Об интеллектуальной собственности Обучение в области ИС Обеспечение уважения интеллектуальной собственности Информационно-просветительская работа в области ИС ИС для ИС и ИС в области Информация о патентах и технологиях Информация о товарных знаках Информация о промышленных образцах Информация о географических указаниях Информация о новых сортах растений (UPOV) Законы, договоры и судебные решения в области ИС Ресурсы в области ИС Отчеты в области ИС Патентная охрана Охрана товарных знаков Охрана промышленных образцов Охрана географических указаний Охрана новых сортов растений (UPOV) Разрешение споров в области ИС Деловые решения для ведомств ИС Оплата услуг в области ИС Органы по ведению переговоров и директивные органы Сотрудничество в целях развития Поддержка инновационной деятельности Государственно-частные партнерства Инструменты и сервисы на базе ИИ Организация Работа с ВОИС Подотчетность Патенты Товарные знаки Промышленные образцы Географические указания Авторское право Коммерческая тайна Академия ВОИС Практикумы и семинары Защита прав ИС WIPO ALERT Информационно-просветительская работа Международный день ИС Журнал ВОИС Тематические исследования и истории успеха Новости ИС Премии ВОИС Бизнеса Университетов Коренных народов Судебных органов Генетические ресурсы, традиционные знания и традиционные выражения культуры Экономика Финансирование Нематериальные активы Гендерное равенство Глобальное здравоохранение Изменение климата Политика в области конкуренции Цели в области устойчивого развития Передовых технологий Мобильных приложений Спорта Туризма PATENTSCOPE Патентная аналитика Международная патентная классификация ARDI – исследования в интересах инноваций ASPI – специализированная патентная информация Глобальная база данных по брендам Madrid Monitor База данных Article 6ter Express Ниццкая классификация Венская классификация Глобальная база данных по образцам Бюллетень международных образцов База данных Hague Express Локарнская классификация База данных Lisbon Express Глобальная база данных по ГУ База данных о сортах растений PLUTO База данных GENIE Договоры, административные функции которых выполняет ВОИС WIPO Lex – законы, договоры и судебные решения в области ИС Стандарты ВОИС Статистика в области ИС WIPO Pearl (терминология) Публикации ВОИС Страновые справки по ИС Центр знаний ВОИС Серия публикаций ВОИС «Тенденции в области технологий» Глобальный инновационный индекс Доклад о положении в области интеллектуальной собственности в мире PCT – международная патентная система Портал ePCT Будапештская система – международная система депонирования микроорганизмов Мадридская система – международная система товарных знаков Портал eMadrid Cтатья 6ter (гербы, флаги, эмблемы) Гаагская система – система международной регистрации образцов Портал eHague Лиссабонская система – международная система географических указаний Портал eLisbon UPOV PRISMA UPOV e-PVP Administration UPOV e-PVP DUS Exchange Посредничество Арбитраж Вынесение экспертных заключений Споры по доменным именам Система централизованного доступа к результатам поиска и экспертизы (CASE) Служба цифрового доступа (DAS) WIPO Pay Текущий счет в ВОИС Ассамблеи ВОИС Постоянные комитеты График заседаний WIPO Webcast Официальные документы ВОИС Повестка дня в области развития Техническая помощь Учебные заведения в области ИС Поддержка в связи с COVID-19 Национальные стратегии в области ИС Помощь в вопросах политики и законодательной деятельности Центр сотрудничества Центры поддержки технологий и инноваций (ЦПТИ) Передача технологий Программа содействия изобретателям (IAP) WIPO GREEN PAT-INFORMED ВОИС Консорциум доступных книг Консорциум «ВОИС для авторов» WIPO Translate для перевода Система для распознавания речи Помощник по классификации Государства-члены Наблюдатели Генеральный директор Деятельность в разбивке по подразделениям Внешние бюро Вакансии Закупки Результаты и бюджет Финансовая отчетность Надзор
Arabic English Spanish French Russian Chinese
Законы Договоры Решения Просмотреть по юрисдикции

Закон № VIII-1871 от 18.07.2000 г. «О рекламе» (с изменениями, внесенными Законом № XI-923 от 22.06.2010 г.), Литва

Назад
Последняя редакция на WIPO Lex
Подробности Подробности Год версии 2010 Даты вступление в силу: 1 января 2001 г. Принят: 18 июля 2000 г. Тип текста Законодательство, связанное с ИС Предмет Товарные знаки, Фирменные наименования, Антимонопольное законодательство Примечания The notification by Lithuania to the WTO under article 63.2 of TRIPS states:
'The Law contains provisions on establishment of misleading advertising paying particular attention to the information contained therein regarding the goods and services, location and origin of their production, and the liability and fines for use of misleading advertising.'
See Article 5.5.2) and Article 6.1.6)

PPO pranešimas:
Įstatyme yra nuostatos dėl įsisteigimo klaidinančios reklamos, atkreipiančios ypatingą dėmesį į joje esančią informaciją apie prekes ir paslaugas, jų gamybos vietą ir kilmę ir atsakomybę bei baudas už klaidinančios reklamos naudojimą.
Žiūrėti straipsnį 5.5.2) ir straipsnį 6.1.6)

Имеющиеся тексты

Основной текст(-ы) Смежный текст(ы)
Основной(ые) текст(ы) Основной(ые) текст(ы) Английский Law No. VIII-1871, of July 18, 2000, on Advertising (as amended by Law No. XI-923 of June 22, 2010)         Литовский 2000 m. liepos 18 d. Reklamos įstatymas Nr. VIII-1871 (su pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 22 d. įstatymu Nr. XI-923)        

REPUBLIC OF LITHUANIA

LAW ON ADVERTISING

July 18, 2000. No. VIII-1871

Vilnius

(As last amended on 22 June 2010 – No. XI-923)

CHAPTER I

GENERAL PROVISIONS

Article 1. The Purpose and Application of the Law

1. The purpose of this Law is to improve consumer information concerning goods and services, protect consumer interests, protect freedom of honest competition and create conditions for the development of advertising activity.

2. This Law shall establish the requirements of the use of advertising, liability of operators of advertising activity, and the legal basis for the control of advertising use in the Republic of Lithuania.

3. Given other Republic of Lithuania laws establish additional or other requirements in the use of advertising, or lay down the procedure for controlling the use of advertising or liability of operators of advertising activity, the provisions of those laws shall apply. Given the international agreements of the Republic of Lithuania, establish other requirements in the use of advertising, the provisions of those agreements shall prevail.

4. The provisions of this Law shall appropriately apply regarding intra-Community infringement as defined in Regulation (EC) No 2006/2004 of the European Parliament and of the Council of 27 October 2004 on cooperation between national authorities responsible for the enforcement of consumer protection laws, when the provisions of Articles 5 and 6 of this Law are infringed.

5. The advertising self-regulatory institutions representing operators of advertising activity shall have the right to voluntarily regulate and control the advertising used by its own members, specifying the regulations that do not contradict the legal acts in force.

6. This Law shall not regulate political and social advertising and announcements that are not linked to economic commercial, financial or professional activities.

7. The provisions of this Law shall implement the legal acts of the European Union listed in the Annex to this Law.

Article 2. Basic Definitions of This Law

1. Repealed

2. Economic behaviour means the decisions and actions of advertising consumers, in connection with acquiring goods or services, economic commercial and financial or professional activities.

3. Outdoor advertising means advertisement the special presentation means whereof (stands, billboards, columns, showcases, signboards, etc.) and the adapted presentation means whereof (building walls, roofs, temporary construction works, means of transport, hot air balloons, etc.) are not located inside the premises.

