عن الملكية الفكرية التدريب في مجال الملكية الفكرية إذكاء الاحترام للملكية الفكرية التوعية بالملكية الفكرية الملكية الفكرية لفائدة… الملكية الفكرية و… الملكية الفكرية في… معلومات البراءات والتكنولوجيا معلومات العلامات التجارية معلومات التصاميم الصناعية معلومات المؤشرات الجغرافية معلومات الأصناف النباتية (الأوبوف) القوانين والمعاهدات والأحكام القضائية المتعلقة بالملكية الفكرية مراجع الملكية الفكرية تقارير الملكية الفكرية حماية البراءات حماية العلامات التجارية حماية التصاميم الصناعية حماية المؤشرات الجغرافية حماية الأصناف النباتية (الأوبوف) تسوية المنازعات المتعلقة بالملكية الفكرية حلول الأعمال التجارية لمكاتب الملكية الفكرية دفع ثمن خدمات الملكية الفكرية هيئات صنع القرار والتفاوض التعاون التنموي دعم الابتكار الشراكات بين القطاعين العام والخاص أدوات وخدمات الذكاء الاصطناعي المنظمة العمل مع الويبو المساءلة البراءات العلامات التجارية التصاميم الصناعية المؤشرات الجغرافية حق المؤلف الأسرار التجارية أكاديمية الويبو الندوات وحلقات العمل إنفاذ الملكية الفكرية WIPO ALERT إذكاء الوعي اليوم العالمي للملكية الفكرية مجلة الويبو دراسات حالة وقصص ناجحة في مجال الملكية الفكرية أخبار الملكية الفكرية جوائز الويبو الأعمال الجامعات الشعوب الأصلية الأجهزة القضائية الموارد الوراثية والمعارف التقليدية وأشكال التعبير الثقافي التقليدي الاقتصاد التمويل الأصول غير الملموسة المساواة بين الجنسين الصحة العالمية تغير المناخ سياسة المنافسة أهداف التنمية المستدامة التكنولوجيات الحدودية التطبيقات المحمولة الرياضة السياحة ركن البراءات تحليلات البراءات التصنيف الدولي للبراءات أَردي – البحث لأغراض الابتكار أَردي – البحث لأغراض الابتكار قاعدة البيانات العالمية للعلامات مرصد مدريد قاعدة بيانات المادة 6(ثالثاً) تصنيف نيس تصنيف فيينا قاعدة البيانات العالمية للتصاميم نشرة التصاميم الدولية قاعدة بيانات Hague Express تصنيف لوكارنو قاعدة بيانات Lisbon Express قاعدة البيانات العالمية للعلامات الخاصة بالمؤشرات الجغرافية قاعدة بيانات الأصناف النباتية (PLUTO) قاعدة بيانات الأجناس والأنواع (GENIE) المعاهدات التي تديرها الويبو ويبو لكس - القوانين والمعاهدات والأحكام القضائية المتعلقة بالملكية الفكرية معايير الويبو إحصاءات الملكية الفكرية ويبو بورل (المصطلحات) منشورات الويبو البيانات القطرية الخاصة بالملكية الفكرية مركز الويبو للمعارف الاتجاهات التكنولوجية للويبو مؤشر الابتكار العالمي التقرير العالمي للملكية الفكرية معاهدة التعاون بشأن البراءات – نظام البراءات الدولي ePCT بودابست – نظام الإيداع الدولي للكائنات الدقيقة مدريد – النظام الدولي للعلامات التجارية eMadrid الحماية بموجب المادة 6(ثالثاً) (الشعارات الشرفية، الأعلام، شعارات الدول) لاهاي – النظام الدولي للتصاميم eHague لشبونة – النظام الدولي لتسميات المنشأ والمؤشرات الجغرافية eLisbon UPOV PRISMA UPOV e-PVP Administration UPOV e-PVP DUS Exchange الوساطة التحكيم قرارات الخبراء المنازعات المتعلقة بأسماء الحقول نظام النفاذ المركزي إلى نتائج البحث والفحص (CASE) خدمة النفاذ الرقمي (DAS) WIPO Pay الحساب الجاري لدى الويبو جمعيات الويبو اللجان الدائمة الجدول الزمني للاجتماعات WIPO Webcast وثائق الويبو الرسمية أجندة التنمية المساعدة التقنية مؤسسات التدريب في مجال الملكية الفكرية الدعم المتعلق بكوفيد-19 الاستراتيجيات الوطنية للملكية الفكرية المساعدة في مجالي السياسة والتشريع محور التعاون مراكز دعم التكنولوجيا والابتكار نقل التكنولوجيا برنامج مساعدة المخترعين WIPO GREEN WIPO's PAT-INFORMED اتحاد الكتب الميسّرة اتحاد الويبو للمبدعين WIPO Translate أداة تحويل الكلام إلى نص مساعد التصنيف الدول الأعضاء المراقبون المدير العام الأنشطة بحسب كل وحدة المكاتب الخارجية المناصب الشاغرة المشتريات النتائج والميزانية التقارير المالية الرقابة
Arabic English Spanish French Russian Chinese
القوانين المعاهدات الأحكام التصفح بحسب الاختصاص القضائي

ليتوانيا

LT024

عودة للخلف

Dizaino įstatymas 2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1181

 Dizaino įstatymas 2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1181

LIETUVOS RESPUBLIKOS DIZAINO

ĮSTATYMAS

2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1181 Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato pramoninio dizaino (toliau – dizainas) teisinę apsaugą, registraciją ir

naudojimą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos dizaino registro tvarkymą. 2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu Įstatymo

priede.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Dizainas – viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo

ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos. 2. Gaminys – pramoniniu būdu arba rankomis pagamintas daiktas, įskaitant sudėtiniam

gaminiui sukonstruoti skirtas sudedamąsias dalis, pakuotę, apipavidalinimą, grafinius simbolius ir spaustuvės šriftus, išskyrus kompiuterių programas.

3. Sudėtinis gaminys – gaminys, susidedantis iš sudedamųjų dalių, kurias galima pakeisti tą gaminį išardant ir vėl jį surenkant (daiktų rinkiniai, kompozicijos).

4. Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo. 5. Paraiška – dokumentų, kuriuos šio Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos

valstybiniam patentų biurui (toliau – Valstybinis patentų biuras) turi pateikti dizainą įregistruoti norintis pareiškėjas, visuma.

6. Dizaineris – fizinis asmuo (autorius), sukūręs dizainą. 7. Pareiškėjas – paraišką dizainui įregistruoti padavęs asmuo arba asmenų grupė. 8. Patentinis patikėtinis – fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų

Patentinių patikėtinių nuostatų nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių registrą.

9. Dizaino savininkas – šio Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruoto dizaino savininkas.

10. Licencija – dizaino savininko (licenciaro) leidimas kitam asmeniui (licenciatui) naudoti registruotą dizainą licencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.

11. Sublicencija – licenciato leidimas kitam asmeniui naudoti dizainą sublicencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.

12. Tarptautinė paroda – pagal Konvenciją dėl tarptautinių parodų, priimtą Paryžiuje 1928 m. lapkričio 22 d. ir paskutinį kartą peržiūrėtą 1972 m. lapkričio 30 d., oficiali ar pripažinta oficialia tarptautinė paroda.

