49, paragraphs 1-4 of Article 50, Articles 501, 502, 503, 504, 51, 511 shall also apply mutatis mutandis to the protection of geographical indications.
I promulgate this Law enacted by the Seimas of the Republic of Lithuania
PRESIDENT OF THE REPUBLIC VALDAS ADAMKUS
Annex to
Republic of Lithuania Law No VIII-1981
of 10 October 2000
EU LEGAL ACTS IMPLEMENTED BY THE LAW ON TRADE MARKS
1. First Council Directive of 21 December 1988 to approximate the laws of the member states relating to trade marks (89/104/EEC).
2. Council Regulation (EC) No 40/94 of 20 December 1993 on the Community trade mark.
3. Directive 2004/48/EC of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 on the enforcement of intellectual property rights.