À propos de la propriété intellectuelle Formation en propriété intellectuelle Respect de la propriété intellectuelle Sensibilisation à la propriété intellectuelle La propriété intellectuelle pour… Propriété intellectuelle et… Propriété intellectuelle et… Information relative aux brevets et à la technologie Information en matière de marques Information en matière de dessins et modèles industriels Information en matière d’indications géographiques Information en matière de protection des obtentions végétales (UPOV) Lois, traités et jugements dans le domaine de la propriété intellectuelle Ressources relatives à la propriété intellectuelle Rapports sur la propriété intellectuelle Protection des brevets Protection des marques Protection des dessins et modèles industriels Protection des indications géographiques Protection des obtentions végétales (UPOV) Règlement extrajudiciaire des litiges Solutions opérationnelles à l’intention des offices de propriété intellectuelle Paiement de services de propriété intellectuelle Décisions et négociations Coopération en matière de développement Appui à l’innovation Partenariats public-privé Outils et services en matière d’intelligence artificielle L’Organisation Travailler avec nous Responsabilité Brevets Marques Dessins et modèles industriels Indications géographiques Droit d’auteur Secrets d’affaires Académie de l’OMPI Ateliers et séminaires Application des droits de propriété intellectuelle WIPO ALERT Sensibilisation Journée mondiale de la propriété intellectuelle Magazine de l’OMPI Études de cas et exemples de réussite Actualités dans le domaine de la propriété intellectuelle Prix de l’OMPI Entreprises Universités Peuples autochtones Instances judiciaires Ressources génétiques, savoirs traditionnels et expressions culturelles traditionnelles Économie Égalité des genres Santé mondiale Changement climatique Politique en matière de concurrence Objectifs de développement durable Technologies de pointe Applications mobiles Sport Tourisme PATENTSCOPE Analyse de brevets Classification internationale des brevets Programme ARDI – Recherche pour l’innovation Programme ASPI – Information spécialisée en matière de brevets Base de données mondiale sur les marques Madrid Monitor Base de données Article 6ter Express Classification de Nice Classification de Vienne Base de données mondiale sur les dessins et modèles Bulletin des dessins et modèles internationaux Base de données Hague Express Classification de Locarno Base de données Lisbon Express Base de données mondiale sur les marques relative aux indications géographiques Base de données PLUTO sur les variétés végétales Base de données GENIE Traités administrés par l’OMPI WIPO Lex – lois, traités et jugements en matière de propriété intellectuelle Normes de l’OMPI Statistiques de propriété intellectuelle WIPO Pearl (Terminologie) Publications de l’OMPI Profils nationaux Centre de connaissances de l’OMPI Série de rapports de l’OMPI consacrés aux tendances technologiques Indice mondial de l’innovation Rapport sur la propriété intellectuelle dans le monde PCT – Le système international des brevets ePCT Budapest – Le système international de dépôt des micro-organismes Madrid – Le système international des marques eMadrid Article 6ter (armoiries, drapeaux, emblèmes nationaux) La Haye – Le système international des dessins et modèles industriels eHague Lisbonne – Le système d’enregistrement international des indications géographiques eLisbon UPOV PRISMA UPOV e-PVP Administration UPOV e-PVP DUS Exchange Médiation Arbitrage Procédure d’expertise Litiges relatifs aux noms de domaine Accès centralisé aux résultats de la recherche et de l’examen (WIPO CASE) Service d’accès numérique aux documents de priorité (DAS) WIPO Pay Compte courant auprès de l’OMPI Assemblées de l’OMPI Comités permanents Calendrier des réunions WIPO Webcast Documents officiels de l’OMPI Plan d’action de l’OMPI pour le développement Assistance technique Institutions de formation en matière de propriété intellectuelle Mesures d’appui concernant la COVID-19 Stratégies nationales de propriété intellectuelle Assistance en matière d’élaboration des politiques et de formulation de la législation Pôle de coopération Centres d’appui à la technologie et à l’innovation (CATI) Transfert de technologie Programme d’aide aux inventeurs WIPO GREEN Initiative PAT-INFORMED de l’OMPI Consortium pour des livres accessibles L’OMPI pour les créateurs WIPO Translate Speech-to-Text Assistant de classification États membres Observateurs Directeur général Activités par unité administrative Bureaux extérieurs Avis de vacance d’emploi Achats Résultats et budget Rapports financiers Audit et supervision
Arabic English Spanish French Russian Chinese
Lois Traités Jugements Parcourir par ressort juridique