13. Tarptautinė dizaino registracija – dizaino įregistravimas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautinio biuro tarptautiniame registre pagal Hagos sutarties dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo Ženevos aktą (toliau – Hagos sutartis), priimtą Ženevoje 1999 m. liepos 2 d.

14. Paryžiaus konvencija – 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (su visomis galiojančiomis pataisomis ir pakeitimais).

2

15. Lokarno klasifikacija – tarptautinė pramoninio dizaino klasifikacija, patvirtinta 1968 m. spalio 8 d. Lokarno sutartimi dėl tarptautinės pramoninio dizaino klasifikacijos (su visomis galiojančiomis pataisomis ir pakeitimais).

16. Taisyklės – Valstybinio patentų biuro direktoriaus patvirtintos Dizaino registracijos taisyklės.

3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šis Įstatymas taikomas kiekvienam dizainui, kuris yra arba Valstybiniam patentų biurui

paduotos paraiškos dizainui registruoti objektas arba yra įregistruotas šio Įstatymo nustatyta tvarka. 2. Dizainas, kuris yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės dizaino registracijos

objektas, saugomas pagal Hagos sutarties dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo Ženevos akto nuostatas.

ANTRASIS SKIRSNIS DIZAINO APSAUGA

4 straipsnis. Dizaino apsaugos reikalavimai 1. Teisinė apsauga suteikiama Lietuvos Respublikos dizaino registre įregistruotam dizainui,

jeigu kitko nenumato tarptautinės sutartys. 2. Dizainas registruojamas ir saugomas šio Įstatymo nustatyta tvarka, jeigu jis yra naujas ir

turi individualių savybių. 3. Pagal šį Įstatymą įregistruotas dizainas taip pat gali būti saugomas pagal autorių teisę,

jeigu jis išreikštas kokia nors objektyvia forma.

5 straipsnis. Dizaino naujumas 1. Dizainas yra naujas, jeigu Lietuvos Respublikoje joks kitas tapatus dizainas iki paraiškos

padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos nebuvo prieinamas visuomenei. 2. Dizainas laikomas tapačiu kitam dizainui, jeigu jų savybės skiriasi tik neesminėmis

detalėmis.

6 straipsnis. Individualios dizaino savybės 1. Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas

bendras dizaino įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino, kuris tapo visuomenei prieinamas iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos, jam sudaryto bendro įspūdžio.

2. Vertinant individualias dizaino savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvę kuriant dizainą.

7 straipsnis. Gaminio sudedamųjų dalių naujumas ir individualios savybės 1. Sudėtinio gaminio sudedamosios dalies dizainas laikomas nauju ir turinčiu individualių

savybių tik šiais atvejais: 1) į sudėtinį gaminį įmontuota sudedamoji dalis išlieka matoma gaminį įprastai naudojant ir 2) kiekviena matoma sudedamoji dalis atitinka naujumo ir individualių savybių

reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu įprastu naudojimu laikomas galutinio vartotojo

dizaino naudojimas, išskyrus techninę priežiūrą, apžiūrą ar taisymą.

8 straipsnis. Dizaino prieinamumas visuomenei 1. Dizainas laikomas prieinamu visuomenei Lietuvos Respublikoje, jeigu jis: 1) po registracijos buvo paskelbtas Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje ar

kitame leidinyje arba eksponuotas parodoje; 2) pateiktas į rinką ar visuomenei atskleistas kitu būdu.

3

2. Dizainas, kurio apsaugos prašoma, nelaikomas prieinamu visuomenei Lietuvos Respublikoje, jeigu jis:

1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos netapo žinomas Lietuvos Respublikoje atitinkamos srities specialistui įprastu būdu naudojant dizainą;

2) buvo atskleistas trečiajam asmeniui aiškiai išreikštomis arba pagrįstai suprantamomis konfidencialumo sąlygomis.

3. Dizainas, kurio apsaugos prašoma, taip pat nelaikomas prieinamu visuomenei Lietuvos Respublikoje, jeigu informacija apie jį buvo paskelbta visuomenei per 12 mėnesių iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos ir jeigu informacija paskelbta dėl:

1) paties dizainerio arba jo teisių perėmėjo ar kito asmens pateiktos informacijos arba kitokių veiksmų;

2) kito asmens veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama dizainerio ar jo teisių perėmėjo teisėmis.

9 straipsnis. Atsisakymo įregistruoti dizainą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai

1. Dizainas neregistruojamas arba įregistruoto dizaino registracija pripažįstama negaliojančia, kai:

1) gaminio vaizdas negali būti laikomas dizainu pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį; 2) gaminio vaizdo savybes lemia tik jo techninė funkcija; 3) gaminio vaizdo savybes lemia tik tai, kad gaminys turi būti atkurtas būtinai tikslios

formos ir tikslių matmenų tik dėl to, kad gaminys, kuriam dizainas pritaikytas ar panaudotas, galėtų būti mechaniškai sujungtas su kitu gaminiu arba prie jo, aplink jį ar į jį įdėtas taip, kad taip gautas gaminys galėtų atlikti savo funkciją;

4) dizainas, jo naudojimas ar viešas paskelbimas prieštarauja viešajai tvarkai arba geros moralės principams;

5) dizainui panaudoti Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas, herbas, vėliava ar kiti valstybės heraldikos objektai ar juos mėgdžiojantis žymuo, taip pat garantiniai ir prabos ženklai, antspaudai, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklai, jeigu nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti juos dizainui;

6) dizainui panaudoti kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų herbai, vėliavos ar kiti oficialūs simboliai, dėl kurių naudojimo nėra gautas kompetentingų tų valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijų sutikimas pagal Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnį.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos netaikomos, jeigu dizainas yra skirtas tam, kad į sudėtinę sistemą būtų galima daug kartų sumontuoti ar sujungti vienas kitą pakeičiančius gaminius.

10 straipsnis. Kiti dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai 1. Dizaino registracija pripažįstama negaliojančia, kai: 1) gaminio vaizdas neatitinka šio Įstatymo 4–8 straipsnio reikalavimų; 2) dizainas registruotas asmens, neturinčio teisių į šį dizainą, vardu; 3) dizainas tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam dizainui, kuris buvo

paskelbtas visuomenei po paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – po prioriteto datos; 4) dizaino sudedamoji dalis yra įregistruotas ar pareikštas registruoti ankstesnis dizainas; 5) dizainui panaudotas kitam asmeniui priklausantis prekių ženklas, juridinio asmens

pavadinimas, jeigu nėra gautas to asmens sutikimas; 6) dizainui panaudotas autorių teisių saugomas kūrinys, jeigu autorius ar jo teisių perėmėjas

nėra davęs sutikimo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas ankstesnis dizainas yra:

4

1) dizainas, kurio paraiškos padavimo Lietuvos Respublikoje data yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dizaino paraiškos padavimo datą; prireikus atsižvelgiama į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;

2) dizainas, kurio įregistravimo data įsigaliojus Hagos sutarčiai Lietuvos Respublikos atžvilgiu yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dizaino paraiškos padavimo datą, o kai prašoma prioriteto, – už suteikto prioriteto datą.

11 straipsnis. Prioritetas 1. Paraiškoje gali būti prašymas suteikti prioriteto datą remiantis viena ar daugiau pirmųjų

paraiškų, paduotų valstybėje, kuri yra Paryžiaus konvencijos narė arba Pasaulio prekybos organizacijos narė, tam pačiam dizainui įregistruoti, jeigu pareiškėjas ar jo teisių perėmėjas Valstybiniam patentų biurui paduoda paraišką per 6 mėnesius nuo pirmosios paraiškos ar paraiškų padavimo datos.