4. Misleading advertising means advertising which in any way, including its presentation, deceives or is likely to deceive the persons to whom it is addressed or whom it reaches and which, by reason of its deceptive nature, is likely to affect their economic behaviour or which, for those reasons, injures or is likely to harm another person’s capabilities in competition.

5. Comparative advertising means any advertising, which explicitly or by implication identifies a competitor of the advertiser and the goods or services offered by the competitor.

6. Surreptitious advertising means information disseminated in any form and through any communication medium about the producer or service provider, his name or activities, trade mark, presented in such a way that may confuse advertising consumers as to the actual purpose of presenting this advertising. Such presentation of information is considered as surreptitious advertising in all instances when it is paid or otherwise compensated for.

7. Advertising means the dissemination of information in any form or through any communication medium in connection with person’s economic commercial, financial or professional activities in order to promote the supply of goods or services, including immovable property acquisition, assumption of property rights and obligations.

8. Supplier of advertising means a person upon whose initiative and interests the advertisement is used (ordered, produced, disseminated).

9. Producer of advertising means a provider of advertising services who provides advertisement production services.

10. Use of advertising means activity, which includes ordering, production, mediation and dissemination of advertising.

11. Provider of advertising services means a national of the Republic of Lithuania or any other Member State of the European Union or any other country of the European Economic Area (hereinafter referred to as a “Member State”), any other natural person benefiting from the rights of movement within Member States conferred upon him by legal acts of the European Union, as well as a legal person established in the Republic of Lithuania or a legal person, any other organization or their branches established in any other Member State, a branch of a legal person or any other organization of a foreign state established in the Republic of Lithuania which provides services of a producer of advertising, a disseminator of advertising or/and a mediator of advertising.

12. Operator of advertising activity means a supplier of advertising, a provider of advertising services.

13. Institution of advertising self-regulation means an institution of voluntary self-regulation, established by operators of advertising activity, which is based upon legal acts regulating advertising activity, as well as upon its approved regulations (code).

14. Disseminator of advertising means a provider of advertising services who disseminates advertising by any means of information transmittal.

15. Mediator of advertising means a provider of advertising services who serves as an intermediary in ordering advertisement dissemination services or advertisement production and dissemination services.

15. Consumer of advertising means a person for whom the advertisement is intended or whom it can reach.

16. Trade mark means any sign capable of distinguishing the goods or services of one person from those of another person and capable of being represented graphically.

17. The concepts “commercial offer”, “commercial operator”, “transactional decision”, “consumer”, “average consumer” shall be used as they are defined in the Law of the Republic of Lithuania on Prohibition of Unfair Business-to-Consumer Commercial Practices.

CHAPTER II

PRINCIPLES AND GENERAL REQUIREMENTS OF ADVERTISING

Article 3. Principles of Advertising

Advertising must be:

1) proper and accurate;

2) clearly recognisable.

Article 4. Requirements of Advertising

1. The requirements of the Law On the State Language shall apply to the written and sound text of advertising.

2. Advertising shall be banned if it:

1) violates public and moral principles;

2) degrades human honour and dignity;

3) incites national, racial, religious, gender-related or social hatred and discrimination as well as defames or misinforms;

4) promotes force and aggression, gives rise to panic;

5) promotes behaviour which presents a threat to health, security and environment;

6) abuses superstitions, people’ s trust, and their lack of experience or information;

7) mentions the name and surname of a natural person without his permission, his opinion, information about his private or public life, property, are presented and his physical picture is used;

8) uses special subliminal measures and technologies in advertising dissemination;

9) uses advertising material which has been prepared in violation of authors’ rights in literature, art, science and (or) related rights;

Article 5. Misleading Advertising

1. Use of misleading advertising shall be banned.

2. When judging whether or not advertising is misleading, account shall be given to the accuracy, comprehensiveness and the following presentation criteria thereof:

1) claims presented in advertising are false, if the provider of advertising cannot substantiate accuracy of the assertion during the time of use. A decision regarding whether there are enough information substantiating accuracy of claims present in the advertising shall be based upon the consideration of an individual case. The evidence and recommendations by persons whose competence is not linked with the content of the information being submitted shall not be recognised as information substantiating the accuracy of claims being submitted;

2) the information supplied in the advertising is incomplete, if a certain part has been omitted the supplying whereof is, taking into account other information presented in this advertising, certainly needed in order to avoid misleading of the consumers of advertising. Information presented in an advertising shall also be regarded as incomplete, if the material information that an average consumer needs to take an informed transactional decision, is not disclosed, is hidden or provided in an unclear, unintelligible, ambiguous or untimely manner and this causes or is likely to cause the average consumer to take such a transactional decision that he would not have taken otherwise. Where the medium used to convey an advertising imposes limitations of space or time, these limitations, peculiarities, circumstances of a concrete case, and any measures taken by the supplier of advertising to make the information available to consumers by other means shall be taken into account in deciding whether information has been omitted;

3) manner or form of supplying advertising are such that the consumer of advertising may perceive an understandable inaccurate (misleading) advertising claim.

3. If legal acts of the Republic of Lithuania establish that certain information must be presented in advertising, such information shall be regarded as material.

4. When a commercial offer is presented in advertising, the information defined in paragraph 3 of Article 6 of the Law of the Republic of Lithuania on Prohibition of Unfair Business-to-Consumer Commercial Practices shall be regarded as material in the said advertising.

5. When judging whether an advertising is misleading, one must pay particular attention to the information contained therein regarding:

1) the supplier of the advertising or another person, their activities, head office, trade name (if he is a natural person – the name and surname of this person), legal status, assets, ownership of industrial or intellectual property rights, licences (permits), qualification, affiliation or connection, awards and distinctions;

2) goods or services, place or origin of manufacture, date of manufacture, method of manufacture, purpose, quantity, composition, energy value, risks, fitness for purpose, usage, testing time, place, method and evaluation, method of use, conformity with a set standard, certification, official recognition of the goods or services and awards at fairs, exhibitions;

3) conditions of acquisition and use of goods (services) that is, the price or the manner in which the price is calculated, the existence of a specific price advantage, terms of payment, delivery, reimbursement, guarantees, terms and need for replacement, repair, service;

4) the extent of the supplier's of advertising commitments, the motives for the economic commercial, financial or professional practice and the nature of the goods or services sales process, any statement or symbol in relation to direct or indirect sponsorship or approval of the supplier of advertising or the goods or services;

5) consumer’s rights, risks he may encounter and complaint handling.

6. Advertising shall in all circumstances be regarded as misleading if it contains the attributes of misleading commercial practice established in subparagraph 1-21 of Article 7 of the Law of the Republic of Lithuania on Prohibition of Unfair Business-to-Consumer Commercial Practices.

7. When judging whether the advertising is misleading, it is regarded that consumers form an opinion regarding the accuracy of the claims presented in the advertising, comprehensiveness of the advertising, manner or form of presenting the advertising and adopt such decisions, which may be expected from an average consumer.

8. Where advertising is specifically aimed at a particular group of consumers of advertising, when judging whether the advertising is misleading, its impact shall be assessed from the perspective of the average member of that group.

Article 6. Comparative Advertising

1. Comparative advertising shall be permitted when the following conditions are met:

1) it is not misleading according to paragraph 4 of Article 2 and Article 5;

2) it compares goods or services meeting the same needs or intended for the same purpose;

3) it objectively compares one or more material, relevant, verifiable and representative features of those goods and services, which may include price;

4) it does not create confusion between commercial operators, between the supplier of advertising and a competitor or between the supplier’s of advertising trade marks, trade names, other distinguishing marks, goods or services and those of a competitor;

5) it does not discredit or denigrate the trade marks, trade names, other distinguishing marks, goods, services, activities, financial or any other status of a competitor;

6) for goods and services with designation of origin, it relates to the goods and services with the same designation;

7) it does not take unfair advantage of the reputation of a trade mark, trade name or other distinguishing marks of a competitor or of the designation of origin of competing goods or services;

8) it does not present goods or services as imitations or replicas of goods or services bearing a protected trade mark or trade name.