Lituanie

LT101

Retour

Įstatyma 2006 m. spalio 19 d. Nr. X-862 augalų veislių apsaugos įstatymo 1, 2, 4, 5, 18, 19, 24, 26, 29, 37 straipsnių, dešimtojo skirsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu



LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUGALŲ VEISLIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 2, 4, 5, 18, 19, 24, 26, 29, 37 STRAIPSNIŲ,

DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO

PRIEDU

Į S T A T Y M A S

2006 m. spalio 19 d. Nr. X-862

Vilnius

(Žin., 2001, Nr. 104-3701)

1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas

Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi:

„3. Šiuo Įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas Įstatymo

priede.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Augalų medžiaga – augalai arba jų dalys.

2. Augalų gentis – sistematikos vienetą sudaranti organizmų grupė, apimanti artimas,

bendrą protėvį turinčias augalų rūšis.

3. Augalų rūšis – sistematikos vienetą sudaranti giminiškų organizmų grupė, gyvojoje

gamtoje užimanti palyginti pastovią vietą ir atliekanti savo funkcijas visuotinėje biologinėje

medžiagų apykaitoje tik tai grupei savitu būdu.

4. Augalų veislė (toliau – veislė) – augalų grupė, priklausanti pačiam žemiausiam žinomam

augalų taksonui, kuri, nepaisant to, ar atitinka sąlygas, kad veislei būtų suteikta teisinė apsauga:

1) turi tam genotipui ar genotipų kombinacijai būdingas savybes;

2) išsiskiria iš kurios kitos augalų grupės bent vienu būdingu požymiu;

3) laikoma atskiru vienetu dėl gebėjimo dauginantis išlaikyti visus tos veislės augalams

būdingus požymius nepakitusius.

5. Augalų genčių ir rūšių sąrašas – žemės ūkio ministro tvirtinamas augalų genčių ir rūšių,

kurių veislėms šiuo Įstatymu suteikiama teisinė apsauga, sąrašas.

6. Augalų taksonas – bet kuri taksonominė augalų grupė (klasė, eilė, šeima, gentis, rūšis,

porūšis, varietetas, forma).

7. Dauginamoji medžiaga – sėkla, visas augalas ar vegetatyvinė augalo dalis (skiepūgliai,

poskiepiai, ūgliai, šakniastiebių dalys, stiebagumbiai ir kt.), skirti tam tikros veislės augalams

dauginti.

8. Genotipas – organizmo paveldimumo veiksnių visuma.

9. Licencinė sutartis – raštiškas selekcininko susitarimas su fiziniais ar juridiniais

asmenimis ar Lietuvos Respublikoje įsteigtais Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose

Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialais, kuriuo šiems asmenims suteikiama

teisė nurodytoje teritorijoje sutartomis sąlygomis dauginti ir tiekti rinkai veislės, kuriai suteikta

teisinė apsauga, dauginamąją medžiagą.

10. Licencinis užmokestis – pagal licencinę sutartį mokamas užmokestis.

11. Selekcininkas:

1) vienas ar keli fiziniai asmenys, sukūrę ar atradę ir išskyrę naują augalo veislę;

2) juridinis asmuo, kurio vienas ar keli darbuotojai pagal darbo sutartį arba atlikdami

tarnybinę užduotį sukūrė ar atrado ir išskyrė naują augalo veislę;

3) Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos

ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialai, sukūrę ar atradę ir išskyrę naują augalo

2

veislę;

4) teisių perėmėjas, įgijęs turtines teises į veislę iš šios dalies 1-3 punktuose nurodytų

asmenų.