2. Paraiškoje gali būti prašymas suteikti prioriteto datą, kada dizainas buvo eksponuojamas tarptautinėje parodoje, jeigu paraiška Valstybiniam patentų biurui paduodama per 6 mėnesius nuo pirmojo dizaino eksponavimo parodoje dienos.

3. Pareiškėjas, norintis pasinaudoti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, privalo Valstybiniam patentų biurui pateikti patvirtintą pirmosios paraiškos (paraiškų) kopiją arba tarptautinės parodos, kurioje pirmą kartą buvo eksponuojamas dizainas, administracijos pažymą. Šie dokumentai gali būti pateikti kartu su kitais paraiškos dokumentais arba per 3 mėnesius po paraiškos padavimo datos.

4. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad pareiškėjas neįvykdė šio straipsnio 3 dalies reikalavimų, pripažįsta, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyti prašymai nebuvo paduoti.

12 straipsnis. Teisės į dizainą subjektai 1. Dizaineris, sukūręs dizainą, turi asmenines neturtines teises ir teisę registruoti dizainą

savo vardu. Teisė registruoti dizainą gali būti paveldėta arba perduota tretiesiems asmenims – teisių perėmėjams.

2. Asmuo, kurio vardu yra įregistruotas dizainas, turi išimtinę teisę į dizainą. 3. Išimtinė teisė į dizainą priklauso: 1) dizaineriui, jeigu ši teisė nėra perduota; 2) teisių perėmėjui, jeigu ši teisė yra paveldėta ar jam perduota; 3) darbdaviui ar užsakovui, jeigu dizainas yra tarnybinis ir sutartyje nenustatyta kitaip. 4. Jeigu asmuo, kuris neturi teisės į dizainą pagal šio straipsnio 3 dalį, pateikia paraišką

įregistruoti dizainą arba įregistruoja tokį dizainą savo vardu, dizaineris arba jo teisių perėmėjas turi teisę reikalauti, kad paraiška dizainui įregistruoti ar dizainas būtų perregistruotas jo vardu.

5. Bendrai dizainą sukūrę keli dizaineriai yra dizaino bendraautoriai ir turi lygias teises į dizainą, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Asmuo, suteikęs tik materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant dizainą, nelaikomas dizaineriu.

6. Jeigu keli dizaineriai tokį pat dizainą sukūrė visiškai atskirai, teisė į dizainą priklauso tam dizaineriui, kuris pirmas padavė paraišką Valstybiniam patentų biurui ar turi ankstesnį prioritetą į šį dizainą, jeigu vėliau ta paraiška nebuvo atšaukta ar laikoma atšaukta.

13 straipsnis. Tarnybinis dizainas 1. Dizainas laikomas tarnybiniu, jeigu jis sukurtas esant yra bent vienai iš šių sąlygų: 1) vykdant darbo sutartį, kuri numato dizaino kūrimą; 2) konkrečiu pavedimu (pagal užsakymą) pagal sutartį projektavimo, konstravimo,

mokslinio tyrimo arba technologijų kūrimo metu; 3) naudojantis sukaupta įmonės, įstaigos ar organizacijos patirtimi arba jos technologijomis

ir įrengimais.

5

2. Darbuotojas, sukūręs tarnybinį dizainą, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti darbdaviui. Iki paraiškos padavimo darbdavys ir darbuotojas negali atskleisti dizaino tretiesiems asmenims.

3. Darbdavys, įregistravęs dizainą savo vardu, privalo mokėti dizaineriui autorinį atlyginimą. Šio atlyginimo dydis priklauso nuo dizaino ekonominės vertės ir kitos naudos, kurią darbdavys gali gauti panaudojęs šį dizainą. Autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos darbdavio ir dizainerio pasirašytoje sutartyje, kuri sudaroma ne vėliau kaip per pusę metų nuo dizaino registracijos liudijimo išdavimo arba per metus nuo dizaino naudojimo pradžios, jeigu dizainas pradėtas naudoti iki dizaino registracijos liudijimo išdavimo. Jeigu darbdavys nevykdo sutarties reikalavimų arba tokia sutartis per nurodytus terminus nesudaroma, dizaineris turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų pripažintas tarnybinio dizaino savininku.

4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos dėl autorinio atlyginimo mokėjimo netaikomos, jeigu darbuotojo darbo sutartyje yra numatytas dizaino kūrimas.

5. Jeigu šalys dėl autorinio atlyginimo nesusitaria, atlyginimo dydį nustato teismas. 6. Su tarnybiniu dizainu susijusios darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos, išskyrus

autorinio atlyginimo mokėjimą, pasibaigia, kai dizaino registracija pripažįstama negaliojančia arba po metų nuo darbo santykių nutraukimo.

7. Jeigu dizainas sukurtas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, atliekančioje mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinius darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja tą darbą, išimtinė teisė į dizainą nustatoma toje sutartyje. Jeigu užsakovas atsisako teisės į dizainą arba per keturis mėnesius nepraneša dizaineriui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė į dizainą pereina dizaineriui.

14 straipsnis. Dizainerio asmeninės neturtinės teisės 1. Paraiškoje ir dizaino registracijos liudijime turi būti nurodyta dizainerio arba dizainerių

(jeigu dizainą sukūrė kartu keli asmenys) pavardės. 2. Valstybinis patentų biuras, skelbdamas apie dizaino registraciją, privalo nurodyti

dizainerio ar dizainerių pavardes. 3. Dizaineris turi teisę reikalauti, kad jo pavardė nebūtų skelbiama. Dėl to jis turi pateikti

prašymą Valstybiniam patentų biurui. Valstybinis patentų biuras privalo šį prašymą patenkinti. 4. Dizainas negali būti keičiamas be dizainerio sutikimo, jeigu kitko nenumatyta sutartyje.

15 straipsnis. Informacija apie dizainą Trečiasis asmuo, kuris naudoja dizainą reklamai, ženklindamas prekes ar ant jų pakuočių

arba bet kokia kita forma, dizaino savininko reikalavimu nedelsdamas turi nurodyti, kad dizainas yra įregistruotas ar pateiktas registruoti ir registracijos arba paraiškos numerį.

TREČIASIS SKIRSNIS DIZAINO REGISTRAVIMAS

16 straipsnis. Paraiškos padavimas 1. Pareiškėjas, norintis įregistruoti dizainą, turi paduoti paraišką Valstybiniam patentų

biurui. Paraiška dėl tarnybinio dizaino registravimo Valstybiniam patentų biurui paduodama darbdavio arba užsakovo vardu.

2. Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti ir jo atstovas. Užsienio fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje, ir užsienio juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės, paraiškas Valstybiniam patentų biurui paduoda ir visus su dizaino registracija susijusius veiksmus Valstybiniame patentų biure, įskaitant atstovavimą Apeliaciniame skyriuje, atlieka per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

6

3. Vienam dizainui įregistruoti paduodama viena paraiška. Paraiškoje gali būti nurodoma ne daugiau kaip dešimt to paties gaminio, kuris priskiriamas tai pačiai Lokarno klasifikacijos klasei, dizaino pavyzdžių.