2. Should a specific offer be provided in the comparative advertising, the date of the validity cessation of the offer must be clearly indicated, and if necessary, it must be stated that this offer depends on the quantity of the goods on hand or possibilities of providing the services. Should the offer be not yet valid at the time of the publication of the advertising, the date of its coming into force must be indicated.

Article 7. Advertising and Children

It shall be prohibited to cause moral and physical detrimental influence to children by:

1) exploiting children’s trust in parents, guardians (providers), teachers or other adults;

2) directly exhorting children to persuade their parents or other persons, to purchase the advertised goods or services, taking advantage of their inexperience and credulity;

3) forming children’s opinion linking consumption of certain goods or services with the enhancement of their physical, psychological or social advantages before the members of their peer group;

4) unreasonably showing children in situations which pose danger to their health and life.

Article 8. Identifiable Advertising

Advertising must be clearly identifiable according to its form of presentation. Should there exist the likelihood that due to its form of presentation, the consumers of advertising may not recognise the advertisement disseminated in the public information media, such advertising must be marked with the word “Advertisement.” Surreptitious advertising shall be banned.

Article 9. Advertising of Illegal or Prohibited by Law Activities or Services

Advertising disseminated in any form and by any means of dissemination, shall be prohibited in cases when one seeks to advertise:

1) activity, which is prohibited by laws or is illegal;

2) goods or services, the production whereof and (or) sale (supply) are banned by laws.

CHAPTER III

REQUIREMENTS OF ADVERTISING, DISSEMINATED BY

INDIVIDUAL MEANS OF TRANSMISSION

Article 10. Advertising in Television Programmes

This Law and the Law on Provision of Information to the Public shall set forth the requirements of advertising in television programmes.

Article 11. Advertising in Movie Theatres and Video Halls

In showing films at movie theatres and video halls, advertising may be presented only prior to showing of the movie film and (or) following it.

Article 12. Outdoor Advertising

1. Outdoor advertising shall be prohibited as follows:

1) on roads, road lanes and in protection areas, except stands which inform road users about road conditions, It shall be prohibited to install outdoor advertising in streets and along the side thereof, if it might block technical traffic regulation means, decrease visibility, blind road users, detract attention thereof. It shall also be prohibited to use advertising that imitates road signs and (or) uses the symbols of road signs. The advertising installed in violation of these requirements must be removed, demolished or dismantled without compensating losses to its owner or with the funds of the persons who installed it;

2) on sculptures and monuments;

3) without permission of the owner of the land, construction works, immovable cultural property on which it is being erected;

4) without having a permit issued in accordance with the procedure laid down by municipal institutions.

2. Instalment of outdoor advertising in objects of cultural heritage, their territories and protection zones shall be permitted only in the cases laid down by the Law of the Republic of Lithuania on the Protection of Immovable Cultural Heritage, upon receipt of consent of an institution responsible for the protection of an object of cultural heritage, within the protected territories – upon co-ordination with the directorate of the protected territory or regional environmental protection department, in the absence of the directorate of the protected territory in the protected territory.

3. An institution authorised by the Government shall approve the standard regulations regarding the mounting of outdoor advertising.

Article 13. Requirements of Advertising, Disseminated by Other Means

1. Advertising by telephone, fax and electronic mail may only be supplied with the advertising consumer’s concurrence or per his request.

2. It shall be prohibited to directly supply advertising to a specific person if this person’s disagreement has been clearly stated.

CHAPTER IV

REQUIREMENTS OF ADVERTISING INDIVIDUAL GOODS AND

PROVISION OF SERVICES

Article 14. Foodstuffs Advertising

1. It is prohibited in advertising:

1) to indicate or mention those foodstuffs characteristics, which it does not possess, and also about the healing or disease prevention characteristics, if no certificate of a special purpose food product registration issued according to the procedure established by the Ministry of Health, exists confirming this information;

2) to indicate, that a certain food product has extraordinary characteristics, if in effect all similar products possess the same characteristics.

2. Mother’s milk substitutes may be advertised only in publications intended for health care experts and on the packaging of these products in accordance with legal acts of the Republic o f Lithuania.

Article 15. Advertising of Health Care Services

It shall be prohibited to use a patient’ name, surname, likeness and use the recommendations of healthcare administrative institutions, and of health care specialists or their professional organisations, in advertising health care services.

Article 16. Advertising of Weapons and Ammunition

Advertising of service and personal weapons and ammunition shall be permitted only in the places where these are being sold, specialised exhibits or fairs and publications specifically intended for specialists.

CHAPTER V

CONTROL OF ADVERTISING

Article 17. Institutions and Agencies of Control

1. The State Consumer Rights Protection Authority, The Competition Council of the Republic of Lithuania (hereinafter referred to as “the Competition Council”), local government executive institutions, the Department of Cultural Heritage under the Ministry of Culture, the directorate of the protected territory or the regional environmental protection department in the absence of the directorate of the protected territory in the protected territory, and the institutions authorised by the Government shall control the implementation of bans and requirements for the usage of advertising laid down by this Law.

2. The Competition Council shall control whether the advertisement is misleading and comparative advertising; local government executive institutions and the Department of Cultural Heritage under the Ministry of Culture as well as the directorate of the protected territory or the regional environmental protection department in the absence of the directorate of the protected territory in the protected territory shall control how the regulations of outdoor advertising are being observed; the State Consumer Rights Protection Authority and the institutions authorised by the Government shall control the implementation of other bans and requirements established by this Law.

3. The Competition Council shall be responsible for the implementation of Regulation (EC) No 2006/2004 of the European Parliament and of the Council of 27 October 2004 on cooperation between national authorities responsible for the enforcement of consumer protection laws to the extent that it is related to the functions of the Competition Council when controlling whether or not advertising is misleading, as well as controlling comparative advertising.

4. The institutions and agencies indicated in paragraph one of this Article shall co-operate with the self-regulatory institutions of advertising in controlling the use of advertising.

Article 18. Rights of the State Consumer Rights Protection Authority and the Institutions Authorised by the Government

1. In controlling the implementation of the bans and requirements for advertising established by this Law, the State Consumer Rights Protection Authority and the institutions authorised by the Government shall have the right to:

1) obtain from the state and municipal institutions and agencies, and other persons the information and documents necessary for investigation of the violation of this Law;

2) obtain from operators of advertising activity the information and documents, and if necessary, some samples of advertised goods, necessary for investigation of the violation of this Law. Upon completion of the investigation of the violation, and if the decision by the State Consumer Rights Protection Authority has been appealed against in the court, following the entry into force of the court decision, the samples of advertised goods and documents shall be returned to operators of advertising activity;

3) to request that the operators of advertising activity or heads thereof, as well as other persons who are responsible for the use of advertising, would come and provide verbal or written explanations;

4) to obligate operators of advertising activity to cease the usage of advertising that does not meet the requirements set in this Law;

5) to impose on the operators of advertising activity an administrative penalty – warning that in the event of failure to cease the usage of advertising that does not meet the requirements set in this Law during the time limit fixed by the State Consumer Rights Protection Authority the fines established in Article 22 shall be imposed;

6) to impose fines in cases established by law.