12. Selekcinis užmokestis – ūkininko ar kito žemės naudotojo selekcininkui mokamas

užmokestis už savo ūkyje užaugintą ir toliau sėjai savo ūkyje naudojamą saugomos veislės

dauginamąją medžiagą.

13. Valstybės ūkiui svarbi saugoma veislė – veislė, reikalinga tam tikrų savybių turinčios

dauginamosios medžiagos tiekimui rinkai užtikrinti.

14. Veislės teisinės apsaugos paraiška – Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių

sąrašo tvarkytojui pateikiamas raštiškas prašymas suteikti veislei teisinę apsaugą.

15. Visuotinai žinoma veislė – veislė, kuri tampa visuotinai žinoma nuo paraiškos

pateikimo bet kurioje valstybėje dienos, sudarius galimybę suteikti veislei teisinę apsaugą arba

įrašyti ją į oficialų veislių sąrašą.“

3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

4 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „paraiškos“ įrašyti žodžius „veislės teisinės apsaugos

paraiškos (toliau – paraiška)“, vietoj žodžio „augalinė“ įrašyti žodį „augalų“, 2 dalyje vietoj žodžio

„augalinės“ įrašyti žodį „augalų“, pakeisti ir papildyti 3 ir 4 punktus, 5 punkte vietoj žodžių

„Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių sąrašą“ įrašyti žodžius „Nacionalinį augalų veislių

sąrašą“, 6 punkte vietoj žodžio „augalinė“ įrašyti žodį „augalų“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

4 straipsnis. Naujumas

1. Veislė laikoma nauja, jeigu iki veislės teisinės apsaugos paraiškos (toliau – paraiška)

pateikimo datos jos dauginamoji ar augalų medžiaga nebuvo parduota ar kitaip perleista naudoti

kitiems asmenims paties selekcininko iniciatyva arba sutikimu:

1) Lietuvos Respublikoje – anksčiau kaip prieš vienerius metus;

2) kitos valstybės teritorijoje – anksčiau kaip prieš ketverius metus, o medžių, vynmedžių ir

uogakrūmių veislių – anksčiau kaip prieš šešerius metus.

2. Parduodant ar kitaip perleidžiant veislės dauginamosios ar augalų medžiagos valdymo

teisę kitiems asmenims, veislės naujumas neprarandamas, jeigu:

1) padaryta žala selekcininkui arba jo teisių perėmėjui;

2) pagal sutartį buvo perleistos selekcininko teisės;

3) tai numatyta sutartyje, pagal kurią fiziniai ar juridiniai asmenys ar Lietuvos Respublikoje

įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų

įmonių filialai daugina atitinkamos veislės dauginamąją medžiagą selekcininko vardu, su sąlyga,

kad selekcininkas nepraranda nuosavybės teisės į dauginamąją medžiagą ir kad dauginamoji

medžiaga nenaudojama kitos veislės dauginamajai medžiagai gaminti;

4) tai numatyta sutartyje, pagal kurią fiziniai ar juridiniai asmenys ar Lietuvos Respublikoje

įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų

įmonių filialai atlieka lauko bandymus ar laboratorinius tyrimus veislei įvertinti;

5) tai padaryta vykdant įstatymus ar administracinius įpareigojimus, ypač kai tai susiję su

biologiniu saugumu ar veislės įrašymu į Nacionalinį augalų veislių sąrašą;