4. Paraišką dizainui įregistruoti sudaro: 1) prašymas įregistruoti dizainą ir išduoti dizaino registracijos liudijimą, pasirašytas

pareiškėjo ar jo atstovo; 2) dizaino fotografijos ar grafiniai vaizdai; 3) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas už paraiškos padavimą nustatytas mokestis; 4) dizaino aprašymas; 5) pareiškėjo įgaliojimas asmeniui (jeigu paraišką paduoda įgaliotas asmuo); 6) pareiškimas dėl dizainerio autorystės (jeigu reikia); 7) dokumentas, patvirtinantis dizainerio teisių perdavimą (jeigu reikia); 8) prašymas suteikti prioritetą (jeigu reikia); 9) kompetentingų institucijų išduotas leidimas pagal šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 ar 6

punktą (jeigu reikia); 10) teisių savininko išduotas sutikimas pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 ar 6

punktą (jeigu reikia). 5. Prašyme įregistruoti dizainą ir išduoti dizaino registracijos liudijimą nurodoma: 1) pareiškėjo ir jo atstovo identifikavimo duomenys (asmens pavadinimas arba vardas,

pavardė, adresas (buveinė); 2) dizaino pavadinimas; 3) Lokarno klasifikacijos indeksai; 4) dizainerio identifikavimo duomenys; 5) prioriteto nuoroda (jeigu reikia); 6) nuoroda apie prašymą dėl ankstesnės dizaino paskelbimo datos. 6. Jeigu prašoma įregistruoti daugiau negu vieną dizaino pavyzdį, už kiekvieną kitą

paraiškoje nurodytą dizaino pavyzdį mokamas nustatytas papildomas mokestis.

17 straipsnis. Paraiškos padavimo data 1. Paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kurią Valstybinis patentų biuras gavo visus šio

Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose išvardytus dokumentus. 2. Jeigu nepateikiamas nors vienas iš šio Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose

nurodytų dokumentų, padavimo data paraiškai nesuteikiama, paraiškos dokumentai grąžinami pareiškėjui ir nurodomi motyvai, dėl kurių paraiška nepriimta.

18 straipsnis. Paraiškos ekspertizė 1. Valstybinis patentų biuras per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos atlieka formalią

paraiškos dokumentų ekspertizę: patikrina, ar pateikti visi reikalingi šio Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose nurodyti dokumentai ir ar tinkamai jie įforminti.

2. Valstybinis patentų biuras paraišką pripažįsta paduota ir suteikia jai padavimo datą bei numerį, jeigu pateikti ir tinkamai įforminti šio Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose nurodyti dokumentai.

3. Atlikęs šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, Valstybinis patentų biuras išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui paraiškos priėmimo pažymą, kurioje nurodo paraiškos padavimo datą ir paraiškai suteiktą numerį.

4. Suteikęs paraiškai padavimo datą, Valstybinis patentų biuras patikrina, ar pateikti visi šio Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar jie atitinka šio Įstatymo ir Taisyklių reikalavimus.

5. Nustatęs, kad pateikti ne visi šio Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai arba kad jie neatitinka šio Įstatymo ir Taisyklių reikalavimų, Valstybinis patentų biuras apie tai raštu praneša pareiškėjui arba jo atstovui, nurodydamas trūkumus ir ką reikia pataisyti. Jeigu per 3

7

mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos paraiška nepataisoma ar nepateikiami trūkstami dokumentai, Valstybinis patentų biuras ją pripažįsta nepaduota ir apie tai raštu praneša pareiškėjui ar jo atstovui.

6. Paraiškai suteikus padavimo datą, gali būti išduodama patvirtinta paraiškos kopija, jei pareiškėjas pateikia prašymą ir dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas nustatytas mokestis.

19 straipsnis. Dizaino ekspertizė 1. Atlikęs paraiškos ekspertizę, Valstybinis patentų biuras atlieka dizaino ekspertizę, skirtą

nustatyti, ar nėra šio Įstatymo 9 straipsnyje numatytų atsisakymo registruoti dizainą pagrindų. 2. Nustatęs šio Įstatymo 9 straipsnyje numatytus atsisakymo registruoti dizainą pagrindus,

Valstybinis patentų biuras priima sprendimą dizaino neregistruoti. Sprendime turi būti nurodyti atsisakymo įregistruoti dizainą pagrindai ir motyvai. Toks sprendimas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų (toliau – dienų) nuo jo priėmimo išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui.

3. Pareiškėjas ar jo atstovas turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo neregistruoti dizaino išsiuntimo dienos Valstybiniam patentų biurui pateikti rašytinį prašymą atlikti pakartotinę dizaino ekspertizę.

4. Gavęs prašymą atlikti pakartotinę dizaino ekspertizę ir išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus argumentus, Valstybinis patentų biuras atlieka pakartotinę dizaino ekspertizę ir priima vieną iš šių sprendimų:

1) ankstesnį sprendimą neregistruoti dizaino pripažinti netekusiu galios ir dizainą įregistruoti;

2) ankstesnį sprendimą neregistruoti dizaino palikti galioti. 5. Valstybinis patentų biuras pagal šio straipsnio 4 dalį priimtą sprendimą ne vėliau kaip per

10 dienų nuo jo priėmimo išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui. 6. Nustatęs, kad dizainas priskirtas ne tai Lokarno klasifikacijos klasei arba klasė

nenurodyta, Valstybinis patentų biuras priskiria dizainą reikiamai klasei arba ją nustato ir apie tai raštu praneša pareiškėjui ar jo atstovui.

20 straipsnis. Apeliacijos pareiškimas 1. Pareiškėjas ar jo atstovas, nesutikdamas su Valstybinio patentų biuro priimtu sprendimu

neregistruoti dizaino, turi teisę per 3 mėnesius nuo šio sprendimo išsiuntimo dienos paduoti Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui (toliau – Apeliacinis skyrius) rašytinę apeliaciją su motyvuotu prašymu persvarstyti ekspertizės išvadas ir dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas nustatytas mokestis.

2. Išnagrinėjęs apeliaciją, Apeliacinis skyrius priima vieną iš šių sprendimų: 1) apeliaciją patenkinti ir priimti sprendimą įregistruoti visų arba dalies dizaino pavyzdžių

dizainą; 2) apeliaciją atmesti ir palikti galioti sprendimą neregistruoti dizaino. 3. Pareiškėjas ar jo atstovas, kuris nesutinka su Apeliacinio skyriaus sprendimu, turi teisę

per 6 mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį Vilniaus apygardos teismui.

21 straipsnis. Dizaino įregistravimas 1. Nustatęs, kad nėra šio Įstatymo 9 straipsnyje numatytų atsisakymo registruoti dizainą

pagrindų, ar kai šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka apeliacija patenkinama, Valstybinis patentų biuras priima sprendimą dizainą įregistruoti ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui šį sprendimą ir nurodymą sumokėti už dizaino įregistravimą, paskelbimą ir registracijos liudijimo išdavimą nustatytą mokestį.

2. Kai pareiškėjas ar jo atstovas pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad nustatytas mokestis sumokėtas, dizainas įrašomas į Lietuvos Respublikos dizaino registrą. Duomenys apie dizaino įrašymą skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

8

3. Dizainas įregistruojamas ir skelbiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo paraiškos padavimo datos. Pareiškėjo ar jo atstovo prašymu dizainas gali būti įregistruotas ir paskelbtas dar nepraėjus šiam terminui.