2. Employees of the State Consumer Rights Protection Authority and the institutions authorised by the Government shall be prohibited from divulging a commercial secret of the advertising activity of operators of advertising activity, entrusted to them, except in cases established by law.

Article 19. Rights and Obligations of Council on Competition in Controlling Advertising

1. In controlling the rights and obligations of the Council on Competition the Law on Competition shall establish whether the advertising is misleading and the comparative advertising.

2. In addition to the rights established by the Law on Competition, the Council on Competition shall also have the right to:

1) to take a decision concerning an advertisement being acknowledged as misleading or unpermitted comparative;

2) upon obtaining a ruling of Vilnius regional administrative court, to temporarily prohibit according to the procedure established by the Law on Competition and until the adoption of a final decision of the Competition council, the dissemination the advertisement, if sufficient information is available, or that the disseminated or projected to be disseminated advertising may be recognised as misleading or unpermitted comparative and would cause other persons or public interests fundamental harm or irreparable consequences would ensue;

3) obligate the operators of advertising activity to cease the use of misleading or unpermitted comparative advertising, by setting the time limit and conditions of implementation of the said obligation;

4) to impose on the operators of advertising activity an administrative penalty – warning that the fine set forth in Article 22 shall be applied for failure to cease use of misleading or unpermitted comparative advertising within the time limit established by the Competition Councils;

5) to obligate operators of advertising activity, whose advertising has been acknowledged as misleading or unpermitted comparative to issue a corrective statement regarding this;

6) to apply sanctions in the cases established by this Law and the Law on Competition.

3. The Competition Council shall enjoy the rights provided for by Regulation (EC) No 2006/2004 of the European Parliament and of the Council of 27 October 2004 on cooperation between national authorities responsible for the enforcement of consumer protection laws to the extent that it is related to the functions of the Competition Council when controlling whether or not advertising is misleading, as well as controlling comparative advertising.

CHAPTER VI

PROCEDURE OF APPLYING LIABILITY FOR VIOLATIONS OF

LAW ON ADVERTISING

Article 20. Liability for Violations of this Law

1. Operators of advertising activities, who have violated the requirements of this Law, shall be liable in accordance with the procedure established by this and other laws.

2 Administrational liability established by laws shall be applied to natural persons for violation of this Law.

Article 21. Special Features of Liability for Use of Misleading and Unpermiited Comparative Advertising

1. Supplier of advertising shall be liable for use of misleading and unpermitted comparative advertisement, if he fails to prove, that this Law has been violated due to no fault of his.

2. The producer, mediator, or disseminator shall be liable for use of misleading and unpermitted comparative advertising only in such cases when he was aware or had to be aware that misleading or unpermitted comparative advertising was being used or the misleading or unpermitted comparison occurred due to his actions in producing or publishing the advertising, or the producer of advertising, mediator or disseminator is unable to submit proofs, that would allow to establish the supplier (producer) of the advertising.

Article 22. Fines and Warning

1. For use of misleading or unpermitted comparative advertising the operators of advertising activity may be given a fine amounting from 1 000 to 30 000 Litas, and in the cases when the violations referred in this paragraph have been committed under aggravating circumstances, the operators of advertising activity may be given a fine amounting up to 120 000 Litas. In the case when a violation is of little importance, when a violation does not cause essential damage to the persons’ interests protected by this Law, the Competition Council, on the basis of the criteria of justice and reasonableness, may, for the use of misleading or unpermitted comparative advertising, impose an administrative penalty – warning, without imposing a fine on operators of advertising activity.

2. For failure to implement a temporary ban by the Competition Council or for failure to implement the obligation to refute misleading or unpermitted comparative advertising, or for inadequate implementation of the obligation, operators of advertising activity shall be assigned a fine in the amount of 1 000 Litas for every day of failure to implement or inadequate implementation.

3. For failure to comply with the request of the State Consumer Rights Protection Authority and the institutions authorised by the Government to furnish information and documents, and if necessary, samples of advertised goods, needed for investigation of the violation of this Law or inappropriate implementation thereof, operators of advertising activity shall be given a fine from 1 000 to 10 000 Litas.

4. For use of the advertising prohibited in Article 9 of this Law, operators of advertising activity shall be given a fine from 1 000 to 30 000 Litas.

5. For failure to comply with advertising use requirements laid down in Articles 4, 7, 8, 11, 13, 14, 15, and 16 of this Law, operators of advertising activity may be fined from 1 000 to 30 000 Litas. In the case when a violation is of little importance, when a violation does not cause essential damage to the persons’ interests protected by this Law, the Competition Council, on the basis of the criteria of justice and reasonableness, may, for the use of misleading or unpermitted comparative advertising, impose an administrative penalty – warning, without imposing a fine on operators of advertising activity.

6. The violations listed in paragraphs 2, 3 and 4 of this Article shall be considered persistent and fines shall be issued for such violations without any warning. A fine without warning shall also be issued in cases when the operator of advertising activity, after having been obligated to cease use of advertising activity, renews it in violation of the obligation.

7. The size of the fines shall be established according to the medium of the minimum and maximum of the fine and depend on the mitigating or aggravating circumstances, the type, duration and scale of violations.

8. The decision of the Competition Council or the State Consumer Rights Protection Authority must specify the reasons justifying the imposition of a warning or a fine, and in the event a fine is being imposed – reduction or increase of a fine must also be reasoned.

9. The court, which handles a complaint against the decision of the Competition Council or the State Consumer Rights Protection Authority, taking into account mitigating and other circumstances (because of which an appropriate pecuniary fine for an operator of advertising activity who has violated this Law would be apparently too big, because it is disproportionate to the committed infringement of law and therefore unjust) and adhering to the criteria of justice, reasonableness, shall enjoy the right to impose a pecuniary fine smaller than the minimum pecuniary fines set in the appropriate paragraph of this Article.

10. Mitigating circumstances shall be considered to be such when an operator of advertising activity, having committed a violation, barred of his own accord the way to harmful consequences resulting from the violation, assisted the institutions supervising advertising in the course of investigation and compensated for the loses or removed the caused damage.

11. Aggravating circumstances shall be considered to be such when the operator of advertising activity hindered the investigation, continued violation, ignoring the obligation to cease it, if damage was caused to advertising activity users or other persons, or the violation was repeatedly committed over the year from the imposition of an administrative penalty provided for in this Law.

12. The amount of a fine imposed for violations of this Law must not exceed 3 percent of the operator’s of advertising activity annual income gained during the previous financial year.

13. The fine may be imposed no later than within a one-year period from the last day of the dissemination of the advertising, and in the instances laid down in paragraphs 2 and 3 of this Article, from the day of adoption of a decision by an institution supervising advertising or state agency.

Article 23. Investigation Procedure for Violations of Advertising Law

1. The Competition Council shall investigate and examine the violations indicated in paragraphs 1 and 2 of Article 22 of this Law. The procedure of investigation and examination of violations as well as the procedure for implementing and appealing against decisions of the Competition Council shall be established by the Law On Competition.

2. The State Consumer Rights Protection Authority shall examine the violations listed in paragraphs 3, 4 and 5 of Article 22 of this Law and impose fines or warnings for these violations in accordance with the procedure established in this Article.

3. Employees authorised by the State Consumer Rights Protection Authority and (or) the institutions authorised by the Government shall conduct investigation with respect to the violations specified in paragraphs 3, 4 and 5 of Article 22 of this Law and draw up a record in the form established by the State Consumer Rights Protection Authority. Upon completion of the investigation, they shall refer within 30 days refer the case with conclusions and proposals for examination by the State Consumer Rights Protection Authority.