6) kuriant veislę ar atliekant šios dalies 3-5 punktuose numatytus veiksmus, veislės augalų

medžiaga, kaip šalutinis ar perteklinis produktas, parduodama ar perduodama vartoti nenurodant

veislės.“

4 straipsnis. 5 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Bet kuri kita veislė laikoma visuotinai žinoma nuo paraiškos pateikimo bet kurioje

valstybėje dienos, sudarius galimybę suteikti veislei teisinę apsaugą arba įrašyti ją į oficialų veislių

sąrašą.“

5 straipsnis. 18 straipsnio 1 dalies pakeitimas

3

18 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos

šalyje narėje“ įrašyti žodžius „bet kurioje kitoje valstybėje“, vietoj žodžio „augalo“ įrašyti žodį

„augalų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Veislės pavadinimas turi padėti tą veislę identifikuoti. Veislės pavadinimas negali būti

sudarytas vien tiktai iš skaitmenų, išskyrus atvejus, kai jau yra nusistovėjusi tokia veislių žymėjimo

tvarka. Pavadinimas neturi klaidinti arba sukelti painiavos dėl veislės požymių, jos vertės ar

identiškumo, selekcininkų tapatybės. Jis turi skirtis nuo kiekvieno kito pavadinimo, kuriuo

Lietuvoje ar bet kurioje kitoje valstybėje pavadintos tos pačios ar artimai susijusios augalų rūšies

veislės.“

6 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

19 straipsnyje vietoj žodžių „selekcininko prašymu“ įrašyti žodžius „Saugomų veislių sąrašo

tvarkytojo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

19 straipsnis. Veislės pavadinimo pakeitimas

Veislės pavadinimas gali būti pakeistas Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo arba teismo

sprendimu.“

7 straipsnis. 24 straipsnio 1 dalies papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 24 straipsnio 1 dalį nauju 1 punktu:

„1) selekcininkas arba jo įgaliotas atstovas pateikia raštišką prašymą Saugomų veislių sąrašo

tvarkytojui išbraukti veislę iš Saugomų veislių sąrašo;“.

2. Buvusius 24 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktus laikyti atitinkamai 2, 3, 4 ir 5 punktais.

8 straipsnis. 26 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 26 straipsnį nauja 2 dalimi:

„2. Asmeniui, nesudariusiam licencinės sutarties arba negavusiam selekcininko raštiško

sutikimo dėl veislės, kuriai suteikta teisinė apsauga, dauginamosios medžiagos panaudojimo,

draudžiama atlikti bet kokius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, susijusius su saugomos

veislės dauginamąja medžiaga.“

2. Buvusias 26 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis, 4 dalyje vietoj žodžio

„augalinę“ įrašyti žodį „augalų“ ir šias dalis išdėstyti taip:

„3. Asmenys, naudojantys veislę pagal licencinę sutartį, privalo pranešti selekcininkui apie

padaugintą, parduotą bei kitaip realizuotą dauginamąją medžiagą, jeigu kitaip nenumatyta

licencinėje sutartyje.

4. Naudojant augalų medžiagą, gautą saugomos veislės dauginamąją medžiagą panaudojus

be licencinės sutarties, būtina gauti selekcininko sutikimą, išskyrus atvejį, kai selekcininkas turėjo

protingą galimybę įgyvendinti savo teises, susijusias su šia dauginamąja medžiaga.“

9 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

29 straipsnyje vietoj žodžio „augaline“ įrašyti žodį „augalų“, vietoj žodžio „augalinės“

įrašyti žodį „augalų“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

29 straipsnis. Veiksmai, kai netaikoma veislės apsauga

Veislės apsauga netaikoma, jei atliekami veiksmai yra susiję su bet kuria saugomos veislės

dauginamąja ar augalų medžiaga arba 27 straipsnyje nurodyta veisle, kuri buvo parduota ar kitokiu

būdu realizuota valstybėje, priklausančioje Tarptautinei naujų augalų veislių apsaugos sąjungai,

paties selekcininko arba jo sutikimu, ar su bet kokia augalų medžiaga, gauta iš minėtos

dauginamosios medžiagos, jeigu šie veiksmai:

1) nesusiję su tolesniu tos veislės dauginamosios medžiagos dauginimu;

2) nesusiję su dauginamosios ar augalų medžiagos išvežimu į valstybes, kuriose teisiškai

nesaugomos šių augalų genčių ar rūšių veislės, išskyrus augalų medžiagos išvežimą galutinai

suvartoti.“

4

10 straipsnis. 37 straipsnio 1 dalies pakeitimas

37 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Žemės ūkio ministerijos“ įrašyti žodį „ūkininkų“ ir šią dalį

išdėstyti taip:

„1. Pareiškėjų skundams dėl Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo sprendimų, taip pat

skundams dėl nepatenkinamo paraiškų ekspertizių ir veislių techninio patikrinimo atlikimo bei

kitiems su veislių teisine apsauga susijusiems klausimams nagrinėti ir spręsti žemės ūkio ministras

sudaro penkių narių Apeliacinę tarybą ir paskiria jos pirmininką. Apeliacinė taryba sudaroma 3

metams iš Žemės ūkio ministerijos, ūkininkų, žemdirbių ne pelno organizacijų ir mokslo įstaigų

atstovų.“

11 straipsnis. Įstatymo dešimtojo skirsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti dešimtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„DEŠIMTASIS SKIRSNIS

SELEKCININKO TEISIŲ GYNIMO BUDAI IR ATSAKOMYBĖ UŽ AUGALŲ VEISLIŲ

APSAUGOS ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

41 straipsnis. Teisių gynimo būdai

1. Selekcininkai ar jų įgalioti atstovai, gindami savo teises, taip pat licenciatai, gindami

jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas;

5) taikyti kitus šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

2. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti

veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, vykdymą, teismas šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos

41 4

straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo nustatytų teisių

pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai

piniginę kompensaciją, jeigu taikant šioje straipsnio dalyje nurodytus teisių gynimo būdus atsirastų

neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra

priimtina ir pakankama.

41 1 straipsnis. Teisė gauti informaciją

Nagrinėdamas ginčą dėl šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, teismas, remdamasis

ieškovo pagrįstu prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti

informaciją apie šio Įstatymo nustatytų ieškovo teisių pažeidimą ir apie augalų veislių, kurioms

suteikta teisinė apsauga, kilmę ir platinimo būdus bei panaudotos tų veislių dauginamosios

medžiagos kiekius ir kainas.

41 2 straipsnis. Įrodymai

1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai

pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus

pagrindžiančius įrodymus, prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali išreikalauti iš

priešingos šalies šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos

apsauga. Teismas pakankamą augalo veislės, kuriai suteikta teisinė apsauga, dauginamosios

medžiagos atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio Įstatymo nustatytų teisių

pažeidimas.

2. Jeigu šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali

5

išreikalauti iš priešingos šalies banko finansinius ar komercinius dokumentus, jei garantuojama

konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą

nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti

sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.

41 3 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės

1. Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio

proceso kodeksas ir šis Įstatymas.

2. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas,

teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai

nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:

1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;

2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;

3) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos saugomos veislės

dauginamąją medžiagą, jeigu įtariama, kad tai gali pažeisti ar pažeidžia šio Įstatymo nustatytas

teises;

4) areštuoti šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba

tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti banko,

finansinius ar komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu

pažeidimas padarytas komerciniu tikslu;

5) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.

3. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos

priemonės yra pažeidžiamos ir šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo darymu

įtariamus asmenis užtikrinti tinkamą galimos žalos kompensavimą asmeniui, prašiusiam taikyti

laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio

interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra šio Įstatymo nustatytų teisių turėtojas

ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos arba kad gresia toks pažeidimas.