4. Nuo dizaino paskelbimo iki dizaino registracijos liudijimo išdavimo dienos dizaino savininkui suteikiama laikina teisinė apsauga.

5. Jeigu pats savininkas iki dizaino registracijos liudijimo išdavimo paprašo išregistruoti dizainą arba dizaino registracija buvo pripažinta negaliojančia šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka, laikoma, kad laikina teisinė apsauga nebuvo suteikta.

6. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta laikina teisinė apsauga suteikia dizaino savininkui teisę kreiptis į teismą dėl savininko teisių, nustatytų šio Įstatymo 36 straipsnyje, gynimo ir nuostolių ar žalos atlyginimo.

22 straipsnis. Paraiškos atšaukimas ir išskyrimas 1. Jeigu pareiškėjas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo sprendimo įregistruoti dizainą

išsiuntimo dienos nustatyto mokesčio nesumoka, paraiška Valstybinio patentų biuro sprendimu pripažįstama atšaukta.

2. Valstybinis patentų biuras ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo pripažinti paraišką atšaukta priėmimo dienos šį sprendimą išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui.

3. Pareiškėjas ar jo atstovas savo iniciatyva turi teisę bet kuriuo paraiškos ar dizaino ekspertizės metu atšaukti savo paraišką arba sumažinti joje nurodytų dizaino pavyzdžių skaičių.

4. Pareiškėjas ar jo atstovas turi teisę bet kuriuo paraiškos, kurioje nurodytas daugiau negu vienas dizaino pavyzdys, ar dizaino ekspertizės metu pateikti prašymą išskirti dizaino pavyzdžius į kelias atskiras paraiškas. Šioms išskirtoms paraiškoms suteikiama pirminės paraiškos padavimo data ir prioritetas, jeigu jo buvo prašyta ar jis buvo suteiktas.

5. Už kiekvieną išskirtą paraišką mokamas mokestis kaip už naujai paduotą paraišką.

23 straipsnis. Dizaino registracijos užprotestavimas 1. Šio Įstatymo 44 straipsnyje nurodyti asmenys per 3 mėnesius nuo įregistruoto dizaino

paskelbimo Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje dienos, remdamiesi šio Įstatymo 9 ir (ar) 10 straipsniais, gali užprotestuoti dizaino registraciją, paduodami motyvuotą rašytinį protestą Apeliaciniam skyriui.

2. Už protesto padavimą turi būti sumokėtas nustatytas mokestis. 3. Apeliacinis skyrius per 14 dienų nuo protesto gavimo dienos patikrina, ar protestas

atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Jeigu protestas pateiktas laikantis šiame Įstatyme ir Taisyklėse nustatytos tvarkos ir atitinka nustatytus reikalavimus, Apeliacinis skyrius jį priima ir užprotestuoto dizaino savininkui ar jo atstovui išsiunčia vieną protesto egzempliorių.

4. Užprotestuoto dizaino savininkas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo protesto išsiuntimo dienos privalo pateikti motyvuotą atsakymą į protestą. Jei motyvuotas atsakymas į protestą nepateikiamas, laikoma, kad užprotestuoto dizaino savininkas ar jo atstovas atsisako dalyvauti nagrinėjant protestą, ir tai neužkerta kelio Apeliaciniam skyriui nagrinėti protestą.

5. Išnagrinėjęs protestą, Apeliacinis skyrius priima vieną iš šių sprendimų: 1) patenkinti protestą ir priimti sprendimą pripažinti negaliojančia visų ar dalies dizaino

pavyzdžių dizaino registraciją; 2) atmesti protestą ir dizaino registraciją palikti galioti. 6. Užprotestuoto dizaino savininkui ar jo atstovui, protestą padavusiam asmeniui ar jo

atstovui, nedalyvavusiems nagrinėjant protestą, apie priimtą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos pranešama raštu ir prie pranešimo pridedamas sprendimo nuorašas.

7. Apeliacinio skyriaus priimtas sprendimas per 6 mėnesius nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

8. Apeliacinio skyriaus priimti sprendimai skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

9

24 straipsnis. Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo Valstybiniame patentų biure tvarka Apeliacinio skyriaus posėdžiai, kuriuose nagrinėjamos apeliacijos ar protestai, yra vieši.

Pareiškėjas, šio Įstatymo 44 straipsnyje nurodyti asmenys, užprotestuoto dizaino savininkas ar jų atstovai turi teisę dalyvauti Apeliacinio skyriaus posėdyje nagrinėjant apeliaciją ar protestą. Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo tvarką nustato Valstybinio patentų biuro direktoriaus patvirtintos Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo taisyklės.

25 straipsnis. Dizaino registracijos liudijimas 1. Valstybinis patentų biuras įregistruoto dizaino savininkui ar jo atstovui išduoda dizaino

registracijos liudijimą, jeigu šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pareikštas protestas arba jeigu vadovaujantis šio Įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi buvo priimtas sprendimas atmesti protestą ar registraciją pripažinti negaliojančia daliai dizaino pavyzdžių.

2. Dizaino registracijos liudijimo formą ir į jį įrašytinus duomenis nustato Valstybinis patentų biuras.

3. Dizaino registracijos liudijimas yra teisinis dokumentas, patvirtinantis dizaino įrašymą į Lietuvos Respublikos dizaino registrą ir dizaino savininko išimtines teises į įregistruotą dizainą.

4. Jeigu dizaino savininkas dizaino registracijos liudijimą praranda, jo prašymu ir sumokėjus nustatytą mokestį išduodamas dizaino registracijos liudijimo dublikatas.

26 straipsnis. Lietuvos Respublikos dizaino registras 1. Lietuvos Respublikos dizaino registras yra valstybės registras. Jį tvarko Valstybinis

patentų biuras. 2. Dizaino dokumentų ir duomenų rinkimo, kaupimo, apdorojimo, sisteminimo, saugojimo,

naudojimo bei teikimo tvarką nustato Vyriausybės tvirtinami Lietuvos Respublikos dizaino registro nuostatai.

27 straipsnis. Lietuvos Respublikos dizaino registro duomenys 1. Lietuvos Respublikos dizaino registre registruojami ir kaupiami šie duomenys: 1) paraiškos padavimo data ir numeris; 2) dizaino gaminio pavadinimas ir klasės (poklasiai) pagal Lokarno klasifikaciją; 3) dizaino vaizdas ir pavyzdžių skaičius; 4) dizaino įregistravimo data ir numeris; 5) pareiškėjo pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė); 6) dizainerio vardas, pavardė ir adresas (buveinė); 7) dizaino savininko pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė); 8) registracijos galiojimo termino pabaigos data; 9) prioriteto data, pirmosios paraiškos numeris, valstybės kodas, jeigu pagal šio Įstatymo 11

straipsnio 1 dalį suteiktas prioritetas; 10) parodos pavadinimas ir dizaino eksponavimo data, jeigu pagal šio Įstatymo 11 straipsnio

2 dalį suteiktas prioritetas; 11) atstovo (jeigu jis yra) vardas, pavardė, adresas (buveinė); 12) kiti duomenys, susiję su dizaino registracija, naudojimu ir apsauga; 13) duomenų keitimo pagrindai ir data. 2. Lietuvos Respublikos dizaino registro nuostatų nustatyta tvarka naudotis Lietuvos

Respublikos dizaino registro duomenimis turi teisę visi fiziniai ir juridiniai asmenys. 3. Kiekvieno asmens, sumokėjusio nustatytą mokestį, prašymu Valstybinis patentų biuras

išduoda išrašą iš Lietuvos Respublikos dizaino registro.