4. When the State Consumer Rights Protection Authority examines the case concerning the violation, the operator of advertising activity with respect to whose actions the case is being investigated, his representative who shall have the right to become familiar with the collected material, provide some explanation and submit requests. The failure to arrive by the operator of advertising activity with respect to whose actions the case is being investigated, his representative, if they have been informed in time regarding the venue and time of case examination, shall not interfere with examination of the case.

5. Upon completion of case examination, the State Consumer Rights Protection Authority shall take a decision to impose the fines or a warning laid down in this Law or, in the absence of the grounds established in this Law, to waive imposition of fines or warning. A decision must indicate the name of the institution which has adopted the decision, location and date of examination of the case, information regarding the operator of advertising activity with respect to whose actions the decision has been adopted, information confirming the fact of violation, explanations of the operator of advertising activity with respect to whose actions the decision has been adopted as well as evaluation thereof, the adopted decision, time limit and procedure for appealing against it.

6. Decisions of the State Consumer Rights Protection Authority shall, within three working days from their adoption, be sent to the persons in respect of whom these decisions have been adopted.

Article 24. Collection of Fines

1. The fine set by the State Consumer Rights Protection Authority shall be paid into the State Budget within one month of the day, on which the violator of this Law was handed down a decision regarding the setting of the fine.

2. An unpaid fine shall be collected in accordance with the procedure established by the Lithuanian Republic Code On Civil Procedure.

Article 25. Appeal of Decisions by the State Consumer Rights Protection Authority

1. Operators of advertising activity, may within 20 days from the day of receipt of the decision of the State Consumer Rights Protection Authority obligating them to cease the use of advertising or having imposed a fine, may appeal against this decision in court according to the procedure established by the Law on Administrative Proceedings.

2. A court appeal shall not interrupt implementation of the decision, unless the court rules otherwise.

Article 26. Defence of Rights

1. Persons whose rights and law-protected interests shall be violated while using the advertising prohibited by this Law, shall have the right in accordance with the procedure established by laws, to appeal in court with a claim on:

1) cessation of use of the advertising;

2) compensation of the damage inflicted;

3) obligating to publish one or more statements of definite content, correcting the misleading advertising.

2. The organisations representing operators of advertising activity or consumer interests and also advertising self-regulatory institutions shall have the rights indicated in items 1 and 3 of paragraph 1 of this Article.

CHAPTER VII

FINAL PROVISIONS

Article 27. Entrance into Force of the Article

This Law, with the exception of Article 28, shall enter into force from January 1, 2001.

Article 28. Proposals to the Government

1. Within three months of the adoption of this Law, the Government shall draft and submit to Seimas drafts of a Lithuanian Republic Code On Violations of Administrative Law Supplement and Lithuanian Republic Civil Process Code Supplement.

2. Within three months, the Government or its authorised institution shall approve the legal acts implementing the Law on Advertising.

3. Until such time as a National Consumer Board shall be established, an institution, authorised by the Government shall implement the control of advertising use, stipulated for it.

I promulgate this Law passed by the Seimas of the Republic of Lithuania.

PRESIDENT OF THE REPUBLIC VALDAS ADAMKUS

Annex to the Republic of Lithuania Law on Advertising

THE LEGAL ACTS OF THE EUROPEAN UNION IMPLEMENTED

BY THE LAW ON ADVERTISING

1. 84/450/EEC: Council Directive of 10 September 1984 relating to the approximation of the laws, regulations and administrative provisions of the member states concerning misleading advertising.

2. Directive 97/55/EC of European Parliament and of the Council of 6 October 1997 amending Directive 84/450/EEC concerning misleading advertising so as to include comparative advertising.

3. Regulation (EC) No 2006/2004 of the European Parliament and of the Council of 27 October 2004 on cooperation between national authorities responsible for the enforcement of consumer protection laws.

4. Directive 2005/29/EC of the European Parliament and of the Council of 11 May 2005 concerning unfair business-to-consumer commercial practices in the internal market and amending Council Directive 84/450/EEC, Directives 97/7/EC, 98/27/EC and 2002/65/EC of the European Parliament and of the Council and Regulation (EC) No 2006/2004 of the European Parliament and of the Council ('Unfair Commercial Practices Directive').

 2000 m. liepos 18 d. Reklamos įstatymas Nr. VIII-1871 (su pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 22 d. įstatymu Nr. XI-923)

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 64-1937 Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS

ĮSTATYMAS

2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1871 Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo tikslas - gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti

vartotojų interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę bei sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti.

2. Šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus.

3. Jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato papildomų ar kitų reklamos naudojimo reikalavimų arba nustato kitą reklamos naudojimo kontrolės tvarką ar reklaminės veiklos subjektų atsakomybę, taikomos tų įstatymų nuostatos. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokių reklamos naudojimo reikalavimų, taikomos tų sutarčių nuostatos.

4. Šio įstatymo nuostatos atitinkamai taikomos dėl Bendrijoje daromo pažeidimo, kaip jis apibrėžiamas 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, kai pažeidžiamos šio įstatymo 5 ar 6 straipsnio nuostatos.

5. Reklaminės veiklos subjektams atstovaujančios reklamos savitvarkos institucijos turi teisę savanoriškai reglamentuoti ir kontroliuoti savo narių naudojamą reklamą, nustatydamos galiojantiems teisės aktams neprieštaraujančias taisykles.

6. Šis įstatymas nereglamentuoja politinės ir socialinės reklamos bei skelbimų, nesusijusių su ūkine komercine, finansine ar profesine veikla.

7. Šio įstatymo nuostatos įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktus, nurodytus šio įstatymo priede. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1212, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5508 (2002-12-24) Nr. X-808, 2006-09-14, Žin., 2006, Nr. 107-4046 (2006-10-06) Nr. X-1414, 2008-01-11, Žin., 2008, Nr. 11-374 (2008-01-26)

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. (Neteko galios). 2. Ekonominis elgesys – reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar

paslaugų įsigijimu, ūkine komercine, finansine ar profesine veikla. 3. Išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos,

iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose.

4. Klaidinanti reklama - reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

5. Lyginamoji reklama - reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos.

6. Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekės ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją sumokama ar kitaip atsilyginama.

7. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

8. Reklamos davėjas - asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama.

9. Reklamos gamintojas – reklamos paslaugų teikėjas, teikiantis reklamos gamybos paslaugas.

10. Reklamos naudojimas - veikla, apimanti reklamos užsakymą, gamybą, tarpininkavimą ir skleidimą.

2straipsnis papildomas nauja 11 dalimi nuo 2010 m. liepos 3d. Buvusias 2 straipsnio 11–17 dalis laikyti atitinkamai 12–18 dalimis:

11. Reklamos paslaugų teikėjas – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, teikiantys reklamos gamintojo, reklamos skleidėjo ar (ir) reklamos tarpininko paslaugas.

12. Reklaminės veiklos subjektas – reklamos davėjas, reklamos paslaugų teikėjas.

13. Reklamos savitvarkos institucija – reklaminės veiklos subjektų įsteigta savanoriškos kontrolės institucija, kuri vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais reklaminę veiklą, taip pat savo patvirtintomis taisyklėmis (kodeksu).

14. Reklamos skleidėjas – reklamos paslaugų teikėjas, skleidžiantis reklamą bet kokiomis informacijos perteikimo priemonėmis.

15. Reklamos tarpininkas – reklamos paslaugų teikėjas, tarpininkaujantis užsakant reklamos skleidimo arba reklamos gamybos ir skleidimo paslaugas.