5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius

įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos šio Įstatymo nustatytos teisės, prašymu

gali taikyti laikinąsias priemones, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga, ir taip

užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus, tai yra:

1) išsamiai aprašyti šio Įstatymo nustatytas teises pažeidžiančią saugomos veislės

dauginamąją medžiagą ir ją sulaikyti arba tik aprašyti;

2) areštuoti šio Įstatymo nustatytas teises pažeidžiančią saugomos veislės dauginamąją

medžiagą ir su ja susijusius dokumentus ir juos paimti;

3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso

kodekse.

6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus

atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą

pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios priemonės

taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, t. y. iš

karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti išklausytam, laikinosios apsaugos

ir įrodymų priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per proto kriterijus atitinkantį terminą po

pranešimo apie priemonių taikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar

patvirtintos.

7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina

arba jos tampa nepagrįstomis dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar

neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio Įstatymo nustatytų teisių

pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar

6

įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio,

atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių priemonių taikymo.

41 4 straipsnis. Atkuriamosios priemonės

1. Šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir

reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos augalų veislių, kurioms suteikta teisinė apsauga, dauginamąją

medžiagą taip, kad jiems nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga, ar sunaikinti

augalų veislių dauginamąją medžiagą, kurią teismas nustatė kaip neteisėtai naudojamą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio

taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Be to,

šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo

sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

41 5 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas

1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.

2. Nustatydamas dėl šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos

(nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas,

turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje

nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Šio Įstatymo nustatytas teises

pažeidžianti saugomos veislės dauginamoji medžiaga gali būti perduota tų teisių turėtojams šių

prašymu.

3. Šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas

atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant saugomų augalų veislių

dauginamąją medžiagą.

4. Vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimo,

atlyginimo šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris

turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs saugomos veislės dauginamąją

medžiagą (t. y. sudaręs licencinę sutartį ar gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis

neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

5. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus, nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio

Įstatymo nustatytas teises (t. y. jo veiksmuose nėra kaltės), teismas šio Įstatymo 41 straipsnio 1

dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali išreikalauti pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda

laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio Įstatymo nustatytas teises.

Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių turėtojas tokią

naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių turėtojas

turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra

pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

41 6 straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas

Sprendimą dėl šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimo priimantis teismas šio Įstatymo 41

straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti

informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės

informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo

sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip.

Teismo sprendimo paskelbimo būdas ir kiek skelbti, nustatoma pačiame sprendime. Šio Įstatymo 41

straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti, kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo

nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai apie priimtą teismo sprendimą ar teismo

sprendimui paskelbti.

41 7 straipsnis. Augalų veislių teisinės apsaugos pažeidimo fakto nebuvimo nustatymas

Suinteresuotas asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, prašydamas teismo nustatyti, kad jo veikla

nepažeidžia augalų veislių teisinės apsaugos nuostatų.

7

Suinteresuotam asmeniui įrodžius, kad jo veikla nepažeidžia augalų veislių teisinės apsaugos

nuostatų, teismas sprendimu nustato augalų veislių teisinės apsaugos pažeidimo nebuvimo faktą.

Selekcininkai ar jų įgalioti atstovai apie iškeltą bylą dėl augalų veislių teisinės apsaugos

pažeidimo nebuvimo fakto nustatymo privalo informuoti visus licenciatus. Jeigu licencinėje

sutartyje nenumatyta kitaip, licenciatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šią bylą.

41 8 straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir juridiniai asmenys ar Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėse

narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialai, pažeidę šio Įstatymo

reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

41 9 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas

Saugomų augalų veislių dauginamajai medžiagai, kurios importas iš trečiųjų valstybių į

Lietuvos Respubliką arba eksportas iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias valstybes laikytinas 41

straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų teisių pažeidimu, turi būti taikomos Europos Sąjungos ir

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos muitinės priežiūros priemonės.“

12 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu

Papildyti Įstatymą priedu:

„Lietuvos Respublikos augalų veislių

apsaugos įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl

intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas, p.

32).“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

______________