28 straipsnis. Susipažinimas su paraiškos dokumentais

10

1. Dizaino paraiškos dokumentai ir duomenys apie pareikštą dizainą visuomenei neskelbiami iki dizaino paskelbimo Valstybinio patentų biuro biuletenyje šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai: 1) pareiškėjas duoda rašytinį sutikimą trečiajam asmeniui susipažinti su paraiškos

dokumentais ir duomenimis; 2) informacijos apie paduotas paraiškas prašo teismas ir kitos valstybės institucijos, teisės

aktų nustatyta tvarka turinčios teisę gauti neviešą informaciją; 3) dizaino registracija užprotestuota remiantis ankstesne dizaino paraiška ir užprotestuoto

dizaino savininkas yra pateikęs rašytinį prašymą atskleisti ankstesnės paraiškos dokumentus ir duomenis.

3. Jeigu paraiška pagal šio Įstatymo 18 straipsnį pripažinta nepaduota arba pagal 22 straipsnio 1–3 dalis pripažinta atšaukta, susipažinti su ja galima tik gavus rašytinį ją padavusio asmens sutikimą.

29 straipsnis. Pakeitimų paraiškoje ir Lietuvos Respublikos dizaino registre įrašymas 1. Pareiškėjas, dizaino savininkas ar jo atstovas privalo pranešti Valstybiniam patentų biurui,

kad: 1) pasikeitė dizainerio, pareiškėjo ar dizaino savininko pavadinimas ar vardas, pavardė arba

adresas (buveinė); 2) pasikeitė pareiškėjo ar dizaino savininko atstovas arba jo adresas (buveinė); 3) keičiamas pateikto registruoti ar įregistruoto dizaino vaizdas, jeigu dizaino registracija

pripažinta negaliojančia remiantis šio Įstatymo 9 straipsniu ir, Valstybinio patentų biuro nuomone, šis pakeitimas atitinka šio Įstatymo reikalavimus bei išlaikomas dizaino tapatumas;

4) mažinamas dizaino pavyzdžių sąrašas; 5) visiškai arba iš dalies pasikeitė pareiškėjas arba dizaino savininkas; 6) reikia ištaisyti technines klaidas. 2. Pareiškėjas, dizaino savininkas ar jo atstovas, prašydamas įrašyti pakeitimą į paraišką ar

Lietuvos Respublikos dizaino registrą, turi pateikti šiuos dokumentus: 1) prašymą įrašyti pakeitimą į paraišką ar Lietuvos Respublikos dizaino registrą; 2) prašymo pagrindimo dokumentus, kai prašoma įrašyti šio straipsnio 1 dalies 5 ar 6

punktuose nurodytus pakeitimus; 3) dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas nustatytas mokestis. 3. Gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, Valstybinis patentų biuras per vieną

mėnesį nuo gavimo dienos juos patikrina ir, jeigu dokumentai atitinka šio Įstatymo bei Taisyklių reikalavimus, pakeitimą įrašo į paraišką ar Lietuvos Respublikos dizaino registrą.

4. Pakeitimas įsigalioja nuo jo įrašymo dienos. Apie pakeitimą Lietuvos dizaino registre skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

5. Už Valstybinio patentų biuro padarytos techninės klaidos ištaisymą mokesčio nereikalaujama.

6. Registruojant šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą dizaino vaizdo pakeitimą, Lietuvos Respublikos dizaino registre nurodoma, kad pakeitimas įrašomas:

1) dizaino savininko iniciatyva; 2) dizaino savininkui atsisakius dalies teisių; 3) teismo sprendimu.

30 straipsnis. Dizaino išregistravimas 1. Dizainas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos dizaino registro, jeigu: 1) Apeliacinis skyrius šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka dizaino registraciją

pripažino negaliojančia; 2) teismo sprendimu dizaino registracija pripažinta negaliojančia;

11

3) dizaino registracijos galiojimo terminas nebuvo pratęstas šio Įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka;

4) dizaino savininkas prašo išregistruoti dizainą. 2. Valstybinis patentų biuras išregistruoja dizainą iš Lietuvos Respublikos dizaino registro

gavęs vieną iš šių dokumentų: 1) įsiteisėjusį teismo sprendimą dizaino registraciją pripažinti negaliojančia; 2) rašytinį dizaino savininko prašymą. 3. Jeigu Apeliacinis skyrius priėmė sprendimą dizaino registraciją pripažinti negaliojančia ar

šio Įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka nepratęstas dizaino registracijos galiojimas, dizainas išregistruojamas Valstybinio patentų biuro iniciatyva.

4. Apie dizaino išregistravimą skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

31 straipsnis. Reikalavimai Valstybiniam patentų biurui pateikiamiems dokumentams 1. Valstybiniam patentų biurui pateikiami dokumentai turi būti surašyti valstybine kalba.

Pateikęs dokumentus, išskyrus prašymą įregistruoti dizainą ir išduoti dizaino registracijos liudijimą, ne valstybine kalba, pareiškėjas, dizaino savininkas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo dokumentų pateikimo dienos privalo pateikti jų vertimą į valstybinę kalbą.

2. Įgaliojimas atstovauti pareiškėjui ar dizaino savininkui turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus.

3. Valstybiniam patentų biurui pateikiamų dokumentų legalizuoti nereikia. 4. Konkrečius reikalavimus paraiškai ir kitiems dokumentams nustato Taisyklės. 5. Dokumentas pripažįstamas nepaduotu ir veiksmas pripažįstamas neatliktu, jeigu

pareiškėjas, dizaino savininkas ar jo atstovas per šiame Įstatyme nustatytus terminus nepateikia dokumentų ar jie neatitinka nustatytų reikalavimų.

32 straipsnis. Terminai 1. Jeigu pareiškėjas ar jo atstovas pateikia rašytinį prašymą ir sumoka už termino pratęsimą

nustatytą mokestį, šio Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 4 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai gali būti vieną kartą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams nuo pirminio termino pabaigos dienos.

2. Sumokėjęs mokestį už termino pratęsimą, pareiškėjas, dizaino savininkas arba jo atstovas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pirminio termino pabaigos dienos gali pateikti prašymą pratęsti praleistą terminą. Terminas pratęsiamas Valstybinio patentų biuro sprendimu.

3. Pareiškėjo praleistas šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas gali būti atnaujintas pateikus šiuos dokumentus:

1) motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą; 2) praleidimo priežastis pagrindžiantį dokumentą; 3) dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas už termino atnaujinimą nustatytas mokestis. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas atnaujinamas, jeigu dokumentai pateikiami per

2 mėnesius nuo aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo laiku sumokėti nustatyto mokesčio ir (ar) pateikti mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento, išnykimo, bet ne vėliau kaip per vienerius metus nuo termino, kurio turėjo būti laikomasi, pabaigos dienos. Terminas atnaujinamas Valstybinio patentų biuro direktoriaus sprendimu.

5. Atsisakymas pratęsti ar atnaujinti terminą gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

33 straipsnis. Mokesčiai Konkrečius veiksmus, už kuriuos turi būti sumokėti mokesčiai, mokesčių dydį, mokesčių

mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymas.