16. Reklamos vartotojas - asmuo, kuriam skiriama arba kurį gali pasiekti reklama. 17. Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba

paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. 18. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „komercinis pasiūlymas“, „komercinės veiklos

subjektas“, „sprendimas dėl sandorio“, „vartotojas“, „vidutinis vartotojas“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1212, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5508 (2002-12-24) Nr. X-1414, 2008-01-11, Žin., 2008, Nr. 11-374 (2008-01-26) Nr. XI-923, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 79-4056 (2010-07-03)

ANTRASIS SKIRSNIS REKLAMOS PRINCIPAI IR BENDRIEJI REIKALAVIMAI

3 straipsnis. Reklamos principai Reklama turi būti: 1) padori ir teisinga; 2) aiškiai atpažįstama.

4 straipsnis. Reikalavimai reklamai

2

1. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

2. Reklama draudžiama, jeigu joje: 1) pažeidžiami visuomenės moralės principai; 2) žeminama žmogaus garbė ir orumas; 3) kurstoma tautinė, rasinė, religinė, lyčių ar socialinė neapykanta bei diskriminacija, taip

pat šmeižiama ar dezinformuojama; 4) skatinama prievarta, agresija, keliama panika; 5) skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, saugumui ir aplinkai; 6) piktnaudžiaujama prietarais, žmonių pasitikėjimu, jų patirties ar žinių stoka; 7) be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė,

informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas; 8) reklamos skleidimui naudojamos specialios pasąmonę veikiančios priemonės ir

technologijos; 9) panaudota reklaminė medžiaga yra parengta pažeidžiant autorių teises į literatūros,

meno, mokslo kūrinius ir (ar) gretutines teises.

5 straipsnis. Klaidinanti reklama 1. Draudžiama naudoti klaidinančią reklamą. 2. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo

ir pateikimo kriterijus: 1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių

teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu;

2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija būtų vartotojams prieinama kitais būdais;

3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra nustatytas privalomas tam tikros informacijos reklamoje pateikimas, tai tokia informacija laikoma esmine.

4. Kai reklamoje vartotojui pateikiamas komercinis pasiūlymas, tai joje esmine laikoma Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta informacija.

5. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, ypač reikia atsižvelgti į joje esančią informaciją apie:

1) reklamos davėją ar kitą asmenį, jų veiklą, buveinę, pavadinimą (jei fizinis asmuo, – šio asmens vardą ir pavardę), teisinę formą, turtą, pramoninės ar intelektinės nuosavybės teises, licencijas (leidimus), kvalifikaciją, narystę, apdovanojimus ir nuopelnus;

2) prekes ar paslaugas, jų gamybos vietą ar kilmę, pagaminimo datą, gamybos būdą, paskirtį, kiekį, sudėtį, energetinę vertę, vartojamąsias savybes, pavojingumą, kaip atitinka paskirtį ir vartojimo (naudojimo) tinkamumą, patikros laiką, vietą, būdą bei įvertinimus, vartojimo (naudojimo) būdą, ar atitinka nustatytą standartą, sertifikavimą, oficialų prekės ar paslaugos pripažinimą ir apdovanojimą mugėse, parodose;

3

3) prekių (paslaugų) įsigijimo ir vartojimo (naudojimo) sąlygas – kainą ar jos apskaičiavimo būdą, ar ypatingo kainos pranašumo buvimą, mokėjimo, pristatymo, grąžinimo sąlygas, garantijas, keitimo, remonto, aptarnavimo sąlygas ir poreikį;

4) reklamos davėjo įsipareigojimus, ūkinės komercinės, finansinės ar profesinės veiklos motyvus ir prekės ar paslaugos pardavimo būdą, bet kokį pareiškimą arba žymenį, susijusį su reklamos davėjo arba prekės ar paslaugos tiesioginiu arba netiesioginiu rėmimu arba patvirtinimu;

5) vartotojo teises, riziką, su kuria jis gali susidurti, ir skundų nagrinėjimą. 6. Reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Lietuvos

Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1–21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių.

7. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo.

8. Kai reklama yra skirta tam tikrai reklamos vartotojų grupei, sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, vertinamas jos poveikis vidutiniam tos grupės nariui. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1212, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5508 (2002-12-24) Nr. X-1414, 2008-01-11, Žin., 2008, Nr. 11-374 (2008-01-26)

6 straipsnis. Lyginamoji reklama

1. Lyginamoji reklama leidžiama, kai laikomasi šių reikalavimų: 1) reklama nėra klaidinanti pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnį; 2) reklamoje yra lyginamos prekės ar paslaugos, tenkinančios tuos pačius poreikius ar

skirtos tiems patiems tikslams; 3) reklamoje yra objektyviai lyginamos viena ar daugiau šių prekių ir paslaugų

reikšmingų, svarbių, galimų patikrinti ir būdingų savybių, taip pat gali būti lyginama ir kaina; 4) reklama nesukelia painiavos tarp komercinės veiklos subjektų, tarp reklamos davėjo ir

konkurento arba reklamos davėjo ir konkurento prekių ženklų, pavadinimų, kitų žymenų su skiriamaisiais požymiais, prekių ir paslaugų;

5) reklama nediskredituoja ir nemenkina konkurento prekių ženklų, pavadinimo, kitų žymenų su skiriamaisiais požymiais, jo prekių, paslaugų, veiklos, finansinės ar kitokios padėties;

6) prekės ar paslaugos, turinčios kilmės nuorodą, lyginamos su prekėmis ar paslaugomis su tokia pat kilmės nuoroda;

7) nesąžiningai nesinaudojama konkurento prekių ženklo, pavadinimo ar kitų žymenų su skiriamaisiais požymiais reputacija arba konkuruojančios prekės ar paslaugos nuoroda į kilmę;

8) reklamoje prekės ar paslaugos nepateikiamos kaip prekių ar paslaugų, pažymėtų turinčiu apsaugą prekių ženklu ar pavadinimu, imitacijos ar kopijos.

2. Jeigu lyginamojoje reklamoje pateikiamas konkretus pasiūlymas, turi būti aiškiai nurodyta pasiūlymo galiojimo pabaigos data, o jeigu reikalinga, turi būti nurodyta, kad šis pasiūlymas priklauso nuo turimų prekių kiekio ar paslaugų suteikimo galimybių. Jei tokios reklamos paskelbimo metu pasiūlymas dar negalioja, būtina nurodyti jo įsigaliojimo datą. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1212, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5508 (2002-12-24) Nr. X-1414, 2008-01-11, Žin., 2008, Nr. 11-374 (2008-01-26)

7 straipsnis. Reklama ir vaikai Reklamoje draudžiama daryti žalingą moralinį ir fizinį poveikį vaikams: 1) piktnaudžiauti vaikų pasitikėjimu tėvais, globėjais (rūpintojais), mokytojais ar kitais

suaugusiais asmenimis; 2) tiesiogiai kviesti vaikus daryti poveikį tėvams ar kitiems asmenims, kad šie nupirktų

reklamuojamų prekių ar paslaugų, taip pat tiesiogiai skatinti vaikus pirkti prekių ar paslaugų, pasinaudojant jų nepatyrimu ir patiklumu;

3) formuoti vaikų nuomonę, kad tam tikrų prekių ar paslaugų naudojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;

4

4) nepagrįstai rodyti vaikus, patekusius į situacijas, kurios kelia grėsmę jų sveikatai ir gyvybei.

8 straipsnis. Reklamos atpažįstamumas Reklama turi būti aiškiai atpažįstama pagal pateikimo formą. Jei tikėtina, kad reklamos

vartotojai visuomenės informavimo priemonėje skleidžiamos reklamos dėl jos pateikimo formos gali neatpažinti, tokia reklama turi būti pažymėta žodžiu „Reklama“. Paslėpta reklama draudžiama.

9 straipsnis. Įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos ir prekių ar paslaugų reklama Reklama, skleidžiama bet kokia forma ir bet kokiomis perteikimo priemonėmis, yra

draudžiama tais atvejais, kai siekiama reklamuoti: 1) veiklą, kuri yra įstatymų uždrausta ar neteisėta; 2) prekes ar paslaugas, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti.

TREČIASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI REKLAMAI, SKLEIDŽIAMAI ATSKIROMIS REKLAMOS

PERTEIKIMO PRIEMONĖMIS

10 straipsnis. Reklama televizijos programose Reikalavimus reklamai televizijos programose nustato šis ir Visuomenės informavimo

įstatymas.

11 straipsnis. Reklama kino teatruose ir videosalėse Demonstruojant filmus kino teatruose ir videosalėse, reklama gali būti pateikiama tik prieš

kino filmo demonstravimą ir (ar) po jo.

12 straipsnis. Išorinė reklama 1. Draudžiama įrengti išorinę reklamą: 1) keliuose, virš kelių, kelių juostose ir apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius

informuojančius apie kelio būklę. Išorinę reklamą įrengti draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams. Taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (arba) naudojančią kelio ženklų simboliką. Reklama, įrengta pažeidžiant šiuos reikalavimus, turi būti nuimta, nugriauta ar išmontuota neatlyginant nuostolių jos savininkui arba įrengusių asmenų lėšomis;

2) ant skulptūrų ir paminklų; 3) neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ji įrengiama, savininko sutikimo;

1 dalis papildoma 4 punktu nuo 2008 m. vasario 1 d.: 4) neturint savivaldybės institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo.

2. Įrengti išorinę reklamą kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose leidžiama tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatytais atvejais gavus už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimą, saugomose teritorijose – suderinus su saugomos teritorijos direkcija arba regiono aplinkos apsaugos departamentu, kai saugomoje teritorijoje nėra įsteigtos saugomos teritorijos direkcijos.

3. Išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1414, 2008-01-11, Žin., 2008, Nr. 11-374 (2008-01-26), atitaisymas skelbtas: Žin., 2008, Nr. 16

13 straipsnis. Reikalavimai reklamai, skleidžiamai kitomis reklamos perteikimo priemonėmis

1. Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu.

5

2. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI ATSKIRŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ REKLAMAI

14 straipsnis. Maisto reklama 1. Reklamoje draudžiama: 1) nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias

ar nuo ligų saugančias savybes, jei nėra Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo;

2) nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai.

2. Motinos pieno pakaitalų reklama leidžiama tik sveikatos priežiūros specialistams skirtuose leidiniuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ant šių prekių pakuočių.

15 straipsnis. Sveikatos priežiūros paslaugų reklama Sveikatos priežiūros paslaugų reklamoje draudžiama naudoti paciento vardą, pavardę,

įvaizdį, remtis sveikatos priežiūros valdymo institucijų, sveikatos priežiūros specialistų ar jų profesinių organizacijų rekomendacijomis.

16 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų reklama Tarnybinių ir kovinių ginklų bei šaudmenų reklama leidžiama tik jų prekybos vietose,

specializuotose parodose ar mugėse bei specialistams skirtuose leidiniuose.

PENKTASIS SKIRSNIS REKLAMOS KONTROLĖ

17 straipsnis. Reklamos kontrolės institucijos ir įstaigos

1. Šio įstatymo nustatytų reklamos naudojimo draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), savivaldybės vykdomosios institucijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, saugomos teritorijos direkcija arba regiono aplinkos apsaugos departamentas, kai saugomoje teritorijoje nėra įsteigtos saugomos teritorijos direkcijos, bei Vyriausybės įgaliotos institucijos.

2. Konkurencijos taryba kontroliuoja, ar reklama nėra klaidinanti, ir lyginamąją reklamą; savivaldybės vykdomosios institucijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos bei saugomos teritorijos direkcija arba regiono aplinkos apsaugos departamentas, kai saugomoje teritorijoje nėra įsteigtos saugomos teritorijos direkcijos, – kaip laikomasi išorinės reklamos įrengimo taisyklių; Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Vyriausybės įgaliotos institucijos – kitų šio įstatymo nustatytų draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą.

3. Konkurencijos taryba yra atsakinga už 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo taikymą, kiek tai susiję su Konkurencijos tarybos funkcijomis kontroliuojant, ar reklama nėra klaidinanti, ir lyginamąją reklamą.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir įstaigos, kontroliuodamos reklamos naudojimą, bendradarbiauja su reklamos savitvarkos institucijomis. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-808, 2006-09-14, Žin., 2006, Nr. 107-4046 (2006-10-06) Nr. X-1414, 2008-01-11, Žin., 2008, Nr. 11-374 (2008-01-26)

18 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės

6

1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Vyriausybės įgaliotos institucijos, kontroliuodamos šio įstatymo nustatytų reklamos naudojimo draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą, turi teisę:

1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų asmenų šio įstatymo pažeidimo tyrimui reikalingą informaciją ir dokumentus;

2) gauti iš reklaminės veiklos subjektų informaciją ir dokumentus, o prireikus – ir reklamuojamų prekių pavyzdžius, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti. Ištyrus pažeidimą, o jeigu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas buvo apskųstas teismui, – įsiteisėjus teismo sprendimui, reklamuojamų prekių pavyzdžiai ir dokumentai grąžinami reklaminės veiklos subjektams;

3) reikalauti, kad reklaminės veiklos subjektai ar jų vadovai bei kiti už reklamos naudojimą atsakingi asmenys atvyktų ir duotų žodinių ar rašytinių paaiškinimų;

4) įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti šio įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą;

5) skirti reklaminės veiklos subjektams administracinę nuobaudą – įspėjimą, kad, per Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytą laiką nenutraukus šio įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimo, bus skiriamos šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytos baudos;

6) įstatymų nustatytais atvejais skirti baudas. 2. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Vyriausybės įgaliotų institucijų

darbuotojams draudžiama atskleisti jiems patikėtą reklaminės veiklos subjektų komercinę paslaptį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1212, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5508 (2002-12-24) Nr. X-1414, 2008-01-11, Žin., 2008, Nr. 11-374 (2008-01-26)

19 straipsnis. Konkurencijos tarybos teisės ir pareigos kontroliuojant reklamą 1. Konkurencijos tarybos teises ir pareigas kontroliuojant, ar reklama nėra klaidinanti, ir

lyginamąją reklamą nustato šis įstatymas ir Konkurencijos įstatymas. 2. Konkurencijos taryba, be Konkurencijos įstatymo nustatytų teisių, taip pat turi teisę: 1) priimti sprendimą dėl reklamos pripažinimo klaidinančia ar neleidžiama lyginamąja; 2) gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, Konkurencijos įstatymo

nustatyta tvarka laikinai, kol bus priimtas galutinis Konkurencijos tarybos sprendimas, uždrausti skleisti reklamą, jeigu yra pakankamai duomenų, kad paskleista ar numatoma paskleisti reklama gali būti pripažinta klaidinančia ar neleidžiama lyginamąja ir padarytų kitiems asmenims ar visuomenės interesams esminės žalos ar susidarytų nepataisomos pasekmės;

3) įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą, nustatant šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas;

4) skirti reklaminės veiklos subjektams administracinę nuobaudą – įspėjimą, kad, per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nenutraukus klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimo, bus skiriamos 22 straipsnyje nustatytos baudos;

5) įpareigoti reklaminės veiklos subjektus, kurių reklama pripažinta klaidinančia ar neleidžiama lyginamąja, ją paneigti;

6) šio bei Konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais skirti baudas. 3. Konkurencijos taryba turi 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo kompetentingai institucijai numatytas teises, kiek tai susiję su Konkurencijos tarybos funkcijomis kontroliuojant, ar reklama nėra klaidinanti, ir lyginamąją reklamą. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1212, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5508 (2002-12-24) Nr. X-808, 2006-09-14, Žin., 2006, Nr. 107-4046 (2006-10-06)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS ATSAKOMYBĖS UŽ REKLAMOS ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

TAIKYMO TVARKA

7

20 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus 1. Reklaminės veiklos subjektai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako šio ir kitų

įstatymų nustatyta tvarka. 2. Fiziniams asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta

administracinė atsakomybė.