12

KETVIRTASIS SKIRSNIS DIZAINO REGISTRACIJOS GALIOJIMAS

34 straipsnis. Dizaino registracijos galiojimo terminas 1. Pradinis dizaino registracijos galiojimo terminas yra 5 metai nuo paraiškos padavimo

dienos. 2. Dizaino registracijos galiojimo terminas gali būti pratęstas iki 25 metų šio Įstatymo 35

straipsnio nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Dizaino registracijos galiojimo pratęsimas 1. Pasibaigus šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, dizaino registracijos

galiojimas gali būti pratęstas dar keturis kartus po 5 metus iki 25 metų, skaičiuojant nuo paraiškos padavimo dienos.

2. Dizaino registracijos galiojimas pratęsiamas Valstybinio patentų biuro sprendimu, jeigu Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas pratęsti dizaino registracijos galiojimą visiems arba daliai pavyzdžių; 2) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus dizaino savininkas ar jo atstovas turi

pateikti ne vėliau kaip per 6 paskutinius dizaino galiojimo mėnesius. 4. Duomenys apie dizaino registracijos galiojimo pratęsimą įrašomi į Lietuvos Respublikos

dizaino registrą ir skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje. 5. Jeigu dizaino savininkas ar jo atstovas šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais terminais

nesumoka nustatyto mokesčio, dizaino registracijos galiojimas nepratęsiamas ir šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka dizainas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos dizaino registro.

PENKTASIS SKIRSNIS DIZAINO REGISTRACIJOS SUTEIKIAMOS TEISĖS

36 straipsnis. Dizaino savininko teisės Įregistruoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę dizainą naudoti, leisti arba drausti kitiems

asmenims be jo leidimo gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti gaminius ar jų dalis, kurie yra įregistruoto dizaino kopija ar iš esmės yra kopija, kai tai daroma komerciniais tikslais.

37 straipsnis. Dizaino savininko teisių apribojimas 1. Šio Įstatymo 36 straipsnio nuostatos negali būti taikomos siekiant uždrausti kitiems

asmenims atlikti šio Įstatymo 36 straipsnyje nurodytus veiksmus, jeigu jie atliekami: 1) savo poreikiams tenkinti ir nekomerciniais tikslais; 2) eksperimentiniais tikslais; 3) atgaminant dizainą mokymo tikslais ar jį pateikiant visuomenei su sąlyga, kad tokie

veiksmai atitinka sąžiningos ūkinės ar komercinės veiklos praktiką, netrukdo tinkamai naudotis dizainu ir nurodomas šaltinis, iš kurio paimtas dizainas.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai tokie naudojimo atvejai neprieštarauja sąžiningos ūkinės ar komercinės veiklos praktikai ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų dizaino savininko interesų.

3. Be šio straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų, dizaino savininkas neturi teisės drausti atlikti šiuos veiksmus:

1) naudoti dizainą užsienio valstybėse įregistruotuose laivuose, lėktuvuose ir kitose transporto priemonėse bei jų įrengimuose, kai šie laivai, lėktuvai ir kitos transporto priemonės laikinai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;

13

2) į Lietuvos Respubliką importuoti atsargines dalis bei reikmenis, skirtus šios dalies 1 punkte nurodytoms transporto priemonėms remontuoti;

3) remontuoti šios dalies 1 punkte nurodytas transporto priemones; 4) asmeniui naudotis pirmalaikio naudojimo teise.

38 straipsnis. Pirmalaikio naudojimo teisė 1. Asmenys, kurie nepriklausomai nuo kito asmens įregistruoto dizaino, neprieinamo

visuomenei Lietuvoje, sąžiningais ketinimais jį naudojo arba yra visiškai pasirengę naudoti iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos, nepaisydami dizaino savininko valios, savo įmonėje ir jos veiklos tikslais, gali dizainą naudoti taip, kaip naudojo ar numatė naudoti pasirengimo metu.

2. Pirmalaikio naudojimo teisė gali būti perduodama tiktai kartu su įmone, kurioje dizainas jau buvo naudojamas ar rengiamasi jį naudoti.

39 straipsnis. Dizaino savininko teisių pasibaigimas Dizaino registracijos suteiktos teisės pasibaigia, kai gaminiai, kurių dizainas yra saugomas

šio Įstatymo nustatyta tvarka, paties dizaino savininko arba jo sutikimu yra pateikti į Lietuvos Respublikos ar bet kurios kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi dvišales ar daugiašales bendros rinkos, muitų sąjungos ar panašias tarptautines sutartis, rinką.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS TEISĖS Į DIZAINĄ PERDAVIMAS, LICENCIJAVIMAS IR ĮKEITIMAS

40 straipsnis. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą dizainą perdavimas 1. Teisė į pareikštą registruoti ar įregistruotą dizainą gali būti perduota pagal sutartį kartu su

kitomis su dizaino savininko veikla susijusiomis teisėmis arba atskirai. Teisė į dizainą pereina kartu su įmone, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

2. Teisė į pareikštą registruoti ar įregistruotą dizainą gali būti perduota daliai dizaino pavyzdžių.

3. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą dizainą perdavimas įrašomas į Lietuvos Respublikos dizaino registrą vienos iš teisės perdavimo šalių prašymu, jeigu Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas įrašyti teisės perdavimą; 2) teisės perdavimą patvirtinantis dokumentas; 3) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis; 4) įgaliojimas atstovui (jeigu reikia). 4. Valstybinis patentų biuras per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų

dokumentų gavimo dienos gautus dokumentus patikrina ir, jeigu jie atitinka šio straipsnio reikalavimus, duomenis apie teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą dizainą perdavimą įrašo į Lietuvos Respublikos dizaino registrą.

5. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą dizainą perdavimas įsigalioja nuo jo įrašymo į Lietuvos Respublikos dizaino registrą dienos. Duomenys apie teisės į įregistruotą dizainą perdavimą skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

41 straipsnis. Licencijos suteikimas 1. Dizaino savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui išimtinę ar neišimtinę licenciją

naudoti dizainą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje. 2. Duomenys apie licencinę sutartį įrašomi į Lietuvos Respublikos dizaino registrą vienos iš

licencinės sutarties šalių prašymu. Kartu su prašymu Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie dokumentai:

14

1) abiejų šalių pasirašytas licencinės sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas ar notaro patvirtintas išrašas iš licencinės sutarties;

2) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis; 3) įgaliojimas atstovui (jeigu reikia). 3. Licencinės sutarties sudarymą patvirtinančiame dokumente arba išraše iš licencinės

sutarties turi būti nurodyta: 1) dizaino savininko pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė); 2) licencijos gavėjo pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė); 3) dizaino, kurį naudoti suteikiama licencija, registracijos numeris; 4) licencijos rūšis; 5) licencijos galiojimo terminas; 6) licencijos galiojimo teritorija. 4. Valstybinis patentų biuras per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų

dokumentų gavimo dienos gautus dokumentus patikrina ir, jeigu jie atitinka šio straipsnio reikalavimus, duomenis apie licencinės sutarties sudarymą įrašo į Lietuvos Respublikos dizaino registrą.