21 straipsnis. Atsakomybės už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą ypatumai

1. Reklamos davėjas atsako už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šis įstatymas buvo pažeistas ne dėl jo kaltės.

2. Reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas atsako už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą tik tuo atveju, jei žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama klaidinanti ar neleidžiama lyginamoji reklama arba klaidinimas ar neleistinas lyginimas įvyko dėl jo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas negali pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją (gamintoją). Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1212, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5508 (2002-12-24)

22 straipsnis. Baudos ir įspėjimas 1. Už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos

subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje nurodyti pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos.

2. Už Konkurencijos tarybos laikino draudimo skleisti reklamą nevykdymą arba įpareigojimo paneigti klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama vieno tūkstančio litų už kiekvieną nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną bauda.

3. Už Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir (ar) Vyriausybės įgaliotų institucijų reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, o prireikus – ir reklamuojamų prekių pavyzdžius, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų.

4. Už šio įstatymo 9 straipsnyje uždraustos reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų.

5. Už šio įstatymo 4, 7, 8, 11, 13, 14, 15, 16 straipsniuose nustatytų reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už šių reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos.

6. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti pažeidimai laikomi piktybiniais ir bauda už šiuos pažeidimus skiriama be įspėjimo. Bauda be įspėjimo skiriama ir tuo atveju, kai reklaminės veiklos subjektas po įpareigojimo nutraukti reklamos naudojimą jį atnaujina pažeisdamas įpareigojimą.

7. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto.

8. Konkurencijos tarybos ar Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys įspėjimo ar baudos skyrimą, o jeigu skiriama bauda – taip pat turi būti motyvuojamas baudos dydžio mažinimas ar didinimas.

8

9. Skundą dėl Konkurencijos tarybos ar Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos.

10. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

11. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo.

12. Už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

13. Bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos, o šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais – nuo reklamos kontrolės institucijos ar valstybės įstaigos sprendimo priėmimo dienos. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1212, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5508 (2002-12-24) Nr. X-1414, 2008-01-11, Žin., 2008, Nr. 11-374 (2008-01-26)

23 straipsnis. Reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarka 1. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus pažeidimus tiria ir nagrinėja

Konkurencijos taryba. Pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarką bei Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo ir apskundimo tvarką nustato Konkurencijos įstatymas.

2. Šio įstatymo 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus pažeidimus nagrinėja ir baudas ar įspėjimą už juos skiria Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šio straipsnio nustatyta tvarka.

3. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir (ar) Vyriausybės įgaliotų institucijų įgalioti darbuotojai dėl šio įstatymo 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytų pažeidimų atlieka tyrimą ir surašo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytos formos protokolą. Baigę tyrimą, ne vėliau kaip per 30 dienų bylą su išvadomis ir pasiūlymais perduoda nagrinėti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

4. Kai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja bylą dėl pažeidimo, nagrinėjime gali dalyvauti reklaminės veiklos subjektas, dėl kurio veiksmų nagrinėjama byla, jo atstovas, kurie turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimų, pateikti prašymų. Reklaminės veiklos subjekto, dėl kurio veiksmų nagrinėjama byla, jo atstovo, jeigu jie buvo laiku informuoti apie pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas bylos nagrinėti nekliudo.

5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi bylą, priima nutarimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas ar įspėjimą arba, jeigu nėra šiame įstatyme nustatyto pagrindo, atsisakyti skirti baudas ar įspėjimą. Nutarime turi būti nurodyta: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie reklaminės veiklos subjektą, dėl kurio veiksmų buvo priimtas nutarimas, pažeidimo faktą patvirtinantys duomenys, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą, reklaminės veiklos subjekto, dėl kurio veiksmų buvo priimtas nutarimas, paaiškinimai ir jų įvertinimas, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka.

6. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos išsiunčiami asmenims, dėl kurių šie nutarimai priimti. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1212, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5508 (2002-12-24) Nr. X-1414, 2008-01-11, Žin., 2008, Nr. 11-374 (2008-01-26)

24 straipsnis. Baudų išieškojimas

9

10

1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos paskyrimo.

2. Nesumokėta bauda išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1414, 2008-01-11, Žin., 2008, Nr. 11-374 (2008-01-26)

25 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimų apskundimas 1. Reklaminės veiklos subjektai per 20 dienų nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos

tarnybos, įpareigojusios nutraukti reklamos naudojimą ar paskyrusios baudą, nutarimo gavimo dienos gali šį nutarimą apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1414, 2008-01-11, Žin., 2008, Nr. 11-374 (2008-01-26)

26 straipsnis. Teisių gynimas 1. Asmenys, kurių teisės bei įstatymų saugomi interesai pažeidžiami naudojant šio

įstatymo draudžiamą reklamą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) reklamos naudojimo nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus,

paneigiančius klaidinančią reklamą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas teises taip pat turi reklaminės veiklos

subjektų ar vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos bei reklamos savitvarkos institucijos.

SEPTINTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 28 straipsnį, įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

28 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei 1. Vyriausybė per 3 mėnesius nuo šio įstatymo priėmimo parengia ir pateikia Seimui

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo įstatymų projektus.

2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina Reklamos įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.

3. Kol bus įsteigta Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, šiuo įstatymu jai nustatytą reklamos naudojimo kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1984 m. rugsėjo 10 d. Tarybos direktyva 84/450/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl klaidinančios reklamos suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 227).

2. 1997 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/55/EB, iš dalies pakeičianti Direktyvą 84/450 dėl klaidinančios reklamos taip, kad būtų įtraukta lyginamoji reklama (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 365).

3. 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL 2004 m. L 364, p. 1). Priedas papildomas 4 punktu nuo 2008 m. vasario 1 d.:

4. 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) (OL 2005 L 149, p. 22). Įstatymas papildytas priedu: Nr. IX-1212, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5508 (2002-12-24) Priedo pakeitimai: Nr. X-808, 2006-09-14, Žin., 2006, Nr. 107-4046 (2006-10-06) Nr. X-1414, 2008-01-11, Žin., 2008, Nr. 11-374 (2008-01-26)

________________

Pakeitimai:

1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1212, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5508 (2002-12-24) REKLAMOS ĮSTATYMO 1, 2, 5, 6, 18, 19, 21, 22, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-808, 2006-09-14, Žin., 2006, Nr. 107-4046 (2006-10-06) REKLAMOS ĮSTATYMO 1, 17, 19 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1414, 2008-01-11, Žin., 2008, Nr. 11-374 (2008-01-26) REKLAMOS ĮSTATYMO 1, 2, 5, 6, 12, 17, 18, 22, 23, 24, 25 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2008 m. vasario 1 d. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2008 m. liepos 1 d. Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2008, Nr. 16

4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-923, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 79-4056 (2010-07-03) REKLAMOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo Vilija Tamaliūnienė (2010-07-10) vitama@lrs.lt

11

12


Данные недоступны.

№ в WIPO Lex LT025