5. Licencinė sutartis tretiesiems asmenims įsigalioja nuo duomenų apie licencinės sutarties sudarymą įrašymo į Lietuvos Respublikos dizaino registrą dienos. Duomenys apie licencinės sutarties įrašymą skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

6. Dizaino savininkas gali panaudoti šio Įstatymo 36 straipsnyje numatytas teises prieš licenciatą, jeigu šis nevykdo bet kurios licencinėje sutartyje numatytos sąlygos.

7. Šio straipsnio 1–6 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir sublicencinei sutarčiai.

42 straipsnis. Teisės į dizainą įkeitimas 1. Teisė į dizainą gali būti įkeista Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Gavęs hipotekos registro tvarkytojo pranešimą apie įkeistą teisę į dizainą, Valstybinis

patentų biuras duomenis apie teisės į dizainą įkeitimą įrašo į Lietuvos Respublikos dizaino registrą ir apie tai paskelbia Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

SEPTINTASIS SKIRSNIS DIZAINO REGISTRACIJOS PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIA

43 straipsnis. Dizaino registracijos pripažinimas negaliojančia 1. Šio Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų asmenų prašymu teismas, remdamasis šio Įstatymo

9 ir (ar) 10 straipsniuose nustatytais pagrindais, gali pripažinti dizaino registraciją negaliojančia. 2. Valstybinis patentų biuras, gavęs įsiteisėjusį teismo sprendimą pripažinti dizaino

registraciją negaliojančia, šio Įstatymo 30 straipsnio nustatyta tvarka išregistruoja dizainą iš Lietuvos Respublikos dizaino registro.

3. Jeigu dizaino registracija pripažinta negaliojančia, netenka galios ir dizaino registracijos liudijimas.

4. Dizaino registracija gali būti pripažinta negaliojančia net ir tais atvejais, kai jau yra pasibaigęs dizaino registracijos galiojimo terminas arba kai dizaino savininkas registracijos atsisako.

44 straipsnis. Asmenys, turintys teisę prašyti dizaino registraciją pripažinti negaliojančia

Teisę prašyti dizaino registraciją pripažinti negaliojančia turi šie asmenys: 1) asmuo, kurio teisės tiesiogiai pažeidžiamos naudojant tokį dizainą, arba kompetentingų

institucijų pareigūnai – šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4–6 punktuose nurodytais pagrindais; 2) asmuo, kuris turi teises į dizainą, – šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu

pagrindu;

15

3) asmuo, kuris yra ankstesnio registruoto ar pareikšto registruoti dizaino savininkas, – šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte nurodytu pagrindu;

4) prekių ženklo, juridinio asmens pavadinimo ar kito juridinio asmens verslą skiriančio žymens savininkas – šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu;

5) autorius ar jo teisių perėmėjas – šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu;

6) kiekvienas suinteresuotas asmuo – šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais.

45 straipsnis. Sprendimas neregistruoti dizaino ar registracijos pripažinimas negaliojančia tik tam tikriems dizaino pavyzdžiams

Jeigu šio Įstatymo nustatytais atvejais priimtas sprendimas neregistruoti dizaino arba jeigu pripažinta negaliojančia tik dalies dizaino pavyzdžių registracija, sprendimas neregistruoti dizaino, registracijos pripažinimas negaliojančia taikomas tik tiems dizaino pavyzdžiams.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS GINČŲ NAGRINĖJIMAS. TEISIŲ GYNIMAS

46 straipsnis. Ginčus dėl dizaino nagrinėjančios institucijos 1. Apeliacinis skyrius nagrinėja šio Įstatymo 23 straipsnyje numatytus ginčus. 2. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ginčus dėl: 1) Apeliacinio skyriaus sprendimų; 2) dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia; 3) dizaino savininko teisių gynimo.

47 straipsnis. Teisių gynimas 1. Dizaino savininkas, gindamas savo pažeistas teises, turi teisę Įstatymų nustatyta tvarka

kreiptis į teismą, o šis gali priimti sprendimą dėl: 1) teisių pripažinimo; 2) įpareigojimo nutraukti bet kokius veiksmus, pažeidžiančius arba galinčius pažeisti 36

straipsnyje nurodytas teises; 3) nuostolių ar žalos (įskaitant ir neturtinę), atsiradusių dėl 36 straipsnyje nurodytas dizaino

savininko teises pažeidusių veiksmų, atlyginimo, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; 4) kompensacijos išmokėjimo; 5) padėties, kuri buvo iki teisių pažeidimo, atkūrimo; 6) neteisėtai naudojamų priemonių ar įrenginių dizaino savininko teises pažeidžiančiam

dizainui gaminti, taip pat kitų šiame Įstatyme nustatytų teisių pažeidimams panaudotų priemonių ir įrangos konfiskavimo, o prireikus – ir sunaikinimo.

2. Teisę pareikšti ieškinį dėl teisės į dizainą pažeidimo turi dizaino savininkas. Jeigu jis nepasinaudoja šia teise, ieškinį gali pareikšti licenciatas, jei licencinėje sutartyje nebuvo numatyta kitaip.

3. Išimtinės licencijos turėtojas turi teisę pareikšti ieškinį, net jeigu sutartyje numatyta kitaip, su sąlyga, kad dizaino savininkas po pranešimo apie tokio licenciato teisių pažeidimą per nustatytą terminą nepareiškia ieškinio.

4. Dizaino savininkas turi teisę prašyti teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Teismas dizaino savininko prašymu gali įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie gaminių, pažeidžiančių dizaino savininko teises, kilmę bei jų platinimo būdus.

6. Nagrinėjant dizaino savininko teisių pažeidimo bylą, atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį dėl dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia.

16

48 straipsnis. Nuostolių ir žalos atlyginimas. Kompensacija 1. Nuostolių ir žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis

kodeksas ir šio Įstatymo normos. 2. Nustatydamas nuostolių dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį,

dizaino savininko negautas pajamas ir kitas išlaidas. Neteisėtai pagamintas dizainas teismo sprendimu gali būti perduotas dizaino savininkui jo prašymu.

3. Vietoj nuostolių atlyginimo dizaino savininkas gali reikalauti kompensacijos. Jos dydis apskaičiuojamas pagal gaminio, kurio dizainas saugomas šio Įstatymo nustatyta tvarka, teisėto pardavimo kainą: ji gali būti padidinta iki 200 procentų, o kai yra pažeidėjo tyčia, – iki 300 procentų.

49 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas Gaminiams ir (ar) jų dalims, kurių importas į Lietuvos Respubliką arba eksportas iš jos

laikytinas dizaino savininko teisių pažeidimu, gali būti taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos muitinės priežiūros priemonės.

DEVINTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos 1. Dizainas, kuriam registruoti paraiška buvo paduota iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos,

registruojamas pagal Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymą. 2. Dizaino, įregistruoto iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, savininko teisės ginamos pagal

šio Įstatymo nuostatas.

51 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei Vyriausybė iki 2003 m. sausio 1 d. suderina teisės aktus, susijusius su šio Įstatymo

nuostatomis.

52 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis Įstatymas, išskyrus 51 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d. 2. Šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos įsigalios nuo to momento, kai įsigalios 3

straipsnio 2 dalyje nurodyta tarptautinė sutartis. 3. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymas (Žin., 1995, Nr. 61-1531); 2) Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin.,

2000, Nr. 42-1196); 3) Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymas

(Žin., 2000, Nr. 113-3613).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

17

Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1181 priedas

Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas suderintas su Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. spalio 13 d. direktyva Nr. 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos.

______________